Gitanas Nausėda, archyvinė noutrauka

Penkerius metus "be kiaušų", arba kas laukia Lietuvos su Nausėda

216
(atnaujinta 11:18 2019.06.08)
Algis Januška
Lietuvos valstybės vadovas gali kiek daugiau nei visiškai parlamentinės respublikos. Jo Ekscelencijos galios priklauso nuo jo asmeninių savybių

Lietuva — parlamentinė respublika su pusiau prezidentinės bruožais. Tad prezidento galios Lietuvoje yra ribotos. Aukščiausią politinį postą šalyje užimančių asmenų politiniai sprendimai didesne dalimi priklauso nuo parlamentinės daugumos bei jos suformuotos Vyriausybės valios.

Buvęs Lietuvos Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas tiesioginiame TV eteryje pareiškė: "Dešimt metų turėjom bobą su kiaušais, dabar penkerius turėsim vyrą be jų".

Ar pavyks išrinktajam prezidentui Gitanui Nausėdai suderinti ir harmonizuoti savo galią su Lietuvos Konstitucijoje Prezidentui suteiktomis galiomis? Ir kas iš to derinio mums — rinkėjams?

Dabartinį konstitucinį modelį nulėmė atkurtos nepriklausomybės aušroje vykę aštrūs politiniai debatai apie tai, kokie turėtų būti prezidento įgaliojimai ir jo santykiai su Seimu bei Vyriausybe. 1992 metų gegužės 23 dieną net įvyko referendumas dėl prezidentinės valdymo sistemos įvedimo su labai dideliais valstybės vadovo įgaliojimais, pvz., galimybe bet kada ir bet kuriomis sąlygomis paleisti Seimą, formuoti sau pavaldžią Vyriausybę, netgi neatsižvelgiant į parlamentinės daugumos valią, ir t. t.

Visa tai buvo modeliuojama ir bandoma pritaikyti Atkuriamojo Seimo Pirmininko, Lietuvos "faktinio vadovo" asmeniui Vytautui Landsbergiui. Tada Lietuvos žmonės nepasidavė patriotiniam užliūliavimui — referendumas žlugo nesusirinkus pakankamai balsuotojų.

1992-ųjų vasarą politikai pradėjo ieškoti kompromisinio varianto tarp prezidentinės ir parlamentinės valstybės valdymo formos. Taip ir gimė Konstitucija, kuri Seimui ir jame susiformavusiai daugumai suteikė gana plačius įgaliojimus, bet nenuskriaudė ir tiesiogiai renkamo prezidento, kuriam numatytos toli gražu ne visada simbolinės galios.

Taip Lietuvoje nusistovėjo "parlamentinis valdymas su pusiau prezidentinio modelio ypatumais".

Šiandien Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda gali spręsti pagrindinius užsienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe tą politiką vykdyti. Taip pat gali pasirašyti tarptautines sutartis ir teikti jas ratifikuoti Seimui. Vyriausybės teikimu, Gitanas Nausėda galės skirti ir atšaukti Lietuvos diplomatinius atstovus užsienio valstybėse bei prie tarptautinių organizacijų. Taip pat prezidentas Gitanas Nausėda privalės priimti užsienio valstybių diplomatinių atstovų įgaliojimus ir atšaukiamuosius raštus, teikti aukščiausius diplomatinius rangus ir specialius vardus.

Išrinktasis prezidentas Gitanas Nausėda netrukus ne tik formaliai galės parodyti savo galią — konstitucines galias Jo Ekscelencija įgis jau po priesaikos liepos 12-jąją.

Tačiau gyvenimas Lietuvoje iki liepos 12-osios vietoje nestovi. Štai prezidentės Dalios Grybauskaitės ir jos svitos išleistuvių scenarijų sujaukė skandalingi pareiškimai. Iš pradžių apie užsakytas bylas ir politikų daromą įtaką prabilo neeiliniai prokurorai Julius Rėksnys ir Gintaras Jasaitis. O po jų krūpčioti liovėsi ir balsą ėmė kelti diplomatai. Jie neapsikentė matydami, kaip Grybauskaitės palydai žarstomos privilegijos — prestižinės pareigos mūsų šalies atstovybėse užsienyje, aukšti diplomatiniai rangai.

Tokios sostų dalybos vyko net nelaukiant bendrosios atrankos į Lietuvos atstovybėse atsilaisvinusias pareigybes, į kurias pretenduoti galėtų visi diplomatai.

Prieš Grybauskaitės antrosios kadencijos pabaigą privilegijų pažiro kaip iš gausybės rago. Jos patarėjai stumiami į šiltas kėdes ambasadose Izraelyje, Prancūzijoje, JAV, Vokietijoje.

Rūmų "pateptiesiems" su kaupu atsidėkojama net nelaukiant, kol jie baigs darbą S. Daukanto aikštės rūmuose. O visos procedūros vyko tyliai ir uždarame rate, tarsi tai būtų valstybės paslaptis.

Diplomatų atestacijos komisijai buvo pateikiamos kandidatų pavardės, kurias ji sutartinai patvirtindavo.

Ministras Linas Linkevičius jau pasirašė dalį įsakymų. Aukštieji diplomatai "iškepti" greituoju būdu.

Štai tokį paveldą gauna išrinktasis prezidentas Gitanas Nausėda. Ar Jo Ekscelencija pademonstruos kokią nors galią?

Užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus galios šiandieną atrodo didesnės. Po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda jis pareiškė, kad pasikeitus šalies vadovui, užsienio politikos kryptis neturėtų keistis.

"Jaučiu, kad strateginės kryptys, kurias vykdėme, Lietuva visada tuo ir pasižymėjo — tęstinumu. Aišku, gali būti taktinių pokyčių, niuansų, bet nemanau, kad strategine prasme galėtų būti dramatiški požiūriai", — sakė Linas Linkevičius.

Nausėda dar rinkimų kampanijos metu yra sakęs, kad keistų retoriką Rusijos atžvilgiu. Tiesa, tik tada, jeigu Maskva pakeistų savo elgesį su Ukraina. Linkevičius ir čia nemato galimybių didesniems pasikeitimams.

"Mūsų laikysena yra principinga, pagrįsta vertybėmis ir principais, argumentai visiems yra aiškūs. Rusijos politikos vertinimuose nematau kažkokių pokyčių", — pastebėjo ministras.

Lietuvos diplomatijos vadovas pareiškė taip pat nematantis galimybių lanksčiau kalbėtis su Baltarusija apie grėsme įvardijamą Astravo atominę elektrinę.

Tiesa, kaip ir visų kitų ministrų, paties Linkevičiaus likimas po Nausėdos inauguracijos neaiškus. Dėliojant naują valdančiąją daugumą premjeras Skvernelis tikina, kad gali būti pakeisti visi ministrai. Kaip elgsis išrinktasis prezidentas Gitanas Nausėda?

Liepos 12-oji neišvengiamai artėja, neišvengiamai artėja ir sprendimai. Užsienio politikoje taip pat. Kas pasirodys kietesnis?

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

216
Tegai:
prezidentas, Lietuva, Gitanas Nausėda
Dar šia tema
Paskelbta, kada vyks pirmasis Nausėdos užsienio vizitas
Linkevičius, susitikęs su Nausėda: politika Rusijos atžvilgiu keistis neturėtų