Dalia Grybauskaitė ir Gitanas nausėda, archyvinė nuotrauka

Dalios nuopelnai tėvynei: ar Nausėda pratęs Grybauskaitės darbelius

253
(atnaujinta 19:03 2019.06.24)
Likus kelioms dienoms iki išrinkto Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos inauguracijos, Lietuva laukė ne tik naujo valstybės vadovo, bet ir naujosios valdančiosios koalicijos. Kas laukia valstybės?

Dar vienas politinio neapibrėžtumo etapas — išankstiniai Seimo rinkimai arba parlamento ir prezidento administracijos santykių gerinimas?

Kuo arčiau naujojo Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos inauguracija, tuo daugiau klausimų kyla dėl šalies ateities. Seimo ir prezidentės Dalios Grybauskaitės administracijos konfrontacija sulėtino ne tik ekonomikos plėtrą, bet ir visų gyventojų gerovės augimą.

Neverta apsigauti "Eurostato" pranešimais, kad per penkis šių metų mėnesius pramoninės gamybos ir pardavimo apimtis Lietuvoje padidėjo 5,6 proc. — iki 9,6 mlrd. eurų. Greičiausiai, tai yra bendra Europos tendencija ir iš dalies vyriausybės, kuriai nuolat trukdė Prezidentūra ir nenurimstančių konservatorių "konstruktyvioji" opozicija.

Gitanas Nausėda yra ekonomistas, turintis didelę patirtį. Ir jei jis sutelks dėmesį ne į politikavimą, o į realų, bendrą darbą su vyriausybe, siekdamas pagerinti paprastų piliečių gyvenimą, tuomet ekonominiai rodikliai tik didės. Žinoma, vis dar toli iki Lietuvos "Baltijos tigro" statuso atnaujinimo.

Ko gi reikia? Gal imtis realios ekonomikos, o ne politikavimo užsienio politikos labui.

Na, pasiekė reikiamus du procentus BVP gynybai. Taigi, sustokime ir palaukime, kol visi NATO nariai įvykdys šį kriterijų. Neskubėkime registruoti naujų Šiaurės Atlanto aljanso rekordų, papildomus pinigus skirkime pensijoms, viešojo sektoriaus darbo užmokesčiams ir išmokoms skurstantiems.

Reikia didžiuotis ne aukščiausiomis NATO reitingo eilutėmis, o bent jau vertinga vieta vidutinio darbo užmokesčio ir kainų reitinguose. Juose Lietuva stabiliai lieka pačioje lentelės apačioje. O antireitinge pagal socialinę atskirtį Lietuva išvis nusipelnė pirmosios vietos.

Ir visa tai yra kadenciją baigiančios Dalios Grybauskaitės nuopelnai. Tai jau tikrai, nieko nepasakysi, garbingas dešimtmečio Jos Ekscelencijos prezidentavimo finalas. O juk taip gražiai dainavo prieš dešimt metų, kai sakė: "Aš skirsiu visas savo jėgas, kad lietuviai gyventų lyg rojuje, aš vystysiu gerus kaimyninius ir abipusiškai naudingus santykius su visomis šalimis." O koks rezultatas? Susipyko su visais kaimynais, korupcija Lietuvoje pasiekė dangaus aukštumas. Pakanka prisiminti "auksinių šaukštų", "Boxer" šarvuočių ir "MG Baltic" skandalus bei korumpuotus teisėjus ir teisininkus. Ir tai tik ledkalnio viršūnė, kurios nepavyko paslėpti nuo visuomenės. O kas liko po vandeniu? Galima tik spėti.

Manau, kad Gitanas Nausėda, būdamas SEB banko vadovo patarėju, pamatė, kas gi ten darosi. Dabar specialiųjų tarnybų dėka sužinos dar daugiau. Jam padės Seimo komisijos, tiriančios konservatorių ir socialdemokratų valdymą visagalės Dalios prezidentavimo laikais.

Kokias išvadas padarys Nausėda? Tai galėsime įvertinti po pirmųjų jo veiksmų, tapus prezidentu. Jei jis priims valdančiosios koalicijos, vadovaujamos "valstiečių", pasiūlymus dėl naujos vyriausybės formavimo, tai reikš, kad Nausėda yra pasirengęs bendradarbiauti. O jei jis nepaspaus rankos, vadinasi, ketina tęsti "Grybauskaitės veiklą".

Bus įdomu pamatyti, ką Nausėda pasirinks savo padėjėju užsienio reikalų klausimais. Jei URM vėl vadovaus Linas Linkevičius, vadinasi, jokių permainų.

Ir visi pažadai bandyti užmegzti ryšius su kaimynais Rytuose — tiesiog priešrinkiminė retorika. Beje, šie pažadai atliko svarbų vaidmenį Nausėdos pergalėje per antrąjį prezidento rinkimų turą. Ir dabar atėjo laikas paversti pažadus darbais.

Šią savaitę valdantieji pažadėjo pasirašyti naują koalicijos susitarimą. Jei jis bus pasirašytas, tada jau po liepos 12 dienos naujam prezidentui bus pasiūlyta naujos Vyriausybės sudėtis. Ir jei ši valdžios pertvarka vyks sklandžiai ir su abipuse pagarba, išlieka viltis, jog išvengsime politinės krizės. Priešingu atveju... net nesinori apie tai galvoti.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

253
Tegai:
Gitanas Nausėda, Dalia Grybauskaitė
Dar šia tema
Aukštai kilus žemai krisi: Grybauskaitė netinkama nei Lietuvai, nei Europai
Rusofobų fronte nieko naujo: Nausėda prašo NATO raketų
Vilnius paminėjo JAV Nepriklausomybės dieną, archyvinė nuotrauka

Kodėl Lietuvoje JAV Nepriklausomybės diena virto "Liepos šeštosios įžanga"

(atnaujinta 14:58 2020.07.07)
Jungtinių Amerikos Valstijų Nepriklausomybės diena, dar gerai žinoma pavadinimu "Liepos ketvirtoji", pažymima kaip įžanga į "Liepos šeštąją"

Liepos 6 diena — Valstybės diena. Ši diena — Lietuvos valstybinė šventė, kuri yra švenčiama liepos 6 dieną minint pirmojo ir vienintelio Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnaciją. Diena oficialiai yra švenčiama nuo 1991 metų.

1990 metų spalio 25 dieną Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas įstatymu "Dėl švenčių dienų" liepos 6-ąją — Mindaugo karūnavimo dieną — paskelbė Valstybės švente. Mindaugo karūnavimo dieną švęsti liepos 6-ąją pasiūlė istorikas prof. Edvardas Gudavičius 1989-aisiais, atsitiktinai pasirinkęs vieną iš 1253 metų liepos sekmadienių, kadangi buvo manoma, kad karūnavimai galėjo vykti tik sekmadieniais.

Kasmet liepos 6 dieną, 21:00 val., viso pasaulio lietuviai raginami vieningai sugiedoti "Tautišką giesmę". Ši tradicija gyvuoja nuo 2009-ųjų, kai himnas buvo giedamas minint Lietuvos vardo tūkstantmetį.

Švęsti "Liepos ketvirtąją", JAV Nepriklausomybės dieną, neįpareigoja jokie Lietuvos Respublikos teisės aktai. Bet švenčiama. Pompastiškai ir demonstratyviai. Ir būtinai eksponuojant savo asmeniniuose Facebook profiliuose.

Šiemet pagrindiniu "Liepos ketvirtosios" Vilniuje akcentu tapo paradas, kuriame žygiavo 244 kariai ir savanoriai, nešantys 244 JAV vėliavas kartu su JAV įmonių ir organizacijų atstovais. Paradas JAV vėliavos spalvomis nuspalvino Gedimino prospektą nuo Seimo iki Katedros aikštės. Paradą lydėjo Lietuvos kariuomenės orkestras. Jo metu net pasiektas naujas šalies rekordas — didžiausia vienos užsienio šalies vėliavų eisena. Šį rekordą užfiksavo agentūra "Factum".

Katedros aikštėje parado dalyviai kartu giedojo Lietuvos ir JAV himnus bei stebėjo iškilmingą abiejų šalių vėliavų pagerbimo ceremoniją. Sveikinamuosius žodžius tarė JAV ambasadorius Lietuvoje Robert'as S. Gilchrist'as ir faktinis Lietuvos valstybės vadovas Vytautas Landsbergis.

"Liepos 4-osios" paradą stebėjo buvęs Lietuvos ambasadorius JAV, buvęs Europos Sąjungos atstovybės Rusijos Federacijoje vadovas Vygaudas Ušackas. Apie tai ponas diplomatas paskelbė savo Facebook laiko juostoje.

Štai kaip mes švenčiame JAV Nepriklausomybės dieną Vilniuje 1
Screenshot
Štai kaip mes švenčiame JAV Nepriklausomybės dieną Vilniuje

Jungtinių Amerikos Valstijų paradą prie Lietuvos Seimo įamžino savo Facebook'o laiko juostoje ir Seimo narys konservatorius Edmundas Pupinis.

Prie Lietuvos Seimo Jungtinių Amerikos Valstijų paradas 2
Screenshot
Jungtinių Amerikos Valstijų paradas prie Lietuvos Seimo

"Liepos 4-osios" švente džiaugėsi Seimo narys konservatorius Mantas Adomėnas.
Ponas Mantas Adomėnas: "Šįryt išėjau — "Kaip gražu", — pagalvojau, — "kad Vilnius iškelia vėliavas mūsų sąjungininkų amerikiečių Nepriklausomybės dienos proga".

Tik po poros minučių ponas Adomėnas susivokė.

Ponas Adomėnas: "Tik po poros minučių suvokiau: dėl ilgojo savaitgalio kiemsargiai iš anksto kelia vėliavas, kad nereikėtų pirmadieniui grįžti nuo paežerės ar pajūrio. Nepaisant to — pasveikinti visada tinkama proga: su Nepriklausomybės diena, bičiuliai amerikiečiai!".
"Ir su artėjančia Valstybės diena, tautiečiai!", — Adomėnas prisiminė ir "Liepos 6-ąją".

M. Adomėnas su Nepriklausomybės diena, bičiuliai amerikiečiai! 3
Screenshot
Adomėnas: su Nepriklausomybės diena, bičiuliai amerikiečiai!

Konservatorius Laurynas Kasčiūnas taip pat neužmiršta istorijos. Ponas Kasčiūnas siūlo Holivudui padedant ją ekranizuoti.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į kultūros ministrą Mindaugą Kvietkauską, siūlydamas įvertinti galimybę iki 2030 m., kai bus minimos 600-osios Vytauto Didžiojo mirties metinės, sukurti tarptautinei auditorijai skirtą istorinį meninį filmą "Vytautas Didysis" (angl. "Vytautas the Great"). Idėjos autorius — inžinierius, TS-LKD partijos narys Vytautas Petrušonis.

Pasak V. Petrušonio, po dešimties metų svarbiausias ir pagrindinis 600-ųjų metinių paminėjimo projektas turėtų būti būtent tarptautinei auditorijai skirtas filmas apie Vytautą Didįjį, sukurtas Holivudo kino studijose, siekiant aukšto meninio lygio, kokybės ir profesionalumo.

Filmą apie Vytautą Didįjį kurs Holivudas 4
Screenshot
Filmą apie Vytautą Didįjį kurs Holivudas

Dieve, palaimink Jungtines Amerikos Valstijas ir... Holivudą! Kuo arčiau rinkimai, tuo daugiau genialių idėjų.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
JAV Nepriklausomybės diena, Valstybės diena
Dar šia tema
JAV Nepriklausomybės dienos proga Vilniuje surengtos amerikietiško futbolo rungtynės
Valstybės dienos proga Šventojoje poilsiautojai sugiedojo "Tautišką giesmę"
JAV prezidentas Donaldas Trumpas kalba priešrinkiminės kampanijos metu, archyvinė nuotrauka

"Pernelyg apokaliptinis JAV rinkimų scenarijus". Ar Trampas turi "planą B"?

(atnaujinta 13:20 2020.07.07)
Žiniasklaidoje paskelbtas planas, kaip Donaldas Trumpas gali likti valdžioje net pralaimėjęs rinkimus. Kaip jį vertinti?

JAV prezidentas susiduria su rimtomis perrinkimo antrai kadencijai problemomis. Atskiros apklausos rodo, kad jo atsilikimas nuo Joe Bideno jau viršija 10 procentų, silpnėja net tradicinių rėmėjų parama.

Žinoma, labai reikalą jam pagadino koronavirusas ir vadinamasis "juodasis Maidanas", kurį papildomai pakursto oponentai. Ir tai ne vienintelis prezidento spaudimo įrankis — dar galima prisiminti kaltinimus rasizmu, Johno Boltono knygą, istoriją apie tai, jog Rusija neva Talibano rankomis žudo JAV karius Afganistane, o prezidentui tai nesvarbu, ir taip toliau.

Tam tikru momentu Trumpas pasimetė ir nežinojo, kaip reaguoti į blogėjančią situaciją. Tapo akivaizdu, kad jam reikalinga kontrataka, "planas B". Svarbus atsakomasis žingsnis — gili prezidento kalba prie Rašmoro kalno. Bet reikia ir veiksmų.

Kai Bidenas pareiškė, kad yra įsitikinęs, jog Amerikos kariuomenė išves Trumpą iš Baltųjų rūmų, jeigu pastarasis pralaimės rinkimus, bet atsisakys pripažinti jų rezultatus, į jo pasisakymą nebuvo atkreiptas didelis dėmesys. Dabar jis įgauna naują atspalvį, nes žiniasklaidoje pasirodė informacija apie galimą Trumpo planą išlikti valdžioje bet kuriuo atveju. Nuomonės autorius — buvęs senatorius, demokratas Timas Wirthas.

Rinkimai parlamente

Wirtho teoriją sudaro keli punktai. Pirmiausia, Trumpas, anot jo, padarys viską, kad laimėtų pačius rinkimus — tam gali būti rimtai "pravalyti" rinkėjų sąrašai; minimizuotas balsavimas paštu; pasitelkti stebėtojai, kurie griežtai kontroliuos (ribos) rinkimų procesą; komplikuotas balsavimas dideliuose miestuose, kad susidarytų eilės, ir žmonės nuspręstų neiti balsuoti.

Tariamas tokių žingsnių tikslas — padaryti taip, kad rinkimuose pirmiausia sudalyvautų disciplinuoti Trumpo rėmėjai, o jo oponentai liktų namuose arba negalėtų nubalsuoti. Tačiau minėtus veiksmus galima vertinti ir kitaip — kaip suprantamą Trumpo siekį vykdyti rinkimus pagal nustatytas taisykles, kad juose nebalsuotų bet kas ir bet kaip.

Bet įdomiausi dalykai gali prasidėti, jeigu balsavimo rezultatai bus nepalankūs dabartiniam prezidentui. Kaip aiškina Wirthas, jeigu Trumpas pralaimės Bidenui, bet pastarojo persvara vadinamosiose "svyruojančiose" valstijose yra nedidelė, prezidentas pareikš, kad (a) rinkimai buvo suklastoti, ir (b) į juos kišosi Kinija.

Pastarasis momentas reiškia, kad kalba apie nacionalinio saugumo reikalus, todėl prezidentas gali pasinaudoti ypatingomis galiomis (angl. "emergency powers"), ką patvirtins ištikimas Trumpui generalinis prokuroras. Galiausiai, atitinkamos valstijos nesugebės patvirtinti savo atstovų į prezidento rinkimus, ir bylos imsis Aukščiausias teismas, kuris nuspręs, kad valstijų atstovai turi susirinkti ir išrinkti prezidentą be atstovų iš ginčytinų valstijų.

Tačiau tuomet iškils kita problema — nė vienas iš kandidatų negaus reikiamo atstovų balsų skaičiaus, ir tada prezidentą turės išrinkti Žemieji JAV Parlamento rūmai. Ten daugumą turi demokratai, bet niuansas tas, kad šiuo atveju nuo kiekvienos valstijos bus vienas balsas, ir tada dauguma respublikonų pusėje — šachas ir matas.

Baigdamas Wirthas pacitavo žinomą JAV ekspertą Fareedą Zakarią, kuris pasakė: "Donaldas Trumpas sumokės bet kokią kainą, sudarys bet kokį sandorį, panaudos bet kokią normą, kad išgyventų ir nugalėtų". Kartu Wirthas, kaip ir Baidenas, išreiškė viltį, kad JAV kariuomenė neleis pažeisti konstitucinės tvarkos.

Kaip vertinti?

Pirma mintis, perskaičius Wirtho straipsnį — eilinė demokratų provokacija prieš Trumpą, siekiant iš anksto pateisinti savo (nešvarius) ir diskredituoti jo legitimius veiksmus. Tačiau viskas gali būti ne taip paprasta.

Savo poziciją buvęs senatorius galėjo suformuluoti paprasčiau — tiesiog parašyti, kad Trumpas greičiausiai nesutiks su rinkimų rezultatais, jeigu nelaimės, ir visaip bandys likti valdžioje. O čia viskas labai detaliai — tarsi iš knygos. Galbūt, Baltųjų rūmų koridoriuose iš tikrųjų vyksta panašios kalbos?

Kad scenarijus visai realus, patvirtina ir nuolatinės Trumpo kalbos apie demokratų bandymus atimti valdžią iš tautos bei jų sąsajas su Kinija, taip pat Bušo-Goro precedentas. Pastaruoju atveju viskas baigėsi taikiai, bet Trumpas vargu ar pasiduos taip lengvai kaip Goras. Ir tuomet iš tiesų labai svarbus tampa kariuomenės vaidmuo.

Kaip rodo apklausos, armijoje dabartinis JAV prezidentas turi daug rėmėjų, bet jo persvara šiame rinkėjų segmente nėra totali. Kitaip tariant, lemiamu momentu vieni kariškiai gali paremti Trumpą, kiti — jo oponentus (vadinamoji "giluminė valstybė" stipri ir Pentagone). O tai jau pilietinio karo grėsmė?

Pernelyg apokaliptinis scenarijus? Galbūt. Bet kas galėjo patikėti, kad Amerikoje įvyks tai, kas vyksta dabar? Politikoje dažnai būna taip, kad beveik niekas nieko nesitiki, bet kai tai įvyksta, visi iš karto suranda tūkstantį paaiškinimų, kodėl tai įvyko (kaip, pavyzdžiui, TSRS subyrėjimo atveju). Tad neskubėkime su išvadomis — paskaičiuokime viščiukus rudenį.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Donaldas Trampas, rinkimai, JAV kariai
Dar šia tema
"Tai turi būti padaryta nedelsiant": už ką JAV iš tikrųjų nubaus Rusiją
Rusijos URM pareiškė, kad JAV žvalgyba užsiima narkotikų prekyba
Talibano atstovas paneigė pranešimus apie slaptą susitarimą su Rusija
Rusijos nuolatinis atstovas: JAV yra kone apsėstos "kišimusi į rinkimus"
Laurynas Kasčiūnas, archyvinė nuotrauka

Kasčiūnas: reikia siekti pagrindinės JAV sąjungininkės regione statuso

(atnaujinta 12:58 2020.07.08)
Be to, strateginė partnerystė su JAV ir dvišalio bendradarbiavimo gynybos srityje stiprinimas papildytų NATO teikiamas saugumo garantijas ir užtikrintų efektyvų grėsmių atgrasymą bei Lietuvos saugumą

VILNIUS, liepos 8 — Sputnik. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių bei krašto apsaugos ministrą Raimundą Karoblį siūlydamas įtvirtinti strateginę partnerystę su JAV gynybos srityje ir siekti Lietuvos kaip pagrindinės JAV sąjungininkės regione statuso, praneša Seimo spaudos tarnyba.

"Lietuvai labai svarbus kuo didesnis JAV karinių pajėgų buvimas regione, šios valstybės lyderystė užtikrinant regioninę oro gynybą ir bendri sprendimai atremti Kaliningrade esančias karines priemones, galinčias suvaržyti NATO pajėgų manevravimo laisvę", — teigiama pranešime.

Pabrėžiama, kad tai ne tik Lietuvos, bet ir visos transatlantinės bendruomenės saugumo ir apginamumo veiksnys. Tuo pačiu, strateginė partnerystė su JAV ir dvišalio bendradarbiavimo gynybos srityje stiprinimas papildytų NATO teikiamas saugumo garantijas ir užtikrintų efektyvų grėsmių atgrasymą bei Lietuvos saugumą.

"Todėl reikia aktyviai remti JAV karių dislokavimą Lenkijoje ir siekti išnaudoti JAV karių "pergrupavimo" Europoje momentą. JAV karių išvedimo iš Vokietijos nereikia vadinti "NATO silpninimu" ar "JAV įsipareigojimų Europoje mažėjimu, o akcentuoti, kad tai galimybė JAV dalį pajėgų perkelti arčiau rytinio flango, taip stiprinant visos Europos saugumą. Taip pat nedelsti įgyvendinti pažadus dėl sąjungininkų karių mokymosi ir treniravimosi sąlygų gerinimo Lietuvoje. Jei nebus tinkamai paruoštos infrastruktūros, pavyzdžiui, išplėstų poligonų, nerealu tikėtis nuolatinio JAV karių dislokavimo", — teigė Kasčiūnas.

Pasak jo, Lietuva turi gynybai skirti didžiausią BVP dalį regione, tai yra, aktyviau prisidėti prie JAV vykdomų tarptautinių operacijų, didinant siunčiamų karių skaičių, plėtoti strateginius gynybos įsigijimus bendradarbiaujant su JAV. 

Taip pat, kur reikia, remti JAV poziciją saugumo bei gynybos klausimais, užtikrinti, jog 5G ryšio infrastruktūra Lietuvoje būtų plėtojama dalyvaujant tik europinės bei transatlantinės integracijos kriterijus atitinkantiems gamintojams, ateityje sudarant sąlygas netrukdomai keistis gynybine informacija su JAV.

Šiais metais atlikta Lietuvos gyventojų apklausa atskleidė tendenciją, kad mažėja vienos svarbiausių Lietuvos partnerių ir NATO sąjungininkių JAV draugiškumo vertinimas.

Pabrėžiama, kad 74 proc. šalies gyventojų JAV vertina kaip draugišką valstybę. Prieš ketverius metus atliktoje analogiškoje apklausoje šis rodiklis buvo 12 proc. didesnis.

"Tokie JAV vertinimo pokyčiai gali būti sietini su Lietuvos žmonių neigiamu požiūriu į šios šalies prezidentą Donaldą Trampą. Tam įtakos turi ir tai, kad JAV permąsto savo vaidmenį globalių problemų sprendime, didesnį dėmesį kreipia į Kiniją, kurios auganti galia pasaulyje kelia naujų iššūkių, o į Europą pradėjo žiūrėti kaip į atskiras valstybes, bet ne kaip į bendrą regioną", — teigė jis.

Pažymima, kad transatlantinio ryšio silpnėjimą taip pat lemia nepakankamas sąjungininkų Europoje gynybos finansavimas ir nepakankamas naštos pasidalijimas.

NSGK pirmininko pavaduotojo teigimu, Kinija ir Artimieji Rytai artimiausiu metu išliks JAV užsienio ir saugumo politikos strategų dėmesio centre, ir būtent Europos šalių požiūris į Kiniją, jos investicijas ir iš to kylančias rizikas bus vienas svarbiausių veiksnių JAV vertinant savo sąjungininkų ir partnerių patikimumą.

Tegai:
JAV, Lietuva, Laurynas Kasčiūnas
Dar šia tema
JAV Valstybės departamentas patvirtino šešių sraigtasparnių pardavimą Lietuvai
Paviešintas vaizdo įrašas, kaip sulaikomas "Roskosmos" vadovo patarėjas