Sraigtasparniai pratybose Geležinis vilkas, archyvinė nuotrauka

"Auksiniai sraigtasparniai": ar Lietuvai tikrai reikalinga 300 mln. vertės technika

189
(atnaujinta 15:57 2019.06.26)
O gal socialinės programos pensininkams bei jaunimui ar valstybės remiamų naujų darbo vietų kūrimas būtų tikslingesnis 300 mln. eurų panaudojimas?

Visi žinome, kad rusas puola, o amerikonas padės. Žinome ir tai, kad į Baltuosius rūmus įžengus Trampui, kaip vasalo duoklę ponui, mažiausiai 2% nuo BVP (kas pernai reiškė 13% metinio biudžeto) skiriame ir toliau skirsime karo reikalams. Atrodytų, reikalu lyg ir pasirūpinta. Bet, kaip matyti dabar, Krašto apsaugos ministerijos (KAM) veikėjams vis kažko trūksta.

Rusiško Mi-8 ir prancūziško "Dauphin" per mažai

Šįsyk tas "kažkas" — nauji, universalaus naudojimo sraigtasparniai. Anot KAM atstovų, kol kas Lietuva teturi po tris rusiško Mi-8 ir prancūziško "Dauphin" modelio sraigtasparnius, skirtus gelbėjimo ir paieškos operacijoms.

Tačiau reikalinga technika, kurią būtų galima naudoti ir tiesioginei karinei paskirčiai. Dar daugiau, kuri būtų sąveiki su standartine NATO technika.

Taigi, nuspręsta skirti 300 mln. eurų sumą tokiems orlaiviams įsigyti. Motyvuojama, be kita ko, ir tuo, kad esamų rusiškų ir prancūziškų sraigtasparnių išlaikymas pernelyg brangus ir kad tuo būdu ilgainiui bus galima netgi sutaupyti. Žodžiu, jog čia — ekonomiškas sprendimas. Tačiau į dalyką pažvelgus bent kiek detaliau, pasirodo rimtas pagrindas abejoti.

Sraigtasparniai — brangesni už sveikatą?

KAM visiškai neslepia, kad pirkimų nevykdys tiesiogiai. Šiam tikslui, taip vadinamam "rinkos tyrimui" atlikti ir "investicijų projektui" parengti, bus samdoma įmonė. Vien jau tai kainuos atitinkamus pinigus.

Toliau — pati 300 mln. eurų suma išties gana iškalbinga. Pvz., tai yra lygu 50% 2017 metų sveikatos apsaugos biudžetui (600 mln. eurų) ir visam 100% 2018 metų kultūros biudžetui (300 mln. eurų). Žodžiu, pinigai — tikrai rimti.

Aišku, vertėtų atminti jau minėtus 2% (kuriuos bus siekiama kelti iki 2,5%) nuo BVP. Tai jau milžiniška valstybinio biudžeto dalis. Bet visgi galima klausti — ar sraigtasparniai išties tokie svarbūs? Gal netgi svarbesni už krašto gyventojų sveikatą?

Be to, turėkime omeny, kad įvairūs sraigtasparniai patys tekainuoja vos po keletą milijonų eurų. Todėl kyla dar vienas klausimas — kurgi tie 300 mln. eurų iš tiesų nueis?

Nesibaigiantys "auksiniai šaukštai"

Visi juk prisimename prieš keletą metų kilusį auksinių šaukštų skandalą. Tada per tą pačią KAM buvo išgrobstytos milijoninės pinigų sumos. Už ką niekas iš esmės iki galo taip ir neatsakė. Todėl natūralu, kad nors ministro poste Juozą Oleką pakeitė Raimondas Karoblis, pačios korupcinės schemos KAM kaip buvo, taip liko.

Tuo abejoti neleidžia tiek vadinamasis "auksinių kabelių", "auksinių šiukšlių" skandaliukas. Kitaip sakant, pati KAM — kone visa "auksinė"... Be abejo, į kieno kišenes tas auksas byra, lyg ir turėtų būti klausimas STT bei panašioms valstybinėms įstaigoms. Bet labai panašu, kad tokių reikalų tyrinėjimas joms dabar nėra ir artimiausiu metu nebus prioritetas.

Eilinis korupcinis projektas?

Kol kas neįrodysi, ar už viso šito tikrai slypi dar vienas, eilinis korupcinis projektas. Nors tai — labai tikėtina. Bet kokiu atveju, čia matome vykstant tokią finansinę operaciją, kuri visiškai neadekvati tiek valstybės biudžeto paskirstymo, tiek apskritai realių Lietuvos gyventojų poreikių atžvilgiu.

Pvz., mūsuose beveik 400 tūkst. žmonių gyvena žemiau skurdo ribos. Ar socialinės programos pensininkams bei jaunimui ar, tarkime, valstybės remiamų naujų darbo vietų kūrimas nebūtų tikslingesnis minėtųjų 300 mln. eurų panaudojimas? Lietuvos valdžia į tai atsako vienareikšmišku "ne". O to atsakymo priežastis elementari — kone vergiškas valdančiųjų įsiteikimas JAV imperijai, kurios naudai mokama ta 2% nuo BVP duoklė. Jos dalis yra ir naujiesiems sraigtasparniams skirti pinigai.

Nevaržoma politikierių laisvė į kairę ir dešinę švaistyti valstybines lėšas. Jei ne stačiai jas grobstyti per kokią nors naują "auksinę" aferą. Be abejo, ne be deramo reveranso savo Vakarų šeimininkams. Tokia, atrodytų, ir yra tikroji 300 mln. eurų įvertinamo sraigtasparnių pirkimo reikšmė.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

189
Tegai:
Krašto apsaugos ministerija, Lietuvos kariuomenė, sraigtasparnis
Dar šia tema
Lietuvos krašto apsaugos ministerijos "auksiniai šaukštai" — klastotė
Ekspertas: Lietuva ir Lenkija nori sukurti bendrą oro gynybos sistemą už NATO pinigus
JAV prezidentas Donaldas Trampas kalba priešrinkiminės kampanijos metu, archyvinė nuotrauka

"Pernelyg apokaliptinis JAV rinkimų scenarijus". Ar Trampas turi "planą B"?

(atnaujinta 13:11 2020.07.07)
Žiniasklaidoje paskelbtas planas, kaip Donaldas Trampas gali likti valdžioje net pralaimėjęs rinkimus. Kaip jį vertinti?

JAV prezidentas susiduria su rimtomis perrinkimo antrai kadencijai problemomis. Atskiros apklausos rodo, kad jo atsilikimas nuo Džo Bideno jau viršija 10 procentų, silpnėja net tradicinių rėmėjų parama.

Žinoma, labai reikalą jam pagadino koronavirusas ir vadinamasis "juodasis Maidanas", kurį papildomai pakursto oponentai. Ir tai ne vienintelis prezidento spaudimo įrankis — dar galima prisiminti kaltinimus rasizmu, Džono Boltono knygą, istoriją apie tai, jog Rusija neva Talibano rankomis žudo JAV karius Afganistane, o prezidentui tai nesvarbu, ir taip toliau.

Tam tikru momentu Trampas pasimetė ir nežinojo, kaip reaguoti į blogėjančią situaciją. Tapo akivaizdu, kad jam reikalinga kontrataka, "planas B". Svarbus atsakomasis žingsnis — gili prezidento kalba prie Rašmoro kalno. Bet reikia ir veiksmų.

Kai Baidenas pareiškė, kad yra įsitikinęs, jog Amerikos kariuomenė išves Trampą iš Baltųjų rūmų, jeigu pastarasis pralaimės rinkimus, bet atsisakys pripažinti jų rezultatus, į jo pasisakymą nebuvo atkreiptas didelis dėmesys. Dabar jis įgauna naują atspalvį, nes žiniasklaidoje pasirodė informacija apie galimą Trampo planą išlikti valdžioje bet kuriuo atveju. Nuomonės autorius — buvęs senatorius, demokratas Tim'as Wirth'as.

Rinkimai parlamente

Wirth'o teoriją sudaro keli punktai. Pirmiausia, Trampas, anot jo, padarys viską, kad laimėtų pačius rinkimus — tam gali būti rimtai "pravalyti" rinkėjų sąrašai; minimizuotas balsavimas paštu; pasitelkti stebėtojai, kurie griežtai kontroliuos (ribos) rinkimų procesą; komplikuotas balsavimas dideliuose miestuose, kad susidarytų eilės, ir žmonės nuspręstų neiti balsuoti.

Tariamas tokių žingsnių tikslas — padaryti taip, kad rinkimuose pirmiausia sudalyvautų disciplinuoti Trampo rėmėjai, o jo oponentai liktų namuose arba negalėtų nubalsuoti. Tačiau minėtus veiksmus galima vertinti ir kitaip — kaip suprantamą Trampo siekį vykdyti rinkimus pagal nustatytas taisykles, kad juose nebalsuotų bet kas ir bet kaip.

Bet įdomiausi dalykai gali prasidėti, jeigu balsavimo rezultatai bus nepalankūs dabartiniam prezidentui. Kaip aiškina Wirth'as, jeigu Trampas pralaimės Baidenui, bet pastarojo persvara vadinamosiose "svyruojančiose" valstijose yra nedidelė, prezidentas pareiškia, kad (a) rinkimai buvo suklastoti, ir (b) į juos kišosi Kinija.

Pastarasis momentas reiškia, kad kalba apie nacionalinio saugumo reikalus, todėl prezidentas gali pasinaudoti ypatingomis galiomis (angl. emergency powers), ką patvirtins ištikimas Trumpui generalinis prokuroras. Galiausiai, atitinkamos valstijos nesugebės patvirtinti savo atstovų prezidento išrinkimui, ir bylos imsis Aukščiausias teismas, kuris nuspręs, kad valstijų atstovai turi susirinkti ir išrinkti prezidentą be atstovų iš ginčytinų valstijų.

Tačiau tuomet iškils kita problema — nei vienas iš kandidatų negaus reikiamo atstovų balsų skaičiaus, ir tada prezidentą turės išrinkti žemesnieji JAV parlamento rūmai. Ten daugumą turi demokratai, bet niunsas tas, kad šiuo atveju nuo kiekvienos valstijos bus vienas balsas, ir tada dauguma respublikonų pusėje — šachas ir matas.

Baigdamas, Wirthas pacitavo žinomą JAV ekspertą Fareedą Zakaria, kuris pasakė: "Donaldas Trumpas sumokės bet kokią kainą, sudarys bet kokį sandorį, panaudos bet kokią normą, kad išgyventų ir nugalėtų". Kartu Wirthas kaip ir Bidenas išreiškė viltį, kad JAV kariuomenė neleis pažeisti konstitucinės tvarkos.

Kaip vertinti?

Pirma mintis, perskaičius Wirtho straipsnį — eilinė demokratų  provokacija prieš Trumpą, siekiant iš anksto pateisinti savo (nešvarius) ir diskredituoti jo legitimius veiksmus. Tačiau viskas gali būti ne taip paprasta.

Savo poziciją buvęs senatorius galėjo suformuluoti paprasčiau — tiesiog parašyti, kad Trumpas, greičiausiai, nesutiks su rinkimų rezultatais, jeigu nelaimės, ir visaip bandys likti valdžioje. O čia viskas labai detaliai — tarsi iš knygos. Galbūt, Baltųjų rūmų koridoriuose iš tikrųjų vyksta panašios kalbos?

Kad scenarijus visai realus, patvirtina ir pastovios Trumpo kalbos apie demokratų bandymus atimti valdžią iš tautos bei jų sąsajas su Kinija, taip pat Bušo-Goro precedentas. Pastaruoju atveju viskas baigėsi taikiai, bet Trumpas vargu ar pasiduos taip lengvai kaip Goras. Ir tuomet iš tiesų labai svarbus tampa kariuomenės vaidmuo.

Kaip rodo apklausos, armijoje dabartinis JAV prezidentas turi daug rėmėjų, bet jo persvara šiame rinkėjų segmente nėra totali. Kitaip tariant, lemiamu momentu vieni kariškiai gali paremti Trumpą, kiti — jo oponentus (vadinamoji "giluminė valstybė" stipri ir Pentagone). O tai jau pilietinio karo grėsmė?

Pernelyg apokaliptinis scenarijus? Galbūt. Bet kas galėjo patikėti, kad Amerikoje įvyks tai, kas vyksta dabar? Politikoje dažnai būna taip, kad beveik niekas kažko nesitiki, bet kai tai įvyksta, visi iš karto suranda tūkstantį paaiškinimų, kodėl tai įvyko (kaip, pavyzdžiui, TSRS subyrėjimo atveju). Tad, neskubėkime su išvadomis — paskaičiuokime viščiukus rudenį.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Donaldas Trampas, rinkimai, JAV kariai
Dar šia tema
"Tai turi būti padaryta nedelsiant": už ką JAV iš tikrųjų nubaus Rusiją
Rusijos URM pareiškė, kad JAV žvalgyba užsiima narkotikų prekyba
Talibano atstovas paneigė pranešimus apie slaptą susitarimą su Rusija
Rusijos nuolatinis atstovas: JAV yra kone apsėstos "kišimusi į rinkimus"
Город Вильнюс и башня Гедиминаса над ним

Su pliažu Lukiškių aikštėje ir be Vyčio: kokia Lietuva mini Valstybės dieną

(atnaujinta 14:14 2020.07.06)
Esame labai jautrūs istorijai. Ypač naujausiai Lietuvos istorijai. Ją ginam. Tai patriotizmo išraiška. Ir akivaizdi veidmainystės iliustracija

"Tu didvyrių žeme,

Iš praeities Tavo sūnūs

Te stiprybę semia".

Tai žodžiai iš "Tautiškos giesmės" — Lietuvos himno. Tautos išrinktieji Seimo nariai sugiedojo himną ir išėjo į "neatostogas". Kodėl į "neatostogas"? Todėl, kad per 30 Nepriklausomybės metų šiai nacionalinei įstatymų leidžiamosios valdžios institucijai taip ir nepavyko įteisinti Seimo narių atostogų. Taip pat kaip ir susimažinti nei iki 121, nei iki 99. Tradiciškai "mažinsis" jau kitos kadencijos Seimai. Tokia naujausia Lietuvos Seimo istorija.

Seimas neišėjo atostogauti — Seimas išėjo vasaroti. Baigiantis Seimo pavasario sesijai, Parlamento pirmininkas Viktoras Pranckietis tarp darbų, kurių nepavyko nuveikti, išskyrė būtent šį, kad nepriimtas Seimo narių teisių ir pareigų įstatymas.

Pasak Pranckiečio, šiame įstatymo projekte numatytos ne tik Seimo narių atostogos, bet ir nuobaudos posėdžių nelankantiems parlamentarams. "Tai yra didelis kompleksinis darbas, kuris nepadarytas", — pabrėžė Seimo pirmininkas. Tačiau politikai mano, kad ir per likusius šio Seimo darbo mėnesius to padaryti nepavyks. Be to, nemažai jų mano, kad įteisinti Seimo narių atostogų ir nereikia.

Už vasarojančio Seimo langų ne tik vasara, bet ir saulės išblukinta Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK).

"Tu didvyrių žeme,

Iš praeities Tavo sūnūs

Te stiprybę semia".

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė — XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visą dabartinę Lietuvą ir dalį dabartinės Baltarusijos, nuo XIV a. vid. — beveik visą dabartinę Lietuvą ir visą dabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. — didžiąją dabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. — dalį dabartinės Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė.

Yra kuo didžiuotis. Taip buvo. Yra tvirtai įsitikinusių ir tvirtinančių, kad LDK tiesiog užkoduota kiekvieno lietuvio genuose. Gal ir ne kiekvieno. Netgi ne kiekvieno Seimo nario. Bet tai genetikų ir antropologų tyrinėjimo objektas.

Kokia Lietuva buvo 1392–1430 ar 1920–1923 metais? Lankantis Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo, ir žvelgiant į žemėlapiais padengtą fontaną, į klausimą atsakyti sunku. Žemėlapiai visiškai išbluko. Atnaujinti jų, kaip ir fontano, niekas neskuba. Visas dėmesys sutelktas į Lukiškių aikštę, į pliažą joje. Dar į šarvuotą raitelį su kalaviju ir skydu — Vytį.

Vytis yra Lietuvos Respublikos herbas. Vytis galbūt bus Lukiškių aikštėje, "Šimašiaus pliažo" vietoje. Taip prieš išeidamas vasaroti nusprendė Lietuvos respublikos Seimas. Kaip bus, galutinai nuspręs Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Prieš tai — Jo Ekscelencija Gitanas Nausėda.

Priimant įstatymą, kuriuo nustatoma, kad Lukiškių aikštė turi būti tvarkoma užtikrinant rimtį bei deramą pagarbą kovotojams bei sukilėliams, o jos naudojimas negali prieštarauti viešajai tvarkai ir moralei, paskutinę akimirką buvo pritarta grupės parlamentarų pataisoms, kad pagrindinis reprezentacinės Lietuvos aikštės akcentas yra valstybės simbolį vaizduojantis monumentas Vytis su įrengtu memorialu žuvusiųjų už Lietuvos laisvę aukoms atminti. Tačiau dėl Lukiškių aikštės memorialo vis dar vyksta teisminis procesas.

Dėl įstatymo dar turės apsispręsti ir prezidentas Gitanas Nausėda. Tuo tarpu pono Šimašiaus Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė jau kreipėsi į prezidentą su prašymu vetuoti Lukiškių aikštės įstatymą. Kreipimesi nurodoma, kad įstatymo projektas savo turiniu neatitinka esminių įstatymo požymių ir negali būti įstatymo reguliavimo objektu. Be kita ko kreipimesi pažymima, kad įstatymo projektas galimai prieštarauja savivaldos autonomijos principui.

"Valstiečiai" prieš priimant įstatymą viešai irgi kritikavo siūlymą įstatymu įteisinti Vyčio skulptūros įrengimą, kol vyksta teisminis procesas. Tačiau galiausiai valdantieji bei beveik pusė opozicinių konservatorių ir Mišrios Seimo narių grupės atstovų priėmė įstatymą, kuris būtent tai ir numato.

Ramūnas Karbauskis nemano, kad veto atveju dėl šio įstatymo būtų šaukiama neeilinė Seimo sesija. Ir dar vasarą. O jeigu patriotizmo priepuolis? Ką gali žinoti. Taip pat ponas Karbauskis mano, kad sostinės savivaldybė pliažui galėjo pasirinkti apleistą ir neveikiantį fontaną prie Seimo. Fontaną, padengtą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapiais.

"Prie Seimo yra toks fontanas uždengtas tokiu trikampiu. Tai yra patyčia iš Vilniaus savivaldybės, nes ten Vilniaus savivaldybės teritorija. Tai mes sakėme, kad geriau tame "katlavane" (rus. duobėje) būtų pripylę smėlio vietoj to fontano, kuris kažkada buvo, ir ten būtų tas pliažas ir tegul žmonės ilsisi. Bet tai nebūtų ta vieta, kur žuvo, buvo nužudyta tiek žmonių", — "Žinių radijui" sakė Karbauskis.

Tai, kad pliažą būtų galima įrengti aikštėje prie Seimo, sakė ir parlamento pirmininkas Viktoras Pranckietis. "Prie Seimo, turbūt niekas neabejotų, kad ten, kur buvęs fontanas <...> kur dabar yra pievelė, jei ten žmonės imtų degintis, abejoju ar ten kas nors imtų dėl to pergyventi ir tapatintis su kokiais nors negerais dalykais", — LRT radijui sakė Pranckietis.

"Tegul meilė Lietuvos

Dega mūsų širdyse,

Vardan tos Lietuvos

Vienybė težydi!" — bus giedama liepos 6 dieną — Valstybės dieną. Ar Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną himnas vieningai skambės visose Vilniaus miesto aikštėse, greitai išgirsime. Rinktis tikrai yra iš ko. Nuo "Open Beach" Lukiškių aikštėje iki LDK "katlavano" Nepriklausomybės aikštėje.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Jamal-Europa dujotiekio kompresorinė stotis, archyvinė nuotrauka

"Jamal-Europa" vamzdžių pajėgumai Lenkijoje rezervuoti beveik 90 procentų

(atnaujinta 12:17 2020.07.07)
Rusijos dujų tranzito per Lenkiją sutartis baigėsi gegužės 16 dieną, o nuo gegužės 17 dienos siurbimas po Lenkijos skyrių bus grindžiamas tik aukciono rezultatais

VILNIUS, liepos 7 — Sputnik. Remiantis Lenkijos dujų perdavimo sistemos operatoriaus "Gas-system" duomenimis, "Jamal-Europa" dujotiekio Lenkijos sekcijos pajėgumai kitiems dujų metams rezervuoti 89 proc.

Pirmadienį vykusio naujų dujų metų aukciono (nuo einamųjų metų spalio 1 iki kitų spalio 1 dienos) rezultatų buvo rezervuota 34,04 mln. kilovatvalandžių — beveik visas aukcionui skirtas kiekis. Taigi šiuo laikotarpiu buvo rezervuota maždaug 89 procentai dujotiekio pajėgumų, praneša RIA Novosti.

Rusiškų dujų tranzito per Lenkiją sutartis baigėsi gegužės 16 dieną, o nuo gegužės 17 dienos siurbimas palei "Jamal-Europa" Lenkijos atkarpą bus vykdomas tik aukciono būdu. Birželį patalpos buvo užsakytos 94 proc. ir buvo visiškai išnaudojamos kasdien. Trečiajam ketvirčiui buvo rezervuota 80 procentų dujotiekio pajėgumų.

"Gazprom" atstovas spaudai Sergejus Kuprijanovas teigė, kad nepaisant tranzito sutarties su Lenkija pasibaigimo, Rusijos dujų tiekimas per šalį vienaip ar kitaip bus tęsiamas, "Gazprom" naudosis šiuo maršrutu "pagal poreikį".

Savo ruožtu Lenkijos vyriausybės atstovas energetikos infrastruktūros klausimais Piotras Naimskis teigė, kad šalis tikisi išlaikyti rusiškų dujų tiekimą per savo teritoriją.

Tegai:
Rusija, Lenkija, dujotiekis
Dar šia tema
Siekiama intensyvesnio Lietuvos ir Lenkijos regioninio bendradarbiavimo
Lenkijos prezidentas ketina uždrausti įvaikinti vaikus tos pačios lyties asmenų poroms
Vokietijos ekspertas įvertino Danijos sprendimą dėl "Nord Stream-2"