Kaliningradas

Klastingas planas: nemokamos vizos į Kaliningradą leis Rusijai verbuoti lietuvius

1085
(atnaujinta 16:35 2019.06.26)
Nuo liepos ES piliečiai galės keliauti į Kaliningradą su nemokamomis elektroninėmis vizomis. Lietuvoje sakoma, kad tai grėsmė. Kodėl?

Pirma normalaus žmogaus reakcija į tokį Rusijos žingsnį — puiku. Tačiau Lietuvos politikai, valdininkai ir ekspertai laikosi kitokios nuomonės.

Pavyzdžiui, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys, konservatorius Laurynas Kasčiūnas pareiškė, kad Rusija nuolat bando verbuoti Lietuvos pareigūnus. Dabar ji neva nori palengvinti sau šią užduotį ir, galbūt, surinkti papildomą informaciją apie mūsų šalies piliečius.

Politologas Vytis Jurkonis pažymėjo, kad kalbos apie bevizį režimą su Rusija (atsakomąjį žingsnį iš Lietuvos pusės) šiandien neturi perspektyvų, nes yra Krymo sankcijos ir nėra pasitikėjimo Maskva. Lietuvos užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus teigimu, apie tokius dalykus galima kalbėti su šalimis, kurios vykdo reformas ir atitinka tam tikrus kriterijus — kaip, pavyzdžiui, ES Rytų partnerystės šalys (na, šiandieninė Ukraina, žinoma, yra "idealus" reformų ir demokratijos pavyzdys).

Viskas, ką padarysi, bus panaudota prieš tave

Kiek buvo kalbama apie Kaliningrado sritį kaip apie politinį Rusijos bendradarbiavimo su ES projektą. Taip, geopolitiniai procesai, Vakarų konfliktas su "Kremliaus režimu" palaidojo šias viltis. Tačiau Europoje ir Lietuvoje nuolat sakoma — mes nesutariame su Vladimiru Putinu, bet mes esame atviri ir norime komunikuoti su paprastais Rusijos žmonėmis.

Dabar "uždara tvirtovė" pirmoji atsiveria, kad suaktyvėtų vadinamoji "liaudies diplomatija", kuri leis ES gyventojams gyvai papasakoti "Kremliaus propagandos" paveiktiems Rusijos piliečiams, ką jų valdžia daro ne taip. Tačiau ir vėl blogai — tarsi pasienyje su Lietuva stovės Rusijos specialiųjų tarnybų būriai, kurie iš karto verbuos visus atvykstančius turistus, verslininkus ir pareigūnus.

Tai gal iš viso uždarykime sieną su Rusija, kad jos šnipai ir "žalieji žmogeliukai" negalėtų patekti į Lietuvą, o lietuviai išvengtų "KGB spąstų"? Žinoma, tai kraštutinumas, tačiau neadekvati Lietuvos reakcija į bet kokias Maskvos iniciatyvas stebina.

Lietuvos sapnas: Kaliningradą paversti Karaliaučiumi >>

Kita vertus, tokio elgesio motyvai daugiau ar mažiau aiškūs (nors kartais būna sunku pasakyti, kur baigiasi racionali mintis ir prasideda paranoja).

"Geri" pavyzdžiai

Pirmiausia, reikia pažymėti, kad savo veiksmais Rusija laužo diskursą, kuris dominuoja Lietuvoje ir kurio vienas iš aspektų yra tas, kad Maskva vykdo nežmonišką politiką. Dabar reikia kažkaip paaiškinti, kodėl "Mordoras atidaro duris", koks jo slaptas planas (kaip, pavyzdžiui, reikia paaiškinti, kodėl Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja sugrąžino Rusiją). Pasirinktas grėsmės paaiškinimas (šnipinėjimas), žinoma, skamba kvailai, bet šis tas geriau negu nieko.

Antra, neseniai Džo Bideno (Joe Biden) padėjėjas pažymėjo, kad Gruzijos valdžia galimai nesupranta atvirų durų politikos santykiuose su Rusija pasekmių, ir po kurio laiko Gruzijoje prasidėjo antirusiška isterija. Taip pat šiame kontekste galima paminėti Ukrainą, kuri visaip riboja savo piliečių komunikaciją su dideliu kaimynu.

Lietuva yra savotiškas Gruzijos ir Ukrainos klonas, kalbant apie užsienio politiką. Skirtumas tik tas, kad, būdama ES narė, ji negali sau leisti elgtis taip "demokratiškai", kaip tai daro jos sąjungininkai. Tačiau jos reakcijos esmė ir pagrindas tas pats — baimė, kad glaudesnis lietuvių kontaktas su rusais privers pirmuosius suabejoti tuo, ką sako Lietuvos politikai, valdininkai ir ekspertai.

Atsimenate, kokį patarimą (nurodymą) Gitanui Nausėdai metiniame pranešime davė Dalia Grybauskaitė? "Nebrandūs politiniai sprendimai ir pareiškimai dėl bendradarbiavimo su priešiškomis valstybėmis gali tapti šliaužiančiomis grėsmėmis, kurios pavers mus įkaitais, kai reikės rinktis tarp blogai ir pavojinga". Lietuvos žmonės jau yra savo vadovų politikavimo įkaitai, ir neduok Dieve, jie, pabendravę su "agresoriais", rimtai suabejos Grybauskaite.

Dalia, kuri visada prieš: kada Lietuvoje baigsis "Grybų karas" >>

Apskritai, reikėtų pabrėžti, kad, Vakarų teigimu, tai Rusija savo veiksmais sugriovė dialogą, tačiau kai Maskva bando atgaivinti bent jau socialinius santykius, tie patys Vakarai dažnai nenori keisti konfliktinio diskurso. Vadinasi, jis jiems naudingas?

Tai kas tuomet stato sienas ir brėžia skiriamąsias linijas?

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija

1085
Tegai:
viza, Lietuva, Rusija, Kaliningradas
Temos:
Elektroninės vizos į Kaliningrado sritį (26)
Dar šia tema
Amerikos žvalgybinis lėktuvas pastebėtas netoli Kaliningrado srities sienų
Konservatoriai Seime

Sėsk ir užsičiaupk: Lietuvos konservatoriai jau atvirai šiurkštūs su rinkėjais

(atnaujinta 13:49 2021.03.02)
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė nusileido iki atviro šiurkštumo ne tik politinių oponentų, bet ir rinkėjų atžvilgiu. Ji teigė, kad tie, kuriems nepatinka ši valdžia, per kitus rinkimus galės išsirinkti tuos, kurie patiks

Ukrainiečiai turi posakį, labai glaustai apibūdinantį dabartinį Lietuvos valdančiosios valdžios požiūrį į savo žmones, kuris pažodžiui skamba taip: "Matė akys, ką perka, tai valgykit ir nesispyriokit".

Konservatoriai valdžioje buvo tik keturis mėnesius ir jau spėjo parodyti savo chamizmą iš visų pusių. Pirmiausia, Lietuvos užsienio reikalų ministras, Tėvynės sąjungos-krikščionių demokratų partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis kartu su bendrapartiečiu, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininku Žygimantu Pavilioniu tėškė purvo į veidą "Belorus" sanatorijos Druskininkuose darbuotojams, kurie liko be pragyvenimo šaltinio dėl ES sankcijų. Priminsime, kad aršiausi šių sankcijų šalininkai ir iniciatoriai buvo būtent Lietuvos konservatoriai — Seimo ir Europos Parlamento deputatai.

Tada tas pats Pavilionis šiurkščiai elgėsi Tbilisyje, kur nuvyko "sutaikyti" valdančiųjų ir Gruzijos opozicijos. Taip jis sugadino santykius tarp Vilniaus ir strateginės partnerės Kaukaze. O Gruzijos žiniasklaida subtiliai nutylėjo, kur Gruzijos valdantieji "pasiuntė" Pavilionį. Užsienio politikos komiteto vadovas po poros dienų grįžo, tiesiogine to žodžio prasme, uodegą pabrukęs ir net oficialiai spaudos konferencijoje nepranešė apie savo nuopelnus, kaip to reikalauja Seimo darbo tvarkos taisyklės.

O pats Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovas Gabrielius Landsbergis, lankydamasis Ukrainoje ir Moldovoje, elgėsi iššaukiamai ir kategoriškai.

Užėmęs "vyresniojo brolio poziciją" jis dalino net ne rekomendacijas, o nurodymus Kijevui ir Kišiniovui, "kaip elgtis". Jis reikalavo Ukrainos atsisakyti pirkti elektrą iš Baltarusijos. Atseit, šalkite, ukrainiečiai, bet jokiu būdu nepirkite elektros iš Astravo, nes Lietuvoje Baltarusijos atominė elektrinė yra pripažinta grėsme nacionaliniam saugumui. Mainais už jūsų paklusnumą suteiksime šiek tiek koronaviruso vakcinos. Tiesa, jei bus perteklius. Landsbergis subtiliai nutylėjo, kad pačioje Lietuvoje yra problemų su vakcinų tiekimu.

O apie vizito Kišiniove rezultatus galima spręsti iš to, ką Landsbergiui išvykus garsiai pareiškė Moldovos prezidentė, arši rusofobė Maja Sandu. Ji teigė sveikinanti Rusijos "Sputnik V" koronaviruso vakcinos registraciją kartu su "Pfizer" ir "BioNTech" bei "AstraZeneca" vakcinomis. Trumpai tariant, "Lietuvos taikdarys" buvo "pasiųstas kuo toliau" ir Kišiniove.

O dabar skandalingą konservatyvių diplomatų elgesį palaikė ir tariamai nepartinė ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. Ji mūru stojo už Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininką, Laisvės partijos parlamentarą Tomą Vytautą Raskevičių. Tokiame atsakingame Seimo komitete Raskevičius rūpinasi tik LGBT bendruomenės teisių gynimu, nepaisydamas likusių Lietuvos gyventojų teisių. Matyt, vyriausybės vadovės nuomone, tai yra pagrindinis Žmogaus teisių komiteto tikslas. O kam nepatinka Raskavičiaus darbas, tegu sėdi ir tyli iki kitų rinkimų.

"Dabar rinkimų rezultatai yra tokie, ir jeigu žmonėms nepatinka ši valdžia, nepatinka šie komitetų pirmininkai, nepatinka ši premjerė ir ministrai — jie 2024 metais galės ateiti ir išsirinkti tokius pirmininkus, kurie jiems patinka", — skandalingą Šimonytės pareiškimą cituoja žiniasklaida.

Be to, ministrė pirmininkė užsiminė, kad Stambulo konvencijos priėmimas ir tos pačios lyties asmenų santuokų įteisinimas ne už kalnų. O prezidentas Gitanas Nausėda šiandien yra tik smulkus sraigtelis politinėje valdžios struktūroje. Jo nuomonė įvairiais Lietuvos vidaus ir užsienio politikos klausimais Vyriausybei mažai rūpi.

"Aš tikrai netildysiu savo kolegų Seime, jeigu jie nori šiuos klausimus kelti. Jei jau institucijos (prezidentūra ir Vyriausybė — Elta) negali rasti sprendimo tarpusavyje, tai turbūt yra institucijų, kurios galėtų į šiuos klausimus atsakyti, kaip tai buvo Lenkijoje, kur į šį klausimą atsakė Konstitucinis Teismas", — sakė Šimonytė, komentuodama konservatorių parlamentarų pasiūlymą į ES viršūnių susitikimus siųsti ne prezidentą, o ministrą pirmininką.

Tokie premjerės komentarai neliko nepastebėti ne tik paprastų rinkėjų, bet ir politinių oponentų.

"Ilgai laukti nereikėjo! Po rinkimų praėjo vos 4 mėn., o konservatorių lyderė I. Šimonytė visus mus pasiuntė ant trijų raidžių! Jei būtu 2009 m. tai matyt kulkomis, kaip prie Seimo sausio 19 d., sušaudytu!" — socialiniuose tinkluose rašė Seimo narys Remigijus Žemaitaitis.

Priminsime, kad 2009 metų sausio 19 dieną prie Lietuvos Seimo vyko atviri susirėmimai su policija. Pasipiktinę tuo metu taip pat valdančių konservatorių "naktine reforma", Lietuvos žmonės išėjo į gatves, tačiau buvo išvaikyti su guminėmis kulkomis ir policijos lazdomis. Tai buvo pirmasis ir paskutinis masinis žmonių veiksmas prieš vyriausybę šiuolaikinėje istorijoje. Nuo to laiko Lietuvoje — ramybė, sklandumas ir Dievo malonė.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
konservatoriai, Ingrida Šimonytė
Oro uostas

Ar įsileis į Europą "su politiškai neteisinga vakcina"

(atnaujinta 16:49 2021.03.01)
Apibendrindama diplomatinių atstovybių vadovų nuotolinio susitikimo rezultatus, Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė, kad sutarta dėl būtinybės įvesti skiepijimo pažymėjimą, be kurio nebus leista atvykti į ES

Susitarimas vis dar yra tik pradinis, projekto detalės bus pristatytos po trijų mėnesių. Niekam ne paslaptis, kas yra išsami informacija, o tai taikoma ir paskiepytų asmenų pasui.

Visų pirma, nėra aišku, ką daryti su žmonėmis, kurie turi kontraindikacijų skiepijimui. Dar daugiau ar mažiau aiškus yra laikinų kontraindikacijų atvejis — pavyzdžiui, neseniai persirgta koronaviruso infekcija. Čia, kaip ir su kitomis infekcinėmis ligomis, pakanka šiek tiek palaukti ir tada drąsiai skiepytis.

Tačiau yra ir nuolatinių, lėtinių ligų: o kaip yra su jomis sergantiems? Tikriausiai, bus apribota teisė judėti. Be to, lėtiniai negalavimai yra sunkūs, o sergantieji netrukus mirs. Nėra žmogaus, nėra problemos. Ir nėra čia ko lėtinėmis ligomis sergantiems keliauti po Europą.

Tačiau tai dar ne viskas. Dabar pasaulyje yra daugybė vakcinų ir jų tikriausiai bus dar daugiau — o kokios vakcinos suteiks teisę gauti ES sertifikatą?

Su euroatlantiniu trejetu "Pfizer / BioNTech", "Moderna", "AstraZeneca" tikriausiai nebus jokių biurokratinių kliūčių. "Pasiskiepijai "Pfizer" — gali keliauti", antraip išeis kažkokia priešprieša.

Tačiau naudojant Rusijos ("Sputnik V" ir "EpiVacCorona") ir kinų ("Sinovac Biotech", "CanSino Biologics", CNBG — "Sinopharm") vakcinas viskas gali būti sudėtingiau. Kad ir kokios jos būtų veiksmingos, tačiau tol, kol jas oficialiai patvirtins Briuselio vartotojų priežiūros institucijos, jomis pasiskiepiję piliečiai greičiausiai negaus sienos kirtimui reikalingo sertifikato.

Kadangi nedemokratinės kilmės vakcinos savybės yra ne tik medicininis, bet ir politinis klausimas. O kas atsitinka, kai kišasi politika, tai yra "demokratijos kova prieš totalitarizmą", galime pamatyti iš "Nord Stream-2" pavyzdžio, kai Rusijos dujos yra šimtą kartų pavojingesnės nei "Cyclone-B". Kaip žinote, "jei geometrinės teoremos paveiktų žmonių interesus, dėl jų būtų kariaujama". Ir jei nepripažįstant nedemokratiškos kilmės vakcinos galima sukelti užsienio imperijai nemalonumų — kodėl to nepadarius?

Neseniai (vasario 17 dieną) Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen pareiškė: "Rusijos vakcinacijos nuo COVID-19 strategija glumina. Kodėl Rusija teoriškai siūlo milijonus dozių kitoms šalims, tačiau nepadarė pažangos skiepydama savo gyventojus? Tai klausimas, į kurį reikia atsakyti".

Sunku pasakyti, kokia yra pakankama pažanga. Ar tikslinga Europos pareigūnams kelti šią temą, kai pačioje Europoje pažangos akivaizdžiai nepakanka? Priešingu atveju Vengrija nebūtų pirkusi "Sputnik V", o Čekija, Austrija, Italija nesvarstytų apie tai, kam mums reikalinga "Sputnik V", kai kiekviename žingsnyje skiepijama "Pfizer"?

Galbūt Frau Ursula piktinasi XIX amžiaus pabaigos grūdų eksporto praktikos atkūrimu — "Badausim, bet išvešim". Sunku tiksliai pasakyti, ar dabartinė Sveikatos apsaugos ministerija vadovaujasi tuometinio finansų ministro Vyšnegradskio principais. Dar sunkiau suprasti, kaip tai susiję su Rusijos vakcinos veiksmingumo klausimu. Tai yra arba veiksminga, arba ne. Rusijos pažanga skiepijant savo gyventojus vargu ar gali būti pagrindinis Briuselio rūpestis.

Kitas reikalas, kai reikia bet kokia kaina atsisakyti Rusijos vakcinos. Visų pirma nelaikyti vakcinacijos Rusijos skiepais pagrindu išduoti vizos sertifikatą. Kai kalbama apie geležinę uždangą, tada, žinoma, visos priemonės pateisinamos.

Žinoma, ne viskas priklauso nuo Ursulos ir jos bendražygių. Be norinčiųjų atriboti Rusiją interesų, tam pasitelkiant bet kokį pretekstą ar dingstį, yra ir kitų interesų grupių.

Pavyzdžiui, nors Rusijos gyventojų pajamos smarkiai sumažėjo, jie vis dar nepasiekė visiško skurdo ribos, todėl išvykstamasis turizmas nėra visiškai nereikšmingas. Ir daugybė Europos šalių (Italija, Prancūzija, Graikija ir kt.), kuriose turizmas iki infekcijos atsiradimo davė nuo dešimties iki penkiolikos procentų BVP ir suteikė darbą didelei daliai gyventojų, šios šalys net sapnuoja, kaip grįžta "ikikovidiniai" laikai ir turistų iš Rusijos pinigai. Idėjiškai tvirtos Frau von der Leyen interesai čia nėra tokie įdomūs — katastrofiška jų pačių piniginės būklė yra daug svarbesnė.

Žinoma, galima įkvėpti europiečius ideologo bendražygio Suslovo žodžiais — "Mes netaupome ideologijos sąskaita" — ir vizų sertifikavimo srityje, tačiau tokia ilgalaikė politika yra kupina įvairių netikėtumų. Principas "savi marškiniai yra arčiau kūno" nebuvo atšauktas, o nuolat jį pažeidinėti — pavojinga.

Taigi, klausimas, kurios vakcinos po trijų mėnesių patvirtins prašančiojo įvažiuoti patikimumą, taps karštų diskusijų tarp Frau von der Suslov ir smulkių buržuazinių principų šalininkų "Dėl manęs — kad ir šuo, kad tik kiaušinius dėtų".

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Antarktidoje nufilmuotas atskilęs trijų Vilnių dydžio ledkalnis

(atnaujinta 22:32 2021.03.02)
Pranešama, kad pirmieji ledkalnio įtrūkiai atskilimo zonoje buvo užfiksuoti prieš dešimt metų, nuo tada zona buvo reguliariai stebima

Didžiosios Britanijos Antarkties tyrimas (BAS) užfiksavo milžinišką 1 270 kvadratinių kilometrų 150 metrų storio ledkalnį, atitrūkusį nuo Branto ledyno vakarų Antarktidoje.

Ledkalnis
© Sputnik / Илья Тимин

Lietuvos sostinės plotas yra kiek daugiau nei 400 kvadratinių kilometrų.

Anot BAS, nėra jokių požymių, kad visuotinis atšilimas turėtų reikšmingą vaidmenį šiame įvykyje.

Dideli ledo plyšiai šioje Antarktidos dalyje pirmą kartą buvo užfiksuoti prieš dešimt metų, o nuo to laiko BAS reguliariai stebi šią teritoriją. Požymiai, kad ledo atskėlimas yra neišvengiamas, paaiškėjo praėjusių metų lapkritį, kai zonoje atsirado naujas gilus įtrūkimas.

Per šį sausį naujas plyšys kiekvieną dieną išsiplėtė kilometru. Praėjusios savaitės pabaigoje plyšys per kelias valandas padidėjo keliais šimtais metrų, ir ledkalnis atsiskyrė.

Tegai:
ledynai, Antarktida
Dar šia tema
Tyrimų stotis "Molodežnaja". Senieji ir naujieji Antarktidos spąstai
Mokslininkai nustatė "prarastą" Antarktidos šilumą