Kairėje pusėje, Lietuvos gynybos ministras Raimondas Karoblis, archyvinė nuotrauka

"Duokit pinigų": KAM nori įsigyti prie "auksinių šaukštų"

78
(atnaujinta 19:31 2019.06.29)
Lietuvos gynybos ministras Raimundas Karoblis prašo dar daugiau pinigų kariuomenės gynybai ir modernizavimui — neva anksčiau skirtų papildomų lėšų nepakanka, kad Lietuva atitiktų pagrindinį NATO ekonominį kriterijų

Lietuvos krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis nustebino visuomenę pranešimu. Pasirodo, kad Lietuva jau antrus metus apgaudinėja NATO.

Vilnius visuose forumuose išdidžiai pareiškia, kad Lietuva skiria net daugiau kaip du procentus BVP gynybai. Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė asmeniškai apie tai pranešė Baltųjų rūmų Ovaliojoje salėje. Pasirodo, kad viskas ne taip. Kokia gėda!

Krašto apsaugos ministras patvirtino, kad jo ministerijos išlaidos iš tikrųjų siekia ne 2,01 proc. BVP, o tik 1,98 proc. Ir vėl pareikalavo "dar daugiau pinigų" iš politinės aukštuomenės.

Duok pinigų

Kiek dar milijonų eurų konkrečiai reikia Krašto apsaugos ministerijai? Apie tai Karoblis kukliai nutylėjo, nurodydamas, jog tai — valstybės paslaptis.

Zenitinis raketų kompleksas S-400
Отдел информационного обеспечения Балтийского региона

Atseit, duokit pinigų, o mes jau patys nuspręsime, kur juos išleisti. Mes ketiname išleisti 300 mln. eurų koviniams sraigtasparniams įsigyti, nusipirksim dar šiokių tokių oro gynybos ginklų.

Žiūrėk, pakratę kišenes dar kokį "Abrams" arba "Leopard" parsigabensime. O šalia auksinių šaukštų dar ir auksinių puodų rinkinį įsigysim... Generolų personalui negarbė ruošti maistą karo metu kareiviškuose katiliukuose.

Kas bus, jei Rusija staiga užpuls, o generolams prasidės skrandžio veiklos sutrikimai nuo prastos kokybės indų, o ne iš baimės, kaip gali priešui pasirodyti. Bus nepatogu prieš "ginklo brolius" iš NATO.

Iš paskutiniųjų jėgų

Tačiau patraukime juokus į šalį, pamąstykime apie Lietuvos kariuomenės pasiruošimą, kuriame iš žmonių išspaudžiamas paskutinis prakaito lašas. Prisiminsime, kad trečdalis respublikos gyventojų — žemiau skurdo ribos.

Net jei visas BVP bus skirtas tankams ir kulkosvaidžiams, hipotetinio "Rytų agresoriaus" puolimo Lietuvoje atveju, kariuomenė išnyktų per kelias valandas, o gal net per kelias minutes. Net ir aukščiausioji NATO vadovybė savo pagrindiniuose planuose pripažįsta, kad prasidėjus karo veiksmams Baltijos regione, Rusija, puldama iš Baltarusijos, pasieks Lietuvos ir Latvijos pakrantes vos per 30 valandų.

Taigi, ar verta skirti tiek finansų, kad pratęstume tokį scenarijų dar porai valandų? Galbūt geriau nusipirkti baltos spalvos skalbinių ritinį kapituliacijos vėliavoms?

Partizanai 2.0

Pastaruoju metu Lietuvos kariuomenė, kalbėdama apie "agresoriaus" artėjantį užpuolimą, priminė šlovingą "miško brolių" praeitį. Neva, jei kas nors nutiktų, Lietuvos patriotai su medžiokliniais šautuvais vėl turės eiti į mišką ir pasipriešinti įsiveržėliams ir okupantams. Dėl to pakoregavo net įstatymą dėl privačių ginklų.

Tiesa, patriotams pamiršo parodyti, kaip IG* betoniniai bunkeriai lekia į orą nuo vienintelio šiuolaikinių raketų smūgio. O aptikti ir sunaikinti Lietuvos miškuose esančius modernius stebėjimo įrenginius su šiuolaikinėmis raketų sekimo ir nukreipimo priemonėmis — vieni niekai.

Jums čia ne 1940–1950 metai. Taigi, su partizanais būsimi okupantai ateityje šį kartą užbaigs kovą daug greičiau. Ir svarbiausia — be teismo, netgi formalaus.

Ginklas ant sienos

Raimundas Karoblis svajoja paversti Lietuvą didžiuliu ginklų arsenalu? Ar jis galvoja apie tai, kas daro visus Lietuvos žmones įkaitais?

Neduok Dieve prasidėtų Trečiasis pasaulinis karas, pirmieji smūgiai bus taikomi vietoms, kuriose sukaupta karinė įranga ir kariai. Tai visada yra karo taisyklių pagrindas.

Didėjant ginklų skaičiui vienam gyventojui, padidėja tikimybė, kad jie bus kai kurių provokatorių rankose. Ir civilinis lėktuvas, sunaikintas oro gynybos, gali būti ne tik žmogaus civilizacijos, bet ir visos planetos sunaikinimo pradžia. Ir šis košmaras gali prasidėti Lietuvos žemėje.

* Teroristų organizacija, uždrausta Rusijoje

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija

78
Tegai:
Lietuvos kariuomenė, NATO, Raimundas Karoblis, Lietuva
Dar šia tema
JAV pasiūlė skolinti NATO šalims, kad sumažėtų "priklausomybė" nuo Rusijos
Politologas: Baltijos šalių valdžios neturi galimybės nubausti NATO karius
Lietuvos gynybos ministerija gaus trūkstamų lėšų karinėms išlaidoms
Rusijoje pradėta Lietuvos teisėjų patikra po nuosprendžio TSRS gynybos ministrui
Город Вильнюс и башня Гедиминаса над ним

Su pliažu Lukiškių aikštėje ir be Vyčio: kokia Lietuva mini Valstybės dieną

(atnaujinta 14:14 2020.07.06)
Esame labai jautrūs istorijai. Ypač naujausiai Lietuvos istorijai. Ją ginam. Tai patriotizmo išraiška. Ir akivaizdi veidmainystės iliustracija

"Tu didvyrių žeme,

Iš praeities Tavo sūnūs

Te stiprybę semia".

Tai žodžiai iš "Tautiškos giesmės" — Lietuvos himno. Tautos išrinktieji Seimo nariai sugiedojo himną ir išėjo į "neatostogas". Kodėl į "neatostogas"? Todėl, kad per 30 Nepriklausomybės metų šiai nacionalinei įstatymų leidžiamosios valdžios institucijai taip ir nepavyko įteisinti Seimo narių atostogų. Taip pat kaip ir susimažinti nei iki 121, nei iki 99. Tradiciškai "mažinsis" jau kitos kadencijos Seimai. Tokia naujausia Lietuvos Seimo istorija.

Seimas neišėjo atostogauti — Seimas išėjo vasaroti. Baigiantis Seimo pavasario sesijai, Parlamento pirmininkas Viktoras Pranckietis tarp darbų, kurių nepavyko nuveikti, išskyrė būtent šį, kad nepriimtas Seimo narių teisių ir pareigų įstatymas.

Pasak Pranckiečio, šiame įstatymo projekte numatytos ne tik Seimo narių atostogos, bet ir nuobaudos posėdžių nelankantiems parlamentarams. "Tai yra didelis kompleksinis darbas, kuris nepadarytas", — pabrėžė Seimo pirmininkas. Tačiau politikai mano, kad ir per likusius šio Seimo darbo mėnesius to padaryti nepavyks. Be to, nemažai jų mano, kad įteisinti Seimo narių atostogų ir nereikia.

Už vasarojančio Seimo langų ne tik vasara, bet ir saulės išblukinta Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK).

"Tu didvyrių žeme,

Iš praeities Tavo sūnūs

Te stiprybę semia".

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė — XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visą dabartinę Lietuvą ir dalį dabartinės Baltarusijos, nuo XIV a. vid. — beveik visą dabartinę Lietuvą ir visą dabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. — didžiąją dabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. — dalį dabartinės Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė.

Yra kuo didžiuotis. Taip buvo. Yra tvirtai įsitikinusių ir tvirtinančių, kad LDK tiesiog užkoduota kiekvieno lietuvio genuose. Gal ir ne kiekvieno. Netgi ne kiekvieno Seimo nario. Bet tai genetikų ir antropologų tyrinėjimo objektas.

Kokia Lietuva buvo 1392–1430 ar 1920–1923 metais? Lankantis Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo, ir žvelgiant į žemėlapiais padengtą fontaną, į klausimą atsakyti sunku. Žemėlapiai visiškai išbluko. Atnaujinti jų, kaip ir fontano, niekas neskuba. Visas dėmesys sutelktas į Lukiškių aikštę, į pliažą joje. Dar į šarvuotą raitelį su kalaviju ir skydu — Vytį.

Vytis yra Lietuvos Respublikos herbas. Vytis galbūt bus Lukiškių aikštėje, "Šimašiaus pliažo" vietoje. Taip prieš išeidamas vasaroti nusprendė Lietuvos respublikos Seimas. Kaip bus, galutinai nuspręs Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Prieš tai — Jo Ekscelencija Gitanas Nausėda.

Priimant įstatymą, kuriuo nustatoma, kad Lukiškių aikštė turi būti tvarkoma užtikrinant rimtį bei deramą pagarbą kovotojams bei sukilėliams, o jos naudojimas negali prieštarauti viešajai tvarkai ir moralei, paskutinę akimirką buvo pritarta grupės parlamentarų pataisoms, kad pagrindinis reprezentacinės Lietuvos aikštės akcentas yra valstybės simbolį vaizduojantis monumentas Vytis su įrengtu memorialu žuvusiųjų už Lietuvos laisvę aukoms atminti. Tačiau dėl Lukiškių aikštės memorialo vis dar vyksta teisminis procesas.

Dėl įstatymo dar turės apsispręsti ir prezidentas Gitanas Nausėda. Tuo tarpu pono Šimašiaus Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė jau kreipėsi į prezidentą su prašymu vetuoti Lukiškių aikštės įstatymą. Kreipimesi nurodoma, kad įstatymo projektas savo turiniu neatitinka esminių įstatymo požymių ir negali būti įstatymo reguliavimo objektu. Be kita ko kreipimesi pažymima, kad įstatymo projektas galimai prieštarauja savivaldos autonomijos principui.

"Valstiečiai" prieš priimant įstatymą viešai irgi kritikavo siūlymą įstatymu įteisinti Vyčio skulptūros įrengimą, kol vyksta teisminis procesas. Tačiau galiausiai valdantieji bei beveik pusė opozicinių konservatorių ir Mišrios Seimo narių grupės atstovų priėmė įstatymą, kuris būtent tai ir numato.

Ramūnas Karbauskis nemano, kad veto atveju dėl šio įstatymo būtų šaukiama neeilinė Seimo sesija. Ir dar vasarą. O jeigu patriotizmo priepuolis? Ką gali žinoti. Taip pat ponas Karbauskis mano, kad sostinės savivaldybė pliažui galėjo pasirinkti apleistą ir neveikiantį fontaną prie Seimo. Fontaną, padengtą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapiais.

"Prie Seimo yra toks fontanas uždengtas tokiu trikampiu. Tai yra patyčia iš Vilniaus savivaldybės, nes ten Vilniaus savivaldybės teritorija. Tai mes sakėme, kad geriau tame "katlavane" (rus. duobėje) būtų pripylę smėlio vietoj to fontano, kuris kažkada buvo, ir ten būtų tas pliažas ir tegul žmonės ilsisi. Bet tai nebūtų ta vieta, kur žuvo, buvo nužudyta tiek žmonių", — "Žinių radijui" sakė Karbauskis.

Tai, kad pliažą būtų galima įrengti aikštėje prie Seimo, sakė ir parlamento pirmininkas Viktoras Pranckietis. "Prie Seimo, turbūt niekas neabejotų, kad ten, kur buvęs fontanas <...> kur dabar yra pievelė, jei ten žmonės imtų degintis, abejoju ar ten kas nors imtų dėl to pergyventi ir tapatintis su kokiais nors negerais dalykais", — LRT radijui sakė Pranckietis.

"Tegul meilė Lietuvos

Dega mūsų širdyse,

Vardan tos Lietuvos

Vienybė težydi!" — bus giedama liepos 6 dieną — Valstybės dieną. Ar Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną himnas vieningai skambės visose Vilniaus miesto aikštėse, greitai išgirsime. Rinktis tikrai yra iš ko. Nuo "Open Beach" Lukiškių aikštėje iki LDK "katlavano" Nepriklausomybės aikštėje.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis ir Ramūnas Karbauskis

Seimo rinkimų belaukiant. Kas laimės partinių sąrašų dvikovą?

(atnaujinta 14:50 2020.07.05)
Didžioji partijų dauguma paskelbė sąrašus rinkimams, kurie skirti į respublikos Seimą. Ką jie rodo?

Jeigu lyginti Lietuvos partijas su krepšinio komandomis, "Valstiečiai" (kurie oficialiai dar nepasakė, kas juos ves į rinkimus, bet kurių lyderiai nuspėjami) primena ekipą iš NBA, kur kolektyvai dažniausiai formuojami pagal principą — žvaigždė (viena arba kelios) ir likusieji, kurių užduotis ją "aptarnauti".

Kitaip tariant, partijos priešakyje turėtų būti du "flagmanai" — Saulius Skvernelis ir Ramūnas Karbauskis, ir galima sakyti, jog "Valstiečiams" labai pasisekė, kad premjeras, greičiausiai, taps jų pagrindiniu rinkiminiu veidu. Kažkur šalia bus Aurelijus Veryga, ir čia irgi sėkmė — jeigu ne koronavirusas, jo kaip sveikatos apsaugos ministro populiarumas, turbūt, neišaugtų iki dabartinio lygio.

Likusieji du "pagrindinės sudėties žaidėjai" — Agnė Širinskienė ir, galbūt, Seimo vicepirmininkė Rima Baškienė. O toliau didžiąja dalimi "pilkoji masė", kuri buvo, yra ir bus nežinoma didesnei Lietuvos rinkėjų daliai.

Tačiau, jeigu NBA žvaigždės sugeba laimėti sau ir komandai čempionų žiedus, kodėl "Valstiečių" lyderiai negalėtų garantuoti partijai gero rezultato? Žinoma, pakartoti praeitų rinkimų triumfą nerealu, bet solidų mandatų skaičių gauti įmanoma. O toliau jau koalicija.

Konservatoriai — jauni veidai, sena ideologija

Pirma mintis, pažiūrėjus į pirmąjį konservatorių dešimtuką — daug jaunimo: Gabrielius Landsbergis, Laurynas Kasčiūnas, Paulius Saudargas, Radvilė Morkūnaitė, Agnė Bilotaitė ir net Žygimantas Pavilionis, kuriam tik 48-neri.

Tačiau tuo pat metu ekspertai pastebi, jog priekyje surinkti skirtingiems partijos flangams atstovaujantys politikai. Kaip pažymėjo vienas politologas, Kasčiūno pažiūros yra "pakankamai konservatyvios, ir man sunku būtų jas suderinti su Gabrieliaus Landsbergio ar Ingridos Šimonytės pažiūromis".

Bet didžiausia konservatorių problema ta, kad jauni veidai nereiškia naujos ideologijos. Taip, partijos viduje gali būti diskusija dėl tam tikrų dalykų, bet kol kas nesimato, kad jos programoje atsirastų kokia nors fundamentaliai nauja kryptis.

O būtent ji reikalinga rinkėjų bazės praplėtimui, ir būtent todėl pirmu numeriu tapo Šimonytė. Tačiau garantijos, kad šitas ėjimas suveiks, nėra. Įdomiausia tai, kad jaunieji konservatoriai atrodo konservatyvesni už senuosius, ir kaip tik jie ima dominuoti partijoje. O reiškia, jokio proveržio, greičiausiai, nebus.

Kažkas gali pasakyti, kad geriau branginti tai, ką turi. Tame yra tiesos, bet tai neatneša valdžios. Todėl "Tėvynės sąjungai" tikrai atėjo metas drąsiau eksperimentuoti, net rizikuoti prarasti dalį tradicinių rinkėjų, kad atsirastų nauji. Kitaip ji užstrigs opozicijoje ilgam kaip krepšinio komanda su pasenusia žaidimo filosofija.

Tarp viršaus ir apačios

Toliau reikėtų pasakyti keletą žodžių apie Gintauto Palucko socdemus, liberalus ir "Darbo partiją". Apie pirmus todėl, kad jie tarp lyderių. Apie antrus todėl, kad pas juos atėjo ir iš karto tapo trečiu numeriu Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Apie trečią todėl, kad gali grįžti į Seimą.

Grįžtant prie paralelių su krepšiniu, galima teigti, kad socdemai — tvirti vidutiniokai, kurie po skilimo sugebėjo išsaugoti tradicinės partijos bagažą ir neiškristi į "antrą lygą". Dabar reikia galvoti, kaip grįžti į aukštumas, bet žmonių tam realiai kol kas nėra.

NBA sakoma — nori laimėti, pirk žvaigždę. "Valstiečiai" jų turi ir todėl varžosi dėl aukščiausių vietų. Tuo tarpu socdemai išsilaiko pirmiausiai sisteminio resurso (partinės struktūros) dėka, o su lyderiais problema. Todėl jų trečioji vieta rinkimuose būtų logiška — per silpni, kad pakiltų aukščiau, ir per stiprūs, kad nukristų žemiau, bet jeigu per kitus keturis metus nesuras (neišugdys) ryškių asmenybių — nukris.

Liberalai priešingai gali pakilti (tik ne iš vidurinio aukšto į paskutinį, o iš rūsio į pirmą). Po daugybės įvaizdžio smūgių ir atsisveikinimų jie, atrodo, atsigauna ir pasipildė keliais svarbiais "žaidėjais" —pirmiausiai, solidžiu Lietuvos politologu Raimondu Lopata ir, žinoma, Pranckiečiu.

Pastarojo logika suprantama (nuėjo ten, kur paėmė ir kur gali būti tarp lyderių), bet liberalų sprendimas jo atžvilgiu kelia tam tikrų abejonių, nes pakvietė politiką, kuris buvo partijoje su visiškai kitokia ideologija (o "Liberalų sąjūdis" — viena iš ideologiškai nuosekliausių politinių jėgų Lietuvoje), jau nekalbant apie konfliktinį Pranckiečio elgesį, būnant "Valstiečių" nariu.

Kita vertus, blogiau nebus, o geriau būti gali, nes liberalių rinkėjų, dėl kurių šalyje vyksta aštri konkurencija (dar yra Artūras Zuokas ir Remigijus Šimašius), nėra daug, ir Pranckietis, galimai, privilios tuos, kurie anksčiau už liberalus nebalsavo, taip padėdamas pastariesiems patekti į Seimą, kas šiandien jiems yra svajonių viršūnė.

Krepšinyje būna komandos, kurios negali sau leisti brangių pirkinių, ir todėl, norėdamos pasiekti sąlyginai gerą rezultatą trumpoje perspektyvoje, surenka visus, kas galėtų atnešti bent kažkokią naudą. Kažką tokio padarė "Darbo partija", prie kurios vairo sugrįžo Viktoras Uspaskichas ir kuri į pirmą dešimtuką surinko daugiau ar mažiau vertingus "politinius likučius" — Artūrą Skardžių, Mindaugą Puidoką, Vytautą Gapšį ir panašiai.

Kita vertus, kaip pažymėjo politologė Rima Urbonaitė: "Darbo partija dabar reitingų sąrašuose atrodo silpnokai, bet mes puikiai žinome, kad tai nieko nereiškia. Klausimas, ar ji nebus ta, kuri pasiims "Valstiečių", socialdemokratų balsų? Istorija rodo, kad jie sugeba prisikelti".

Apibendrinant, galima teigti, kad Lietuvos partijų paskelbti rinkiminiai sąrašai parodo jų raidos tendencijas. Kai kurios turi asmenybių, bet neturi sistemos, kitos priešingai. Konservatoriai turi abu dalykus, bet neatnaujina ideologijos, kas riboja jų galimybes. Bendrai paėmus, Lietuva dar negali pasigirti tuo, kad jos politinėje sistemoje įvyko kartų kaita ir atsirado daug naujų "didelių" figūrų su inovatyviu mąstymu.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
rinkimai, dvikova, Seimas
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Karbauskis ragina atsakyti už "Sąjūdžio prieš Astravo AE" "neskaidrius veiksmus"
Širinskienė pateikė skundą ET dėl Žalimo ir konservatorių santykių
Kanye West

Ekspertas įvertino Kanye West galimybes kandidatuoti į JAV prezidentus

(atnaujinta 19:01 2020.07.06)
Šiuo metu neaišku, kuriais metais jis ketina kovoti dėl prezidento posto, tačiau jis šią žinią paskelbė su žyme "Vision2020"

VILNIUS, liepos 6 — Sputnik. Reperio Kanye West kandidatūra į JAV prezidentus gali iškilti iš demokratų per kitus rinkimus, taip pat jis gali būti renkamas iš respublikonų arba jis neturi jokių šansų, RIA Novosti sakė Aleksejus Fenenka, Maskvos valstybinio universiteto Pasaulio politikos fakulteto profesorius.

Anksčiau amerikiečių reperis Kanye West paskelbė apie savo ketinimą kandidatuoti į JAV prezidentus. Šiuo metu neaišku, kuriais metais jis ketina kovoti dėl prezidento posto, tačiau jis šią žinią paskelbė su žyme "Vision2020".

Pagal tradiciją realius šansus būti išrinkti turi tik dviejų pirmaujančių partijų — Respublikonų ir Demokratų — kandidatai. Šiemet jie jau buvo apsisprendę — tai Donaldas Trampas ir Džo Baidenas. Kita vertus, yra keletas atvejų, kai trečiųjų šalių kandidatai ar nepartiniai žmonės surinko nemažą balsų skaičių. Šiuo metu paskutinis asmuo, kuriam pasisekė, buvo verslininkas Rosas Perotas (Ross Perot), kuris kandidatavo 1992 metais ir pelnė 19 % balsų.

Anot eksperto, Demokratų partija, kuri jau dabartinėje kampanijoje, rinkdamasi kandidatą į prezidentus, susidūrė su krize, tiesiog ieško tokio atstovo.

"Demokratai jo nepalaiko, tačiau bendra demokratų idėja atskleisti kokį nors mažumos atstovą yra, o patys demokratai ieško tokių žmonių kaip jis", — teigė ekspertas.

Kaip nepriklausomas kandidatas reperis "gali teikti savo kandidatūrą, tik Amerikoje nėra galimybių būti išrinktam", tikina politologas.

Kalbant apie bendradarbiavimą su respublikonais, Vakarai anksčiau palaikė Donaldą Trampą, tačiau vėliau pareiškė, kad jis buvo "panaudotas" politiniams tikslams — tada "jis neturi jokių šansų respublikinėje įstaigoje", teigė Fenenka.

Apskritai, net jei Kanye West turi didelę afroamerikiečių paramą, tai gali neturėti įtakos balsavimo rezultatams.

"Amerikoje gyventojų parama nieko nereiškia. JAV prezidentą renka ne piliečiai, o valstijos. Kiekviena valstija turi savo rinkimų kvotą... Tai gali būti valstija, kurioje dominuoja afroamerikiečiai, tačiau jei ji turi mažą rinkimų kvotą, tai nieko nereiškia", — aiškino ekspertas.

Tegai:
kandidatai į prezidentus, Donaldas Trampas, JAV prezidento rinkimai
Dar šia tema
Trampas papasakojo, kam buvo išgalvota istorija apie Rusijos "sąmokslą" su Talibanu
Boltonas pareiškė, kad Trampas nenorėjo girdėti žvalgybos pranešimų apie Rusiją