Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius

Linas Linkevičius: Europos autoriteto gynėjas, ar amerikonų liokajus?

156
(atnaujinta 12:23 2019.07.01)
Birželio 24-ąją Strasbūre buvo nuspręsta grąžinti Rusiją į Europos Tarybos parlamentarų forumą. Bet kol Europa su Rusija siekia dialogo, Lietuvoje rusai kaip puolė — taip puola ir toliau. Čia, kaip nekeista, sau įprastu stiliumi pasireiškė ir Lietuvos URM vadovaujantis Linas Linkevičius

Linkevičius prieš Rusiją

Anot Linkevičiaus, Rusijos grąžinimas į Europos Tarybos (ET) parlamentarų forumą — beveik tolygus nusikaltimui. Ar mažų mažiausiai, ET savęs diskreditavimui. "Tai pakerta, aš manau, tos organizacijos autoritetą, tai yra žala padaryta", — antradienį teigė Linkevičius.

Tačiau kieno autoritetas čia iš ties "pakirstas", kaip ir tai, kam toji "žala padaryta" — geras klausimas, į kurį iš ties vertėtų konkrečiai atsakyti. Nes antirusiška laikysena — bene pagrindinė Linkevičiaus vadovavimo URM konstanta. Kaip visi sisteminiai Lietuvos politiniai veikėjai, taip ir Linkevičius Rusiją piešia bene agresyviausia, pavojingiausia pasaulio valstybe.

Rusiją ET palaikė Prancūzija ir Vokietija

Tuo tarpu Europoje nuomonės Rusijos klausimu — mažų mažiausiai nevienareikšmės. Pavyzdžiui, pastarąjį sprendimą dėl Rusijos grąžinimą į ET parlamentarų forumą inicijavo dvi galingiausios, kone ES "stuburu" laikytinos kontinentinės Europos šalys — Prancūzija ir Vokietija.

Ryšium su 2014 metų įvykiais Ukrainoje (Krymo referendumu ir karo Donbase pradžia) Rusija buvo pašalinta iš ET parlamentarų forumo, o prieš šalį imtos taikyti vis griežtesnės ekonominės sankcijos. Tačiau kaip tik šios sankcijos, o tiksliau — jų ekonominės pasekmės Europai, motyvuoja esamus, Rusijai palankius poslinkius.

Nes tiek Rusijos turimi gamtiniai ištekliai, tiek jos geografinė padėtis Europai lemia visiškai objektyvų interesą su ja vystyti ekonominį bendradarbiavimą. Šį interesą aiškiai suvokia tiek Prancūzijos, tiek Vokietijos valdantieji sluoksniai — politikai ir stambaus kapitalo savininkai. O vis besitęsianti antirusiškų sankcijų politika glaudesniam ES ir Rusijos bendradarbiavimui tik trukdo.

Už antirusiškų sankcijų — ne Europos, o JAV interesai

Dar daugiau. Ekonomiškai izoliuoti Rusiją nuo Europos realaus intereso neturi nei viena iš didžiųjų ES valstybių-žaidėjų (su iš sąjungos jau besitraukiančios Jungtinės Karalystės išimtimi). Geopolitiniu požiūriu tokį interesą turi tik JAV, kurių pagrindinis tikslas čia — skaldyti ir valdyti su Rusiją supriešintą Europą. Labai panašiai, kaip Maršalo plano laikais.

Visgi tokia schema jau nebeveikia. Pavyzdžiui, ne taip jau seniai žlugo Amerikos bandymas primesti Europai pastarajai nenaudingą Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TTIP) sutartį. Tarp ES kraštų bene pagrindinės jos priešininkės, kaip nekeista, vėlgi buvo Prancūzija ir Vokietija. Būtent — šalys, ekonomiškai suinteresuotos adekvačiais ryšiais su Rusija. 

Kokie tie Linkevičiaus tariami tarptautinės teisės "pažeidimai", kuriuos neva vykdo Rusija, lyginant su ne tariama, bet visiškai realia JAV imperialistine agresija visame pasaulyje — nekalbėsime. Verčiau ką tik išdėstytų faktų šviesoje sugrįšime prie aukščiau keltojo klausimo. Kieno gi autoritetą pakerta Rusijos grįžimas į ET parlamentarų forumą. Kam čia padaryta žala?

Pakirstas JAV ir jų vasalų autoritetas

Iš esmės į tai atsakyti ne taip jau sunku. Vien faktas, kad Prancūzija ir Vokietija su Rusija siekia dialogo, kol Amerika — konflikto, kalba pats už save. Tuo tarpu Linkevičiaus, kaip vienos iš ES valstybių užsienio reikalų ministro išsišokimai, labai aiškiai parodo oficialiąją Lietuvos poziciją. Būtent — rusofobiją, kuria dabar Europoje ir remiasi, ar bent bando remtis Jungtinių Valstijų ir jų vasalų autoritetas.

Kaip tik šį autoritetą, o ne kurį kitą, pirmadienį priimtas ET sprendimas ir pakirto. Aišku, ne triuškinančiai ir tikrai ne galutinai. Bet visgi pakirto. O tai — neabejotina žala... Ne Europai, o būtent JAV ir jų europiniams vasalams. Kaip tik jų poziciją atstovauja Linkevičius, Lietuvos vardu smerkdamas Rusijos grįžimą į ET parlamentarų forumą. Taip jis atsiskleidžia ne kaip kažkokio tai Europos autoriteto gynėjas, bet paprasčiausias amerikonų liokajus.

Tai, be abejo — Linkevičiui, kaip ir apskritai Lietuvos politikai įprasta laikysena. Kad ji naudinga "puolančio ruso" vaizdinyje Lietuvos visuomenę įkalinusiam valdančiajam elitui — nėra abejonės. Kaip vasalas, jis stovi šalia savo amerikoniško šeimininko. Tačiau didžiosios ES valstybės su Rusija renkasi ne konfliktą, o dialogą, Linkevičių ir jo vienminčius palikdamos tiesiog ant ledo. Tokių procesų eigoje ilgainiui ant ledo pasilikti gali ir tokių politikierių vedamos valstybės. Be abejo, jų tarpe — Lietuva. Bet ar paprastiems Lietuvos žmonėms, ar pačiai lietuvių tautai tikrai šito reikia? Į tai teatsako skaitytojas.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija

156
Tegai:
JAV, Rusija, Europa, Lietuva, Linas Linkevičius
Temos:
Rusijos sugrįžimas į Europos Tarybos Parlamentinę Asamblėją (62)
Dar šia tema
Rusija įvardijo skolos į Europos Tarybos biudžetą sumokėjimo sąlygas
ETPA Rusijos delegacijai grąžino visus įgaliojimus
Degalinė Vokietijoje

Nuostabus rytojus. Kas yra ne taip ES vandenilio strategijoje ir bendro su tuo turi RF

(atnaujinta 19:50 2021.04.15)
Per dešimt metų, praėjusių nuo energetikos strategijos patvirtinimo, Europos Komisija nesugebėjo paaiškinti būsimo darbo su elektros tinklais apimties ir kiek užtruks parengti "kelių žemėlapį". Vandenilio strategiją galima tik spėti

Nuo 2020 metų vasaros vandenilio energijos tema tapo viena populiariausių žiniasklaidoje, nes liepos 8 dieną Europos Komisija oficialiai paskelbė galutinę ES vandenilio strategijos versiją. Pagrindinė tema: ES turi sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir iki 2050 metų pasiekti neutralų anglies dioksido lygį.

Europos energetikos komisarė Kadri Simson, komentuodama leidinį, teigė: "Klimato neutralumą iki 2050 metų galima pasiekti tik visiškai atsisakius iškastinių energijos išteklių. Visi partneriai, tiekiantys mums šį kurą, turi į tai atsižvelgti".

Tai skamba, žinoma, įspūdingai, bet pabandykime išanalizuoti, ką tai reiškia. Per ateinančius 30 metų ES ketina visiškai panaikinti savo teritorijoje visas transporto priemones, kurios naftos produktus ar gamtines dujas naudoja kaip variklių kurą — suspaustą metaną, propano-butano mišinį ir SGD.

Tas pats pasakytina apie geležinkelių ir oro transportą, jūrų ir upių laivus, visą šilumos ir elektros energijos gamybos sistemą, skirtą pramonės ir žemės ūkio sektoriams, visam viešajam ir komerciniam nekilnojamam turtui bei gyvenamajam sektoriui. Visos minėtos sritys iki 2050 metų turėtų pereiti tik prie kuro vandenilio pagrindu ir elektros naudojimą, kuriuos gaminti turėtų tik atsinaujinantys energijos šaltiniai — įvairių rūšių biokuras, rūšiuotų komunalinių atliekų deginimas ir, galbūt, branduolinė energija (apie pastarąją vis dar diskutuojama).

ES politikų iškeltos užduoties apimtys prilygsta, o gal net didesnės nei pirmųjų TSRS penkmečių planai, ypač atsižvelgiant į tai, kad, šių ponų ir ponių nuomone, saulės ir vėjo jėgainės turėtų tapti naujos ES energetikos sistemos "šerdimi", o visas nutrūkstančios, netolygiai gaminamos elektros energijos problemas teks spręsti vadinamosios žaliosios vandenilio energijos sąskaita. Tačiau pačiame strategijos tekste nėra naudojama "žaliojo vandenilio" sąvoka, taip pat nėra jokio kito "spalvoto" vandenilio tipo. Vietoj to naudojami šie terminai:

— "elektrolizinis vandenilis" (angl. electricity-based hydrogen)

— "atsinaujinantis vandenilis" arba "grynas vandenilis" (renewable hydrogen)

— "iškastinis vandenilis" (fosilinis vandenilis, fossil-based hydrogen)

— "iškastinis vandenilis su anglies sąranka". (fossil-based hydrogen with carbon capture).

Tačiau su painiava, kurią sukelia ši terminologija, mes susitvarkysime šiek tiek vėliau, pirmiausia svarbu suprasti, kas tai yra. Būtų keista manyti, kad ES vandenilio strategija yra vienintelis dalykas, kuris dabar lemia šios ekonominės asociacijos energetikos sektoriaus plėtrą. Be strategijos, yra ir 2009 metais priimta direktyva dėl atsinaujinančių išteklių, pakeista ir pataisyta 2018 metais.

Atsižvelgiant į šiuos pokyčius, 2030 metais visos ES pagaminamos elektros energijos 32 proc. turi būti pagaminta naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius. Šios AEI pataisos prieštarauja 2014 metais priimtai ES klimato ir energetikos sistemai iki 2030 metų, pagal kurią atsinaujinanti energija iki 2030 metų turėtų sudaryti 27 proc. visos energijos. Be to, 2011 metais ES priėmė Energetikos strategiją iki 2050 metų (ES 2050 m. energetikos strategija), kurioje buvo nurodytas tikslas — iki 2050 metų atsinaujinančios energijos dalis turėtų siekti 70 proc.

Net šio ES strateginių dokumentų išvardijimo, mūsų nuomone, visiškai pakanka suprasti, kad Europos Sąjungoje dar nėra suformuotas vieningas požiūris į energetikos plėtrą, pagrįstą subalansuota esamos padėties analize. 27 proc. elektros energijos iš atsinaujinančių šaltinių iki 2030 metų ar 32 proc.? 70 proc. atsinaujinančios elektros energijos ar visiškai neutralus klimatas iki 2050 metų?

Atsakymų į šiuos klausimus nėra, lygiai taip pat nėra nė vieno iš išvardytų variantų galimybių studijos ženklų. Vienintelis dalykas, kuris yra — prognozuojamos investicijų į naujos ES elektros energijos tinklo infrastruktūros formavimą energetikos strategijos tikslams pasiekti apimtys — nuo 1,5 iki 2,2 trln. eurų. 50 procentų tikslumo įvertinimas yra viskas, ką šiandien sugebėjo Europos Komisijos Energetikos generalinis direktoratas.

Jei pati Europos Komisija sąlyginai laikoma "Europos Sąjungos vyriausybe", tai šis direktoratas yra analogiškas Energetikos ministerijai. Kaip įvertinti šios "ministerijos" darbą? Atsižvelgiant į tai, kad vandenilio strategija jau patvirtinta ir tik dabar Europos Sąjungos energetikos įmonės pradėjo tirti vandenilio transportavimo naudojant magistralines ir skirstomąsias dujotiekio sistemas bei technines galimybes, ji neveiks — net dvejetas penkių balų sistemoje neišeis. Jei per dešimt metų, praėjusių nuo oficialaus energetikos strategijos patvirtinimo, Europos Komisija nesugebėjo išaiškinti būsimo darbo su elektros tinklais apimties, tai mes galime tik spėlioti, kiek užtruks vandenilio plėtros strategijos planas.

ES vandenilio strategija tarptautinių santykių fone

Akivaizdu, kad tam prireiks daug laiko. Štai citata iš vandenilio strategijos: "Tik vandenilis, kuris buvo pagamintas iš atsinaujinančių energijos šaltinių, yra ilgalaikis ir tvarus. Mūsų tikslas yra naudoti atsinaujinantį vandenilį, palaikyti greitą jo rinkos augimą ir sukurti tinkamas vertės grandines." Verta paminėti, kas šioje citatoje "paslėpta tarp eilučių" — šio dokumento autoriai pasirodė labai drovūs.

Nuo pat to momento, kai buvo priimta 2009 metų atsinaujinančių išteklių energijos direktyva, daugelis pramonės ekspertų ne kartą įspėjo, kad "vežimas pastatytas prieš arklį": žmonija neturi technologijos, leidžiančios reguliuoti debesuotumą ir vėją, masinis įvedimas iš esmės pertraukiamo generavimo SPP ir WPP neišvengiamai destabilizuos sujungtas energijos sistemas, vienintelis būdas to išvengti yra ne mažiau masinis pramoninių energijos kaupimo technologijų vystymas.

Būtent saugojimo įrenginių technologijas — pigiausias, saugiausias ir tuo pačiu talpiausias — pirmiausia reikėjo sukurti ir įsisavinti, o tik po to imtis pertraukiamos alternatyvios kartos. Europos politikai nieko nenorėjo girdėti, Europos Komisija ir ES valstybių narių vyriausybės masiškai rėmė saulės elektrinių ir vėjo jėgainių statybas, tuo pačiu demonstruodamos neįtikėtiną pasitikėjimą, kad kaupimo problemos bus sprendžiamos be didelių pastangų. Taip, daugelio šalių laboratorijos bandė išrasti naujus cheminius ir mechaninius energijos kaupimo įtaisus, tačiau iki šiol nebuvo pasiekta jokių pastebimų ir ekonomiškai pagrįstų rezultatų.

"Vandenilis, gaminamas remiantis atsinaujinančiais energijos šaltiniais, kaip vienintelė tvari perspektyva", ES strategijoje yra tam tikras "pasidavimo aktas", pripažįstant, kad energijos kaupimo technologijos liko nepasiekiamos. Tačiau Europos politikai ketina kapituliuoti savo pačių sąlygomis — ne plėtodami branduolinę energiją, tobulindami nuolatinės srovės elektros perdavimo technologijas, sinchronizuodami Europoje veikiančias skirtingas sujungtas energetikos sistemas (priminkime, kad šiandien yra šešios tokios IES), integracijos projektai tarp Europos BES ir buvusių TSRS šalių BES ir aptartos Vandenilio strategijos sąskaita.

Priežastys, kodėl ES pasirinko būtent tokį pasirinkimą, yra skaidrios, ir jas nurodė Europos energetikos komisaras: "Visi partneriai, tiekiantys mums tokio tipo kurą, turėtų į tai atsižvelgti". Europos politikai, pasirinkdami konfrontacinį požiūrį į santykius su Rusija, bando atsisakyti iškastinių energijos išteklių importo iš mūsų šalies derindami "atsinaujinančius energijos šaltinius ir atsinaujinantį vandenilį".

Akylai stebima JAV Europos Sąjunga pradeda vis labiau nutraukti santykius su Kinija —šalimi, kurios branduolinės korporacijos pastaraisiais metais padidino savo kompetenciją statant 3+ kartos atomines elektrines, kurios atitinka Fukušimos saugos reikalavimus ir tapo tikrais "Rosatom" konkurentais, jie ir toliau aktyviai bendradarbiauja siekdami bendrai kurti naujausias technologijas.

Tuo tarpu Europos valstybės ir įmonės dėl savo neteisingų skaičiavimų prarado kompetenciją statant reaktorius, o proatlantinių Europolitikų antirusiški ir antikiniški siekiai atima iš ES galimybę siekti anglies neutralumo pasitelkiant atominių elektrinių naudojimą. Tos pačios aplinkybės taikomos ir bet kokiems bandymams sukurti cheminio elektros energijos kaupimo technologijas — bet kuriam iš jų reikia naudoti retųjų žemių metalus, kurių gamyboje Kinija yra beveik 100 % monopolija.

Jei trumpai: dėl Europos politikų veiksmų po pagarsėjusio Atlanto solidarumo kurso, Europos energetikos pramonė pateko į situaciją, kai galimų jos plėtros būdų pasirinkimas buvo dirbtinai susiaurintas iki ribos — tai neišvengiama atsisakant lygiateisiško bendradarbiavimo, kuris visada buvo ir tebėra naudingas abiem pusėms. Politikai pasisako ne už technologijų plėtrą, o už negailestingą išnaudojimą ir bandymus išlaikyti esamą status quo — Europos rinka išlieka likvidžiausia, mokiausia.

Bet ar tokia padėtis išliks ilgą laiką, priklauso ne tik nuo Europos Sąjungos ir jos užjūrio siužeto, bet ir nuo to, kaip reaguos visų kitų pasaulio regionų šalys. Per daug žmonių netenkina Žemės rutulys, kuriame egzistuoja tik Europa ir Šiaurės Amerika.

Žinoma, Europos Sąjungos vandenilio strategijos analizė čia negali pasibaigti, jos tęsimo pagrindas bus paprastas faktas: 2020 metais tarp viso vandenilio gamybos ES kiekio atsinaujinantis vandenilis sudarė 0,1 proc.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
ES, Rusija
Turistai Turkijoje

Erdoganai, laikykis, Lietuva skrenda į pagalbą. Rusus Turkijoje pakeis lietuviai

(atnaujinta 17:53 2021.04.15)
Skrydžių tarp Rusijos ir Turkijos nutraukimo kontekste Lietuva pradėjo galvoti, kaip padėti ne tik Turkijos, bet ir savo turizmo pramonei. Buvo net siūlymas leisti Rusijos turistams, paskiepytiems vakcina "Sputnik V", patekti į Lietuvos teritoriją

Lietuva vėl kiša nosį į Rusijos reikalus. Žinia apie vėl kilusią įtampą tarp Ankaros ir Maskvos ir skrydžių tarp Rusijos ir Turkijos atšaukimą sukėlė Lietuvos politikų optimizmo bangą. Vilnius net pažadėjo Turkijos kurortams kompensuoti daugiau nei pusės milijono Rusijos turistų, užsisakiusių keliones į Turkijos kurortus, nuostolius šį pavasarį.

"Rusijai atšaukus skrydžius į Turkiją, laimės kitos valstybės, tarp jų ir Lietuva. Viešbučiai mažins kainas, o Turkija dar labiau stengsis dėl turistų. Jau sulaukėm pasiūlymų bendradarbiauti ir su naujais viešbučių tinklais", — Lietuvos žiniasklaida cituoja "Tiketa Tour" bendrovės vadovą Gvidą Aukštuolį.

Rusijos valdžia skrydžių su Turkija uždarymą paaiškina COVID-19 paplitimo šioje populiarioje turistų šalyje padidėjimu. Tačiau kai kurie stebėtojai teigia, kad šiuo draudimu Maskva dar kartą nusprendė "pamokyti" Redžepą Erdoganą, kuris, paaštrėjus padėčiai Ukrainos pietryčiuose, nusprendė Ukrainos armijai parduoti bepiločius orlaivius. Prisiminkime, kad būtent Turkijos bepiločiai atliko lemiamą vaidmenį Armėnijos ir Azerbaidžano konflikte Kalnų Karabache.

Ir jei taip, tai Vilnius tikrai yra Ankaros pusėje. Juk mano priešo priešas automatiškai tampa mano draugu. Ypač kalbant apie artimiausią politinę draugę — Ukrainą. Taigi, Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis skuba į Kijevą dar kartą patikinti Ukrainą, kad "Lietuva nepalieka bėdoje partnerių ir draugų". Prieš vizitą jis net paragino NATO generalinį sekretorių Jensą Stoltenbergą atidžiai stebėti padėtį Ukrainos ir Rusijos pasienyje ir nusiųsti aiškų signalą Kremliui apie galimas pasekmes. Antirusiška politika šiandien yra pagrindinis dalykas valdantiesiems liberaliesiems konservatoriams, o vidinės problemos lauks, net nepaisant katastrofiško Ingridos Šimonytės vyriausybės reitingo kritimo.

Net vyriausybę palaikančios ir konservatorių kontroliuojamos žiniasklaidos priemonės prakalbo apie tai. Užuot sutelkę visas pastangas ekonomikai stabilizuoti, valdantieji rūpinasi tik užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio įvaizdžiu tarptautinėje arenoje ir seksualinių mažumų teisėmis.

Tuo tarpu vidutinis ir smulkusis verslas yra ties bankroto riba. O vienas iš svarbių ekonomikos sektorių — turizmas, pasak ekspertų, neišgyvens antrojo "tuščio" sezono. Buvo net gundantis pasiūlymas leisti patekti į šalies teritoriją "Sputnik V" pasiskiepijusiems užsieniečiams. Ir tai tuo metu, kai premjerė Ingrida Šimonytė ir kiti konservatorių lyderiai kategoriškai pareiškė, kad "Sputnik V" yra hibridinis Kremliaus ginklas.

"Leidimas atvykti pasiskiepijusiems "Sputnik" vakcina būtų naudingas mūsų turizmo sektoriui, nes toks turistas prieš vykdamas į Turkiją ar grįždamas iš jos vieną ar kelias dienas praleistų ir Lietuvoje <...> Manau, anksčiau ar vėliau mes būsime priversti Europos vaistų agentūros sprendimu priimti pasiskiepijusius šia vakcina. Mes galime neskiepyti savo žmonių šia vakcina, bet negalima diskriminuoti žmonių, kurie yra paskiepyti kita vakcina", — teigė kelionių organizatorės "Estravel" vadovė Žydrė Gavelienė.

Net vangūs estai, nelaukdami Europos vaistų agentūros užsakymo, paskelbė, kad priims turistus, paskiepytus rusiška vakcina. O ką, Lietuva imsis pozos ir toliau "draus ir neleis" atvykti užsieniečiams su palydoviniais antikūnais, pasirengusiems papildyti Lietuvos iždą?

"Prieš kelerius metus Rusijai nutraukus turistinius skrydžius į Turkiją, nemažai Rusijos piliečių poilsiauti į šią šalį vyko per Lietuvą. Manau, kad tie Rusijos gyventojai, kurie turi galimybę atvykti į Europą, turės galimybę ir nuvykti į Turkiją, tačiau savo kelionėms jie rinksis tas šalis, į kurias bus leidžiama atvykti pasiskiepijus "Sputnik" vakcina", — sakė Gavelienė.

Kalbate nepadorius dalykus, ponia Gaveliene. Kad tik nepatektumėte į juoduosius specialiųjų tarnybų sąrašus, skiltyje "nepatikimi piliečiai". Neduok Dieve, Jūsų žodžius išgirs vyriausiasis Lietuvos saugumo sergėtojas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (KNDC) vadovas Laurynas Kasčiūnas arba, dar blogiau, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Lietuva, Turkija, Rusija
Rusijos vėliava

Merkel, Makronas ir Zelenskis aptars santykius su Rusija

(atnaujinta 17:51 2021.04.15)
Anksčiau buvo pabrėžiama, kad Angela Merkel dalyvaus Zelenskio ir Makrono derybose virtualiąja forma

VILNIUS, balandžio 16 — Sputnik. Vokietijos kanclerė Angela Merkel kartu su Prancūzijos ir Ukrainos prezidentais Emanueliu Makronu ir Vladimiru Zelenskiu penktadienį, balandžio 16 dieną aptars padidėjusią įtampą su Rusija. Apie tai pranešė RIA Novosti, remdamasi agentūra AFP ir Eliziejaus rūmų pareiškimu.

Kaip pažymėta, tai įvyks Ukrainos lyderio vizito Paryžiuje metu. "Prezidentas Makronas priims Zelenskį papietauti, o po to abu turės vaizdo konferenciją su Angela Merkel", — sakoma pareiškime. Pokalbyje Makronas, Merkel ir Zelenskis palies eskalacijos riziką, kurią "sukels Rusijos kariuomenės koncentracija prie sienos su Ukraina".

Anksčiau buvo pranešta, kad Merkel dalyvaus Zelenskio ir Makrono derybose virtualiąja forma. Buvo pažymėta, kad tokiu būdu lyderių susitikimas vyks "Normandijos formatu", nedalyvaujant Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.

Įtampa santykiuose tarp Rusijos ir Ukrainos, taip pat Vakarų šalių padidėjo dėl kovo pabaigoje paaštrėjusio konflikto Donbase. Kijevas, taip pat save vadinančios Donecko ir Luhansko liaudies respublikos, paskelbė apie apšaudymo, žvalgybinės veiklos ir karinės technikos judėjimo padidėjimą kontaktinės linijos srityje.

Vėliau Ukraina apkaltino Rusiją karinio buvimo regione stiprinimu. Ukrainos gynybos ministerija mano, kad Maskva pasienyje sutelkė reguliariosios armijos dalinius ir sustiprino milicijos mokymus. Atsakydamas į tai Kremlius pareiškė, kad Rusijos kariuomenė juda per jos teritoriją "tomis kryptimis, kuriomis ji mano esant reikalinga", taip pat paragino Kijevą "nutolti nuo karingos temos“" ir nutraukti provokacijas.

Tegai:
Vokietija, Prancūzija, Ukraina, Rusija