Amerikiečių raketos Patriot, archyvinė nuotrauka

Aukos vaidmens atlikti nenorit? Kuo baigsis proamerikietiškos Europos istorija

123
(atnaujinta 21:45 2019.10.11)
Rusijos reakcija į amerikiečių raketų sistemas yra gana nuspėjama ir daug protingų žmonių iš "tos pusės" supranta rizikos laipsnį. NATO ekspertas Džimas Taunsendas pareiškė: "Rusams tai bus negrįžtamas taškas. Tai bus reali eskalacija"

Jungtinės Valstijos ketina plėsti savo priešraketinės gynybos sistemą Rumunijoje ir Lenkijoje, tai dar vienas žingsnis, kuris skatina konfliktą tarp JAV ir Rusijos. Didžiausias ir įtakingiausias amerikiečių laikraštis "The New York Times" šeštadienį su nuoroda į informacinį šaltinį Europoje pranešė, kad "NATO šalys nagrinėja priešraketinių gynybos sistemų plėtros Rumunijoje ir Lenkijoje klausimą, kad suteiktų šalims galimybę numušti Rusijos raketas, kai bus nutraukta Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartis (INF).

Jungtinių Valstijų nacionalinė priešraketinės gynybos sistema (National Missile Defense) iš pradžių buvo sukurta, siekiant apsaugoti JAV teritoriją nuo sovietinių balistinių raketų. Vėliau atsirado legenda apie Europos sąjungininkų apsaugą nuo "atstumtųjų šalių" (KLDR, Irano, Sirijos, Libijos, Irako), kurių dauguma niekada neturėjo tarpkontinentinių raketų, atakos. Jei kalbėtume apie Rusiją, net ir mažoms (operatyvioms-taktinėms raketoms) "Iskander" bet kokia esama ir būsima priešraketinė gynyba yra nebaisi. Kokia JAV priešraketinių gynybos sistemų plėtros esmė Europoje?

Nuslėpta prasmė

Maskva ne kartą pareiškė, kad Amerika priešraketines gynybos sistemas Rumunijoje ir Lenkijoje laiko kaip ginklus, nukreiptus prieš Rusijos branduolinį skydą. Pagrindinis priešraketinės gynybos sistemos tikslas — ne gynyba, o puolimas. MK-41 universalūs paleidimo įrenginiai Rytų Europoje gali būti naudojami masiniam (prevenciniam) Rusijos strateginių objektų "Tomahawk" sparnuotųjų raketų paleidimo įrangos puolimui, jos gali nuskristi iki 2500 kilometrų.

Ir kai "The New York Times" rašo, kad NATO šalys svarsto „Aegic Ashore“ priešraketinės gynybos sistemos technologijų plėtrą, tai reiškia: Vašingtonas ketina padidinti smūgio potencialą Rytų Europoje. Priartėti prie Maskvos, kad smogtų ryžtingą smūgį. Akivaizdu, kad toks išpuolis kelia branduolinės eskalacijos ir atsakomojo smūgio JAV riziką, tačiau karinio biudžeto dydį ir tikėjimą "amerikiečių išskirtinumu" (tikėjimą, kad branduolinį karą galima laimėti, pasitelkus monopoliją ir smogus pirmąjį smūgį) vieną kartą gali nugalėti sveiku protu padarytos išvados.

Rusijos reakcija į amerikiečių raketų sistemas yra gana nuspėjama, ir daug protingų žmonių iš "tos pusės" suvokia rizikos laipsnį. Buvęs gynybos ministro padėjėjas ir NATO ekspertas Džimas Taunsendas pareiškė: "Rusams tai bus negrįžtamas taškas. Tai bus reali eskalacija".

Eskalacijos procese Europai bus paskirtas aukos vaidmuo. Žinoma, ne visos 27 Vašingtono sąjungininkės Europoje pasiryžusios kentėti dėl "Amerikos vertybių". Aptariant "naują oro gynybos ir priešraketinės gynybos sistemą", tikėtinas susiskaldymas tarp valstybių-Aljanso narių. Kita vertus, sudėtingose ​​situacijose Jungtinės Valstijos moka užlaužti sąjungininkų rankas arba spręsti problemas, remdamosi dvišaliais susitarimais. Turbūt neseniai įstojusios į europiečių gretas Rumunija ir Lenkija neprieštaraus priešraketinės gynybos sistemos "modernizavimui" savo teritorijoje, turint omenyje finansinį stimulą.

Dominavimo utilizavimas

Rusija metodiškai kovoja su grėsmėmis saugumo srityje savo sienų teritorijoje ir naikina visame pasaulyje sukurtą vienapolę  Amerikos dominavimo sistemą. Belgijos leidinyje "Dedefensa.org" teigiama: "Neseniai priimtas Indijos ir Turkijos sprendimas dėl Rusijos zenitinių raketų sistemų S-400 atspindi dabartinę tarptautinę kovą su dviem priešingomis tarptautinių santykių paradigmomis. Abi šalys priešinasi milžiniškam Anglo-Amerikos imperijos, kuri nuo 2007 metų nukreipia visas pajėgas į plataus masto karinės infrastruktūros plėtrą aplink Rusiją pagal utopinio dominavimo visame spektre doktriną, spaudimui".

Kinijos, Indijos ir Turkijos S-400 zenitinių raketų sistemų įsigijimas yra ne vienintelis, bet pats akivaizdžiausias ir "šviežiausias" JAV dominavimo sistemos naikinimo pavyzdys. Rusijos kompleksai leidžia viršgarsiniu greičiu sunaikinti raketas, lėktuvus, bombas iki 400 kilometrų atstumu ir iki 185 kilometrų aukštyje. Kataras, Saudo Arabija, Egiptas, Alžyras, Marokas ir Vietnamas laukia eilėje, kad įsigytų Rusijos S-400 sistemas. Iš tiesų, valstybės suverenitetui nėra nieko geriau už nacionalinį saugumą, kuris nepriklauso nuo JAV garantijų.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redaktorių pozicija.

NATO pajėgos Baltijos šalyse
© Sputnik /
NATO pajėgos Baltijos šalyse
123
Tegai:
NATO, Europa, Rusija
Dar šia tema
Ekspertas: JAV Latvijoje dislokuos ir vidutinio nuotolio raketas
Lenkija ir JAV užbaigė derybas dėl karinių pajėgų didinimo
Lenkijoje bus dislokuota Amerikos bepiločių orlaivių eskadrilė
Balsavimas per rinkimus, arhyvinė nuotrauka

Lietuvos rusakalbiai gyventojai, balsuosime?

(atnaujinta 16:01 2020.08.10)
Penktadienį baigėsi pirmasis kandidatų į Seimą priešrinkiminės kampanijos etapas. Tautinės mažumos, kurių Lietuvoje yra beveik 17 procentų, yra iškėlusios savo kandidatus į įvairius politinių partijų ir judėjimų sąrašus. Ar juos palaikys rusakalbiai?

Prieš kiekvienus rinkimus Lietuvos politikai primena, kad šalyje gyvena daugybė potencialių rinkėjų, turinčių nelietuviškas pavardes. Tai lenkai (beveik šeši procentai), rusai (beveik penki procentai), baltarusiai (beveik 1,5 procento) ir kiti daugiau nei 150 tautybių atstovai, kurie nepriklauso, kaip vietiniai patriotai mėgsta save vadinti, "titulinei tautai".

Dalis "nelietuviškų" rinkėjų nepriklausomybės metais lengvai prisitaikė ir netgi sutiko savo pasuose susilietuvinti vardus ir pavardes. Atsirado unikalių vardų — Aleksandras, Sergejus, Vladimiras. O kai kurie Ivanai tiesiog tapo Jonais. "Kraujo šauksmas" nuslopintas ir lietuviškomis pavardžių galūnėmis.

Šiandien šie buvę Lenkijos ir Rusijos, Baltarusijos žydai, graikų totoriai, ukrainiečiai, gruzinai, armėnai ir t.t. aktyviai balsuoja už sistemines Lietuvos politines partijas — už konservatorius, socialdemokratus, liberalus, žaliuosius. Nelite pavardes su lietuviškomis galūnėmis galima pamatyti ir šių politinių asociacijų sąrašuose. Tiesa, ne priešakyje, o sąrašo gale. Maloni išimtis yra konservatorių sąrašas, kuriame garbės vietoje visada pasirodo populiariausias Lietuvos žydas Emanuelis Zingeris. Be to, tarp dvidešimties geriausių liberalų dažnai mirga pavardės iš lenkų diasporos.

Didžioji dalis lenkų ir rusų tradiciškai balsuoja už kandidatus iš dviejų sąrašų. Tai sąlyginės "Lietuvos lenkų rinkimų akcija - Krikščioniškų šeimų sąjunga"  ir Darbo partija. Kodėl sąlyginės? Nes būtent šių dviejų politinių asociacijų sąrašuose tarp lenkų ir lietuvių yra daugiausia rusiškų pavardžių. Juk patys rusai dėl asmeninių kai kurių lyderių ambicijų per 30 Lietuvos nepriklausomybės metų nesugebėjo susivienyti į vieną galingą politinę jėgą. Jie pasiskirstė į dvi partijas — Rusų aljansą, kuriam vadovauja Tamara Lochankina iš Klaipėdos, ir į Lietuvos rusų sąjungą su Sergejumi Dmitrijevu priešaky.
Partijos "Lietuvos lenkų rinkimų akcija - Krikščioniškų šeimų sąjunga" sąraše yra didžioji dalis lenkiškų pavardžių, o Darbo partijos sąraše — lietuviškos. Rusai tik "praskiedžia" šiuos sąrašus.

Uspaskichas: "Aš stosiu krūtine už rusus!"

Pradėkime nuo sąlyginės leiboristų partijos, kuriai vadovauja Viktoras Uspaskichas, charizmatiškasis Lietuvos politikos šou dalyvis. Savo politinės karjeros pradžioje, 2000-aisiais, sėkmingas verslininkas iš savo bendraminčių sukūrė Darbo partiją, o jau per sekančius 2004 metų Seimo rinkimus ji sulaukė stulbinančios sėkmės. Viena vertus, Viktoras yra rusas (gimtinė — Rusijos Archangelsko sritis), kita vertus — "tikras lietuvis", kartais net pamirštantis rusų kalbą.

Viktoras neturėjo ypatingų pasisekimų vyriausybių ir valdančiųjų koalicijų darbe. Tačiau aplink šį asmenį kilo pakankamai skandalų — pradedant tuo metu suklastotu aukštojo mokslo diplomu (2005 metai), kurį pateikė ekonomikos ministras Viktoras Uspaskichas, ir baigiant "juodąja buhalterija" partijoje. Ryškus Darbo partijos vengimo mokėti mokesčius atvejis truko daugiau nei dešimt metų ir jo vadovams baigėsi bauda. O pats Viktoras Uspaskichas netgi paliko savo bendražygių gretas — Darbo partiją.

2015 metais Uspaskichui palikus Darbo partijos pirmininko [areigas, partija apgailėtinai pralaimėjo 2016 metų Seimo rinkimus, net neįveikusi penkių procentų barjero. Tačiau jau 2017 metais Uspaskichas grįžo vadovauti partijai, norėdamas gauti dar vieną Europos Parlamento nario mandatą, kuris, kaip "apsauginis laiškas", gelbsti nuo visų negandų. Dėka rusakalbių rinkėjų balsų, vėl buvo gautas mandatas. O Darbo partija pamažu grįžta į elito gretas.

Kaip rodo naujausios nuomonės apklausos, rudens rinkimuose "darbiečiai" nesunkiai peržengs penkių procentų barjerą ir vėl pateks į Seimą, galbūt net kaip atskira frakcija. Ir tai įvyks "Lietuvos rusų sąjungos", kurios interesus nuolat žada atstovauti Uspaskichas, balsų dėka. Bet, kaip žinote, "pažadėti dar nereiškia vesti". Ir garsus priešrinkiminis lozungas "Aš krūtine stosiu už rusus!" iš Viktoro lūpų yra ne kas kita, kaip šūkis.

Lenkai pamiršo apie rusus

Tiesa, jo politiniai oponentai kovoje dėl rusakalbių rinkėjų balsų — "Lietuvos lenkų rinkimų akcija - Krikščioniškų šeimų sąjunga" bendradarbiaudami su Rusų aljansu, kuriam vadovauja ir europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis — negali pasigirti sėkme.

Pastaraisiais metais lenkai prarado Rusijos rinkėjų lojalumą. Ypač po Ukrainos maidano. Ir viskas dėl neaiškios Rusijos politikos, kuriai aktyviai priešinasi Varšuva, — pagrindinė Lietuvos lenkų gynėja nuo vietinių nacionalistų išpuolių.

Paskutinis "Lietuvos lenkų rinkimų akcija - Krikščioniškų šeimų sąjunga" frakcijos didelis akibrokštas kovoje dėl rusų balsų buvo balsavimas už Lietuvos Seimo nutarimą, pasmerkiantį Rusiją už "Antrojo pasaulinio karo istorijos perrašymą". Šią rezoliuciją taip pat pasirašė vienintelė Seimo narė iš "Rusų aljanso" Irina Rozova. Dėl kurių ji buvo pasmerkta savo rinkėjų, vadinamųjų "vatnikų".

Rinkimai be pasirinkimo

Taigi spalio mėnesį artėjančiuose parlamento rinkimuose Lietuvos rusams bus sunku pasirinkti. Dar kartą pasiduoti Viktoro Uspaskicho žavesiui ir pažadams, balsuoti už Darbo partiją ir jos kandidatų sąrašą vienmandatėse rinkimų apygardose ar pasitikėti kelių politikų, turinčių rusiškas pavardes, autoritetu  partijos "Lietuvos lenkų rinkimų akcija - Krikščioniškų šeimų sąjunga" sąraše?

Prieš spalio mėnesį vyksiančius rinkimus Sputnik Lietuva dar ne kartą grįš prie šios temos. Bandysime nešališkai papasakoti apie šių dviejų politinių asociacijų kandidatų į deputatus pranašumus ir trūkumus, kad padėtume rusakalbiams rinkėjams apsispręsti.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
rinkimai, Seimas
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Donaldas Trampas

Trampas išveda kariuomenę Vokietijos JAV labui. Ir viso pasaulio

(atnaujinta 14:33 2020.08.10)
JAV gynybos sekretorius Markas Esperas teigė, kad artėjantis kariuomenės išvedimas iš Vokietijos atitinka Rusijos sulaikymo strategiją

Departamento vadovo padėtis yra blogesnė nei gubernatoriaus, nes jo žinioje yra tik vienas argumentas, palaikantis deklaruojamą poziciją. Formaliai JAV iš tikrųjų "perkels daugiau kariuomenės toliau į rytus, arčiau Rusijos sienų". Bėda ta, kad atidžiai išnagrinėjus, ši tezė subyra į šipulius atskleisdama to, kas vyksta, esmę, o tai yra labai nepatogu amerikiečiams.

Beveik 12 tūkstančių karių paliks Vokietiją. Tačiau dauguma jų — 6,4 tūkst. žmonių — grįš namo į JAV. Likusi dalis bus perskirstyta kitoms Europos šalims, tame tarpe Italijai ir Belgijai. O šalia Maskvos — į  Lenkiją — bus išsiųsta tik tūkstantis kareivių.

Ne itin įspūdinga matematika, kad palaikytų Espero žodžius. Taip, kitaip būti negali, nes kolizija aplink JAV kontingentą Vokietijoje turi labai tolimą santykį su NATO ir Rusijos konfrontacija.

2018 metų birželio mėnesį "Washington Post" pranešė apie Pentagono atliktą didelio masto kariuomenės perkėlimo į Europą sąnaudų ir poveikio analizę. Laikraštis teigė, kad Trampas tais metais domėjosi šia idėja. Be to, JAV prezidento motyvai buvo susiję tik su nepasitenkinimu NATO sąjungininkais, kurie atsisako finansuoti gynybą. Visų pirma, tai buvo susiję su Berlynu, kuris daugelį metų atkakliai vengė padidinti savo karines išlaidas iki dviejų procentų BVP, kaip reikalaujama Šiaurės Atlanto aljanso chartijoje.

Prieš metus ši tema vėl pasirodė viešojoje erdvėje. Tuomet JAV ambasadorius Vokietijoje Richardas Grenelis tiesiogiai pareiškė apie savo šalies pasirengimą išvesti dalį savo karinio kontingento iš Vokietijos į Lenkiją, nes "įžeidžiama laukti, kai Amerikos mokesčių mokėtojai ir toliau mokės už daugiau nei 50 tūkstančių amerikiečių Vokietijoje, o vokiečiai išnaudos savo biudžeto perteklių vidaus reikmėms".

Šis pareiškimas audringiausią trakciją sukėlė Lenkijoje. Per pastaruosius metus Lenkijos politikai ir žiniasklaida ilgesingai svajojo, kad jų šalis, o ne Vokietija, taptų pagrindiniu Amerikos karinių pajėgų akcentu Europoje. Reikėjo aptarti branduolinių ginklų perskirstymo perspektyvas. Tiesa, reikia pažymėti, kad šie pokalbiai kilo ne nuo nulio, juos išprovokavo valstybės pareigūnai, leidę tokiems įvykiams vystytis.

Apskritai, jei atskirsime faktus nuo politinių pareiškimų, planų ir lūkesčių, tada to, kas vyksta, esmė yra paprasta.
JAV daugelį metų bandė priversti Vokietiją, kaip vieną didžiausių pasaulio ekonomikų, smarkiai padidinti savo karines išlaidas, nes jei pasisektų, didžioji dalis lėšų būtų nukreipta užsienį. Amerikiečiai pasinaudojo grasinimais, spaudimu ir šantažu. Tačiau visos jų pastangos buvo nesėkmingos: Vašingtonui nepavyko nustumti vokiečių valdžios nuo užimamos pozicijos.

Matyt, Donaldas Trampas galop pavargo nuo to, kas vyksta, todėl dabar šalies gynybos ministras ir kiti pareigūnai vykdo priedangos operaciją valstybės vadovo priimtam sprendimui išvesti kariuomenę iš Vokietijos, kad JAV šioje situacijoje neatrodytų visiškai pralaimėjusios.

Štai kaip tai atrodo.

Iš vokiečių gauti to, ko norėjo jiems nepavyko. Papildomų investicijų į savo ekonomiką gauti nepavyko. Karinis kontingentas Europoje bus sumažintas — ir tai atsižvelgiant į didėjančią Rusijos įtaką ir galią. Kariuomenės išvedimas Vokietijai nėra reikšminga bausmė: Vokietija iš tiesų praras darbo vietas ir tam tikras lėšas, kurias uždirba aptarnaudama karinę infrastruktūrą, tačiau šie nuostoliai nepalyginami su tais, kurie būtų buvę, jei šalis būtų sutikusi su Vašingtono reikalavimais.

Apskritai, papildomas tūkstantis karių Lenkijoje yra vienintelis dalykas, leidžiantis JAV išsaugoti veidą ir pareikšti, kad ji tęs savo kursą sulaikyti Rusiją.

Turbūt įdomiausias visos šios istorijos klausimas yra klausimas, kodėl Trampas vis dėlto nusprendė išvesti kontingentą iš Vokietijos. Galų gale jam niekas netrukdė ir toliau traukti katę už uodegos, žiūrėk, gal būtų buvę mažiau neigiamų padarinių.

Ko gero, atsakymo reikia ieškoti Amerikos prezidento asmenybėje ir tiksluose, kuriuos jis išsikelia sau kaip nacionaliniam lyderiui.

Nepaisant viso savo ekscentriškumo, Donaldas Trampas iš tikrųjų yra sutelktas į sisteminių problemų, susikaupusių JAV, sprendimą, įskaitant radikalias priemones. Be kita ko, JAV pateko į spąstus, kai jos ekonominiai interesai ir pasaulio supervalstybės reputacija įsivėlė į tiesioginį konfliktą.

Tiesą sakant, prezidento nepasitenkinimas yra gana pagrįstas: Amerika ne tik perėmė Europos gynybos funkcijas, bet ir daugiausia investuoja į gynybą, o didžiosios ir turtingiausios Senojo pasaulio ekonomikos įsitaisė jai ant kaklo.

Be abejo, čia didžiausią poveikį daro tai, kad nė vienas iš jų, įskaitant Vokietiją, aiškiai netiki karinės grėsmės sau iš Rusijos realybe. Taigi, jei amerikiečiai nori tęsti savo karinius-politinius linksmybes su Maskva, tuomet Europa yra pasirengusi žaisti kartu su savo vyresniąja NATO partnere, tačiau Vašingtonas už savo ambicijas turi susimokėti pats.

JAV, kaip pasaulinės supervalstybės, statusas yra neatsiejama daugumos Amerikos elito vertybė, kuriai nedera gailėti pinigų. Net akivaizdžiai žlungantiems projektams.

Tačiau Donaldui Trampui tokia pozicija, regis, nepriimtina. Jis ne kartą ir atvirai pareiškė, kad pasaulinės vadovybės pareiga yra duoti konkrečią naudą JAV ir jos ekonomikai. Jei taip neatsitiks, vadinasi, supervalstybės statusas yra nenaudinga ir brangi nesąmonė, o jos palaikymui skirti ištekliai turėtų būti nukreipti į reikšmingesnes sritis.

Sprendimas išvesti dalį kontingento iš Vokietijos yra dar vienas pavyzdys, kad Trampo žodžiai atitinka principinius dalykus.
Suprasdamas, kad neįmanoma priversti Berlyno pakeisti savo pozicijos, jis pažvelgė į esamą padėtį kaip verslininkas ir pradėjo išlaidų mažinimo procesą.

Kariuomenės personalo perkėlimas pats savaime pareikalaus didelių išlaidų iš JAV, tačiau bet kokiu atveju tai yra pelningiau, nei toliau mokėti už jų buvimą Vokietijoje ilgus metus. Todėl galime užtikrintai teigti, kad Donaldo Trumpo sprendimas ekonominiu požiūriu yra efektyvus ir atitinka nacionalinius JAV interesus.

Be jokios abejonės tai ardo ir visuotinę JAV hegemoniją, ir atvirai nurodo į jų silpnumą, nesugebėjimą toliau nešti visos prisiimtų finansinių įsipareigojimų naštos. O tai jau atitinka viso pasaulio interesus.

Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Vokietija, JAV
Gelbėjimosi ratas, archyvinė nuotrauka

Kaip nepaskęsti iki maudymosi sezono pabaigos: pasakoja gelbėtojai

(atnaujinta 14:22 2020.08.10)
Latvijoje nuskendusių žmonių skaičius auga, tačiau gelbėtojai perspėja, kad ne visi gali užsiimti gelbėjimu vandenyje

VILNIUS, rugpjūčio 10 — Sputnik. Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojai nuo šių metų sausio iš vandens telkinių ištraukė 80 nuskendusių žmonių: kaip nepapildyti šios statistikos, rašo portalas LSM.lv.

Šventoji, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Александр Липовец

Ekspertai ragina gyventojus rinktis oficialius paplūdimius poilsiui. Jei tokių netoliese nėra, saugiausia plaukti pakrante, tuo tarpu pageidautina, kad pakrantėje būtų žmonių, kurie nelaimės atveju galėtų ateiti į pagalbą.

Jūs negalite eiti maudytis perkaitę saulėje. Ir, žinoma, poilsis prie vandens yra nesuderinamas su alkoholio vartojimu ar kitų svaigalų vartojimu.

"Kai žmogus yra apsvaigęs, galvoje kyla visokių drąsių idėjų, pavyzdžiui, plaukimas per vandens telkinį, šokinėjimas ant galvos. Kaklo slankstelių lūžis gali sukelti nuolatinę negalią ar mirtį", — sakė Latvijos Ligų prevencijos ir kontrolės centro vadovė Maja Pauininja.

Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovė Agrita Vitola pažymi, kad jei kas nors nuskendo, pirmiausia reikia iškviesti gelbėtojus, o ne skubėti į vandenį ir bandyti padėti. Jei žmogus nusprendė išgelbėti skęstantį žmogų, tuomet reikia atidžiai ir objektyviai įvertinti savo įgūdžius, nes skęstantys žmonės dažniausiai panikuoja, griebiasi už gelbėtojų ir tempia juos į dugną.

"Jei nežinote, kaip atlikti gelbėjimo operacijas vandenyje, noras padėti gali baigtis kova už dviejų žmonių gyvybes. Šiemet buvo atvejis, kai žmogus puolė gelbėti, bet nesugebėjo ir žuvo. Įvertinkite savo galimybes", — pasakojo Vitola.

Pirmiausia reikia nuraminti auką, paaiškinti, kas bus toliau. Jei žmogus žino, kaip plaukti, tuomet galite duoti jam trosą (pavyzdžiui, automobilio), pritvirtinti prie peties ir nutempti į krantą. Kitas būdas — duoti skęstančiam žmogui į rankas plastikinį butelį ir traukti jį į krantą.

Gelbėtojai taip pat prašo tėvų nepamiršti, kad ilsėtis prie vandens su vaikais yra darbas. Negalite ilsėtis, turite nuolat stebėti, kas vyksta, o tai taikoma net ir pripučiamuose baseinuose šalia namo.

"Tvenkiniai, esantys šalia namo, turi būti aptverti. Vaikams užtenka labai nedaug iki nelaimės. Tai gali būti net pripučiamas baseinas", — teigė Pauininja.

Remiantis "Eurostato" duomenimis, Baltijos šalys yra pirmose trijose vietose pagal nuskendusių žmonių skaičių tarp visų ES šalių. Pirma yra Latvija. Viena iš priežasčių, kodėl Latvijoje yra tiek daug nuskendusių žmonių, yra latvių nesugebėjimas plaukti. Latvijos plaukimo federacija atliko apklausą šalies vidurinėse mokyklose ir nustatė, kad ketvirtadalis moksleivių visiškai nemoka plaukti.

Tegai:
Latvija, Baltijos šalys, skenduoliai
Dar šia tema
Lietuvoje valstybės skolos ir BVP santykis — vienas žemiausių ES
Lietuva įtraukta į šalių su didžiausiu nedarbo lygiu ES sąrašą