Koalicijos sutartis pasirašymas, archyvinė nuotrauka

Gulbė, vėžys ir lydeka kas darosi Lietuvos politikoje?

80
(atnaujinta 16:46 2019.07.11)
Po sunkių derybų Lietuvoje pagaliau susiformavo nauja valdančioji koalicija, o Saulius Skvernelis ir toliau premjeras. Viskas gerai, ar taip tik atrodo?

Ilgą laiką buvo neaišku, kokia Lietuvoje bus Vyriausybė — daugumos ar mažumos, ir kas jai vadovaus. Socialdemokratų darbo partija kėlė reikalavimus, kurie buvo nepriimtini "valstiečiams", o Skvernelis iki paskutinio momento neatskleidė, ar ketina toliau vadovauti Ministrų kabinetui, šia tema kalbėjo dviprasmiškai.

Galiausiai viskas daugiau ar mažiau stabilizavosi, bet sakyti, kad šis stabilumas yra tvirtas ir ilgalaikis, negalima. Susidaro įspūdis, kad šiandien Lietuvos politika yra viena didelė priešpriešos aikštelė, kurioje visi kovoja prieš visus.

Jeigu pirmame veiksme ant sienos kabo šautuvas, jis kada nors būtinai iššaus

Prieš rinkimų maratoną "valstiečių" lyderis Ramūnas Karbauskis labai skambiai kalbėjo apie pasitraukimą iš valdžios, prasidėjo kalbos apie pirmalaikius rinkimus. Vėliau situacija aprimo, bet vėl paaštrėjo derybų dėl naujos koalicijos metu, nes Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis atsisakė trauktis iš posto tik todėl, kad taip nusprendė Karbauskis.

Skvernelis stengėsi nesikišti į šį konfliktą, bet neseniai pareiškė, kad partija turi keistis, kitaip jam su ja bus ne pakeliui: "Norisi, kad ta politinė partija būtų demokratinė, vertybėmis pagrįsta, demokratiniais principais, diskusijomis paremta politinė jėga. Jeigu ne, to nereikia, tai tada reikia ieškoti kitų alternatyvų politikoje", — konstatavo premjeras.

Susiklostė keista situacija. Tai, kaip Karbauskis vadovauja partijai, nepatinka nei Pranckiečiui, nei Skverneliui, bet pirmas ir toliau išlieka Seimo Pirmininku, o antras — premjeru. Išvada — "valstiečių" viduje rimti nesutarimai, kuriuos reikia spręsti greičiau, nes Seimo rinkimai ne už kalnų. Iš esmės, Karbauskis turi pasirinkti — atsikratyti visų, kas nesutinka su jo valdymo metodais, arba pradėti toleruoti kitokią nuomonę. Taip, kaip dabar, būti negali, nes viskas baigsis politiniu krachu.

Įdomu, kad su panašiomis problemomis prieš kurį laiką susidūrė socialdemokratai — galiausiai maištininkai (Gediminas Kirkilas ir kiti) buvo pašalinti iš partijos ir šiandien bando politiškai išgyventi, o Gintautas Paluckas jaučiasi visai neblogai.

Kitaip tariant, jeigu Karbauskis nori toliau būti "valstiečių" lyderis, jam geriau atsisveikinti su Pranckiečiu, kurio ambicijos prasilenkia su politiniu svoriu, ir net su Skverneliu, nes "Bolivaras nepaneš dviejų" (jau nekalbant apie Vytautą Baką, kurį seniai reikėjo pasiųsti pas konservatorius).

Klausimas — kas geriau partijai, gal maištininkai vadovaus efektyviau? Sunku pasakyti vienareikšmiškai, bet nepanašu, kad Skvernelis ir Pranckietis yra šviesios "valstiečių" ateities garantai — labiau jie primena šautuvą, kuris gali sušaudyti partijos perspektyvas artėjančiuose Seimo rinkimuose.

Dieną prastovėti ir naktį išgyventi

Sakoma, kad žuvis pūva nuo galvos, bet koalicijos uodegoje irgi ne viskas gerai. Kitaip tariant, "valstiečių" partneriai (sąjungininkais juos pavadinti sunku) taip pat turi problemų.

"Tvarka ir teisingumas" tik per plauką neliko be frakcijos — išgelbėjo Agnė Širinskienė, kas leidžia kalbėti apie tai, kad ši partija bendradarbiaus su "valstiečiais" ir ateityje. Tiesa, tam ji dar turės patekti į naująjį Seimą. Tačiau žymiai sunkiau tai padaryti bus socdarbiečiams.

Jų elgesys derybų dėl koalicijos metu buvo panašus į pigų bandymą pademonstruoti savo politinį reikšmingumą, kuris beveik išnyko. O baigėsi viskas kapituliacija, suprantant, kad likusį laiką Seime geriau praleisti arčiau valdžios, o ne už jos ribų, nes partijos istorija artėja prie logiško finišo.

Turbūt vienintelis laimėtojas visoje šioje betvarkėje yra Lenkų rinkimų akcija, kuri ramiai išlaukė savo momento ir turėtų gauti dvi reikšmingas ministerijas — Susisiekimo ir Vidaus reikalų. Manytina, kad situacijos šiose srityse partijos atstovai nesugadins, ir Seimo rinkimus ji pasitiks su politiniu pliusu. Nors dabartinėje nevaldomo chaoso situacijoje prognozės yra neaiškus dalykas.

Apskritai, galima teigti, kad šiandien visų politinių jėgų užduotis Lietuvoje jau yra kaip nors išgyventi iki Seimo rinkimų, o valstybės reikalais bus rūpinamasi atsainiai. Turbūt didžiausias iššūkis laukia "valstiečių", kurie kuo greičiau turi apsispręsti, kas jiems vadovauja, nes gulbės, vėžio ir lydekos aklavietė geruoju nesibaigs.

Taigi, laukiame politinio Lietuvos serialo tęsinio, kuris žada dar daugiau intrigų ir netikėtų siužeto posūkių.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redaktorių pozicija.

80
Tegai:
Lietuva, valdančioji koalicia, koalicija
Dar šia tema
Prie "tvarkiečių" frakcijos jungiasi "valstietė" Agnė Širinskienė
Vytautas Landsbergis

Landsbergis-prezidentas, nauja persona non grata: Lietuvos politikos realybės

(atnaujinta 12:12 2021.01.24)
Į istoriją galima įeiti ir ją perrašant. Tačiau tai nėra taip paprasta padaryti šiais laikais. Kai yra ne tik Googlas ir YouTube, bet dar ir gyvi naujosios Lietuvos istorijos liudininkai

Ir socialinis tinklas Facebook. Bent jau savo Facebook laiko juostoje galima pasiguosti ir atkreipti dėmesį, kad negražu iškraipyti, nutylėti ar pritaikyti istoriją savo reikmėms. Su Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija (LRT) pagalba.

Buvęs vidaus reikalų ministras Gintaras Furmanavičius savo Facebook laiko juostoje ir atkreipia publikos dėmesį į istorijos faktus, nuo kurių dar nepraėjo daug laiko. Bet istorija jau interpretuojama savaip.

Gintaras Furmanavičius: "Didžiulio atgarsio šią savaitę sulaukė jau tradiciniu tampantis bandymas perrašyti visai neseną valstybės istoriją. Tą pakankamai sunku padaryti, nes per daug dar gyvų Nepriklausomybės atkūrimo liudininkų yra likę".

Gintaras Furmanavičius taip pat pasidalino YouTube nuoroda, kur pirmas po Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos krašto apsaugos ministras Audrius Butkevičius ir tuometinis Valstybės Saugumo departamento vadovas, o vėliau vicepremjeras Zigmas Vaišvila primena tuos laikus. Ir LRT šiais laikais paskirto "prezidento" Vytauto Landsbergio veiklą tais laikais.

"Tai privalu žinoti, kol istorija dar neperrašyta", — tvirtina Gintaras Furmanavičius.

Tai privalu žinoti, kol istorija dar neperrašyta 1
Screenshot
Tai privalu žinoti, kol istorija dar neperrašyta

Istorijoje slypi didžiulės galios. Jos pagalba galima kurti, ugdyti, tačiau ir griauti bei niekinti. Todėl jos vaidmuo nuolat keitėsi ir keičiasi. Istorija vyksta tiesiog čia ir dabar. Ją liudija, ją stebi ir ją komentuoja savo Facebook laiko juostoje kas panorėjęs. Tiesa, nueinančiam Amerikos Valstijų prezidentui Donaldui Trampui tokia galimybę  Markas Zuckerbergas buvo atėmęs. Kad socialiniuose tinkluose buvęs prezidentas neapkartintų naujojo JAV prezidento inauguracijos šventės.

Ponas Paulius Jurkevičius ponui Markui Zuckerbergui neužkliuvo. Jo neužblokavo. Kol kas neužblokavo. Juk jis ne Amerikos prezidentas. Ir ponas Paulius Jurkevičius nadodamasis minties ir žodžio laisve replikavo apie Amerikos prezidento inauguraciją.

Paulius Jurkevičius: "Šiandien Baideno inauguracija. Kur? Kabule ar Vašingtone? Afghanistane? Irake? Ar Jungtinėse Amerikos Valstijose? Vaizdai kaip filme apie karą".

Paulius Jurkevičius: "ceremonijoje kareivių bus gerokai daugiau negu pakviestųjų ir dalyvių. Nuo ko jie ten saugos išrinktąjį ir svečius? Nuo išorės priešų? Nes šiaip visi faini iki šiol žiūrėti amerikiečių filmai pasakodavo apie žiaurius išorės priešus — vietnamiečius, nacius, japonus, al Qaeda, Saddamą H., ajatolas, blogiausiu atveju — apie marsiečius arba italų mafijos krikštatėvius. Dabar bus naujas, jaudinanatis scenarijus: galingiausia pasaulio armija saugos nuo raguotų.  Kurie neatskrido iš kosmoso".

Inauguracijos vaizdai, kaip filme apie karą 2
Screenshot
Inauguracijos vaizdai, kaip filme apie karą

Bepigu ponui  Pauliui Jurkevičiui samprotauti. Amerika už vandenyno, o jis pats gyvena saulėtoje Italijoje ir Lietuvos portalams rašo kulinarinėmis temomis. Ir ne tik kulinarinėmis. Parašė ir knygų. Jokio streso. Nuo kurio net plaukai pasišiaušia.  

O štai Lietuvos užsienio reikalų viceministrui Mantui Adomėnui tikras stresas. Stresą ponui Adomėnui įvarė Filipas Kirkorovas. Adomėnui nuo Kirkorovo net plaukai piestu pasistojo. Taip Kirkorovas Adomėną sujaudino. Savo susijaudinimą ponas Adomėnas įsidėjo į savo Facebook laiko juostą.

Ne tik įdėjo, bet Filipą Kirkorovą paskelbė persona non grata. Migracijos departamentas, Užsienio reikalų ministerijos prašymu, penkeriems metams įtraukė Rusijos atlikėją Filipą Kirkorovą į nepageidaujamų asmenų sąrašą Lietuvoje. Draudimas atlikėjui atvykti į Lietuvą įsigaliojo nuo sausio 19 d.

Adomėnui nuo Kirkorovo net plaukai piestu pasistojo 3
Screenshot
Adomėnui nuo Kirkorovo net plaukai piestu pasistojo

Anksčiau į šalį nebuvo įleistas Aleksandrovo dainų ir šokių ansamblis, dainininkai Grigorijus Lepsas ir Olegas Gazmanovas.

Šį Užsienio reikalų ministerijos (URM) sprendimą į Lietuvą neįleisti Rusijos atlikėjo Filipo Kirkorovo palaiko ir prezidentūros Nacionalinio saugumo grupės vadovas Darius Kuliešius. Net pats Jo Ekscelencija Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.

"Prezidentas teigiamai vertina šį sprendimą. Tai teisingas kelias ir juo reikia eiti. Asmenys, kurie yra tam tikrų šalių politikos ruporai, nėra suderinami su mūsų nacionaliniu saugumu. Jie turėtų būti įtraukiami į nepageidaujamus asmenų sąrašus. Šį klausimą reikėtų spręsti sistemiškai, plačiai, o ne reaguojant į vieną kitą atvejį ar pavardę, bet dirbti ir identifikuoti, sudarant tuos sąrašus iš anksto", — "Žinių radijui" sakė Kuliešius.

Krizės Lietuvoje suvaldymas pradėtas nuo Rusijos estrados. Šis uždavynys nebuvo sunkus.

O štai bandymas suvaldyti koronaviruso pandemiją parodė, kad Lietuvoje egzistuojanti dviejų lygių krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo sistema — nacionalinė ir savivaldos — yra neefektyvi. Todėl aukščiausius šalies pareigūnus vienijanti Valstybės gynimo taryba (VGT) pasiūlė šią sistemą reformuoti. Net įsteigti naują Nacionalinį krizių valdymo centrą.

"Dabartinė situacija, kurioje Lietuva gyvena, būtent pandemijos laikotarpis, yra krizinė situacija, kuri nėra pakankamai gerai valdoma. Buvusios sudėties VGT pernai rugpjūtį priimtas įpareigojimas parengti naują koncepciją ir jos įgyvendinimo planą kol kas nėra įgyvendintas", — po VGT posėdžio sakė prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais, Tarybos sekretorius Darius Kuliešius.

Planai planais, o kaip asmeniniai pavyzdžiai tautai? Štai faktinis Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis šnekučiuojasi priėmime su Seimo nariu konservatoriumi Emanueliu Zingeriu, rezoliucijos "Dėl Laisvės gynėjų dienos trisdešimtmečio" autoriumi.

Pono Emanuelio Zingerio rezoliucijos tekste be kita ko ir buvusio Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos Garbės pirmininko, profesoriaus Vytauto Landsbergio — kaip valstybės vadovo — statuso faktinis įteisinimas. Neįteisino. Šį kartą neįteisino.

Bet Facebook paveikslėlis ne apie faktinį Lietuvos vadovą. Paveikslėlis apie kaukes. Tiesiogine ir perkeltine prasme. Jums spręsti, ar faktinis Lietuvos vadovas su kauke ar be.

Žurnalistė Rūta Janutienė klausia, gal "baudelė?".

Baudelė 4
Screenshot
Baudelė?

Tačiau tautos balsas turi ir kitų variantų.

Nijole Senkuvienė: "Jiems reikia skiepo be eilės. Juk brangūs žmonės...".

Saulius Kazenas:"Įstatymai galioja tik šunaujai".

Olegas Dikunas: "Tai vienos šeimos nariai — nereikia kaukių ir 2 m atstumo".

Vilija Šmigelskienė: "Kaukes po nosim, atstumo 2 m nėra, bauda kuo jie kitokie".

Zigmas Zigmas: "Tai tik vergams "antsnukiai "reikalingi. Čia gi — "elitas".

Nerijus Bieliauskas: "už ką taigi su kaukėm".

Tautos balsas 5
Screenshot
Tautos balsas

Na, o ponas Zingeris kaip visada. Reikiamu laiku, reikiamoje vietoje. Šalia faktinio Lietuvos vadovo. Ir kam tos kaukės. Reikia būti nuovokiu, jeigu nori įsirašyti į istoriją.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija

Tegai:
politika, Lietuva, Vytautas Landsbergis
JAV, Baltieji rūmai, achyvinė nuotrauka

JAV nebedomina Ukraina: dabar karo laukiama kitur

(atnaujinta 13:00 2021.01.24)
Pirmą kartą nuo 2014 metų Užsienio reikalų taryba (CFR), įtakingiausias Jungtinių Valstijų analitikos centras, savo metinėje pasaulinių grėsmių reitinge sumažino karo galimybę Rytų Ukrainoje nuo itin pavojingo iki vidutinio lygio

Tačiau į pirmą vietą buvo pakeltas didelio masto karinio konflikto tarp JAV ir Kinijos dėl Taivano pavojus. Ir šis susirūpinimas nėra atsitiktinis.

Per paskutinius mėnesius kadenciją baigianti JAV prezidento administracija darė viską, kad sudegintų būsimo Valstybės departamento santykių tiltus su daugeliu valstybių. Dešimtmečiais vienas iš tokių pagrindinių tiltų buvo vieningos Kinijos politikos laikymasis. Nuo 1970-ųjų Vašingtonas "vienintele teisinga" Kinija laikė Kinijos Liaudies Respubliką su sostine Pekine. Tuomet Taivano, kuris vadina save Kinijos Respublika, pripažinimą amerikiečiai atšaukė. Nuo to laiko jie palaikė artimiausius ekonominius ir karinius santykius su atsiskyrusia sala, tačiau nelaikė jos nepriklausoma valstybe.

Nuo 1979 metų JAV galioja įstatymas dėl santykių su Taivanu, kuriame neminima Kinijos Respublika, tačiau de facto pripažįstama "tikroji salos valdžia". Tuo pačiu metu Taivane buvo įkurtas Amerikos institutas, kuris atlieka visas JAV ambasados ​​funkcijas, įskaitant vizų klausimus. Po to panašias atstovybes ten įkūrė kai kurios kitos Vakarų valstybės. Nuo tų laikų Vašingtonas paskelbė tabu oficialiems vizitams ir savo diplomatų bei pareigūnų susitikimams su Taivano kolegomis. Periodiškai tokie kontaktai vis tiek buvo, tačiau jie visada buvo neoficialūs.

Praėjusį rudenį šį tabu demonstratyviai pažeidė JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojo Keito Kračo trijų dienų vizitas Taivane, kurio metu jis susitiko su aukščiausia salos vadovybe. Pekinas buvo įsiutęs ir neapsiribojo protesto notomis – pasak vadinamosios Taivano gynybos ministerijos, Kračo vizito metu Kinijos karo lėktuvai 46 kartus "pažeidė" nepripažintos respublikos, kurią Kinija laiko neatsiejama savo dalimi, oro erdvę.

Ir prieš kelias dienas JAV valstybės sekretorius Maikas Pampėjas (Mike Pompeo) garsiai paskelbė, kad Vašingtonas panaikina visus apribojimus, reguliuojančius diplomatų, tarnybos narių ir kitų asmenų ryšius su Taivanu. Kaip pagrįstai pažymėjo Kračas, šis pranešimas iš tikrųjų reiškia suteikti salai "laisvos šalies statusą". Iškart po valstybės sekretoriaus pareiškimo įvyko keletas oficialių kontaktų. Pavyzdžiui, JAV ambasadorius Nyderlanduose Peteris Hoekstra priėmė Taivano "ambasadorių" savo diplomatinėje atstovybėje. Panašus susitikimas vyko ir JAV ambasadoje Šveicarijoje.

"Pompėjas paskelbė netikėtą JAV ambasadorės prie Jungtinių Tautų Keli Kraft (Kelly Craft) vizitą saloje, kuris buvo taip pat netikėtai atšauktas paskutinę akimirką. Vietoj to, Kraft praėjusią savaitę surengė nuotolinį konferenciją su nepripažintos respublikos prezidente Cai Ingven (Tsai Ing-wen). Pokalbio metu (ir tam verta skirti ypatingą dėmesį) JAV ambasadorė pareiškė, kad Taivanas "daugeliu atžvilgių yra pavyzdys visam pasauliui". Kraft išreiškė pasipiktinimą Kinijos pozicija blokuoti Taivano narystę Pasaulio sveikatos organizacijoje. Atsižvelgiant į tai, kad pats Vašingtonas pranešė PSO apie pasitraukimą iš šios struktūros nuo šių metų liepos, JAV ambasadorės žodžiai atrodo pernelyg veidmainiški.

Be to, Vašingtonas žengė dar toliau ir išslaptino savo nacionalinę strategiją Indijos ir Ramiojo vandenyno regione. Dokumentas buvo priimtas 2017 metais ir galėjo likti su grifu "slaptai" dar 25 metus. Tačiau Donaldo Trampo administracija sąmoningai žengė šį žingsnį, siekdama dar labiau pabloginti situaciją su Kinija. Strategija yra atvirai nusiteikusi prieš kinus ir, be kita ko, skiria didelį dėmesį ekonominio ir karinio bendradarbiavimo su nepripažintu Taivanu plėtimui.

Dokumento paviešinimo tikslas šiuo konkrečiu metu yra akivaizdus visiems: sukelti Kinijos atsakymą ir taip sukurti kliūtis Baideno administracijai atnaujinti senus santykius su Pekinu. Net viceprezidentas Maikas Pensas viešai ragino Baideną tęsti "kovą su Kinijos agresija".

Ir nors Baideno komanda yra daug atsargesnė šiais klausimais, o atskiri jos atstovai išreiškė "vienos Kinijos politikos" laikymąsi, nė vienas iš jų oficialiai neatsiribojo nei nuo Pompėjo sprendimų, nei nuo skandalingos Trampo strategijos Kinijos klausimu. Neseniai paskelbtas pranešimas, kad Baidenas skiria buvusį valstybės sekretoriaus padėjėją Kurtą Kempbelą (Kurt Campbell) savo koordinatoriumi Indijos ir Ramiojo vandenyno regione, sukėlė susižavėjimą Taivanyje — Kempbelas lankėsi saloje mažiausiai šešis kartus.

Daugelį metų įvairūs politikai, diplomatai ir ekspertai ragino JAV ir kitas Vakarų šalis išplėsti bendradarbiavimą su Taivanu ir tuo pasipriešinti Kinijai. Pavyzdžiui, garsus Rusijos ir Kinijos kritikas Edvardas Lukasas (Edward Lucas) pasiūlė Londonui sekti Amerikos pavyzdžiu ir panaikinti apribojimus politiniams kontaktams, organizuojant ministrų vizitus Kinijos saloje. O Hooverio institutas, dar vienas įtakingiausias analitikos centras JAV, tiesiogiai skatina pripažinti Taivaną.

Be to, dažniausiai tie patys ekspertai reikalauja įvesti griežčiausias priemones prieš Rusiją "už separatistų palaikymą Ukrainoje". Priminsime, būtent tai yra kaltinama Maskva, įvedant Vakarų sankcijas. Tie patys veikėjai ragina Vakarus paremti Taivaną ir priversti Rusiją "gerbti Ukrainos teritorinį vientisumą". Tie patys ekspertai smerkia Maskvą už pasų išdavimą Donbaso gyventojams ir garsiai pritaria Londono sprendimui išduoti Didžiosios Britanijos pilietybę Kinijos Honkongo gyventojams. Ir jie nemato jokių prieštaravimų.

Prisiminkime JAV ambasadorės Kraft žodžius, kad Taivanas Vašingtono požiūriu "yra pavyzdys". Kyla natūralus klausimas: jei amerikiečiai laiko tai sėkmingu pavyzdžiu visam pasauliui, tai kodėl gi nepanaudoti jo kitiems probleminiams planetos regionams? Pavyzdžiui, regionams, atitrūkusiems nuo Ukrainos.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Ukraina, JAV
Dar šia tema
Nufilmuotas ukrainiečio bandymas visureigiu įsiveržti į Krymą
Ukraina laimėjo kovą su biudžetu: kaip jai tai pavyko
Ukraina pasisakė apie galimą JAV dalyvavimą "Normandijos formate"
Puškovas numatė Baideno planą kovoti su Rusija padedant Ukrainai