Gitanas nausėda, archyvinė nuotrauka

"Balius" ne visiems: kaip vyko atranka į Nausėdos inauguraciją

222
(atnaujinta 17:51 2019.07.11)
Jau rytoj Lietuvai prisieks naujas prezidentas, visi laukia grandiozinės šventės, net sostinei teks pakeisti įprastų gyvenimo būdą, tačiau ar visi, kas tikėjosi sulaukti kvietimo, rytoj dalyvaus puotoje

Kovo 11-osios Akto signatarai ir vėl įsiprašė. Į "balių". Ateis ta diena, kai tiesiog nebebus ką kviesti. O dabar į iškilmingą prezidento Gitano Nausėdos inauguracijos "balių" rikiuojasi eilės pakviestųjų. Rikiuojasi ir nepakviestųjų. Nori į "balių", rodyk iniciatyvą. Įrodyk vertę.

Kol vieni šventės svečiai vis dar galvoja, ką apsirengti, kiti stebisi apskritai nesulaukę kvietimo.

Štai Kristupas Krivickas kvietimo į inauguracijos "balių" nesulaukė. Žinomas vyras prisipažino, kad kvietimo į inauguraciją visgi nesulaukė.

"Būčiau nuėjęs. Penktadieniui jokių planų neturėjau. Žmona prasiblaškytų", — Facebook parašė Kristupas Krivickas.

Inauguracijos išvakarėse aistras kurstė ir į pobūvį pakviestų svečių sąrašas. Tarp 2 000 kviestųjų nebuvo signatarų.

Jie kvietimą gavo tik po to, kai patys viešai nusistebėjo, jog nebuvo pakviesti. Signatarus kvietimai pasiekė internetu. Ir ne tokie, kaip kitus pobūvio dalyvius. Nors kai kurie signatarai garbaus amžiaus, į šventę jie kviečiami be antrų pusių ar kitų lydinčių asmenų.

Į Kovo 11-osios Akto signatarų elektroninius paštus laiškai su kvietimais įkrito likus mažiau nei 2 paroms iki renginio pradžios. Juose nėra nei atsiprašymo, kad taip vėluojama pakviesti, nei mandagybių. Tik toks sakinys: "Siunčiame Lietuvos Respublikos Išrinktojo Prezidento Gitano Nausėdos ir Ponios Dianos Nausėdienės kvietimą".

Gerokai anksčiau už signatarus vardinius kvietimus gavo nuomonės formuotojai, pramogų pasaulio atstovai Jonas Nainys, Saugirdas Vaitulionis, Vaida Skaisgirė ir kiti "influenceriai" bei savanoriai. 40 tokių. Kvietimus jie gavo dviem asmenims.

Prezidentas į pokylį taip pat pakvietė beveik 300 menininkų, per šimtą mokslininkų, keliasdešimt sportininkų, dvasininkų, taip pat žurnalistų ir apžvalgininkų, buvusius šalies vadovus, politinių kalinių ir tremtinių giminaičius.

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo prezidentė Birutė Valionytė stebėjosi tokiu išrinkto prezidento valstybinio etiketo supratimu.

"Manau, kad nepakviesti signatarų yra jo jaunos komandos nepatirties klausimas. Beje, kiek žinau, ir Seimo nariai nepakviesti, o juk prezidentas prisiekia ne šiaip iš gatvės susirinkusiai žmonių miniai, bet tautos išrinktiesiems", — pažymėjo Valionytė.

Valionytė patikino vis dar turintį vilties, nors apie tai kalba jau dvidešimt metų, kad tradicija pasikeis.

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo prezidentė Birutė Valionytė priminė, kad signatarus į iškilmes tikrai kvietė Algirdas Brazauskas, Rolandas Paksas, Valdas Adamkus.

"Atėjus prezidentei Grybauskaitei aš neatsimenu nė vieno oficialaus pakvietimo į renginį", — pabrėžė Birutė Valionytė.

Birutė Valionytė turi paaiškinimą, kodėl Prezidentūra nekvietė į oficialius minėjimus, kodėl prezidentė Grybauskaitė nerodė deramo dėmesio Kovo 11-osios Akto signatarams.

"Konfrontacijos esmė yra ta, kad 1991 metų sausio 13-ąją mes, tai yra signatarai, su prezidente Grybauskaite stovėjome skirtingose barikadų pusėse", — prieš metus, Lietuvos valstybės 100-mečio paminėjimo išvakarėse, sakė Birutė Valionytė.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

222
Tegai:
inauguracija, Gitanas Nausėda
Svetlana Tichanovskaja Lenkijoje, archyvinė nuotrauka

ES ir JAV: tegul Lenkija pati sprendžia savo problemas su Baltarusija

(atnaujinta 15:01 2020.09.25)
Vakarų reakcija į įvykusią Baltarusijos prezidento inauguraciją pasirodė nuspėjamai neigiama

Pirma, Valstybės departamento atstovas sakė, kad JAV nelaiko Aleksandro Lukašenkos teisėtai išrinktu šalies vadovu, nes "paskelbti rezultatai buvo sufabrikuoti ir neatspindėjo teisėtumo".

Tada pasirodė specialus ES diplomatijos vadovo Žozepo Borelio (Josep Borrell) pareiškimas, kuriame naujasis Aleksandro Lukašenkos mandatas pavadintas neturinčiu "jokio demokratinio teisėtumo". Taip pat pažymėta, kad paskutinė inauguracija (dokumente šis žodis visada buvo rašomas kabutėse) respublikoje "prieštarauja didžiosios dalies gyventojų valiai", kuri išreiškiama "gausiais, beprecedenčiais ir taikiais protestais".

Borelio pareiškimas, žinoma, suteikia daug galimybių piktybiškumui. Pavyzdžiui, iš anksto galima drąsiai prognozuoti, kad JAV prezidento rinkimų rezultatai, neatsižvelgiant į jų baigtį, prieštaraus beveik pusės amerikiečių valiai, nes šalis praktiškai yra padalinta per pusę. Protestai ten nemažėjo jau kelis mėnesius. Taigi, pateiktą dokumentą jau galima lengvai pritaikyti užsienio realijoms. Savo ruožtu formuluotė "demokratinis teisėtumas" sufleruoja, kad, Briuselio nuomone, yra ir kitokių teisėtumo rūšių — ir, štai jų teigimu, Aleksandras Lukašenka yra gana teisėtas. Pastarasis, beje, paaiškina užsispyrusį Vakarų sėdėjimą ant dviejų kėdžių, nes visa ši griežta retorika praktiškai derinama su atvirai silpna, susitaikstančia pozicija Minsko atžvilgiu.

Sankcijos — tikrai jautrios sankcijos — Baltarusijai nebuvo įvestos. Dar blogiau, kad pačioje ES kilo naujų ginčų dėl šio klausimo, nes Kipras tuo pačiu reikalauja užtikrinti apribojimus prieš Turkiją ir tuo pagrindu blokuoja procesą.

Vakarų ambasadoriai iš šalies nebuvo atšaukti. Jie ne tik nebuvo atšaukti: amerikiečiai po daugelio metų atvėsimo visu greičiu atkuria diplomatinius santykius su respublika. Prieš porą dienų JAV Senato Užsienio santykių komitetas patvirtino naują ambasadorių. Tačiau jau dvylika metų abiejų valstybių ambasadoms vadovauja laikinieji patikėtiniai — po abipusio ambasadorių atšaukimo dėl 2008 metais Vašingtono įvestų sankcijų Baltarusijos įmonėms.

Atsižvelgiant į tai, net patys griežčiausi retoriniai posūkiai atrodo kaip silpnumo apraiška ir nesugebėjimo paveikti to, kas vyksta, pripažinimas, kas, beje, yra tiesa. Čia galbūt turėtume pagerbti Vakarus, kurie pradėjo suvokti ir, svarbiausia, priimti savo galimybių ribas.

Be jokios abejonės, tokia reakcija į rinkimus Baltarusijoje buvo labai skaudžios Venesuelos pamokos rezultatas. Praėjo daugiau nei pusantrų metų, kai daugiau nei penkiasdešimt šalių, daugiausia Vakarų, pripažino Chuaną Gvaidą (Juan Guaidó) teisėtu Venesuelos prezidentu. Bet šis sprendimas neturėjo įtakos tikrovei, kurioje šalies vadovas iki šiol yra Nikolas Maduras (Nicolás Maduro).

Ir jei Jungtinės Valstijos ir Europa gali sau leisti nekreipti dėmesio į mažą Lotynų Amerikos šalį, apsimesdamos, kad nieko ypatingo neįvyko ir jos nepateko į ten esančią balą, tada sunkiau panaudoti panašią gudrybę su valstybe Europos centre. Jau nekalbant apie tai, kad Baltarusija dalyvauja svarbiuose tarptautiniuose procesuose, įskaitant konflikto sureguliavimą Donbase, todėl tenka veikti kur kas atidžiau apskaičiuojant sprendimus ir jų pasekmes.

Kita svarbi aplinkybė, akivaizdžiai slopinanti Vakarų entuziazmą dėl galimų žingsnių prieš Minską, yra ta, kad ten vyksta visų pirma lenkų projektas. Būtent Varšuva stovi už nuolatinių kaimynų protestų, ji teikia politinę ir žiniasklaidos paramą Baltarusijos opozicijos lyderiams. Tačiau rezultatas daro įspūdį išskirtinai neigiama prasme: vien "Prezidentės Svetos" fenomenas (taip pavadinta Svetlanos Tichanovskajos "Instagram" paskyra) gali būti pavyzdys, kaip nereikia daryti grynai politiniu technologiniu požiūriu.

Lenkija įsivėlė į kovą, tačiau ji akivaizdžiai neturi jėgų pasukti bangą. Be to, Minskas pradėjo duoti atgal — visų pirma, žiniasklaida pranešė apie problemas, susijusias su lenkiškų prekių importu į Baltarusiją. Apskritai, įprastas lenkiškas grėblys.

Nenuostabu, kad dabar lenkai labai norėtų patekti į dangų ant kažkieno kito kupros: kad Vakarų Europa ir JAV pasinaudotų sunkiąja politine artilerija, kaip nors pasiektų Aleksandro Lukašenkos nuvertimą, o Varšuva nugriebtų savo pradėto judėjimo geopolitinę grietinėlę.

Bet vargu ar šie motyvai nėra akivaizdūs Berlynui, Paryžiui, Briuseliui ar Vašingtonui, o dar mažiau tikėtina, kad ten entuziastingai norima prisidėti įgyvendinant lenkų norus.

Tai reiškia, kad Vakarai ir toliau eis paskirtu griežtos retorikos keliu prieš Minską, vengdami tikros konfrontacijos, nes neturi nė menkiausio noro įsitraukti į dar vieną geopolitinį žaidimą, kuris akivaizdžiai pasmerktas pralaimėjimui. Pastaraisiais metais jų yra per daug.

Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Lenkija, ES, JAV, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Į Baltarusiją draudžiama įvežti lenkiškas prekes
Įmantrus energetikos žlugdymas: ko nori ES nutraukdama ryšius tarp Pabaltijo ir Rusijos 
Lukašenka pareiškė, kad Minskas neprivalo perspėti Vakarų apie inauguraciją
Švietimas, archyvinė nuotrauka

Mokslų Rusijoje kvotų paskirstymas : vietų bus daugiau, sistema reformuota

(atnaujinta 18:33 2020.09.24)
Reikia pertvarkyti nemokamų vietų Rusijos universitetuose suteikimo pareiškėjams iš kaimyninių šalių ir Baltijos šalių formatą, sako "Rossotrudničestvo" vadovas Jevgenijus Primakovas

VILNIUS, rugsėjo 24 — Sputnik. "Rossotrudničestvo" vadovu šių metų birželio pabaigoje buvo paskirtas Rusijos Federacijos Valstybės Dūmos deputatas Jevgenijus Primakovas. Jis iš karto pažadėjo didelius pokyčius Rusijos institucijos veikloje. Viena iš opiausių temų, kurią naujasis "Rossotrudničestvo" vadovas apibrėžė, yra švietimo kvotų paskirstymo Rusijos universitetuose užsienio piliečiams sistema.

"Kvotų skaičius padidės — prezidentas [Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas — Sputnik] sakė, kad jų bus daugiau. Iki 2023 metų kvotų skaičius turėtų padvigubėti. Bet mes su kolegomis iš Švietimo ir mokslo ministerijos, iš Valstybės Dūmos svarstome, kad kvotos nėra labai veiksmingos", — Sputnik sakė "Rossotrudničestvo" vadovas Jevgenijus Primakovas.

Ir jis kaip pavyzdį pateikė Baltarusiją, kuriai universitetuose buvo skirta daug biudžeto finansuojamų vietų, tačiau Rusijai "sunku konkuruoti net su Lenkija".

"Lenkai suteikia galimybę ne tik mokytis, bet ir skiriamos stipendijos, studentams skiriami grantai. Mums sunku konkuruoti, jei jaunuoliams siūlome tiesiog ateiti ir mokytis. Turime patobulinti sistemą, kad tam tikru momentu bent dalyje šių kvotų atsirastų stipendijų ir grantų komponentas. Ne tik ateikite ir mokykitės, bet — štai jums bilietas atskristi, čia jums galimybė sumokėti už būstą ar bendrabutį", — sakė Primakovas.

"Rossotrudničestvo" suinteresuota, kad užsienio studentai atvyktų į Rusiją tapti aukštos kvalifikacijos specialistais, ekspertais tos srities, kurioje studijuoja, pabrėžė agentūros vadovas. Po mokslų jie grįžtų namo, pradėtų eiti jiems reikšmingas pareigas ir gautų gerą darbą. Tačiau pagal dabartinę sistemą šių planų dažnai nepavyksta įgyvendinti.

"Yra žmonių, kurie atvyksta į Rusiją, patenka į sunkias aplinkybes, eina dirbti sargybiniais, taksi vairuotojais. Tai neteisinga net ir tuo požiūriu, kad mūsų biudžeto lėšos buvo skiriamos šių žmonių išsilavinimui", — aiškino "Rossotrudničestvo" vadovas.

Jis pridūrė, kad kol kas nėra aiškių planų reformuoti kvotų paskirstymo sistemą, "planai jau yra kažkas daugiau ar mažiau aiškaus, parengto", problema vis dar svarstoma. Tačiau be reformos jau nebeapsieiti, įsitikinęs Jevgenijus Primakovas.

Kvotų didinimas nuo 15 iki 30 tūkstančių biudžetinių vietų užsienio studentams buvo plačiai svarstytas 2020 metų pradžioje Valstybės Dūmoje. Tuomet Dūmos NVS reikalų, Eurazijos integracijos ir santykių su tautiečiais reikalų komiteto pirmininkas Leonidas Kalašnikovas 15 tūkstančių vietų skaičių pavadino neatitinkančiu Rusijos tarptautinio vaidmens ir humanitarinės jėgos. Jis taip pat pateikė Lenkijos pavyzdį, kuri skiria dešimt tūkstančių biudžetinių vietų vien Baltarusijos piliečiams, ir Rumuniją, kuri kasmet nemokamai apmoko penkis tūkstančius Moldovos piliečių. Tuo tarpu užsieniečių prašymų studijuoti Rusijoje skaičius priartėjo prie 100 tūkst. Todėl Švietimo ir mokslo ministerija planuoja padidinti užsienio studentų kvotų skaičių iki 30 tūkstančių.

Tegai:
mokslas, Rusija
Dar šia tema
Pokyčių kelias — kokios reformos šiemet laukia "Rossotrudničestvo"?
Pirtis, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: rugsėjo 26-osios šventės

(atnaujinta 21:43 2020.09.25)
Nuo rugsėjo 26-osios iki metų galo lieka 96 dienos, dienos ilgis — 11 val. 58 min.

Rugsėjo 26 yra 269-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 270-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 96 dienos.

2020 metų rugsėjo 26 dieną saulė teka 07:11, leidžiasi 19:09, dienos ilgis — 11 val. 58 min.

Šią dieną minima Europos kalbų diena

Rugsėjo 26 dieną švenčiama Europos kalbų diena. Šios šventės metu Europos valstybėse organizuojami įvairūs renginiai, siekiant paskatinti kalbų mokymosi įvairovę, išugdyti pagarbą visoms Europos kalboms, regionų ir tautinių mažumų kalboms.

Europos Taryba yra sukūrusi šešių lygių sistemą, kuri padeda įvertinti asmens gebėjimą suprasti, kalbėti ir rašyti užsienio kalba. Šiuos standartus pripažino pagrindinės Europos vertinimo institucijos, daugelis Europos valstybių ir Europos Sąjunga kaip dalį "Europaso" programos, kuria siekiama palengvinti žmonėms sąlygas studijuoti ir dirbti užsienyje.

Minima ir Pasaulinė kontracepcijos diena

Pasaulinė kontracepcijos diena paskelbta, siekiant sumažinti neplanuotų nėštumų skaičių. 1968 metais Jungtinės Tautos paskelbė teisę į kontracepciją bei šeimos planavimą.

Visame pasaulyje šios dienos proga organizuojami įvairūs šviečiamieji renginiai mokyklose ir universitetuose. Rengiamos interneto viktorinos, pokalbių laidos radijo stotyse, labdaros renginiai. Apie kontracepciją jaunimas informuojamas naktiniuose klubuose.

Dauguma Lietuvos gyventojų pakankamai gerai informuoti apie lytiškai plintančias infekcijas (LPI). Tai parodė naujausia Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro užsakymu šių metų vasarą atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa. Kas antras (50 proc.) apklausos respondentas teisingai mano, kad prezervatyvai 100 proc. neapsaugo nuo lytiškai plintančių ligų, tačiau trečdalis (31 proc.) įsitikinę, kad prezervatyvų naudojimas suteikia šimtaprocentinę apsaugą ir penktadalis (19 proc.) nežino / neatsakė. Geresnį informuotumą šiuo klausimu pademonstravo vyrai (54 proc.) nei moterys (47 proc.), 30–49 metų amžiaus asmenys (57 proc.), miesto gyventojai (55 proc.).

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, kasmet moterų sprendimu Lietuvoje atliekama apie 10 tūkst. abortų.

Visame pasaulyje per metus suskaičiuojama 80 mln. neplanuoto nėštumo atvejų. Maždaug 58 proc. jų baigiasi abortu. Daugiausia neplanuotų nėštumų būna dėl to, kad moteris nesinaudoja kontracepcijos priemonėmis. Naujausi duomenys rodo, kad pasaulyje, taip pat Lietuvoje, daugiausia nėštumų nutraukia 20-24 metų moterys.

Šeimos pirties diena

Profesionalių pirtininkų asociacija ir Lietuviškos pirties akademija pirmąjį šeštadienį po Rudens lygiadienio paskelbė Šeimos pirties diena.

Ši diena pasirinkta ne veltui, mat pasibaigus vasarai ir jos darbams, norisi jaukumo. Pagal mūsų senolių papročius, pabaigus didelius darbus, prieš kiekvieną šventę buvo įprasta eiti į pirtį. Pirtis dažniausiai buvo kuriama šeštadienio vakare, o į ją kviečiami visi šeimos nariai ir užklydę keleiviai.

Tuomet pagrindinė pirties užduotis buvo nusiprausti, apvalyti ir kūną, ir sielą. Prieš pirtį buvo įprasta susitaikyti, pamiršti senas skriaudas ir klaidas, taip pat prisiminti tuos, kurie jau išėjo. Šiais laikais pirtis labiau suprantama kaip pramoga, bendravimo ir atsipalaidavimo priemonė. Tačiau pirtininkai ragina prisiminti senąsias tradicijas ir įprasminti buvimą pirtyje kartu su šeima.

Šią dieną visi raginami kūrenti pirtį (savo asmeninę ar nuomojamą) ir pasikviesti į ją savo šeimą, artimiausius žmones, dalintis pirties šiluma ir kurti savo tradicijas, ritualus, procedūras.

Pirties lankymo tradicija 2020 metais įtraukta į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Šis vertybių sąvadas skatina semtis įkvėpimo iš mūsų senųjų tradicijų, pasiimant tai, kas prasminga, tinka mūsų laikams, keičiant jas savaip ir išsaugant tradiciją ateities laikams.

Savo vardadienius šiandien švenčia Damijonas, Gražė, Gražina, Justina, Justinas, Kipras, Kiprijonas, Kozmas, Vydenė, Vydenis, Vydgailas, Vydgailė.

Tegai:
Lietuva, šventės, šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai