Dalia Grybauskaitė, archyvinė nuotrauka

Viskas atsirūgs: ar Lietuvoje pasibaigs Dalios Grybauskaitės "asmenybės kultas"?

117
Jau pirmąsias dienas po išvykimo iš prezidento rūmų Lietuvos žiniasklaidoje, kuri anksčiau garbino jos Ekselenciją, kaip iš gausybės rago pasipylė kritikos Daliai Grybauskaitei sklidini straipsniai

Jei Stalino asmenybės kultas baigėsi po lyderio mirties, tai Grybauskaitės asmenybės kulto griūtis jai gyvai esant gali pasibaigti teisiamųjų suole.

Nuo meilės iki neapykantos

Viskas, kas susikaupė Lietuvos žmonių širdyse per pastaruosius dešimt "Grybauskaitės diktatūros" metų, prasiveržė į išorę. Plieninei Daliai dar nespėjus perkelti savo daiktų iš prezidento rezidencijos Turniškėse į naujai pastatytą namą, įkandin jos jau pasipylė prakeiksmai.

Pasipylė viskas — net užuominos dėl netradicinės seksualinės orientacijos ir diktatoriško elgesio ne tik pavaldinių, bet ir kolegų tarptautinėje arenoje atžvilgiu. Ir žmonės pradėjo laukti naujų knygų ir filmų, kurie atskleis pikantiškas detales apie "Raudonosios Dalios" asmenybės kultą.

Lietuvos Stalinas

Dar valdymo laikais, ypač per antrąją kadenciją, "Raudonoji Dalia" vis dažniau atskleisdavo bolševikų eros stabo savybių. Ne veltui sakoma, kad nėra buvusių komunistų. Tas pats kuklus mėlynas švarkas ir tie patys susidorojimo su nepageidaujamais asmenimis metodai. Prieš televizijos kameras — meilė vaikams ir rūpestis visos Lietuvos gerove.

O užkulisiuose — žiauri diktatorė, reikalaujanti visiško paklusnumo ne tik iš administracijos personalo, bet ir politikų bei didžiojo verslo atstovų. Užsispyrėliams — nuotraukos su užuominomis: "Dalia su kardu", "Dalia mojuoja iš šarvuočio liuko", "Dalia žiūri į priešus per M-14 taikiklį". Jei kas nors nesuprato, tegu kuo greičiau kraunasi daiktus ir neša kudašių iš Lietuvos. Priešingu atveju, VSD ir nesibaigiančios apklausos prokuratūroje. Yra žmogus, bus ir straipsnis.

Kadrai lemia viską

Matyt, Dalia Polikarpovna dar aukštojoje partijos mokykloje kaip "Tėve mūsų" iškalė atmintinai Lenino ir Stalino darbus. Jų raudonojo teroro ir kadrų politikos metodus stropi mokinė taikė visus dešimt metų.

Prokuratūra, teismai, aukščiausieji kariuomenės vadai, specialiosios tarnybos ir parankinės partijos. Visur dirbo jos Ekscelencijai ištikimi žmonės, kurie buvo pasirengę užsimerkti ten, kur reikia, ir savo naudai pritaikyti Lietuvos įstatymus ir Konstituciją.

Kildama karjeros laiptais ji pirmenybę teikė nesusituokusioms moterims, o ne vyrams. Viešai ji pasisakė už lyčių lygybę ir netgi buvo moterų — buvusių pasaulio valstybių lyderių — organizacijos pirmininkė. Sakoma, kad apie Dalios Polikarpovnos silpnybę tos pačios lyties pavaldiniams buvo kalbama net užsienyje. Vis dažniau į Lietuvą iš užsienio pradėta siųsti ambasadores moteris.

Bėk, Dalia! Bėk!

Tačiau demokratinėje valstybėje pasibaigus kadencijai galybė baigiasi kartu su kadencija. Čia jums ne diktatoriškas režimas Afrikoje ar Lotynų Amerikoje. Pasibaigus kadencijai ateina laikas atsakyti už savo veiksmus. Gali būti, kad dabartinė valdančioji dauguma sukurs naują parlamentinę komisiją, kuri ištirs buvusios Lietuvos prezidentės Dalia Grybauskaitės veiklą.

Primenu, kad jos vardas figūruoja ir korupcijos byloje šalia "MG Baltic" ir Liberalų lyderio Eligijaus Masiulio, su kuriuo Grybauskaitė nevengė aptarti personalo klausimų.

Dalios Grybauskaitės prezidentavimo metais Lietuvoje buvo daug įvykių, kurių metu buvo juntama tvirta jos ranka. Tai ir Ignalinos AE uždarymas, dviejų bankų — "Snoro" ir "Ūkio banko" — bankrotas, neskaidrus krašto apsaugos "auksinių šaukštelių" pirkimas ir didžiulio SGD terminalo "Independence" nuoma...

Nepamirškime apie tai, kad visais šiais metais į Lietuvą plūdo daug pinigų iš ES struktūrinių fondų. Kam jie atiteko? Manau, kad saugumo tarnybos sukaupė pakankamai medžiagos šiomis temomis. Ir šios medžiagos gali būti teismo proceso pagrindas, dėl kurio Dalia Grybauskaitė gali pereiti iš savo "namo kaime" į laisvės apribojimo įstaigą.

Nuo tokių perspektyvų ją galėtų išgelbėti aukštas postas Europos Sąjungos struktūrose. Tačiau, deja, Polikarpovna į išrinktųjų sąrašą nepateko. Pasislėpti nuo teisingumo Lietuvos Seimo deputato mandatu? Ši perspektyva išdidžiai nepartinei Grybauskaitei taip pat, ko gero, netiks. Vadinasi, lieka vienintelis dalykas — atsiduoti Dievo valiai ir melstis, kad iškelti bylą "Grybauskaitės veiklos padarinių" pagrindu Lietuvoje niekam nepakils ranka.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

117
Tegai:
Dalia Grybauskaitė, Lietuva, žiniasklaida
Dar šia tema
Aukštai kilus žemai krisi: Grybauskaitė netinkama nei Lietuvai, nei Europai
Grybauskaitė siūlo leisti piliečiams karo atveju turėti teisėtai įgytus ginklus
Grybauskaitė paragino Lietuvą tapti Vakarų vertybių "nešėja"
Dalia Grybauskaitė perdavė Gitanui Nausėdai Prezidento rūmus
Generalinė prokuratūra, archyvinė nuotrauka

Ypatingos svarbos byla. Lietuvoje tiriama buvusio prezidento kolegos veikla

(atnaujinta 17:12 2020.06.03)
Lietuvoje buvo atskleistas dar vienas korupcijos pūlinys. Buvo sulaikyti Lietuvos verslo konfederacijos ir Lietuvos bankų asociacijos vadovai, taip pat keli stambūs verslininkai, kurie bandė daryti poveikį priimant jiems palankius įstatymus

Kilus skandalui, minima ir dabartinio respublikos prezidento Gitano Nausėdos pavardė.

Dviejų stambiausių verslininkų ir bankininkų asociacijų — Lietuvos verslo konfederacijos ir Lietuvos bankų asociacijos — vadovų sulaikymas sukėlė atominės bombos sprogimo padarinius. Iš tiesų vienas jų — Valdas Sutkus — prieš metus buvo pristatytas kaip tuometinio Lietuvos kariuomenės vado Jono Žuko, kuriam tariamai buvo pasiūlytas patarėjas nacionalinio saugumo ir gynybos klausimais būsimojo prezidento Nausėdos administracijoje, "senas pažįstamas". Taigi, Sutkus tarpininkavo Nausėdos derybose dėl būsimos prezidento administracijos formavimo.

Štai kokius duomenis anksčiau paskelbė Lietuvos generalinis prokuroras Evaldas Pašilis apie šią aukšto rango bylą: "Valdas Sutkus, vykdydamas pareigas Lietuvos bankų konfederacijoje, atstovaudamas jos nariams, taip pat kitų verslo subjektų interesus, pasinaudodamas savo padėtimi, viešąja pozicija, verslo santykiais ir įtaka galimai gavo nelegalų piniginį atlygį už savo įtaką priimant įvairius teisės aktus, kurie yra svarbūs tam tikriems verslo subjektams". Ir įvardijo galimai neteisėtai gautą sumą — 400 tūkstančių eurų. Šių pinigų kilmę ir teisėtumą Sutkaus sąskaitose dabar aiškinasi tyrėjai.

Ne mažiau įdomus yra antrasis asmuo, susijęs su korupcijos byla, kurią vykdo Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Generalinė prokuratūra. Tai yra Lietuvos bankų asociacijos prezidentas ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Mantas Zalatorius. Būtent jis veikė kaip pagrindinis vyriausybės ir valdančiosios koalicijos oponentas, kai praėjusį rudenį buvo bandoma apmokestinti Lietuvos bankininkus ir stambiuosius verslininkus. Zalatoriaus nuomonę citavo visos pagrindinės žiniasklaidos priemonės. Jo klausėsi ir citavo net prezidento administracijoje.

Kad būtų radikaliai sustabdytos galimos įžvalgos šiuo klausimu dėl garbingo prezidento vardo, atsakymas buvo paskelbtas jau vakare.

"Dalykinis bendravimas tarp valdžios institucijų ir visuomenės grupių yra demokratinės valstybės pagrindas. Prezidentas pabrėžia, kad toks bendravimas turi būti skaidrus, atitikti įstatymų reikalavimus ir etikos normas", — šalies vadovo poziciją perteikė jo atstovas spaudai Antanas Bubnelis.

Prisiminkite, kad prieš rinkimus į Lietuvos prezidento postą Gitanas Nausėda ėjo Švedijos SEB banko prezidento patarėjo ir vyriausiojo ekonomisto pareigas. Vadinasi, su Zalatoriumi bendravo kaip su kaip kolega. Gal net daugiau. Ar buvo "draugiški ryšiai" tarp Nausėdos ir Zalatoriaus? Apie tai nutylima. O Lietuvos žiniasklaidos reakcija į aukšto rango bylą yra kažkodėl labai vangi, palyginti su tuo, kiek triukšmo kilo dėl susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus pietų ar dėl asfaltuotos gatvės, kurioje gyvena ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

Verta paminėti, kad įprastoje praktikoje vadovaujant valstybei aukšto lygio bylose prezidentas ar ministras pirmininkas kalba asmeniškai. O mažiau reikšmingose — jų spaudos tarnybos cituoja vadovo nuomonę.

Taigi, prezidentas nepavargsta beveik kiekvieną savaitę pareikšti kategorišką reikalavimą atleisti susisiekimo ministrą Narkevičių, o garsus buvusių kolegų sulaikymas pakomentuojamas atstovo spaudai lūpomis. Kaip sakoma, pajauskite skirtumą.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Lietuva, korupcija
Algirdas Paleckis, archyvinė nuotrauka

Pavyzdys kitiems "vatnikams": kokią reikšmę žodžio laisvei Lietuvoje turės Paleckio byla?

(atnaujinta 15:07 2020.06.03)
Pagaliau, po ilgo, pusantrų metų trūkusio delsimo, Šiauliuose prasidėjo tikrasis Algirdo Paleckio — tariamo "tautos priešo" — teismo procesas, kuriame pradėti nagrinėti Paleckiui mesti kaltinimai "šnipinėjimu" Rusijos Federacijos naudai

"Šnipinėjimas" čia, aišku, tegali būti rašomas kabutėse: pirma, nes, kaip ne kartą rašyta anksčiau, Paleckio "šnipinėjimą" sudaro nei daugiau, nei mažiau, kaip viešai prieinamų duomenų rinkimas, iš esmės, žurnalistinis tyrimas.

Ir antra — nes, net jei Paleckis ir būtų norėjęs šnipinėti, vargu, ar būtų galėjęs: tiesiog jis yra pernelyg gerai žinomas, pernelyg "apsišvietęs" tiek visuomenėje, tiek VSD, tiek kitoms represinėms struktūroms, kad galėtų deramai atlikti tokią funkciją.

Žodžiu, šiuo atveju kalba turėtų eiti ne apie šnipinėjimą, bet apie pokario Amerikos pavyzdžiu Lietuvoje įsigalintį neomakartizmo režimą ir būtent tokioje dvasioje vykdomą politinį susidorojimą su Paleckiu, kaip vienu iš tikrosios — nesisteminės, nei vietos "viršūnių" nei Vakarų specialiųjų tarnybų nevaldomos — opozicijos lyderių.

Bertauskui — "stukačiaus" vaidmuo

Vien keliasdešimt bylą sudarančių tomų rodo, kad, fabrikuojant Paleckio "nusikaltimą", buvo kaip reikiant padirbėta. Neabejotina, kad šiuo požiūriu svarbų vaidmenį turėjo atlikti antrasis kaltinamasis — kartu su Paleckiu teisiamas Deimantas Bertauskas, kuris, kaip matyti, laikosi diametraliai priešingos pozicijos Paleckiui.

Sekantiems Paleckio bylos raidą ne paslaptis, kad minėtasis veikėjas, represiniams organams surinkus reikiamą "kompromatą", sutiko bendradarbiauti su jais, t. y. liaudiškai šnekant, tapti "stukačiumi". Žodžiu, Bertauskas, veikiausiai tikėdamasis valdančiajai Lietuvos mafijai faktiškai pavaldžių įstaigų (prokuratūros, teismo ir t. t.) darbuotojų palankumo, nedviprasmiškai pasirinko Judo kelią.

Paskutiniame teismo posėdyje, kol Paleckis mestus kaltinimus (tiek "šnipinėjimu", tiek kt.) neigė, Bertauskas ne tik pastaruosius pripažino, bet — dar daugiau — prašė, kad teismo procesas vyktų privačiai, žodžiu, už uždarų durų. Tikriausiai, taip jis tikisi išvengti viešumo ir užsitikrinti maksimalų kiekį Judo sidabrinių?..

Paleckis tuo tarpu kaip anksčiau, taip dabar reikalauja visiško atvirumo ir skaidrumo, atrodo, taip tikėdamasis demaskuoti tiek vykstantį teisinį farsą, tiek Lietuvoje nusistovėjusią politinio persekiojimo schemą apskritai.

Parodymų neviešins

Deja, bylą nagrinėjančios teisėjos Nijolės Matuzevičienės pozicija kitokia: pastaroji, iš prokurorės Vilmos Vidugirienės išgirdusi, kad neva kaltinamųjų parodymai galėtų pakenkti kitos (o būtent — Golovatovo ir Kruglovo) bylos tyrimui, nusprendė, kad tiek Paleckis, tiek Bertauskas turėsiantys parodymus duoti uždarame posėdyje. Nors dauguma posėdžių, anot Matuzevičienės, būsią vieši, kas iš to, kai svarbiausia liks paslaptyje?

Idealiu atveju, šie "teisėsaugininkai" tikriausiai norėtų Paleckį visai nutildyti ir turėti pavyzdį kitiems "vatnikams": "Girdi, štai kas nutinka, kai meti iššūkį nusistovėjusiai tvarkai, kai atsisakai sekti viršūnių priimtu rusofobiniu politikos kursu", — likusiems nori pasakyti jie. Aišku, ne be reikalo teismas organizuojamas Šiauliuose, nes Vilniuje daug lengviau susirinktų palaikančiųjų būriai.

Vis dėlto, išvengti viešumo netgi pačiu blogiausiu atveju Paleckio persekiotojams nepavyks: dalykas per daug gerai žinomas visuomenei, kad tiesiog praeitų tyliai, tariamąjį "šnipą" pasodinus už grotų.

Paleckis netylės

Verta atminti, kad šiandien Paleckis gyvena namų arešto sąlygomis su prie kojos pritvirtinta sekimo aparatūra. O jei ne jo tėvo Justo Paleckio iniciatyva surinktų 50 tūkst. eurų užstato suma — netgi dabar jis būtų toliau kalinamas. Dalis 1990 m. kovo 11 d. signatarų, tikriausiai ne be Justo Paleckio įsikišimo, taipogi palaikė kardomųjų priemonių Algirdui Paleckiui sušvelninimą. Tiesa, dalis jų tai padarė ne iš altruizmo ar teisingumo jausmo, bet politinio išskaičiavimo: bijo, mat, dėl Lietuvos tarptautinio prestižo...

Be abejo, Lietuva, o tiksliau — 30 metų čia viešpataujantis antitarybinis, rusofobinis režimas, nors ir būdamas faktine Jungtinių Valstijų marionete — visgi siekia palaikyti tam tikrą legitimumo, demokratijos ir t. t. įvaizdį. Tačiau šiai teisėtumo regimybei amžinai gyvuoti neteks. Dar daugiau: Paleckis tylėti nesiruošia ir atvirai skelbia rašąs knygą, kurioje bus išdėstyta ir einamojo teisminio proceso, ir kitų įvykių tikroji esmė. Todėl visuomenė, ar nors sąmoningesnė jos dalis, neliks neinformuota.

O šiuo požiūriu Paleckio teisimas yra daug daugiau nei vieno asmens persekiojimas: tai yra nacionalinio lygmens politinė byla, ankstesniosios bylos dėl valdantiesiems nepatogios tiesos apie 1991 metų sausio 13 dienos įvykius tąsa, kurios baigtis vienaip ar kitaip, bet neišvengiamai turės žymią reikšmę žodžio laisvei Lietuvoje.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Šiauliai, Algirdas Paleckis
Dar šia tema
Žodžio laisvė — tik JAV piliečiams? Asandžo ir Paleckio atvejai
Paleckis: Lietuvos prokurorai žino, kad aš nekaltas
Uostas Rygoje, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: Baltijos šalys turėtų gerinti santykius su Rusija, kad gautų pajamas uostų

TSRS metais Latvijos uostai buvo krovinių perkrovimų punktais, iš kurio prekes buvo gabenamos į Europą, tačiau palaipsniui jie praranda šį statusą, nes Maskva siekia perkelti krovinių apyvartą iš Baltijos uostų į vietinius, mano ekspertas Anatolijus Bažanas

VILNIUS, birželio 4 — Sputnik. Latvijai reikia investicijų, interviu Sputnik Lietuva sakė Rusijos mokslų akademijos Europos instituto Ekonominių tyrimų skyriaus vadovas Anatolijus Bažanas.

Jis mano, kad Kinija galėtų susidomėti Baltijos šalimis, tačiau tik tuo atveju, jei Baltijos šalių vyriausybė bendradarbiaus su Kinijos valdžia

"Latvijos uostai, net ir Sovietų Sąjungos sąlygomis, buvo perkrovimo punktai, kad būtų galima pristatyti prekes į Europą ir net į kitus pasaulio regionus, dabar palaipsniui jie praranda šį statusą, nes Rusijos politika susijusi su tuo, kad kroviniai būtų perkraunami visų pirma per Leningrado sritį, per Baltarusiją. Tuo atveju, jei Baltijos šalių ir Rusijos santykiai pagerėtų, natūralu, kad šis Latvijos ir kitų šalių pajamų šaltinis būtų atkurtas. Bet tai labiau priklauso nuo pačios Latvijos valdžios, o ne nuo Rusijos", — sakė jis, pabrėždamas, kad Maskva visada pasirengusi bendradarbiauti su sąlyga, kad sumažės Baltijos šalių politiniai išpuoliai prieš Rusijos Federaciją.

Krovinių perkrovimo apimtys Latvijoje pirmąjį ketvirtį sumažėjo 23 procentais — iki 20,998 mln. tonų. Apie tai pranešė "The Baltic Course" su nuoroda į Centrinio statistikos biuro (CSB) duomenis.

Tuo tarpu krovinių perkrovimo autotransportu apimtis sumažėjo 1,3 procento (iki 14,486 mln. tonų), krovinių perkrovimo geležinkeliu apimtis sumažėjo 48,7 procento (iki 5,983 mln. tonų). Naftos produktų transportavimo magistraliniais vamzdynais apimtis sumažėjo 44,6 proc. — iki 529 tūkst. tonų.

Tegai:
uostas, Rusija, Baltijos šalys
Dar šia tema
Lietuvos oro uostuose pervežta daugiau krovinių
Ekspertas: Baltijos šalims teks savarankiškai išgyventi krizę
Rusijos uostų krovinių apyvarta Baltijos šalyse padidėjo, nepaisant COVID-19