Vilniaus senamiestis, archyvinė nuotrauka

Bandymas atsisėsti ant dviejų kėdžių: Lietuvos valdžios kiniškas sindromas

41
(atnaujinta 12:03 2019.07.23)
Lietuva dar kartą užsipuolė Kinijos valdžios institucijas: Lietuvos užsienio reikalų ministerija pasirašė kolektyvinį laišką JT žmogaus teisių ombudsmenui, kuriame smerkia Kinijos diskriminacinius veiksmus prieš uigūrus

Lietuvos užsienio reikalų ministerija pasirašė kolektyvinį laišką JT žmogaus teisių ombudsmenui, kuriame smerkia Kinijos valdžios institucijų diskriminacinius veiksmus prieš uigūrų mažumą Sindziango regione.

Tuo tarpu Lietuvoje, slaptame CŽV kalėjime, buvo šiurkščiai pažeidinėjamos tos pačios žmogaus teisės. Be to, Lietuvos užsienio reikalų ministerija tikisi, kad toks žingsnis neturės įtakos Vilniaus ekonominiam bendradarbiavimui su Pekinu.

Po ryškaus Rusijos sugrįžimo į ETPA ir viešo atsisakymo užjausti Ukrainą — dar vienas ES skilimas. Dabar pagal liniją Briuselis — Pekinas. Priežastimi tapo Kinijos valdžios institucijų diskriminaciniai veiksmai, susiję su uigūrų etnine mažuma, kuri buvo perkelta į vadinamąsias permokymo stovyklas.

Laišką, kuriame išreikštas susirūpinimas dėl Pekino veiksmų prieš uigūrus, pasirašė 22 valstybės. Pažymėtina, kad iš 28 ES valstybių narių savo parašą pateikė tik 15 valstybių. Lietuva tarp jų.

Rubliai ir juaniai — vertingesni už žmogaus teises

Kaip ir Rusijos grįžimas į Europos Tarybą, taip ir žmogaus teisių Kinijoje klausimas yra tik regima ES susiskaldymo priežastis.

Pagrindas — ekonominiai motyvai. Vidurio ir Pietų Europos šalys yra labiau suinteresuotos "Naujuoju šilko keliu" iš Kinijos nei Vakarų ir Šiaurės Europa.

Pagal Kinijos projektą "Viena juosta, vienas kelias", maršrutas į Europą bus nutiestas optimalia kryptimi — per Rusiją ir pietines valstybes. Ir jame nėra nei Skandinavijos, nei Baltijos šalių.

Todėl laišką dėl uigūrų teisių apsaugos Kinijoje pasirašė tik trys Baltijos šalys, Austrija, Belgija, Danija, Vokietija, Airija, Ispanija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Didžioji Britanija, Prancūzija ir Švedija.

Italija, Bulgarija, Kroatija, Kipras, Malta, Čekija, Lenkija, Portugalija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Graikija ir Vengrija nusprendė užmerkti akis prieš žmogaus teises dėl bendradarbiavimo su Kinija perspektyvų.

"Infrastruktūros projektai, ypač Balkanuose, yra ypač susiję su Kinijos investicijomis. Tie "Vienos juostos, vieno kelio" projektai, jie, matyt, labiau ekonomiškai ir politiškai susaisto tas šalis", — teigė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Tomas Janeliūnas.

Vilkai apie avių teises

Pažymėtina, kad tarp nepasirašiusiųjų yra Lenkija, kuri kartu su Lietuva paminėta skandalingoje slaptų CŽV kalėjimų Europoje byloje. Lenkai nutarė tylėti, tačiau Vilnius išdrįso ginti Kinijos uigūrų teises.

Tuo tarpu Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) pačią Lietuvą nuteisė už rimtus žmogaus teisių pažeidimus.

Dėl neteisėto sulaikymo ir kankinimo Lietuvoje EŽTT įpareigojo Vilnių sumokėti 130 tūkst. eurų Saudo Arabijoje gimusiam palestiniečiui Abu Zubaidui.

Dabar įtariamas terorizmu palestinietis kalinamas amerikiečių Gvantanamo bazėje. Hagos tribunolas ruošiasi svarstyti slaptų CŽV kalėjimų atvejį.

Ant dviejų kėdžių

Dvejopos pozicijos santykiuose su Kinija Lietuva laikosi visus nepriklausomybės metus.

Šalis, rodydama išskirtinę pagarbą, reguliariai priima Dalai Lamą, o paskui šypsodamasi prašo Pekino įsileisti lietuvišką maistą į Kinijos rinką.

Lietuvos Vyriausybė sistemingai siunčia savo atstovus į įvairius ekonominius forumus Kinijoje, o savo pranešimuose Lietuvos valstybės saugumo departamentas "Huawei" skelbia grėsme nacionaliniam saugumui.

Tuo metu, kai ministrai skaičiuoja galimas Kinijos investicijas į Lietuvos ekonomiką, Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius baksnoja pirštu Kinijos lyderiams į akis per įvykių Tiananmenio aikštėje metines.

Rinkimų kampanijos metu naujasis Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pažadėjo kelti žmogaus teisių klausimus pirmajame susitikime su Kinijos vadovu Si Dzinpingu.

Kaip žinote, politikos ekvilibristų bandymai atsisėsti ant dviejų kėdžių baigiasi liūdnai.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

41
Tegai:
Kinija, Lietuva
Dar šia tema
Marš marš tra-ta-ta prieš Kiniją
Kasperavičius: JAV paskatino Lietuvą įvardyti Kiniją tarp pagrindinių "grėsmių"
Vokietija pavadino Kiniją rimta konkurente
JAV prezidentas Donaldas Trampas, archyvinė nuotrauka

Gedimino kalną papuošė užrašas "Trump": kodėl lietuvių "patriotai" negali be pono?

(atnaujinta 10:56 2020.10.28)
Praėjusį savaitgalį Vilniuje buvo galima pamatyti, kaip ant Gedimino kalno — ilgamečio mūsų nacionalinio simbolio — viršūnės atsirado užrašas "Trump"

Jį ten užkėlė grupė piliečių, surengusių akciją esamam JAV prezidentui palaikyti. Ir, be to, šitai padariusieji — ne kokie nors liberalai, bet "patriotais" save laikantys nacionalistai. Tad kaipgi tai suprasti?

Juk pats faktas patriotiškumu nedvelkia nei iš tolo: štai kažkas ėmė ir ant Lietuvos simbolio pastatė tekstą su svetimos valstybės vadovo vardu...

Akcijos rengėjai — nacionalistai

Na, bet akcijos dalyviai šiuo atveju — juk ne kokie vaivorykštiniai liberalai, bet aršūs lietuvių nacionalistai: Kęstutis Tamašauskas ir Genovaitė Astra, abu anksčiau rengę demonstracijas už nacių bendrininkų Kazio Škirpos ir Jono Noreikos-Vėtros "šviesų atminimą". Šie du siejasi su (neseniai N. Puteikio "centristų" perimtais) tautininkais — profašistinio nusistatymo net neslepiančia politine grupuote, kuri, vis dėlto, akcentuoja tariamą "lietuvybę" ir, atseit, tautinės "laisvės bei nepriklausomybės" siekį.

Betgi taip išeina, kad štai tokie "Lietuvos lietuviams" šalininkai turėtų, geruoju ar piktuoju, bet vis dėlto lemti Lietuvos savarankiškumą. O čia — atvirkščiai — matome, kaip Lietuvos valstybingumo simbolį šie tariami "patriotai" išpuošia svetimos valstybės lyderio pavarde. Ir kaip tada suprasti šitokį jų nukrypimą? Ar tai — kažkokia šizofrenija? Ar tiesiog nevykęs pokštas?

O, galbūt, už šito dalyko yra kažkokia logika?..

Protrampinės iliuzijos

Kad suprastume, reikia žinoti, kaip savo veiksmus motyvuoja aukščiau minėti veikėjai: anot jų, Donaldas Trampas kovoja prieš JAV Demokratų partiją, Baideną, Klinton, už jų visų stovintį Dž. Sorošą ir t. t., o, tai darydamas, atseit, atstovauja nacionalinių valstybių ir tradicinės moralės, o ne kosmopolitizmo ir vaivorykštinio liberalizmo idėjoms. Ir todėl, tikintų jie, reikia Trampą palaikyti. Juk JAV, galų gale, yra "geriausios" mūsų draugės, "saugumo garantas" ir t. t.

Ši "daina" skaitytojui tikriausiai yra žinoma. Ir, žinoma, būtų galima pagrįsti, kodėl toks Trampo vertinimas apskritai yra perdėm optimistinis (o tiksliau — iliuzinis), bet tai juk nėra šio straipsnio nagrinėjama tema.

Iš tiesų, čia labiausiai akis bado kitkas. O būtent tokių "patriotų" aklumas priešais faktą, kad šiandien pasaulyje — nesvarbu, ar valdytų Trampas ar Baidenas, respublikonai ar demokratai — būtent JAV yra toji jėga, kuri pamina šalių nacionalinį suverenitetą ir neša vadinamąsias "Vakarų vertybes", be to, kad Lietuva šiandien yra faktinis Jungtinių Valstijų vasalas. Na, ir pagaliau — nuo šio aklumo sunkiai atsiejamas polinkis netgi ne šiaip keliaklupsčiauti, bet tiesiog šliaužte šliaužioti ant pilvų priešais Vašingtoną kaip tariamąjį mūsų "geradarį" (taigi: "partnerį", "saugumo garantą" ir t. t. ir pan.).

Aišku, lygia greta šios amerikanofilijos, tokie štai "patriotai" (tiek minėtieji Trampo palaikymo akcijos "veidai", tiek atitinkamos politinės partijos) negaili nei laiko, nei jėgų išvedžiojimams apie tariamą "Rusijos grėsmę" ir, atseit, "sovietų okupacijos" baisumus — koneveikdami tą vienintelę jėgą, kuri šiandien realiai ir bando užstoti nacionalinį suverenitetą bei jų pačių tradicines vertybes prieš Amerikos vykdomą puolimą...

Kolonijinio mentaliteto problema

Ir tai, nors keista, vis dėlto dėsninga...

Juk jų tariami herojai — Noreika, Škirpa ir t. t. — savu laiku buvo nacistinio Reicho pakalikais. Nes jiems reikėjo, atseit, "užtarėjo" prieš tariamą "blogį iš Rytų" — "kacapą", "maskolių", "komuniagą", kaip jie tai vadina. O kad tasai Reichas ruošė pražūtį ne tiktai žydų ar, sakykime, romų, bet ir lietuvių tautai (ir, atitinkamai, daugumai Rytų Europos tautų), jiems buvo nė motais.

Taigi, obuoliai nuo obels toli nenuriedėjo: dabarties nacionalistai, šliaužiodami prieš JAV, tęsia savo pirmtakų istorines tradicijas. Nepasikeitė niekas, išskyrus šių šiaudinių "patriotų" šeimininkas: tada buvo Berlynas, dabar — Vašingtonas. Ir čia subjektyvūs tokių aktyvistų motyvai neturi esminės reikšmės: objektyviai viskas sueina į tai, kad jie remia imperiją, kuri laiko jų neva mylimą tėvynę "už tam tikros vietos".

Šiuo požiūriu, reikėtų kalbėti tiesiog apie kolonijinį tiek Lietuvos apskritai, tiek ypač apie lietuvių nacionalistų — tariamųjų "Lietuvos gynėjų" — mentalitetą, kuris tėra nykus atspindys to paties požiūrio, kurį iš kitos pusės demonstruoja sisteminės politinės jėgos valstybinio lygmens užsienio politikoje (tiek ES, tiek NATO ir tų pačių Jungtinių Valstijų atžvilgiu).

Iš tiesų, šie žmonės pripratę pataikauti, įsiteikti tam, kas galingesnis (arba bent toks atrodo), o ne siekti tikros teisybės ir, juo labiau, ne būti savo krašto šeimininkais, kokiais, bent jau teoriškai, šie ir panašūs nacionalistai norėtų būti...

Galbūt, visokių marginalinių, JAV specialiųjų tarnybų operacijomis formuojamų pseudojudėjimų (pavyzdžiui, "Q") požiūriu tokie gestai yra labai "kieti" ir patrauklūs. Tačiau kiek čia sveiko proto, politinės nuovokos ar, galų gale, tautinio ar elementaraus žmogiško orumo — spręskite patys.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija. 

Tegai:
JAV prezidento rinkimai, Lietuva, JAV, Donaldas Trampas
Dar šia tema
Į Lietuvą per šį mėnesį atplaukė antrasis SGD krovinys iš JAV
Ekspertas: jei laimės Baidenas, Baltijos šalimis dar labiau manipuliuos
Lietuvoje treniruosis NATO greitojo reagavimo pajėgos
Amerikos ekspertai apkaltino "Sputnik Lietuva" griaunant Vakarų vienybę
Baltųjų meškų kostiumais apsirengę aktyvistai, agituoja už branduolinės energijos naudojimą vietoj iškastinio kuro per klimato žygį Katovicuose, Lenkijoje

Atominiai spąstai Rusijai. Lenkija ir jos bandymai pasistatyti atomines elektrines

(atnaujinta 12:41 2020.10.27)
Lenkija, ištikima savo pasirinktai geopolitinei krypčiai ir savo "pagrindinio Jungtinių Valstijų draugo Europoje" pareigoms, tęsia sistemingą darbą, kad nutrauktų santykius su Rusija ir kiek įmanoma priešintųsi Rusijos energetikos plėtrai

Spalio pradžioje Lenkijos konkurencijos ir vartotojų apsaugos tarnyba (UOKiK) paskyrė "Gazprom" rekordinę baudą — 7,6 mlrd. dolerių, o projekte dalyvaujančios įmonės — "Engie", "Uniper", "Wintershall" ir OMV — yra jai skolingos daugiau 61 mln. Taip pat UOKiK įpareigojo šias korporacijas nutraukti visas sutartis, numatančias "Nord Stream-2" finansavimą. Lenkija įsižeidė, kad vokiečiai, prancūzai ir austrai, neprašydami jos leidimo, nusprendė pastatyti jiems gyvybiškai svarbų dujotiekį.

Dujotiekio Nord Stream-2 statyba, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Илья Питалев

Tai nėra pirmas toks Varšuvos sprendimas. Tiesa, šiuo metu "Gazprom" ir jos partneriai sumokėjo lygiai nulį dolerių pagal visus panašius reikalavimus, tačiau lenkai atkakliai laikosi savo linijos.

Tuo tarpu naujienų agentūra "Reuters" pranešė, kad Jungtinės Valstijos ir Lenkija sudarė lemtingą susitarimą, kuris leis Rytų Europos šaliai kartą ir visiems laikams atsikratyti priklausomybės nuo Rusijos dujų, taip pat palikti akmens anglį kaip energetinę bazę ir pradėti naują, žalią skyrių savo istorijoje. Pasak JAV energetikos sekretoriaus Dano Brujeto, Jungtinės Valstijos įsipareigoja per ateinančius pusantrų metų parengti šešių branduolinių reaktorių, kurių bendras pajėgumas yra iki devynių gigavatų, Lenkijoje statybų planą.

Taip pat yra žinoma, kad Amerikos branduolinių technologijų įsigijimas Lenkijos biudžetui kainuos 18 mlrd. dolerių, o iš viso įgyvendinant energetikos komplekso pertvarkymo planą gali prireikti apie 40 mlrd. Už šią sumą Vašingtonas žada paleisti pirmąjį reaktorių ne vėliau kaip 2033 metais, o iki 2040 metų Lenkija turės tris veikiančias atomines elektrines, kurių pagalba bus galima nutraukti anglies deginimą ir dar po dešimties metų pasiekti nulinį šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą.

Susitarimas yra daugiau nei keistas, jei žinote pagrindinius faktus apie pasirašiusiųjų finansines ir technines galimybes.

Turime pradėti nuo to, kad keturiasdešimt milijardų dolerių Varšuvai yra fiziškai per sunki. Lenkija daugelį metų buvo viena iš pagrindinių Europos Sąjungos finansinės paramos gavėjų. Kasmet Lenkijos biudžetas gauna vidutiniškai 20–23 milijardus eurų, kuriuos jis gali išleisti vidaus ekonominėms problemoms spręsti. Briuselis tiesiog blokuos tiesioginį pinigų pervedimą amerikiečiams vien dėl to, kad Vokietija, Austrija ir Prancūzija yra pagrindinės Europos biudžeto pildytojos. Tos šalys, kurioms lenkai visomis jėgomis trukdo statyti "Nord Stream-2" statybas.

Beje, palyginti neseniai Vašingtonas ir Varšuva jau paskelbė projektą, kuris turėjo pagaliau palaidoti Maskvos planus susieti Europą su dujotiekiais. Buvo kalbama apie Amerikos SGD tiekimą. 2018 metų rudenį regazifikacijos terminalas Swinoujscie uoste sudarė sutartį su Amerikos "Cheniere Marketing International LLP" dėl 0,52 milijono tonų SGD (0,7 mlrd. kubinių metrų) tiekimo per metus. Tuometinis pagrindinės Lenkijos naftos ir dujų bendrovės PGNiG vadovas Piotras Vozniakas teigė, kad amerikietiškų suskystintų dujų kaina yra "visiškai konkurencinga" ir kad Lenkija netrukus atsikratys Rusijos dujų adatos.

Pažymėtina, kad tada ponas Vozniakas išsisuko nuo atsakymų į visus tiesioginius klausimus apie dujų kainą. Dabar jau 2020 metų pabaiga, jis beveik metai kaip atleistas iš vadovo posto, o kaina vis dar yra visiška paslaptis.

Iš Amerikos pusės viskas vyksta dar įdomiau.

Nuo 1954 metų iki šių dienų visą išorinį bendradarbiavimą branduolinės energetikos srityje JAV reglamentuoja vadinamojo atominės energijos įstatymo nuostatos. Dokumentas yra labai platus, tačiau jame kuo aiškiau išdėstytos pagrindinės sąlygos. Jungtinės Valstijos, parduodamos savo branduolines technologijas, išlaiko visas fizinės ir intelektinės nuosavybės teises. Pirkėjas neturi teisės perduoti jokių duomenų ar savarankiškai sodrinti uraną ar ieškoti kitų kuro tiekėjų. Be to, visi techniniai ir mokslo pokyčiai, atsirandantys dėl Amerikos reaktorių veikimo, automatiškai tampa JAV nuosavybe. Iki šiol keturiasdešimt devynios šalys ir Taivanas sutiko su tokiomis pavergimo sąlygomis.

Tačiau tarpvalstybinių susitarimų su Amerika pasirašymas visiškai nereiškia, kad kita pusė iš tikrųjų gaus atominį "puodą".

Ryškiausias pastarųjų metų pavyzdys yra Amerikos atominių elektrinių statyba Kinijoje, kuri, modernizuodama savo energetikos sektorių, paprašė amerikiečių, atstovaujamų "Westinghouse" ir "General Electric", pastatyti šešias atomines elektrines vienu metu. Dėl to buvo pastatyti dvi elektrinės — "Haiyan" ir "Sanmen", kartu statybos laikotarpis pailgėjo nuo ketverių metų iki dvylikos, o projekto sąmata patrigubėjo. Išanalizavęs statybų pažangą, Pekinas atšaukė susitarimą ir atsisakė tolesnio bendradarbiavimo.

Amerikiečiai bandė išlaikyti gerą miną blogo žaidimo sąlygomis bei pareiškė, kad turėdami pažangiausias technines žinias jie puikiai jaučiasi vidaus rinkoje, kur, beje, vidutinis atominių elektrinių amžius jau labai priartėjo prie penkiasdešimt metų. Tačiau praktiškai viskas vėl pasisuko kitaip.

Nord Stream-2
© Sputnik / Алексей Витвицкий

"Westinghouse" pardavė į užsienį AP1000 III + kartos reaktorius, kurių instaliuota pajėgumas siekė 1,1 gigavato. 2011 metais, supratęs, kad beviltiškai nutraukiama sutartis su Kinija, Branduolinės energetikos reguliavimo komisijoje buvo suorganizuotas skubus AP1000 licencijavimas ir ji gavo visus reikiamus leidimus naudoti Jungtinėse Valstijose. Po devynerių metų savo šalyje nebuvo pastatyta nė vieno tokio reaktoriaus. Paskutinis bandymas pristatyti AP1000 į vidaus rinką įvyko 2013 metais, kai iškart buvo pradėtos statyti dvi atominės elektrinės — Vogtle ir Virgil C. Summer. Tačiau dėl daugelio priežasčių nė viena jų nebuvo baigta.

Kol "Westinghouse" dairėsi po visą pasaulį ir bandė kam nors parduoti savo reaktorių, Kinijos valstybinė investicijų korporacija (SPIC) paskelbė pradedanti kurti savo naujos kartos CAP1400 reaktorių arba "Guohe-1". Kaip galima atspėti iš santrumpos, Kinijos reaktorius yra pagrįstas amerikiečių AP1000, tačiau Kinijos pusė nedelsdama atmetė visus galimus autorių teisių pažeidimus. SPIC vyriausiasis inžinierius teigia, kad bendrovė "visiškai pertvarkė pagrindinius siurblius, vožtuvus, reaktoriaus korpusą, garo generatorių, reaktoriaus vidinius elementus, valdymo strypų pavaras, kaltinius turbinos rotorius, suvirinimo reikmenis, U vamzdžius ir kitus pagrindinius komponentus". Tai iš esmė tai yra visiškai naujas techninis sprendimas.

Analizė ir blaivus skaičiavimas rodo, kad Lenkija, norėdama įsirengti pirmąją šalies atominę elektrinę, turėjo kreiptis į bet ką, tik ne į JAV, bet didžioji politika turi savo taisykles, kur logika vaidina toli gražu ne pagrindinį vaidmenį.

Ryšium su Lenkijos planais sąmoningai niekada neminėjome Rusijos ir korporacijos "Rosatom". Amerikos ir Lenkijos tandemas yra nukreiptas būtent prieš Rusiją ir jos branduolinės energijos flagmaną. Tiesa, kadangi lenkai neturi kuo susimokėti, o amerikiečiai neturi ką statyti, visa tai labai primena akių dūmimą ir audringos veiklos imitavimą.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
branduolinė energetika, Rusija, JAV, Lenkija
Dar šia tema
Lenkija nurodė Vokietijai, kad sprendimas dėl "Nord Stream-2" akivaizdus
JAV sukurs koaliciją prieš "Nord Stream-2": ar tai sustabdys statybas?
Įmantrus energetikos žlugdymas: ko nori ES nutraukdama ryšius tarp Pabaltijo ir Rusijos 
Protestai Minske, archyvinė nuotrauka

Baltarusijos VRM įvardijo, kada protestų metu gali būti panaudotas karinis ginklas

(atnaujinta 15:22 2020.10.28)
Ministras pabrėžė, jog niekas nesako, kad kariniai ginklai bus naudojami prieš taikiai mitinguojančius protestuotojus

VILNIUS, spalio 28 — Sputnik. Baltarusijos vidaus reikalų ministras Jurijus Karajevas, komentuodamas galimybę teisėsaugos pareigūnams panaudoti karinius ginklus prieš neteisėtų veiksmų dalyvius, teigė, kad sabotažą, teroro aktus ir išpuolius prieš saugumo pajėgas reikia nutraukti visomis priemonėmis, rašo RIA Novosti.

Opozicijos protestuotojai Minske, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Евгений Одиноков

"Kariniai ginklai pirmiausia taikomi slopinant nusikaltėlių veiksmus, kai visi kiti metodai jau išbandyti. Ir šiame pareiškime nėra nieko blogo", — sakė Karajevas interviu su politologu Aleksandru Sosnovskiu, kurį jo "Telegram" kanale paskelbė Baltarusijos žurnalistų sąjunga.

Ministras pabrėžė, kad niekas nesako, jog kariniai ginklai bus naudojami prieš taikiai mitinguojančius protestuotojus.

"Žmogus sukelia sabotažą ar teroro aktą. Jis užpuola policijos pareigūną. Jis ne tik priešinasi, bet ir naudoja smurtą. Natūralu, kad jis turi būti sustabdytas pasitelkus visą turimą pareigūno arsenalą: nuo fizinės jėgos iki karinės ginkluotės", — sakė Karajevas.

Sekmadienį opozicija surengė protesto veiksmus įvairiose Baltarusijos vietovėse. Didžiausia akcija įvyko Minske, kur protestuotojai surengė eitynes. Saugumo pajėgos, naudodamos specialią įrangą, sustabdė šią akciją Orlovskajos gatvės rajone ir sulaikė jos dalyvius.

Po rugpjūčio 9 dieną Baltarusijoje vykusių prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, kuris, CRK duomenimis, surinko 80,1 % balsų, šalyje prasidėjo masiniai opozicijos protestai. Opozicija mano, kad laimėjo Svetlana Tichanovskaja. Malšindamos protestuotojų, kurie nesutiko su balsavimo rezultatais, veiksmus saugumo pajėgos naudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas, gumines kulkas.

Protesto akcijos tęsiasi iki šiol, didžiausios — savaitgaliais. Be to, mitinguoja ir Lukašenkos, kurio inauguracija įvyko rugsėjo 23 dieną, šalininkai.

Tegai:
protestai, Baltarusija