Emigracija, archyvinė nuotrauka

Balsuoja su lagaminais rankose: kodėl lietuviai vengia tarnybos ir bėga šalies?

87
(atnaujinta 16:42 2019.07.23)
Šiemet dėl tarnybos vengimo nubausti beveik 7 tūkst. vyrų, gresia ir laisvės atėmimas

Kasmet tokių asmenų vis daugėja. Krašto apsaugos ministerijos (KAM) duomenimis, administracine tvarka 2016 metais nubausta 270 tarnybos vengusių prievolininkų, 2017 metais — 5,5 tūkst., 2018 metais — 7,4 tūkst., o šiais metais — jau 6,8 tūkstančio. Patriotizmo deficitas?

Visi daugiau ar mažiau suvokiame, kas yra patriotas ir patriotizmas. Patriotas — žmogus, kuris myli savo tėvynę, yra jai ištikimas, su ja sieja savo likimą, tapatinasi su ja. Ištikimybė reiškiama įvairiais būdais, pavyzdžiui, ryžtu aukotis savo šaliai, palaikyti ir ginti ją. Patriotizmas nėra vienadienis reiškinys.

Pernai buvo daugiau nei 10,7 tūkst. asmenų, vengusių atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą. Iš jų Lietuvoje gyvenantys asmenys sudaro apie 20 procentų, o užsienyje — šiek tiek daugiau nei 60 procentų.

KAM teigia, kad remiantis praėjusių metų statistika, daugiausia šaukimo procedūrų vengia užsienyje gyvenantys vyrai. Ar šie vyrai tapatinasi su Lietuva? O jie juk turi giminių, artimųjų, draugų. Ir Lietuvoje, ir ten užsienyje. Kokią žinią jie siunčia savo artimai ir tolimai aplinkai?

Prisiekdamas Seime, Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda pasakė patriotinę kalbą. Kaip ir dera per tokią iškilmingą progą. Savo kalboje Jo Ekscelencija uždavė klausimą apie visų mūsų jausmus.

"Tačiau kodėl tada daugelio mūsų neapleidžia jausmas, kad nuolat verždamiesi pirmyn pamiršome kažką labai svarbaus? Kodėl statistika ir žmonių savijauta žengia skyrium? Kaip, kalbėdami apie dviejų greičių Europą, nepastebėjome, jog sukūrėme dviejų greičių Lietuvą?" — klausė prezidentas Gitanas Nausėda.

Ir pats atsakė — tai pajamų nelygybė.

"Šiandien pajamų atotrūkis tarp 20 proc. labiausiai pasiturinčiai gyvenančių žmonių ir 20 proc. mažiausiai pasiturinčių sudaro daugiau nei 7 kartus", — Seime kalbėjo Prezidentas.

"Susiskaldymas, pyktis, nuolatinė priešprieša, konfliktai — visa tai atima brangų laiką, kurį galėtume ir turėtume skirti Lietuvos kūrimui ir stiprinimui, bei pakerta pasitikėjimą valstybe. Nežabotas konkuravimas skaldo mus į priešų stovyklas ir veda į akligatvį, kuriame neįmanoma susitarti nei dėl strateginių šalies tikslų, nei dėl priemonių jiems įgyvendinti", — teigė prezidentas.

"Teisingumo jausmo trūkumas greta ekonominių paskatų yra viena svarbiausių priežasčių, dėl kurių Lietuvos žmonės ryžtasi palikti savo šalį", — jausmingai sakė prezidentas Gitanas Nausėda.

Liepos 12 dieną savo inauguracinę kalbą Seime Jo Ekscelencija Gitanas Nausėda baigė ryžtingu teiginiu: "Privalome stiprinti saugumą, išlaikydami krašto apsaugos sistemos finansavimo įsipareigojimus, investuodami į gynybinius pajėgumus, didindami reguliarios kariuomenės pajėgas ir plėsdami aktyvų rezervą bei piliečių, pasiruošusių ginti valstybę, skaičių". 

Anot Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) statistikos, šiais metais iki liepos 12 dienos pasieniečiai įspėjo 610 karo prievolės vengiančių asmenų. Daugiausia jų įspėjama oro uostuose. Tokiais atvejais šauktiniai nėra sulaikomi ar kaip nors baudžiami. Pasieniečiai tik įteikia šaukimą atvykti į karo prievolės centrą. Šiame šaukime nurodomos už tarnybos vengimą gresiančios sankcijos. Po įspėjimo jie galėjo tęsti kelionę į Lietuvą ar iš jos. Ar patriotizmas vyrus paskatino tęsti kelionę į Gerovės Lietuvą, statistikos kol kas nėra.

Kaip tas trečias brolis Jonas: ar tikrai migruojantys lietuviai tokie kvaili >>

Patriotizmas dažniausiai skatinamas valstybės, nes ši nori užtikrinti savo saugumą nuo išorės priešų ir išlaikyti savo gyventojus ištikimus valdžiai. Demokratijoje patriotizmas nereikalauja lojalumo dabartinei valdžiai ir jos politikai. Demokratijoje patriotai ne tik kritikuoja valdžią, bet ir dažnai per rinkimus mėgina ją nušalinti.

Rinkimai į Seimą jau kitąmet. Tačiau Lietuvoje jie niekad nesibaigia. Žmonės su lagaminais rankose balsuoja iš Lietuvos kiekvieną dieną. Ar bus kam ginti Demokratinę Gerovės Tėvynę?

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

87
Tegai:
Lietuva, emigracija
Dar šia tema
Daugiau nei 20 mokyklų ruošiasi rugsėjį priimti emigrantų vaikus
Masinė emigracija ir alkoholizmas: kaip Lietuva sutiko savo šimtmetį
Lietuvoje pristatyta kovos su masine emigracija strategija
Balsavimas per rinkimus, arhyvinė nuotrauka

Lietuvos rusakalbiai gyventojai, balsuosime?

(atnaujinta 16:01 2020.08.10)
Penktadienį baigėsi pirmasis kandidatų į Seimą priešrinkiminės kampanijos etapas. Tautinės mažumos, kurių Lietuvoje yra beveik 17 procentų, yra iškėlusios savo kandidatus į įvairius politinių partijų ir judėjimų sąrašus. Ar juos palaikys rusakalbiai?

Prieš kiekvienus rinkimus Lietuvos politikai primena, kad šalyje gyvena daugybė potencialių rinkėjų, turinčių nelietuviškas pavardes. Tai lenkai (beveik šeši procentai), rusai (beveik penki procentai), baltarusiai (beveik 1,5 procento) ir kiti daugiau nei 150 tautybių atstovai, kurie nepriklauso, kaip vietiniai patriotai mėgsta save vadinti, "titulinei tautai".

Dalis "nelietuviškų" rinkėjų nepriklausomybės metais lengvai prisitaikė ir netgi sutiko savo pasuose susilietuvinti vardus ir pavardes. Atsirado unikalių vardų — Aleksandras, Sergejus, Vladimiras. O kai kurie Ivanai tiesiog tapo Jonais. "Kraujo šauksmas" nuslopintas ir lietuviškomis pavardžių galūnėmis.

Šiandien šie buvę Lenkijos ir Rusijos, Baltarusijos žydai, graikų totoriai, ukrainiečiai, gruzinai, armėnai ir t.t. aktyviai balsuoja už sistemines Lietuvos politines partijas — už konservatorius, socialdemokratus, liberalus, žaliuosius. Nelite pavardes su lietuviškomis galūnėmis galima pamatyti ir šių politinių asociacijų sąrašuose. Tiesa, ne priešakyje, o sąrašo gale. Maloni išimtis yra konservatorių sąrašas, kuriame garbės vietoje visada pasirodo populiariausias Lietuvos žydas Emanuelis Zingeris. Be to, tarp dvidešimties geriausių liberalų dažnai mirga pavardės iš lenkų diasporos.

Didžioji dalis lenkų ir rusų tradiciškai balsuoja už kandidatus iš dviejų sąrašų. Tai sąlyginės "Lietuvos lenkų rinkimų akcija - Krikščioniškų šeimų sąjunga"  ir Darbo partija. Kodėl sąlyginės? Nes būtent šių dviejų politinių asociacijų sąrašuose tarp lenkų ir lietuvių yra daugiausia rusiškų pavardžių. Juk patys rusai dėl asmeninių kai kurių lyderių ambicijų per 30 Lietuvos nepriklausomybės metų nesugebėjo susivienyti į vieną galingą politinę jėgą. Jie pasiskirstė į dvi partijas — Rusų aljansą, kuriam vadovauja Tamara Lochankina iš Klaipėdos, ir į Lietuvos rusų sąjungą su Sergejumi Dmitrijevu priešaky.
Partijos "Lietuvos lenkų rinkimų akcija - Krikščioniškų šeimų sąjunga" sąraše yra didžioji dalis lenkiškų pavardžių, o Darbo partijos sąraše — lietuviškos. Rusai tik "praskiedžia" šiuos sąrašus.

Uspaskichas: "Aš stosiu krūtine už rusus!"

Pradėkime nuo sąlyginės leiboristų partijos, kuriai vadovauja Viktoras Uspaskichas, charizmatiškasis Lietuvos politikos šou dalyvis. Savo politinės karjeros pradžioje, 2000-aisiais, sėkmingas verslininkas iš savo bendraminčių sukūrė Darbo partiją, o jau per sekančius 2004 metų Seimo rinkimus ji sulaukė stulbinančios sėkmės. Viena vertus, Viktoras yra rusas (gimtinė — Rusijos Archangelsko sritis), kita vertus — "tikras lietuvis", kartais net pamirštantis rusų kalbą.

Viktoras neturėjo ypatingų pasisekimų vyriausybių ir valdančiųjų koalicijų darbe. Tačiau aplink šį asmenį kilo pakankamai skandalų — pradedant tuo metu suklastotu aukštojo mokslo diplomu (2005 metai), kurį pateikė ekonomikos ministras Viktoras Uspaskichas, ir baigiant "juodąja buhalterija" partijoje. Ryškus Darbo partijos vengimo mokėti mokesčius atvejis truko daugiau nei dešimt metų ir jo vadovams baigėsi bauda. O pats Viktoras Uspaskichas netgi paliko savo bendražygių gretas — Darbo partiją.

2015 metais Uspaskichui palikus Darbo partijos pirmininko [areigas, partija apgailėtinai pralaimėjo 2016 metų Seimo rinkimus, net neįveikusi penkių procentų barjero. Tačiau jau 2017 metais Uspaskichas grįžo vadovauti partijai, norėdamas gauti dar vieną Europos Parlamento nario mandatą, kuris, kaip "apsauginis laiškas", gelbsti nuo visų negandų. Dėka rusakalbių rinkėjų balsų, vėl buvo gautas mandatas. O Darbo partija pamažu grįžta į elito gretas.

Kaip rodo naujausios nuomonės apklausos, rudens rinkimuose "darbiečiai" nesunkiai peržengs penkių procentų barjerą ir vėl pateks į Seimą, galbūt net kaip atskira frakcija. Ir tai įvyks "Lietuvos rusų sąjungos", kurios interesus nuolat žada atstovauti Uspaskichas, balsų dėka. Bet, kaip žinote, "pažadėti dar nereiškia vesti". Ir garsus priešrinkiminis lozungas "Aš krūtine stosiu už rusus!" iš Viktoro lūpų yra ne kas kita, kaip šūkis.

Lenkai pamiršo apie rusus

Tiesa, jo politiniai oponentai kovoje dėl rusakalbių rinkėjų balsų — "Lietuvos lenkų rinkimų akcija - Krikščioniškų šeimų sąjunga" bendradarbiaudami su Rusų aljansu, kuriam vadovauja ir europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis — negali pasigirti sėkme.

Pastaraisiais metais lenkai prarado Rusijos rinkėjų lojalumą. Ypač po Ukrainos maidano. Ir viskas dėl neaiškios Rusijos politikos, kuriai aktyviai priešinasi Varšuva, — pagrindinė Lietuvos lenkų gynėja nuo vietinių nacionalistų išpuolių.

Paskutinis "Lietuvos lenkų rinkimų akcija - Krikščioniškų šeimų sąjunga" frakcijos didelis akibrokštas kovoje dėl rusų balsų buvo balsavimas už Lietuvos Seimo nutarimą, pasmerkiantį Rusiją už "Antrojo pasaulinio karo istorijos perrašymą". Šią rezoliuciją taip pat pasirašė vienintelė Seimo narė iš "Rusų aljanso" Irina Rozova. Dėl kurių ji buvo pasmerkta savo rinkėjų, vadinamųjų "vatnikų".

Rinkimai be pasirinkimo

Taigi spalio mėnesį artėjančiuose parlamento rinkimuose Lietuvos rusams bus sunku pasirinkti. Dar kartą pasiduoti Viktoro Uspaskicho žavesiui ir pažadams, balsuoti už Darbo partiją ir jos kandidatų sąrašą vienmandatėse rinkimų apygardose ar pasitikėti kelių politikų, turinčių rusiškas pavardes, autoritetu  partijos "Lietuvos lenkų rinkimų akcija - Krikščioniškų šeimų sąjunga" sąraše?

Prieš spalio mėnesį vyksiančius rinkimus Sputnik Lietuva dar ne kartą grįš prie šios temos. Bandysime nešališkai papasakoti apie šių dviejų politinių asociacijų kandidatų į deputatus pranašumus ir trūkumus, kad padėtume rusakalbiams rinkėjams apsispręsti.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
rinkimai, Seimas
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Donaldas Trampas

Trampas išveda kariuomenę Vokietijos JAV labui. Ir viso pasaulio

(atnaujinta 12:48 2020.08.11)
JAV gynybos sekretorius Markas Esperis teigė, kad artėjantis kariuomenės išvedimas iš Vokietijos atitinka Rusijos sulaikymo strategiją

Gynybos departamento vadovo padėtis yra blogesnė nei gubernatoriaus, nes jo žinioje yra tik vienas argumentas, palaikantis deklaruojamą poziciją. Formaliai JAV iš tikrųjų "perkels daugiau kariuomenės toliau į Rytus, arčiau Rusijos sienų". Bėda ta, kad atidžiai išnagrinėjus, ši tezė subyra į šipulius atskleisdama to, kas vyksta, esmę, o tai yra labai nepatogu amerikiečiams.

Beveik 12 tūkstančių karių paliks Vokietiją. Tačiau dauguma jų — 6,4 tūkst. žmonių — grįš namo, į JAV. Likusi dalis bus perskirstyta kitoms Europos šalims, tarp jų Italijai ir Belgijai. O šalia Maskvos — į Lenkiją — bus išsiųsta tik tūkstantis kareivių.

Ne itin įspūdinga matematika, kad palaikytų Esperio žodžius. Taip, kitaip būti negali, nes kolizija aplink JAV kontingentą Vokietijoje turi labai tolimą santykį su NATO ir Rusijos konfrontacija.

2018 metų birželio mėnesį "The Washington Post" pranešė apie Pentagono atliktą didelio masto kariuomenės perkėlimo į Europą sąnaudų ir poveikio analizę. Laikraštis teigė, kad Trampas tais metais domėjosi šia idėja. Be to, JAV prezidento motyvai buvo susiję tik su nepasitenkinimu NATO sąjungininkais, kurie atsisako finansuoti gynybą. Visų pirma, tai buvo susiję su Berlynu, kuris daugelį metų atkakliai vengė padidinti savo karines išlaidas iki dviejų procentų BVP, kaip reikalaujama Šiaurės Atlanto aljanso sutartyje.

Prieš metus ši tema vėl iškilo viešojoje erdvėje. Tuomet JAV ambasadorius Vokietijoje Ričardas Grenelas tiesiogiai pareiškė apie savo šalies pasirengimą išvesti dalį savo karinio kontingento iš Vokietijos į Lenkiją, nes "neteisinga laukti, kai Amerikos mokesčių mokėtojai ir toliau mokės už daugiau nei 50 tūkstančių amerikiečių Vokietijoje, o vokiečiai išnaudos savo biudžeto perteklių vidaus reikmėms".

Šis pareiškimas audringiausią reakciją sukėlė Lenkijoje. Per pastaruosius metus Lenkijos politikai ir žiniasklaida ilgesingai svajojo, kad jų šalis, o ne Vokietija, taptų pagrindiniu Amerikos karinių pajėgų akcentu Europoje. Reikėjo aptarti branduolinių ginklų perskirstymo perspektyvas. Tiesa, reikia pažymėti, kad šie pokalbiai kilo ne nuo nulio, juos išprovokavo valstybės pareigūnai, leidę tokiems įvykiams vystytis.

Apskritai, jei atskirsime faktus nuo politinių pareiškimų, planų ir lūkesčių, tada to, kas vyksta, esmė yra paprasta.
JAV daugelį metų bandė priversti Vokietiją, kaip vieną didžiausių pasaulio ekonomikų, smarkiai padidinti savo karines išlaidas, nes jei pasisektų, didžioji dalis lėšų būtų nukreipta į užsienį. Amerikiečiai pasinaudojo grasinimais, spaudimu ir šantažu. Tačiau visos jų pastangos buvo nesėkmingos: Vašingtonui nepavyko nustumti vokiečių valdžios nuo užimamos pozicijos.

Matyt, Donaldas Trampas galop pavargo nuo to, kas vyksta, todėl dabar šalies gynybos ministras ir kiti pareigūnai vykdo priedangos operaciją valstybės vadovo priimtam sprendimui išvesti kariuomenę iš Vokietijos, kad JAV šioje situacijoje neatrodytų visiškai pralaimėjusios.

Štai kaip tai atrodo.

Iš vokiečių gauti tai, ko norėjo, jiems nepavyko. Papildomų investicijų į savo ekonomiką gauti nepavyko. Karinis kontingentas Europoje bus sumažintas — ir tai atsižvelgiant į didėjančią Rusijos įtaką ir galią. Kariuomenės išvedimas Vokietijai nėra reikšminga bausmė: Vokietija iš tiesų praras darbo vietas ir tam tikras lėšas, kurias uždirba aptarnaudama karinę infrastruktūrą, tačiau šie nuostoliai nepalyginami su tais, kurie būtų buvę, jei šalis būtų sutikusi su Vašingtono reikalavimais.

Apskritai, papildomas tūkstantis karių Lenkijoje yra vienintelis dalykas, leidžiantis JAV išsaugoti veidą ir pareikšti, kad ji tęs savo kursą sulaikyti Rusiją.

Turbūt įdomiausias visos šios istorijos klausimas yra, kodėl Trampas vis dėlto nusprendė išvesti kontingentą iš Vokietijos. Galų gale jam niekas netrukdė ir toliau traukti katę už uodegos; žiūrėk, gal būtų buvę mažiau neigiamų padarinių.

Ko gero, atsakymo reikia ieškoti Amerikos prezidento asmenybėje ir tiksluose, kuriuos jis iškelia sau kaip šalies lyderiui.

Nors ir ekscentriškas, Donaldas Trampas iš tikrųjų yra susitelkęs į sisteminių problemų, susikaupusių JAV, sprendimą, įskaitant radikalias priemones. Be kita ko, JAV pateko į spąstus, kai jos ekonominiai interesai ir pasaulio supervalstybės reputacija įsivėlė į tiesioginį konfliktą.

Tiesą sakant, prezidento nepasitenkinimas yra gana pagrįstas: Amerika ne tik perėmė Europos gynybos funkcijas, bet ir daugiausia investuoja į gynybą, o didžiosios ir turtingiausios Senojo pasaulio ekonomikos įsitaisė jai ant kaklo.

Be abejo, čia didžiausią poveikį daro tai, kad nė viena iš jų, įskaitant Vokietiją, aiškiai netiki karinės grėsmės sau iš Rusijos realybe. Taigi, jei amerikiečiai nori tęsti savo karines-politines linksmybes su Maskva, tuomet Europa yra pasirengusi žaisti kartu su savo vyresniąja NATO partnere, tačiau Vašingtonas už savo ambicijas turi susimokėti pats.

JAV, kaip pasaulinės supervalstybės, statusas yra neatsiejama daugumos Amerikos elito vertybė, kuriai nedera gailėti pinigų. Net akivaizdžiai žlungantiems projektams.

Tačiau Donaldui Trampui tokia pozicija, regis, nepriimtina. Jis ne kartą atvirai pareiškė, kad pasaulinės vadovybės pareiga yra duoti konkrečią naudą JAV ir jos ekonomikai. Jei taip neatsitiks, vadinasi, supervalstybės statusas yra nenaudinga ir brangi nesąmonė, o jos palaikymui skirti ištekliai turėtų būti nukreipti į reikšmingesnes sritis.

Sprendimas išvesti dalį kontingento iš Vokietijos yra dar vienas pavyzdys, kad Trampo žodžiai atitinka principinius dalykus.
Suprasdamas, kad neįmanoma priversti Berlyno pakeisti savo pozicijos, jis pažvelgė į esamą padėtį kaip verslininkas ir pradėjo išlaidų mažinimo procesą.

Kariuomenės personalo perkėlimas pats savaime pareikalaus didelių išlaidų iš JAV, tačiau bet kokiu atveju tai yra pelningiau, nei toliau mokėti už jų buvimą Vokietijoje ilgus metus. Todėl galime užtikrintai teigti, kad Donaldo Trampo sprendimas ekonominiu požiūriu yra efektyvus ir atitinka nacionalinius JAV interesus.

Be jokios abejonės, tai ardo ir visuotinę JAV hegemoniją, ir atvirai nurodo į jų silpnumą, nesugebėjimą toliau nešti visos prisiimtų finansinių įsipareigojimų naštos. O tai jau atitinka viso pasaulio interesus.

Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Vokietija, JAV
Viktorija Čmilytė-Nielsen

Liberalai ragina imtis ryžtingų priemonių Baltarusijos atžvilgiu

(atnaujinta 13:05 2020.08.11)
Pabrėžiama, kad ES paramos Baltarusijai programos turi būti peržiūrėtos, finansinė parama valdžiai nutraukta, o ES įsipareigojimas ir parama Baltarusijos visuomenei — sustiprinti

VILNIUS, rugpjūčio 11 — Sputnik. Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen, reaguodama į Baltarusijoje nuo prezidento rinkimų dienos besitęsiančius protestus, kreipėsi į Lietuvos prezidentą Gitaną Nausėdą, premjerą Saulių Skvernelį ir Europos liberalų bei demokratų sąjungą (Alliance of Liberals and Democrats for Europe), praneša Seimo spaudos tarnyba.

"Baltarusijoje vykę vadinamieji prezidento rinkimai — pasityčiojimas iš liberalios demokratijos principų ir rinkimų esmės. Tai — ir ilgalaikės Europos Sąjungos strategijos Baltarusijos atžvilgiu neturėjimo pasekmė", — įsitikinusi Čmilytė-Nielsen.

Jos teigimu, Baltarusijos piliečiai, iškeldami savo kandidatę ir balsuodami už ją, "parodė savo brandą, tačiau pergalė iš jų buvo pavogta". Būtent todėl "visi ES piliečiai ir politikai turi pademonstruoti solidarumą su Baltarusijos žmonėmis, siekiančiais demokratijos savo šalyje".

"Mes turime reikalauti ne tik, kad būtų teisingai perskaičiuoti balsai, bet ir griežčiausių sankcijų asmenims, kurie prisideda prie diktatūros Baltarusijoje stiprinimo. Visiška režimo izoliacija — vienintelis šiandien galimas atsakas. Tai reiškia ir sankcijas kitų šalių politikams, kurie bendradarbiauja su režimu", — rašo ji.

Jos manymu, ES paramos Baltarusijai programos turi būti peržiūrėtos, finansinė parama valdžiai nutraukta, o ES įsipareigojimas ir parama Baltarusijos visuomenei — sustiprinti.

Pasak Viktorijos Čmilytės-Nielsen, "paprasto žodinio pasmerkimo ar kritikos jau nebepakanka". Taip apt ji teigia, kad jeigu rimtai kalbama apie ES lyderystę, tai Baltarusija yra ta šalis, kurios atžvilgiu ši lyderystė turi būti visų pirma pademonstruota.

Protestai Baltarusijoje

Naktį iš rugpjūčio 9 į 10 dieną šalyje vyko protestai dėl ​​balsavimo prezidento rinkimuose rezultatų.

Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, dėl dalyvavimo neteisėtuose renginiuose buvo sulaikyta apie tris tūkstančius žmonių: iš jų apie tūkstantį Minske ir daugiau nei du kituose respublikos regionuose.

Susidūrimuose su saugumo pareigūnais buvo sužeista daugiau nei 50 piliečių, taip pat 39 policijos pareigūnai, kai kurie iš jų šiuo metu yra paguldyti į ligoninę.

Baltarusijos prezidento rinkimai vyko rugpjūčio 9 dieną. Remiantis atnaujintais pirminiais CRK duomenimis, Aleksandras Lukašenka surinko 80,08 proc. balsų, 10,09 proc. balsavo už Svetlaną Tichanovskaja.

Tegai:
Baltarusija, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Liberalų sąjūdis, Seimas
Dar šia tema
Zacharova įvertino Minsko veiksmus žurnalistų atžvilgiu
Rusijos užsienio reikalų ministerija pakomentavo situaciją Baltarusijoje