TS LKD

Dagys prieš Landsbergį, arba nuo ko valosi konservatoriai?

64
(atnaujinta 15:14 2019.07.24)
Patys konservatoriai nebeslepia, kad jų gretose — "apsivalymas". Nuo ko ir kam — aiškiai atsiskleidžia TS-LKD palikus ilgamečiam partijos veikėjui, parlamentarui Rimantui Jonui Dagiui. Po kurį laiką trukusio konflikto su vadovybe, apie savo sprendimą jis visuomenę informavo praėjusį antradienį

Nors Lietuvos politikoje įprastinės tokių "skyrybų" priežastys būna nepasidalijimas valdžios postais, ar kiti "šiltas vieteles" liečiantys išskaičiavimai, Dagio atveju galime kalbėti apie pastarojo apsisprendimą lėmusius idėjinius motyvus. Anot Dagio, Gabrieliaus Landsbergio vadovaujama TS-LKD baigia iki galo nukrypti nuo savo deklaruotų programinių nuostatų.

Iki 2008 m. pabaigos susiformavusi TS-LKD, apjungdama ligtolinius konservatorius su krikdemais ir dalimi tautininkų, iš karto įsivardijo kaip "krikščioniškas" bei "tautines" vertybes išpažįstanti partija. Tačiau 2015 m. partijos pirmininku tapus Gabrieliui Landsbergiui, anot Dagio, minėtąsias nuostatas keičia liberalizmas. Pavyzdžiui, TS-LKD oficialiai remia liūdnai pagarsėjusią Stambulo konvenciją dėl vaikų teisių; o šiais, 2019-aisiais metais konservatorių kandidate į prezidento postą buvusi Ingrida Šimonytė visiškai atvirai pasisakė už homoseksualų partnerysčių įteisinimą, nuo ko iki vadinamųjų gėjų santuokų — vos vienas žingsnis.

Dagys ne be pagrindo nurodė, kad prie Landsbergio vyksta sistemingas TS-LKD liberalizavimas, į kurį įeina ir atsikratymas tais, kurie jam nepritaria; o tai — ir minėtasis "apsivalymas", apie kurį pirmoji viešai prabilo Landsbergio pavaduotoja Monika Navickienė, sveikindama dar iki Dagio pasitraukimo iš partijos prieš jį pradėtus partinių organų veiksmus. Žodžiu, iš esmės liberalizmo keliu nuėjusi TS-LKD valosi nuo tų, kurie nuoširdžiai laikosi apskritai su konservatizmu siejamų vertybinių pozicijų.

Kyla nauja politinė jėga?

Visgi pasitraukimu iš TS-LKD Dagys nenusišalina nuo politinės veiklos. Jam tai — naujas etapas, kurį jis sieja su, anot jo, jau dabar kylančiu krikščionišku-tautišku judėjimu, apimančiu tam tikrą spektrą asmenų bei grupių. Pagrindinės — per minėtus 2019-ųjų prezidentinius rinkimus išryškėjusi Arvydo Juozaičio ir tautininkų grupė bei po "Vilniaus forumo" ir "Pro patria" pavadinimais veikianti VU profesoriaus Vytauto Radžvilo kompanija. O kartu ir dalis TS-LKD buvusių (ar dar likusių) krikdemų, kurių visų idėjinės nuostatos daugeliu aspektų atitinka paties Dagio.

Iš esmės tai yra Europoje kylančio vadinamojo "dešiniojo populizmo" pozicija, kurios valstybiniu lygmeniu bene žymiausiai laikosi Vengrijos ir Lenkijos vyriausybės. Būtent kritiškas požiūris į ES federalizavimą, masinę migraciją bei kraštutinį XXI amžiaus Vakarų liberalizmą (tame tarpe LGBT ir priverstinės "tolerancijos" kultūrą) skiria šiuos "kietus" dešiniuosius nuo TS-LKD tipo partijų. Dar daugiau, taip pat priešingai TS-LKD ekonominiam liberalizmui, Dagys ypač akcentuoja taip vadinamos "gerovės valstybės", arba valstybės reguliuojamo kapitalizmo modelį, kurį savo rinkiminės kampanijos metu išgarsino naujai išrinktas prezidentas Gitanas Nausėda.

Dar šį birželį vykusiame krikdemų bendrijos prie TS-LKD sąskrydyje kalbėjęs vienas iš V. Radžvilo grupės lyderių Vytautas Sinica neslėpė ambicijų kurti naują, aukščiau išdėstytomis nuostatomis besiremiančią politinę jėgą. Nors Dagio statusas šiame bręstančiame projekte dar ne visiškai aiškus, jo bendradarbiavimas tikrai neatmestinas. Tačiau netgi pačių bendraminčių (pavyzdžiui, A. Juozaičio ir V. Radžvilo grupių) nesutarimai ir netgi konfliktai palieka vietos daugybei klaustukų.

Bendrasis vardiklis ― rusofobija

Vis dėlto, nors Dagio takoskyra su Landsbergiu yra principinė, rusofobija jiems, kaip daugeliui kitų Lietuvos politinių veikėjų, yra tikras bendrasis vardiklis. Netgi Dagio pareiškimuose prieš TS-LKD vadovybę galima rasti samprotavimų apie tariamą "Rusijos grėsmę". Ne išimtis čia ir minėtieji Juozaičio bei Radžvilo judėjimai. Tiek vieni, tiek kiti, nors nesutikdami dėl daugelio kultūrinių-politinių ar netgi socialinių klausimų, galiausiai gieda vienu choru, kai tik kalba prasideda apie Lietuvos geopolitinę orientaciją, arba, pavyzdžiui, tarybinės praeities vertinimą.

Šiuo požiūriu turime tą pačią mergelę, tik kitą suknelę. O kadangi tarptautinėje arenoje būtent Rusija reiškiasi kaip tų tariamųjų liberaliai vakarietiškų vertybių, kurias taip kritiškai vertina Dagys ir Ko, tokia laikysena yra šiek tiek paradoksali (pavyzdžiui, panašias pažiūras skelbianti Prancūzijos nacionalinio fronto partija su Marina Le Pen kartu pasisako už konstruktyvių santykių su Rusija plėtrą). Bet kartu, turint omeny ne mažiau rusofobinę Lenkijos valdančiųjų laikyseną, tai būdinga mūsų regionui, kuriame dominuoja būtent į JAV imperialistinius interesus orientuota politika.

Konservatorių "valymosi" reikšmė

Šiaip ar taip, Dagys stojo prieš Landsbergį, o tai sekęs skilimas TS-LKD gretose, nors ne pats didžiausias, visgi reikšmingas, kaip tam tikras indėlis į Lietuvoje besiformuojančią dešiniąją nacionalistinę politinę jėgą. Be abejo, turint omeny Dagio, kaip ir kitų šios stovyklos atstovų, pažiūras į tarptautinius santykius, kažin kokių antisisteminių idėjų tikėtis nereiktų. Galime neabejoti, kad netgi sėkmės atveju tokia politinė jėga saugiai gulėtų amerikiečių kišenėje.

Kita vertus, Dagio konfliktas su TS-LKD vadovybe išduoda labai svarbią Lietuvos politinio gyvenimo tendenciją. Pats Dagys labai teisingai pabrėžė, kad TS-LKD, kaip ir daugumos Lietuvos partijų, visiškai nedomina ištikimybė kokioms nors idėjinėms nuostatoms. Viskas joms ― tik pragmatiniai žaidimai dėl valdžios postų. O šiaip, klesti visiškas beidėjiškumas ir principų nebuvimas, kurį sisteminės politikos dalyviai laiko paprasčiausiu praktiškumu.

Šį ideologinį bankrotą, kad ir kaip keistai (nes paradoksaliai...) tai skambėtų, kone tobulai atitinka įsivyraujanti kraštutinio liberalizmo ideologija. Ideologija, kurios aukščiausia vertybė ― tai vertybių neturėjimas ir "vakuumo", kaip tariamos "tolerancijos", išaukštinimas. Ideologija, kurios labai jau neidėjiškos praktikos auka Dagys ir tapo.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

64
Tegai:
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), konservatoriai, Vytautas Landsbergis
Dar šia tema
"Brangioji" draugė: Kaip Lietuvai teks atsilyginti už Lenkijos pagalbą
Rusofobija Lietuvoje ― išimtis ar taisyklė?
Politologas: Dalia Grybauskaitė – klasikinė prekybininkė rusofobija
Город Вильнюс и башня Гедиминаса над ним

Su pliažu Lukiškių aikštėje ir be Vyčio: kokia Lietuva mini Valstybės dieną

(atnaujinta 14:14 2020.07.06)
Esame labai jautrūs istorijai. Ypač naujausiai Lietuvos istorijai. Ją ginam. Tai patriotizmo išraiška. Ir akivaizdi veidmainystės iliustracija

"Tu didvyrių žeme,

Iš praeities Tavo sūnūs

Te stiprybę semia".

Tai žodžiai iš "Tautiškos giesmės" — Lietuvos himno. Tautos išrinktieji Seimo nariai sugiedojo himną ir išėjo į "neatostogas". Kodėl į "neatostogas"? Todėl, kad per 30 Nepriklausomybės metų šiai nacionalinei įstatymų leidžiamosios valdžios institucijai taip ir nepavyko įteisinti Seimo narių atostogų. Taip pat kaip ir susimažinti nei iki 121, nei iki 99. Tradiciškai "mažinsis" jau kitos kadencijos Seimai. Tokia naujausia Lietuvos Seimo istorija.

Seimas neišėjo atostogauti — Seimas išėjo vasaroti. Baigiantis Seimo pavasario sesijai, Parlamento pirmininkas Viktoras Pranckietis tarp darbų, kurių nepavyko nuveikti, išskyrė būtent šį, kad nepriimtas Seimo narių teisių ir pareigų įstatymas.

Pasak Pranckiečio, šiame įstatymo projekte numatytos ne tik Seimo narių atostogos, bet ir nuobaudos posėdžių nelankantiems parlamentarams. "Tai yra didelis kompleksinis darbas, kuris nepadarytas", — pabrėžė Seimo pirmininkas. Tačiau politikai mano, kad ir per likusius šio Seimo darbo mėnesius to padaryti nepavyks. Be to, nemažai jų mano, kad įteisinti Seimo narių atostogų ir nereikia.

Už vasarojančio Seimo langų ne tik vasara, bet ir saulės išblukinta Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK).

"Tu didvyrių žeme,

Iš praeities Tavo sūnūs

Te stiprybę semia".

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė — XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visą dabartinę Lietuvą ir dalį dabartinės Baltarusijos, nuo XIV a. vid. — beveik visą dabartinę Lietuvą ir visą dabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. — didžiąją dabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. — dalį dabartinės Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė.

Yra kuo didžiuotis. Taip buvo. Yra tvirtai įsitikinusių ir tvirtinančių, kad LDK tiesiog užkoduota kiekvieno lietuvio genuose. Gal ir ne kiekvieno. Netgi ne kiekvieno Seimo nario. Bet tai genetikų ir antropologų tyrinėjimo objektas.

Kokia Lietuva buvo 1392–1430 ar 1920–1923 metais? Lankantis Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo, ir žvelgiant į žemėlapiais padengtą fontaną, į klausimą atsakyti sunku. Žemėlapiai visiškai išbluko. Atnaujinti jų, kaip ir fontano, niekas neskuba. Visas dėmesys sutelktas į Lukiškių aikštę, į pliažą joje. Dar į šarvuotą raitelį su kalaviju ir skydu — Vytį.

Vytis yra Lietuvos Respublikos herbas. Vytis galbūt bus Lukiškių aikštėje, "Šimašiaus pliažo" vietoje. Taip prieš išeidamas vasaroti nusprendė Lietuvos respublikos Seimas. Kaip bus, galutinai nuspręs Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Prieš tai — Jo Ekscelencija Gitanas Nausėda.

Priimant įstatymą, kuriuo nustatoma, kad Lukiškių aikštė turi būti tvarkoma užtikrinant rimtį bei deramą pagarbą kovotojams bei sukilėliams, o jos naudojimas negali prieštarauti viešajai tvarkai ir moralei, paskutinę akimirką buvo pritarta grupės parlamentarų pataisoms, kad pagrindinis reprezentacinės Lietuvos aikštės akcentas yra valstybės simbolį vaizduojantis monumentas Vytis su įrengtu memorialu žuvusiųjų už Lietuvos laisvę aukoms atminti. Tačiau dėl Lukiškių aikštės memorialo vis dar vyksta teisminis procesas.

Dėl įstatymo dar turės apsispręsti ir prezidentas Gitanas Nausėda. Tuo tarpu pono Šimašiaus Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė jau kreipėsi į prezidentą su prašymu vetuoti Lukiškių aikštės įstatymą. Kreipimesi nurodoma, kad įstatymo projektas savo turiniu neatitinka esminių įstatymo požymių ir negali būti įstatymo reguliavimo objektu. Be kita ko kreipimesi pažymima, kad įstatymo projektas galimai prieštarauja savivaldos autonomijos principui.

"Valstiečiai" prieš priimant įstatymą viešai irgi kritikavo siūlymą įstatymu įteisinti Vyčio skulptūros įrengimą, kol vyksta teisminis procesas. Tačiau galiausiai valdantieji bei beveik pusė opozicinių konservatorių ir Mišrios Seimo narių grupės atstovų priėmė įstatymą, kuris būtent tai ir numato.

Ramūnas Karbauskis nemano, kad veto atveju dėl šio įstatymo būtų šaukiama neeilinė Seimo sesija. Ir dar vasarą. O jeigu patriotizmo priepuolis? Ką gali žinoti. Taip pat ponas Karbauskis mano, kad sostinės savivaldybė pliažui galėjo pasirinkti apleistą ir neveikiantį fontaną prie Seimo. Fontaną, padengtą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapiais.

"Prie Seimo yra toks fontanas uždengtas tokiu trikampiu. Tai yra patyčia iš Vilniaus savivaldybės, nes ten Vilniaus savivaldybės teritorija. Tai mes sakėme, kad geriau tame "katlavane" (rus. duobėje) būtų pripylę smėlio vietoj to fontano, kuris kažkada buvo, ir ten būtų tas pliažas ir tegul žmonės ilsisi. Bet tai nebūtų ta vieta, kur žuvo, buvo nužudyta tiek žmonių", — "Žinių radijui" sakė Karbauskis.

Tai, kad pliažą būtų galima įrengti aikštėje prie Seimo, sakė ir parlamento pirmininkas Viktoras Pranckietis. "Prie Seimo, turbūt niekas neabejotų, kad ten, kur buvęs fontanas <...> kur dabar yra pievelė, jei ten žmonės imtų degintis, abejoju ar ten kas nors imtų dėl to pergyventi ir tapatintis su kokiais nors negerais dalykais", — LRT radijui sakė Pranckietis.

"Tegul meilė Lietuvos

Dega mūsų širdyse,

Vardan tos Lietuvos

Vienybė težydi!" — bus giedama liepos 6 dieną — Valstybės dieną. Ar Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną himnas vieningai skambės visose Vilniaus miesto aikštėse, greitai išgirsime. Rinktis tikrai yra iš ko. Nuo "Open Beach" Lukiškių aikštėje iki LDK "katlavano" Nepriklausomybės aikštėje.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis ir Ramūnas Karbauskis

Seimo rinkimų belaukiant. Kas laimės partinių sąrašų dvikovą?

(atnaujinta 14:50 2020.07.05)
Didžioji partijų dauguma paskelbė sąrašus rinkimams, kurie skirti į respublikos Seimą. Ką jie rodo?

Jeigu lyginti Lietuvos partijas su krepšinio komandomis, "Valstiečiai" (kurie oficialiai dar nepasakė, kas juos ves į rinkimus, bet kurių lyderiai nuspėjami) primena ekipą iš NBA, kur kolektyvai dažniausiai formuojami pagal principą — žvaigždė (viena arba kelios) ir likusieji, kurių užduotis ją "aptarnauti".

Kitaip tariant, partijos priešakyje turėtų būti du "flagmanai" — Saulius Skvernelis ir Ramūnas Karbauskis, ir galima sakyti, jog "Valstiečiams" labai pasisekė, kad premjeras, greičiausiai, taps jų pagrindiniu rinkiminiu veidu. Kažkur šalia bus Aurelijus Veryga, ir čia irgi sėkmė — jeigu ne koronavirusas, jo kaip sveikatos apsaugos ministro populiarumas, turbūt, neišaugtų iki dabartinio lygio.

Likusieji du "pagrindinės sudėties žaidėjai" — Agnė Širinskienė ir, galbūt, Seimo vicepirmininkė Rima Baškienė. O toliau didžiąja dalimi "pilkoji masė", kuri buvo, yra ir bus nežinoma didesnei Lietuvos rinkėjų daliai.

Tačiau, jeigu NBA žvaigždės sugeba laimėti sau ir komandai čempionų žiedus, kodėl "Valstiečių" lyderiai negalėtų garantuoti partijai gero rezultato? Žinoma, pakartoti praeitų rinkimų triumfą nerealu, bet solidų mandatų skaičių gauti įmanoma. O toliau jau koalicija.

Konservatoriai — jauni veidai, sena ideologija

Pirma mintis, pažiūrėjus į pirmąjį konservatorių dešimtuką — daug jaunimo: Gabrielius Landsbergis, Laurynas Kasčiūnas, Paulius Saudargas, Radvilė Morkūnaitė, Agnė Bilotaitė ir net Žygimantas Pavilionis, kuriam tik 48-neri.

Tačiau tuo pat metu ekspertai pastebi, jog priekyje surinkti skirtingiems partijos flangams atstovaujantys politikai. Kaip pažymėjo vienas politologas, Kasčiūno pažiūros yra "pakankamai konservatyvios, ir man sunku būtų jas suderinti su Gabrieliaus Landsbergio ar Ingridos Šimonytės pažiūromis".

Bet didžiausia konservatorių problema ta, kad jauni veidai nereiškia naujos ideologijos. Taip, partijos viduje gali būti diskusija dėl tam tikrų dalykų, bet kol kas nesimato, kad jos programoje atsirastų kokia nors fundamentaliai nauja kryptis.

O būtent ji reikalinga rinkėjų bazės praplėtimui, ir būtent todėl pirmu numeriu tapo Šimonytė. Tačiau garantijos, kad šitas ėjimas suveiks, nėra. Įdomiausia tai, kad jaunieji konservatoriai atrodo konservatyvesni už senuosius, ir kaip tik jie ima dominuoti partijoje. O reiškia, jokio proveržio, greičiausiai, nebus.

Kažkas gali pasakyti, kad geriau branginti tai, ką turi. Tame yra tiesos, bet tai neatneša valdžios. Todėl "Tėvynės sąjungai" tikrai atėjo metas drąsiau eksperimentuoti, net rizikuoti prarasti dalį tradicinių rinkėjų, kad atsirastų nauji. Kitaip ji užstrigs opozicijoje ilgam kaip krepšinio komanda su pasenusia žaidimo filosofija.

Tarp viršaus ir apačios

Toliau reikėtų pasakyti keletą žodžių apie Gintauto Palucko socdemus, liberalus ir "Darbo partiją". Apie pirmus todėl, kad jie tarp lyderių. Apie antrus todėl, kad pas juos atėjo ir iš karto tapo trečiu numeriu Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Apie trečią todėl, kad gali grįžti į Seimą.

Grįžtant prie paralelių su krepšiniu, galima teigti, kad socdemai — tvirti vidutiniokai, kurie po skilimo sugebėjo išsaugoti tradicinės partijos bagažą ir neiškristi į "antrą lygą". Dabar reikia galvoti, kaip grįžti į aukštumas, bet žmonių tam realiai kol kas nėra.

NBA sakoma — nori laimėti, pirk žvaigždę. "Valstiečiai" jų turi ir todėl varžosi dėl aukščiausių vietų. Tuo tarpu socdemai išsilaiko pirmiausiai sisteminio resurso (partinės struktūros) dėka, o su lyderiais problema. Todėl jų trečioji vieta rinkimuose būtų logiška — per silpni, kad pakiltų aukščiau, ir per stiprūs, kad nukristų žemiau, bet jeigu per kitus keturis metus nesuras (neišugdys) ryškių asmenybių — nukris.

Liberalai priešingai gali pakilti (tik ne iš vidurinio aukšto į paskutinį, o iš rūsio į pirmą). Po daugybės įvaizdžio smūgių ir atsisveikinimų jie, atrodo, atsigauna ir pasipildė keliais svarbiais "žaidėjais" —pirmiausiai, solidžiu Lietuvos politologu Raimondu Lopata ir, žinoma, Pranckiečiu.

Pastarojo logika suprantama (nuėjo ten, kur paėmė ir kur gali būti tarp lyderių), bet liberalų sprendimas jo atžvilgiu kelia tam tikrų abejonių, nes pakvietė politiką, kuris buvo partijoje su visiškai kitokia ideologija (o "Liberalų sąjūdis" — viena iš ideologiškai nuosekliausių politinių jėgų Lietuvoje), jau nekalbant apie konfliktinį Pranckiečio elgesį, būnant "Valstiečių" nariu.

Kita vertus, blogiau nebus, o geriau būti gali, nes liberalių rinkėjų, dėl kurių šalyje vyksta aštri konkurencija (dar yra Artūras Zuokas ir Remigijus Šimašius), nėra daug, ir Pranckietis, galimai, privilios tuos, kurie anksčiau už liberalus nebalsavo, taip padėdamas pastariesiems patekti į Seimą, kas šiandien jiems yra svajonių viršūnė.

Krepšinyje būna komandos, kurios negali sau leisti brangių pirkinių, ir todėl, norėdamos pasiekti sąlyginai gerą rezultatą trumpoje perspektyvoje, surenka visus, kas galėtų atnešti bent kažkokią naudą. Kažką tokio padarė "Darbo partija", prie kurios vairo sugrįžo Viktoras Uspaskichas ir kuri į pirmą dešimtuką surinko daugiau ar mažiau vertingus "politinius likučius" — Artūrą Skardžių, Mindaugą Puidoką, Vytautą Gapšį ir panašiai.

Kita vertus, kaip pažymėjo politologė Rima Urbonaitė: "Darbo partija dabar reitingų sąrašuose atrodo silpnokai, bet mes puikiai žinome, kad tai nieko nereiškia. Klausimas, ar ji nebus ta, kuri pasiims "Valstiečių", socialdemokratų balsų? Istorija rodo, kad jie sugeba prisikelti".

Apibendrinant, galima teigti, kad Lietuvos partijų paskelbti rinkiminiai sąrašai parodo jų raidos tendencijas. Kai kurios turi asmenybių, bet neturi sistemos, kitos priešingai. Konservatoriai turi abu dalykus, bet neatnaujina ideologijos, kas riboja jų galimybes. Bendrai paėmus, Lietuva dar negali pasigirti tuo, kad jos politinėje sistemoje įvyko kartų kaita ir atsirado daug naujų "didelių" figūrų su inovatyviu mąstymu.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
rinkimai, dvikova, Seimas
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Karbauskis ragina atsakyti už "Sąjūdžio prieš Astravo AE" "neskaidrius veiksmus"
Širinskienė pateikė skundą ET dėl Žalimo ir konservatorių santykių
Koronaviruso testas

Mokslininkas priėjo prie netikėtų išvadų apie koronaviruso kilmę

(atnaujinta 22:42 2020.07.06)
Remdamasis viso pasaulio duomenimis, mokslininkas išreiškė įsitikinimą, kad virusas kurį laiką buvo įvairiose šalyse

VILNIUS, liepos 6 — Sputnik. SARS-CoV-2 koronavirusas buvo ramybės būsenos ilgai prieš protrūkį Uhane praėjusią žiemą ir pasireiškė, kai susidarė palankus natūralių veiksnių derinys. Tokią išvadą padarė Tomas Džefersonas (Tom Jefferson), vyresnysis bendradarbis iš Oksfordo įrodymais pagrįstos medicinos (CEBM) centro, praneša RIA Novosti.

Remdamasis viso pasaulio duomenimis, mokslininkas išreiškė įsitikinimą, kad virusas kurį laiką buvo įvairiose šalyse.

Ankstesni koronaviruso pėdsakai buvo rasti Barselonos nuotekų mėginiuose, kurie buvo surinkti 2019 metų kovo mėnesį — likus devyniems mėnesiams iki pirmųjų COVID-19 atvejų Kinijoje. Teigiami rezultatai gauti ištyrus ir praėjusių metų gruodį Turine ir Milane gautus mėginius.

"Aš manau, kad virusas jau buvo čia, o sakydamas "čia" turiu omenyje "visur". Visiškai įmanoma, kad turime reikalų su miegančiu virusu, kurį suaktyvino aplinkos sąlygos", — laikraštis "The Daily Telegraph" cituoja mokslininką.

Jis paminėjo koronavirusinės infekcijos pavyzdį kruiziniame laive, vykusiame iš Pietų Džordžijos į Buenos Aires.

"Aštuntą dieną, kai keleiviai perplaukė Vedelio jūrą, buvo užfiksuotas pirmasis atvejis. Ar virusas buvo paruoštame maiste ir suaktyvinamas jį atšildžius?" — stebėjosi mokslininkas.

Džefersonas pateikė analogiją su praėjusio amžiaus pradžios "ispanų" pandemija. Nuo 1918 iki 1920 metų nuo šio gripo mirė apie šimtas milijonų žmonių, o kas trečias Žemės gyventojas buvo užsikrėtęs. Visų pirma, mokslininkas atkreipė dėmesį į tai, kad apie 30 % Vakarų Samoa gyventojų mirė nuo "ispanų", nors jie neturėjo jokio kontakto su išoriniu pasauliu.

Pasak eksperto, tai galima paaiškinti tik tuo, kad viruso sukėlėjai neatsiranda iš niekur ir niekur nekeliauja.

"Jie visada yra čia ir kartais juos kažkas suaktyvina — galbūt gyventojų tankis ar aplinkos sąlygos. Ir tai turime išstudijuoti", — aiškino jis.

Jis pripažino, kad virusas gali plisti ne tik tarp žmonių ore esančiais lašeliais, bet ir per nuotekas.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 11,1 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 528 tūkst. žmonių.

Tegai:
koronavirusas, mokslininkas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Lėktuvas su NATO kariuomene Latvijos nepasiekė dėl COVID-19 grėsmės
PSO nutraukė trijų vaistų nuo koronaviruso tyrimus
Lietuvoje namų ūkių indėliai auga sparčiau nei skolinimasis