Lietuvos kariai Afganistane, archyvinė nuotrauka

Ar Lietuva siųs karius į Siriją mainais į apsaugą nuo "Rusijos grėsmės"

73
(atnaujinta 17:43 2019.07.26)
JAV paprašė sąjungininkų padėti Sirijoje. Lietuva svarsto galimybę siųsti ten savo karius. Kiek prasmingas būtų toks žingsnis?

Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trampas pareiškė, kad JAV kariai bus išvesti iš Sirijos. Tuo pat metu Amerika paragino savo partnerius Europoje nusiųsti ten savo kariuomenių dalinius kovai su "Islamo valstybe"*.

Dar prezidentinių debatų metu tiek dabartinis Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda, tiek premjeru likęs Saulius Skvernelis leido suprasti, kad mūsų šalis galėtų tai padaryti. Tačiau kyla klausimas: kokio velnio mums veltis į šitą avantiūrą?

Draugą pažinsi nelaimėje?

Pagrindinis Lietuvos politikų argumentas, kodėl šalies kariai/instruktoriai turėtų rizikuoti savo gyvybe Sirijoje, yra tas, kad jeigu mes norime, kad Amerika išgelbėtų mus nuo Rusijos, turime padėti jai ten, kur jai reikia (jau nekalbant apie kovinės patirties faktorių). Tam tikros logikos tokioje sąjungininkų solidarumo pozicijoje yra, tačiau kontrargumentų šiuo atveju kur kas daugiau.

Pirma, mes padedame Amerikai ar keičiame ją? Kitaip tariant, JAV nori trauktis iš Sirijos ir Afganistano kaip iš nereikalingų karų, o Lietuva turi aukotis. Pas mus mėgstama sakyti, kad sovietmečiu lietuviai beprasmiškai žūdavo Afganistane. Dabar vėl dalyvausime svetimame kare?

Antra, kalbama apie NATO vienybę. O Aljansas kaip organizacija dalyvauja Sirijos konflikte? Ne. Dar daugiau, tokia NATO narė kaip Turkija turi Sirijoje savų interesų, kurie nesutampa su Amerikos. Su kuo tad mes solidarizuojamės?

Trečia, jeigu remtumės Lietuvos politikų logika, aktyvesnis karinis šalies vaidmuo Sirijoje yra JAV ir NATO pagalbos Baltijos regionui prieš Rusiją sąlyga. Šiaip jau Aljansas ir Amerika kaip jo narė turėtų vykdyti kolektyvinės gynybos įsipareigojimus bet kuriuo atveju ir rūpintis Baltijos valstybių saugumu ne kaip konkrečių šalių, kurios jiems skolingos, o kaip organizacijos saugumu.

Jau nekalbant apie keistą situaciją, kai mes patys susigalvojome "karinę Rusijos grėsmę", o dabar sakome, kad turime kažką padaryti, kad sąjungininkai padėtų mums su ja kovoti. Gal paprasčiau nekurti mitinių grėsmių?

Be to, amerikiečiai priima bet kokią pagalbą kaip savaime suprantamą, nes mano, kad visi jiems skolingi, o jie — niekam. Taigi, sureagavimas į JAV prašymą dar nereiškia, kad vėliau Amerika atsižvelgs į Lietuvos lūkesčius. Jai visur ir visada svarbūs tik jos interesai, o jeigu jie nesutaps su mūsų interesais, tai bus tik mūsų problema.  

Tačiau net ne tai svarbiausia. Tam, kad galėtume adekvačiai įvertinti situaciją, reikia platesnio požiūrio į teisinį kontekstą.

Kas prašo?

Amerikiečiai prašo Lietuvos pagalbos Sirijoje. Mes galvojame, ar padėti Amerikai Sirijoje. Palaukite sekundėlę, o koks yra teisinis JAV karių buvimo Sirijoje pagrindas? Jiems leido ten būti JTO ar Sirijos valdžia su Bašaru Asadu, kurio atstovas vis dar dirba Jungtinėse Tautose, priešakyje? Gal Asadas pakvietė Lietuvą? Ne, ne, ir dar kartą ne.

Paliekant nuošalyje moralinį aspektą, galima teigti, kad Ukrainos pilietiniame kare Lietuva bent jau remia oficialią valdžią. Pasiųsdama karius į Siriją, ji padarys tai, kuo kaltina Rusiją Donbase — kariniu būdu pažeis kitos valstybės suverenitetą ir teritorinį vientisumą.

Paprastai tariant, ji ten bus už įstatymo ribų, ir mūsų karių saugumas priklausys nuo vietos situacijos šioje srityje, valstybės įvaizdžio, sąjungininkų pagalbos ir jų pačių. O dabar iš eilės.

Jeigu kas nors Lietuvoje mano, kad toje vietoje, kur Sirijoje dislokuoti amerikiečiai, klesti ramybė ir taika, jis labai klysta. Ten visi kariauja prieš visus be jokių taisyklių. Nebijant atsako, puldinėjami net JAV kariai — ką jau kalbėti apie Lietuvos autoritetą. Pagaliau, lemiamu momentu sąjungininkai gali ir nespėti padėti. Ir kas tada — uždari karstai namo?

Trumpai tariant, atsakymas į klausimą, ar siųsti Lietuvos karius į Siriją, bet kuriam blaiviai mąstančiam žmogui turėtų būti akivaizdus. Žinoma, ne, nes amerikiečiai ieško kvailių, kurie vietoje jų dalyvaus neteisėtame ir purviname politiniame-kariniame žaidime. Kita vertus, pastaruoju metu Lietuvos užsienio ir saugumo politika nepasižymi pragmatiškumu.

Galbūt, padės tai, kad, pavyzdžiui, vokiečiai pasakė: "Ačiū, ne". Tiesa, britai ir prancūzai sutiko. Tačiau reikia suprasti, kad jų specialiosios pajėgos jau seniai Sirijoje ir kad tai didelės valstybės, siekiančios įtakos įvairiuose pasaulio regionuose.

O ką šitame Dievo pamirštame karštame taške darysime mes?

* Teroristų organizacija, uždrausta Rusijoje

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

73
Tegai:
Lietuva, Sirija, Rusija, JAV
JAV valstybės departamento pastatas, archyvinė nuotrauka

Kaip JAV atskleidė Rusijos "propagandos ir dezinformacijos ekosistemos" paslaptis

(atnaujinta 13:56 2020.08.09)
Amerikiečiai atskleidė Rusijos taktiką vykdyti pasaulinę dezinformacijos kampaniją. Iš tiesų atskleidimas yra Valstybės departamento bandymas dezinformuoti Amerikos gyventojus ir tuo pačiu išpešti iš vyriausybės daugiau pinigų

Staigmena staigmenoje

Neseniai Visuotinio įsitraukimo centras prie JAV valstybės departamento paskelbė pranešimą "Rusijos propagandos ir dezinformacijos ekosistemos pagrindai" Šio darbo autoriai laikė savo tikslu "atskleisti Rusijos taktiką, kad mūsų partneriai, sąjungininkų vyriausybės, pilietinės visuomenės organizacijos, mokslininkai, spauda ir viso pasaulio visuomenė galėtų atlikti tolimesnę analizę ir sustiprinti kolektyvinį atsaką į dezinformaciją ir propagandą".

Iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo solidu — 75 puslapiai teksto, 313 nuorodų, grafikos ir lentelės. Aš sąžiningai sugaišau laiką, kad perskaityčiau šį tyrimą.

Ir jis iš tiesų turintis proveržį. Pavyzdžiui, pasakojama, kad Rusijos valdžia bando pasitelkti žiniasklaidą, kad pareikštų savo požiūrį (!) — žinoma, tai genialus Kremliaus išradimas, kitos šalys turėtų pasimokyti iš to.

Dar vienas "atradimas" yra tas, kad Rusijos valstybinės žiniasklaidos skelbiama informacija (pavyzdžiui, tos pačios  "Zvezda") pasigaunama daugybės kitų leidinių ir toliau platinama tinkle. Autoriai, matyt, dar tik pradeda atrasti interneto ir dabartinės informacijos perdavimo terpės ypatybes (per kurias būtina ne reflektuoti ir tikrinti jos patikimumą, bet greitai perpasidalinti naujienomis ir įgyti peržiūrų).

Ataskaitoje pateikti svarbiausių Rusijos žiniasklaidos ir jų savininkų aprašymai taip pat turi kolosalią vertę bet kuriam analitikui — galų gale, dėl tam tikrų priežasčių paaiškėja, kad provalstybiniams kanalams, leidiniams ir interneto svetainėms vadovauja žmonės, besivadovaujantys provalstybine ideologija. Tik pamanyk!

Be to, nustebau sužinojęs, kad angliškuose "Rusijos propagandos ekosistemos" elementuose skelbiami užsienio autoriai, kurie dalijasi Rusijos pažiūrą apie Vakarų užsienio politikos strategijos trūkumus. Tai tiesiog nuostabu!

Na ir, pagaliau, pagrindinę vertę tyrėjams suteikia centrinė visos ataskaitos idėja: bet koks Maskvos požiūris į pasaulio problemas, bet kokia šio požiūrio publikacija yra nėra žodžio laisvės pasireiškimas, o klastingas Rusijos propagandos ir melo pavyzdys, apniaukiantys dievobaimingų vakariečių sąmonę.

Galima, žinoma, būtų pasakyti, kad vien ši mintis nuvertina mokslinę pranešimo vertę — vis dėlto ji tiesiog neturi šios vertės.

Iš esmės šie 75 puslapiai — minčių srautas ir banalumų išvardijimas. Kurių tikslas yra ne atskleisti, o iš esmės sustiprinti valstybės sekretoriaus Maiko Pompėjaus prašymą dvigubai padidinti Visuotinio įsitraukimo centro finansavimą. Kaip tik kovai su Rusijos ir kitų šalių dezinformacija.

Piniguose laimė

Nenuostabu, kad Rusijos politikų ir ekspertų reakcija į šią ataskaitą buvo kažkas tarp pasityčiojimo ir paniekos. Joje  pateikti argumentai nebuvo vertinami rimtai, pavadino eiline rusofobine rašliava. Tačiau tuo tarpu pripažinta, kad ataskaitos autoriai turėjo gana pagrįstą pagrindą ją publikuoti.

"Nauja antirusiškų sapaliojimų porcija, pateikta valstybinio departamento rusofobų pranešime, aiškiai demonstruoja panišką amerikietiškų politikų baimę prieš alternatyvų požiūrį į tai, kas vyksta šalies viduje ir pasaulyje", — sako, pavyzdžiui, Rusijos Valstybės Dūmos užsienio reikalų komiteto narys Sergejus Železniakas. RT ir Sputnik turi mažiau pinigų nei didžiausios Vakarų žiniasklaidos — tačiau jos turi tą patį alternatyvų požiūrį.

Kai kuriems vis dar gali atrodyti, kad Vakaruose egzistuoja žodžio laisvė, tačiau taip nėra. Dėl daugelių klausimų (pirmiausia ideologinio pobūdžio) Amerikos žiniasklaida primena sovietinius laikraščius — jie transliuoja vieningą, politiškai korektišką požiūrį.

Ir šis požiūris - į juodaodžių ir kairiųjų rengiamus pogromus JAV, apie Amerikos istorinio paveldo sunaikinimo teisingumą, apie nekaltumo prezumpcijos panieką (prisimink daugybės garsių žmonių persekiojimus dėl kaltinimų priekabiavimu), taip pat apie Rusijos demonizavimą — pradeda blaškyti Vakarų skaitytojus. Jie ieško alternatyvaus požiūrio — ir randa jį rusiškoje anglų kalbos žiniasklaidoje.

Ir tai jau yra rimta problema JAV, nes pasaulinės informacinės sferos kontrolė yra Amerikos dominavimo pagrindas. Štai kodėl, kaip pažymėta Rusijos užsienio reikalų ministerijoje, "Vašingtonas kritikuoja bet kokius informacijos šaltinius, skleidžiančius jiems alternatyvius požiūrius, bando užtildyti bet kokį balsą, prieštaraujantį Amerikos požiūriams ir nuostatoms". Ir kai kritika nepadeda, įvedamos sankcijas ir (kaip Kinijos "TikTok" atveju) bandoma jas perimti per reiderių technologijas.

Toks persekiojimas iš tikrųjų silpnina JAV geopolitinę galią. Pavyzdžiui, apie Rusijos naudojimą Kinijos nulaikyme, taip pat sprendžiant kitas globalias problemas. Vis daugiau Amerikos ekspertų ragina Vašingtoną laikytis pragmatiškesnio požiūrio į dialogą su Maskva. To pavyzdys — atviras 103 garsių Amerikos ekspertų, įskaitant buvusius diplomatus ir politikus, laiškas, paskelbtas "Politiko".

"Tačiau tokiais už vandenyno oponentų dokumentais, kaip Visuotinio įsitraukimo centro ataskaita, galima pasiekti tik vieną tikslą — įkalti galutinį pleištą Rusijos ir Amerikos dialoge globaliais klausimais ir atmesti galimybę per ateinančius metus įveikti mūsų šalių nepasitikėjimo krize", — sako Železniakas.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
dezinformacija, propaganda, Rusija, JAV
Programišiaus kaukė, archyvinė nuotrauka

Miražai ir blefas: Lietuvoje labai didžiuojamasi neveiksmingu kibernetiniu saugumu

(atnaujinta 10:06 2020.08.09)
Pagal 2019 metų paskelbtą Globalų kibernetinio saugumo indeksą (Global Cybersecurity Index, GCI) Lietuva užima 4-ąją vietą, nusileidusi tik Jungtinei Karalystei, Jungtinėms Amerikos Valstijoms ir Prancūzijai

Ir patenka į daugiausiai dėmesio kibernetinio saugumo sričiai pasaulyje skiriančių valstybių grupę.

Lietuvoje tuo labai didžiuojamasi. Pasauliui giriamasi. Šį laimėjimą nuolat primena Nacionalinis kibernetinio saugumo centras prie Krašto apsaugos ministerijos (NKSC). Beveik kaip savo nuopelną.

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras  — pagrindinė Lietuvos kibernetinio saugumo institucija, atsakinga už vieningą kibernetinių incidentų valdymą, kibernetinio saugumo reikalavimų įgyvendinimo stebėseną ir kontrolę, ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros kibernetinį saugumą ir informacinių išteklių akreditaciją. Teoriškai.

NKSC nuostatuose yra numatyti ir pagrindiniai institucijos veiklos tikslai. T.y. įgyvendinti nacionalinę kibernetinio saugumo politiką; atlikti Saugumo priežiūros tarnybos funkcijas; atlikti Nacionalinės komunikacijų apsaugos tarnybos funkcijas. Ir dar vykdyti informacijos sklaidos, tyrimų ir analizės kibernetinio saugumo klausimais veiklą.

"Informacijos tyrimus" NKSC vykdo su Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamentu. Arba dar tiksliau su Strateginės komunikacijos ir viešųjų ryšių departamento pagalba in corpore. In corpore skaičiuoja Lietuvai nedraugiškos informacinės veiklos atvejus. Žinoma, planuoja ir koordinuoja visuomenės informavimą bei vykdo viešųjų ryšių projektus žurnalistams. Apie savo institucijų gerus darbus. Ir apie tariamų priešų blogus.

Dar yra Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatymas. Yra Nacionalinė kibernetinio saugumo strategija ir Nacionalinis kibernetinių incidentų valdymo planas LR vyriausybės patvirtintas...

Pasak NKSC ekspertų, procesus Lietuvoje kibernetinio saugumo srityje lemia ES priimti teisės aktai ir rekomendacijos, sparčiai besivystančios informacinės ir ryšių technologijos. O taip pat įtempta geopolitinė situacija.

Kas kelia geopolitinę įtampą ir grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui klausti nereikia. Atsakymus kasmet pateikia Antrojo operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos (AOTD) ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (VSD) grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimuose. Pasak AOTD ir VSD blogis ateina iš Rusijos Federecijos, Baltarusijos Respublikos,  nuo 2019 metų ir iš Kinijos Liaudies Respublikos.

Gąsdintis ir gąsdinti grėsmėmis nacionaliniam saugumui Lietuvoje yra madinga. Geras tonas. Net peržengiant institucijų kompetencijos ribas.

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras prie Krašto apsaugos ministerijos pagal savo kompetencijas turėtų rūpintis ir Registrų centru (RC). Tačiau kol perkūnas netrenks, tol valstietis nesižegnoja. Trenkė ne tik perkūnas, bet ir gan smarkiai palijo. Ir iš rikiuotės daugiau nei savaitei išvedė RC serverius.

Kiekviena rimtesnė serverinė yra strateginis objektas, už devynių užraktų, trigubų sienų, su specialiu temperatūriniu ir klimatiniu režimu. Ir dar serveriai dubliuojami, kad kilus problemai, akimirksniu pradėtų veikti kitas.

Ir štai už 30 kilometrų nuo "nedraugiškos" valstybės Baltarusijos, Europos Sąjungos  valstybės, pagal Globalų kibernetinio saugumo indeksą  užimančios 4-ą vietą Pasaulyje, sostinėje Vilniuje,  rūsyje, praėjus stipresnei liūčiai, užpilami serveriai. Sutrinka arba neveikia e.sveikata, elektroninis parašas, Gyventojų, Hipotekos, Areštų registrai, Nekilnojamojo turto sandorių viešoji elektroninė paslauga, paralyžiuotas notarų darbas ir dar neaišku kas. Esant tokiai situacijai gali pakakti kelių nekonvencinių hibridinių ir net nebūtinai žalių žmogeliukų iš Rusijos, tos pačios Baltarusijos, Kinijos ar Kosmoso...

Sutrikusi e. sveikatos sistemos veikla ne visus sutrikdė. Registrų centro valdoma e.sveikatos sistema ilgiausiai galėjo neveikti aštuonias valandas, BNS kompetentingai teigė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Pagal patvirtintus saugos reikalavimus. Teoriškai.

Žaibuoja ir lyja ne pagal instrukcijas

"E.sveikatos sistemos kategorija yra pirma, aukščiausia. Yra vidaus reikalų ministro patvirtinti saugos reikalavimai, (...) pagal kuriuos e.sveikatos sistema turi būti atstatyta per aštuonias valandas. Valdytojas turi nusimatyti priemones, konkrečiai — atsargines patalpas, iš kurių galėtų tęsti veiklą, nesant galimybei tęsti veiklos pagrindinėse patalpose", — kompetentingai sakė KAM Kibernetinio saugumo ir informacinių technologijų politikos grupės vadovas Jonas Skardinskas. "Kitas dalykas — pirmos kategorijos sistemos prieinamumas turi būti užtikrintas ne mažiau nei 99 procentus laiko per parą", — kompetentingai pridūrė kiber saugumietis.

Skaičiuoti nedraugiškos informacinės veiklos atvejus yra paprasčiau. Patriotiška. Ir labai tinka į bendrą Tėvynės gynimo toną. Tai galima pademonstruoti.

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras Lietuvos publiką tikina, kad Lietuvos valstybingumas, nepriklausomybė ir demokratijos principai pastaruosius keletą metų yra tapę vienais svarbiausių šaliai nedraugiškos žiniasklaidos taikinių. Ir nustatė net 2 890 Lietuvai nedraugiškų informacinės veiklos atvejų bei pabrėžė, kad ketvirtis jų — konstitucinių pagrindų apsaugos srityje.

NKSC savo nuveiktų darbų ataskaitoje remiasi  Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento duomenimis. Joje teigiama, kad 2019 metais dezinformacijos intensyvumo lygmuo Lietuvoje savo apimti bei turiniu išlaikė panašų lygį kaip ir ankstesniais metais. Ataskaitoje atkreipiamas dėmesys, kad stebimu laikotarpiu "išaugo rezonansinių daugiasluoksnių (angl. multi-layered) informacinių atakų, t. y. atakų, susidedančių iš kibernetinių ir informacinių elementų, skaičius". Kompetentingai pabrėžiama, kad šios atakos pasižymėjo "pažangesniais techniniais ir turinio apipavidalinimo sprendimais, sudėtingesniu operaciniu veikimu, šio tipo išpuoliams vykdyti buvo skiriami didesni nei įprastai informaciniai ištekliai, technologiniai ir fiziniai pajėgumai". Ir reziumė — be abejo "pagrindiniu dezinformacijos veiksniu išliko Kremliaus režimo kontroliuojamos žiniasklaidos priemonės...".

Po užsitęsusio fiasko su RC saugomais duomenimis, medikų ir pacientų dėl sutrikusios e. sveikatos sistemos atsiprašė premjeras Saulius Skvernelis. Ir priminė, jog dar 2017 metais Seimo Antikorupcijos komisija konstatavo, kad "nuo 2000 m. į e. sveikata buvo sukišta 40 mln. Eur, o turėjome... neveikiančią sistemą!". Gal čia kokios Kremliaus pinklės?

E. sveikatos sistemą perdavus RC, tikėtasi esminio proveržio, tačiau jis taip ir neįvyko.

Ar NKSC, AOTD, VSD gebėtų užkardyti prieigą prie e.sveikatos, elektroninio parašo, Gyventojų, Hipotekos, Areštų registrų, Nekilnojamojo turto sandorių, kitų viešųjų elektroninių paslaugų ne tik kokiam ateiviui iš Rusijos, Baltarusijos ar Kinijos, bet ir mūsiškiui, vietiniam niekadėjui? Klausimas nors ir retorinis, bet praktiškas.

Lietuvoje kibernetinių nusikaltimų prevencija, kontrolė ir tyrimas yra nepakankami ir neveiksmingi, konstatavo Valstybės kontrolė. Ji atliko Generalinės prokuratūros, Policijos departamento, Krašto apsaugos ir Teisingumo ministerijų veiklos šioje srityje auditą. Tikrinta šių institucijų veikla 2015—2019 metais planuojant ir įgyvendinant nusikaltimų elektroninėje erdvėje prevenciją, užtikrinant šių nusikaltimų ištyrimą bei sudarant sąlygas šios srities tyrimams tobulinti.

Prevencinę veiklą šioje srityje vykdo policija, jau minėtas Nacionalinis kibernetinio saugumo centras, Ryšių reguliavimo tarnyba, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, net Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba ir kitos institucijos. Tačiau jos savo veiklos tarpusavyje nederina, veiklos poveikio vertinimo neatlieka ir šalies mastu veikiančios planavimo bei koordinavimo sistemos nesukuria. Tokios Valstybės kontrolės išvados.

Pasak Valstybės kontrolės, policija ne tik negauna visos informacijos apie kibernetinio saugumo incidentus, kurie gali būti nusikaltimai, tačiau ir patys neskiria jų stebėsenai ir analizei žmogiškųjų išteklių. 19 iš 143 auditorių apklaustų kibernetinio saugumo subjektų nepranešė policijai apie kibernetinius incidentus. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija nagrinėjamu laikotarpiu tokios informacijos neteikė nė karto. Nacionalinis kibernetinio saugumo centras nurodė saugumo subjektams kreiptis į policiją patiems. Tarp šių dviejų institucijų duomenų apsikeitimas apie įvykius ir incidentus elektroninėje erdvėje nevyksta iki šiol.

Lietuvos kriminalinės policijos biure su kibernetiniais incidentais dirba vos vienas pareigūnas, kuris per beveik penkis metus atliko tik devynis tyrimus dėl tokių incidentų. Aktyvi stebėsena biure nėra vykdoma.

Valstybės kontrolės pažymima, kad nusikaltimų elektroninėje erdvėje profilis neapima dalies Konvencijoje dėl elektroninių nusikaltimų nurodytų veikų, tokių kaip — kompiuterinių sukčiavimų, nusikaltimų, susijusių su autorių teisių ir gretutinių teisių pažeidimais, rasistinio ir ksenofobinio pobūdžio nusikaltimų. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad policijos registruose nėra renkama ir analizuojama informacija apie šiuos nusikaltimus, jų grėsmių apimtis ir tendencijos. Nesisteminant šios informacijos gali nukentėti strateginiai sprendimai ir tinkama reakcija, teigiama audito medžiagoje.

Vietiniai kibernetiniai nusikaltėliai politinių dividendų neuždirbs. Jie ne tokie didingi objektai KAM, AOTD ir VSD viešųjų ryšių specialistams. O štai geopolitika, kibernetinis saugumas plačiąja prasme, Rusijos, Baltarusijos, Kinijos grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui, — šitai ypatingo dėmesio verta aktualija.

Registrų centro problematika, vietiniai kibernetiniai nusikaltėliai dar gali palaukti savo eilės. Kompetentingos institucijos turi reikšmingesnių darbų, — skaičiuoti "Kremliaus režimo kontroliuojamos žiniasklaidos priemonių" publikacijas. Žinoma, už Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigus. Kompetentingos Lietuvos institucijos turėtų būti dėkingos Kremliui.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
kibernetinis saugumas, Lietuva
Dar šia tema
Sugalvojo, ką galėjo. FSB operacija "Maršrutizatorius" ir kitos Lietuvos tarnybų pasakos
Kinijos URM JAV išvadino didžiausia "programišių imperija" pasaulyje
Geriau amerikietiškas. JAV paragino pasaulį atsisakyti "nepatikimo" "Huawei"
KAM pataria Lietuvos gyventojams, kaip apsisaugoti nuo įsilaužimo per Wi-Fi
Koronaviruso testai

Mokslininkai rado naują būdą nustatyti COVID-19 ligos sunkumą

(atnaujinta 09:59 2020.08.09)
Ištyrę 41 žmogų, mokslininkai nustatė, kad iš 13 pacientų, kurių L-FABP baltymo koncentracija šlapime yra padidėjusi, aštuoni per savaitę jautėsi blogiau, o gydytojams nusprendus, dviem iš jų reikėjo dirbtinės plaučių vintiliacijos

VILNIUS, rugpjūčio 9 — Sputnik. Japonijos mokslininkai teigia išsiaiškinę, kaip panaudoti šlapimo tyrimą norint nustatyti, ar koronavirusas sukels sunkią COVID-19 formą. Apie tai pranešė televizijos kanalas NHK.

Japonijos nacionalinio tarptautinių medicinos tyrimų centro darbuotojai ištyrė ryšį tarp inkstų pažeidimo žymenų — L-FABP baltymų, esančių šlapime, turinčio mažai deguonies, koncentracijos — su pacientų, sergančių COVID-19 liga, simptomų pokyčiais, kurie iš pradžių praėjo silpna forma.

Ištyrę 41 žmogų, mokslininkai nustatė, kad iš 13 pacientų, kurių L-FABP baltymo koncentracija šlapime yra padidėjusi, aštuoni per savaitę pasijuto blogiau, o gydytojams nusprendus, dviem iš jų reikėjo dirbtinės plaučių vintiliacijos.

Tuo tarpu simptomų pablogėjimo nepastebėta dar 28 žmonėms, kurių L-FABP koncentracija šlapime neviršijo normos.

Be to, padidėjusi L-FABP baltymo, kuris suriša kepenų riebalų rūgštis, koncentracija savaime perspėja apie ūmų inkstų pažeidimą, kuris kelia komplikacijų riziką.

Manoma, kad L-FABP lygis sveikų žmonių šlapime yra 16 nanogramų mililitre.

Tegai:
koronavirusas, mokslininkai
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Vaikų stovyklose ir darželiuose galioja birželio mėnesį nustatyti saugumo reikalavimai
Ekspertas: naujas sienų uždarymas gali tapti fatalus Europos Sąjungai