Facebook

Nuo Boriso Džonsono iki Ruslano Kirilkino: Facebook aptarinėja Lietuvos miesčionys

118
(atnaujinta 12:12 2019.07.29)
Per pastarąsias dienas Lietuvos visuomenę sukrėtė daug įvairių įvykių — nuo Džonsono išrinkimo Britanijos premjeru ir Venckienės ekstradicijos iki dainininko Kirilkino atvirų nuotraukų

Lietuviškajame Facebook laisvė liejasi per kraštus: nuo tarptautinių reikalų iki vietinių žvaigždžių užpakalių.

Štai buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras savo Facebook laiko juostoje naujuoju Didžiosios Britanijos ministru pirmininku ir konservatorių partijos lyderiu tapus Borisui Džonsonui pateikė savo įžvalgas.

Antanas Valionis: "Jungtinė Karalystė — jau atriekta riekė. Ir artimiausią dešimtmetį matyt atgal neprilips. Borisas Džonsonas — Trampo klonas tik protingesnis, labiau išsilavinęs, patrauklesnis, mėgstantis manipuliuoti ir... tinginys. Turintis europietiško subtilumo, ko nepasakysi apie Trampą. Be to, dirbdamas korespondentu Briuselyje pagarsėjo netikrų žinių apie ES kūrimą, pavyzdžiui, paskleidė žinią, jog Europos komisija reglamentuos prezervatyvų dydį..."

Antanas Valionis Borisas Džonsonas – Trumpo klonas 1
© Photo : screenshot
Antanas Valionis: Borisas Džonsonas — Trampo klonas

"Deja, į politika vis dažniau veržiasi ne per demokratiją, bet per manipuliaciją", — apibendrino buvęs TSKP, savarankiškosios LKP, Lietuvos demokratinės darbo partijos narys. 2002–2011 metais — Naujosios sąjungos (socialliberalų) narys, net pabuvęs šios sąjungos pirmininko pavaduotoju. O nuo 2011 metų jau Socialdemokratų partijos narys. Kokios dabar partijos narys, nesiskelbia. "Nusipelnėme gyventi geriau!" — toks buvo Naujosios sąjungos (socialliberalų) šūkis. Tokį šūkį Lietuvos žmonės prisimena iki šiol. O kad gyventų geriau — ne.

Kiti net papuošė savo Facebook paskyras Borisu Džonsonu.

Vilniaus advokatų kontoros "Spes" advokatas Algimantas Šindeikis: "Dar vienas artistas. Šis bent jau talentingas".

Algimantas Šindeikis Borisas Džonsonas - dar vienas artistas 2
© Photo : screenshot
Algimantas Šindeikis: Borisas Džonsonas — dar vienas artistas

Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas dr. Ainius Lašas: "Anglakalbiai sako, jog nuotrauka yra verta tūkstančio žodžių. Ši nuotrauka iš tiesų to verta. Susipažinkite — naujasis Didžiosios Britanijos premjeras BoJo!"

Ainius Lašas susipažinkite - naujasis Didžiosios Britanijos premjeras BoJo! 3
© Photo : screenshot
Ainius Lašas: susipažinkite — naujasis Didžiosios Britanijos premjeras BoJo!

Seimo narys Laurynas Kasčiūnas: "Nepaisant to ar bus "minkštas" ar "kietas" Brexit, Lietuvą ir Jungtinę Karalystę ir toliau sies ypatingi ryšiai. Make UK great again, Boris!"

Laurynas Kasčiūnas make UK great again, Boris! 4
© Photo : screenshot
Laurynas Kasčiūnas: make UK great again, Boris!

Socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas: "Čia toks subtilus. Supras tik anglofilai".

Gintautas Paluckas apie anglofilų subtilų humorą 5
© Photo : screenshot
Gintautas Paluckas apie anglofilų subtilų humorą

Kitas buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Povilas Gylys labiau susirūpinęs vidaus politikos reikalais, kurie įgauna ir tarptautinį atgarsį.

Buvusios teisininkės ir Seimo narės Neringos Venckienės likimas sudomino JAV žiniasklaidą. "The New York Times" cituojamas jos advokatas, teigiantis, kad pirmadienį paskelbtas teismo sprendimas suduos milžinišką smūgį "įtakingą pedofilų tinklą paviešinusios" moters siekiui užginčyti jos grąžinimą į Lietuvą. 

Leidinyje primenama, kad Venckienė buvo pagrindinė skandalo 3 milijonus gyventojų turinčioje Lietuvoje veikėja. Šalį suskaldžiusios istorijos atomazga — Venckienė 2013-aisiais bėga iš šalies, kuomet sužino, kad teisėsauga jai parengė kaltinimus. "The New York Times" rašoma, kad daliai lietuvių ji yra didvyrė dėl "pogrindinio kriminalinio tinklo išaiškinimo", kitiems — manipuliatorė, kuri sufabrikavo kaltinimus pedofilija.

Su pedofilais kovojusios Neringos Venckienės byla >>

Povilas Gylys: "Gerai, kad vienas iš pasauliniu mastu skaitomų dienraščių "The New York Times" paskelbė šį gana objektyvų straipsnį. Stebėsime, kokias moralines alternatyvas pasirinks prezidentas Gitanas Nausėda. Įdomu, kaip reaguos ir buvęs faktinis šalies vadovas Vytautas Landsbergis, kurio valdymo laikais ta šalį sukrėtusi istorija įvyko. Pamenu, pirmoji jo reakcija buvo teisinga — smerkianti perteklinį jėgos panaudojimą prieš mergaitę ir taikius jos namų gynėjus. Vėliau jis kažkodėl nutilo... O juk realią galią turėjo". "Lietuvai šioje istorijoje reikia tik vieno — teisingumo", — pabrėžė ponas Gylys.

Povilas Gylys Lietuvai reikia teisingumo 6
© Photo : screenshot
Povilas Gylys: Lietuvai reikia teisingumo

Buvęs ministras Povilas Gylys kaip "Drąsos kelio" partijos kandidatas 2012 metais buvo išrinktas į Seimą, buvo "Drąsos kelio" frakcijos narys. Dabar ponas Gylys šį rudenį vėl balotiruojasi į Seimą — Vilniaus Žirmūnų vienmandatėje apygardoje. Šį kartą jau su Lietuvos centro partijos palaikymu. "Vardan teisingumo su bet kuo, bet kada", — toks galėtų būti pono Gylio rinkiminis šūkis.

Povilas Gylys vėl į Seimą 7
© Photo : screenshot
Povilas Gylys vėl į Seimą

Iššūkį visiems savo gerbėjams, draugams ir nekentėjams savo Facebook paskyroje metė dainininkas, "LNK" muzikinio šou "Muzikos akademija" nugalėtojas Ruslanas Kirilkinas: "Visiems tiems kurie pamatė tik užpakalį — jį ir turėkite sau, čia Jums padėka už Jūsų kritiką/komentarus..." Jis Facebook juostoje pasidalino savo apnuoginto užpakaliuko nuotrauka.

Taigi, turime, ką turime. Kiekvienas likime prie savo nuomonės. Bet niekas nedraudžia jos ir keisti. Kaip ir politines pažiūras, partijas... Priklausomai nuo poreikių. Ar pliku užpakaliu ar ne — nusipelnėme gyventi geriau! Tokia laisvės kaina.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija

118
Tegai:
Neringa Venckienė, Borisas Džonsonas, Facebook, Lietuva
Kanalo RT logotipas, archyvinė nuotrauka

Paprieštarauti negalime blokuosime. Lietuva rado paaiškinimą, kodėl uždraudė RT

(atnaujinta 15:36 2020.07.09)
Lietuvos "žiniasklaidos sargai" uždraudė šalyje transliuoti RT. Jų sprendimas buvo pagrįstas ne RT turinio cenzūra, o "pritrauktu už ausų" faktu — neva kanalui vadovauja Rusijos pilietis Dmitrijus Kiseliovas, kuriam taikomos sankcijos

Rusijos žurnalistų bendruomenės, Rusijos ambasados ​​Lietuvoje, RT vadovės Margaritos Simonian argumentai — kaip žirniai į sieną.

"Gerbiama Lietuvos radijo ir televizijos komisija, kuri uždraudė RT Lietuvoje. Dmitrijus Kiseliovas neturi nieko bendra su "Russia Today". Dmitrijus Kiseliovas vadovauja naujienų agentūrai MIA "Rossija segodnia". Net jei "Google" vertėjas jums sako, kad "Russia Today" verčiama kaip "Rossija segodnia", — sprendimą Facebook puslapyje komentavo RT vyriausioji redaktorė Margarita Simonian.

Pasipiktinimą tokiu sprendimu išreiškė ir Rusijos ambasada Lietuvoje.

"Rusijos užsienio reikalų ministerija jau išaiškino, kad tvirtinimai, jog Dmitrijus Kiseliovas valdo RT kanalų grupę, yra netiesa. Šį nedraugišką Lietuvos valdžios institucijų sprendimą mes vertiname kaip dar vieną žingsnį kovoje su alternatyviomis nuomonėmis ir žiniasklaidos laisve", — Lietuvos žiniasklaida cituoja Rusijos ambasados atstovą spaudai Aleksandrą Kudriavcevą.

Tiek diplomatai, tiek kanalo vadovybė apie tai kalbėjo dar prieš Lietuvos radijo ir televizijos komisijos posėdį, komentuodami Latvijos žiniasklaidos laisvės puoselėtojų sprendimą nutraukti septynių kanalų arabų ir ispanų kalbomis transliavimą Latvijoje.

Bet, matyt, "Google" vertėjas lietuvių cenzoriams yra svaresnis įrodymas nei diplomatų ar paties RT kanalo, kuris šiandien yra tarp pasaulio žiniasklaidos lyderių, vadovybės žodžiai. Anksčiau Baltijos šalyse buvo bandoma apkaltinti RT dėl "feikų". Bet kažkodėl nepavyko iš piršto laužtų kaltinimų pagrįsti faktais. Tai pripažįsta patys Lietuvos cenzoriai.

"Programų transliacija nutraukiama ne dėl pažeidimų, o dėl to, kad asmuo, susijęs su šios televizijos programomis, yra įtrauktas į asmenų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą. Tai yra ponas Kiseliovas. Jis neturi gauti naudos, todėl laidų transliacija nutraukiama. Tai buvo padaryta Latvijoje, ir dabar ir Lietuvoje", — po komisijos posėdžio sakė LRTK pirmininkas Mantas Martišius.

Pasirodo, atvirose žurnalistinėse diskusijose nepavyko paneigti RT medžiagos teisingumo. Todėl nuspręsta apeiti iš kitos pusės. Kaip tarybiniais laikais, kurių dabartinė Lietuvos valdžia labai nekenčia, kai buvo nuspręsta nutildyti "balsą iš anapus".

Tikėtina, kad toks radikalus Lietuvos ir, ko gero, Latvijos valdžios sprendimas neliks ne tik be RT vadovybės, bet ir visos Rusijos žurnalistų bendruomenės atsako.

"Tai yra tiesioginis spaudimas žiniasklaidai, atviras cenzūros aktas. Šio sprendimo priežastys kelia nerimą, nes tai, kad Kiseliovas vadovauja RT — matyt, čia žmonės painioja RT, "Russia Today" ir "Rossija segodnia". <...> Tai yra specifiškas tiesioginis spaudimas mūsų žiniasklaidai. Kokie galėtų būti mūsų veiksmai, mes taip pat pasakėme. Jei, pavyzdžiui, RT vadovybė pateiks ieškinį, gins savo teises teisme, tada tai bus absoliučiai logiškas sprendimas. Imtis kai kurių veidrodinių priemonių neveiksminga, o lietuviška žiniasklaida tokia apimtimi Rusijoje netransliuojama, juolab jokie televizijos kanalai", — Sputnik Lietuva sakė Rusijos žurnalistų sąjungos viceprezidentas Timuras Šafiras.

Anot LTRK vadovo Manto Martišiaus, komisijos sprendimas uždrausti RT transliacijas Lietuvoje įsigalioja iškart nuo jo paskelbimo internete, tai yra, nuo liepos 9 dienos. Nuo šios dienos kabelinės ir IT televizijos operatoriai — "Balticum", "Consilium Optimum", "Penki kontinentai" ir "megogo.net" — turi nutraukti penkių RT grupės kanalų (RT, RT HD, RT Spanish, RT Documentary ir RT Documentary HD) transliavimą.

Anksčiau tam, kad būtų užblokuotos tam tikros žiniasklaidos priemonės Lietuvos informacinėje erdvėje, neužteko vien LTRK sprendimo. Tai turėjo patvirtinti teismo nuosprendis. Bet po daugybės prieštaringai vertinamų klausimų, susijusių su Rusijos televizijos kanalų ("Pervyj kanal", "Rossija", "NTV") transliacijų blokavimu Lietuvoje, jie nusprendė nesivarginti su tokiomis smulkmenomis. Kaip ir viskas aišku, tačiau nepriklausoma teismų sistema Lietuvoje yra santykinė sąvoka. Bus lengviau, kaip ir represijų laikais, jei mirties bausmę paskelbs ne teismai, o "troikos".

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
žiniasklaida, Lietuva, Dmitrijus Kiselevas, RT
Dar šia tema
Lietuvos URM rekomenduoja Radijo ir televizijos komisijai drausti RT programas
Lietuva kovoja su RT. O gal reikėtų su "fake'ų kūrėjais" iš JAV?
Simonian sureagavo į galimybę Estijoje uždrausti RT
Simonian sureagavo į penkių RT kanalų draudimą Lietuvoje
Lietuvoje uždrausta RT
LGBT vėliava, archyvinė nuotrauka

LGBT aktyvistai gali sutrukdyti Lenkijos draugystei su Baltijos šalimis

(atnaujinta 17:07 2020.07.08)
Pasaulinis "LGBT paramos" mėnuo, vadovaujamas JAV ir Didžiosios Britanijos, Rytų Europoje dar nesulaukė didelio palaikymo. Tos pačios lyties asmenų meilės aktyvistai reikalauja, kad Baltijos šalių prezidentai aiškiai išreikštų savo poziciją dėl gėjų ir lesbiečių

Homofobiškiausios šalies ES Rytų stovykloje — Lenkijos — vadovas Andžejus Duda jau viešai pasisakė už vienos lyties asmenų santuokos draudimą. Tačiau jo kolegos Baltijos šalyse šiek tiek pasimetę.

Kitą sekmadienį Lenkijoje vyks antrasis prezidento rinkimų turas. Ir niekas negali būti tikras, kad Andžejus Duda liks prezidentu kitai kadencijai. Europos akimis, jis yra skandalingas veikėjas. Maža to, kad jam vadovaujant Lenkija pradėjo agresyviai diktuoti sąlygas visai Europos Sąjungai ir pretenduoti į lyderystę, tai Lenkijos prezidentas dar sau leido nekorektiškai kalbėti apie seksualines mažumas. Žodžiu, pirmojo prezidento rinkimų turo išvakarėse jis dar kartą pasakė "ne" tos pačios lyties asmenų santuokai ir paskelbė krikščioniškųjų šeimos vertybių viršenybę Lenkijoje.

Užtat artimiausių Lenkijos politinių draugų-partnerių — Baltijos šalių — požiūris į LGBT bendruomenę nėra toks aiškus. Vos prieš kelias dienas Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid su šypsena ir nuolankumu leido seksualinių mažumų atstovams prie jos suknelės prisegti vaivorykštės spalvų ženklelį.

Latvijos prezidentas dar kol kas negavo panašaus ženklelio. Tačiau verta prisiminti, kad Latvijos užsienio reikalų ministerijai antrą kadenciją vadovauja atviras gėjus Edgaras Rinkevičius.

Lietuvos prezidentą Gitaną Nausėdą vis dar kankina neaiškios mintys. Praėjusią savaitę Lietuvos LGBT bendruomenės aktyvistai jau ėmėsi įspėjamojo veiksmo — surengė piketą prie Prezidentūros. Jie paragino Nausėdą "atsakyti už žodžius", pasakytus prieš metus rinkimų karštinės metu. Tada pavyzdingas šeimos vyras Nausėda pažadėjo, kad jei bus išrinktas prezidentu, prisisegs vaivorykštės spalvos ženklelį kaip solidarumo su LGBT bendruomene simbolį. Piketas praėjo, o iš Prezidento rūmų iki šiol nė žodžio.

Ko gi laukia Gitanas Nausėda? Galbūt Lenkijos prezidento rinkimų antrojo turo rezultatų? Iš tiesų, šiandien Europoje Lietuva neturi artimesnės draugės nei Lenkija. Ir nuo to, kas artimiausiais metais vadovaus Lenkijai, priklauso ne tik Vilniaus pozicija tarptautiniais klausimais, bet ir jo požiūris į LGBT bendruomenę. O dar geriau būtų jau žinoti ir rudenį vyksiančių JAV prezidento rinkimų laimėtoją. Kas, jei gėjų neapkenčiantį Trampą nugalės liberaldemokratas Džo Baidenas.

Verta priminti, kad homofobiškiausių ES šalių reitinge Lietuva kartu su Lenkija yra sąrašo viršuje. Lietuvos Seimas tos pačios lyties asmenų santuokos pripažinimą jau keletą kartų atmetė. Galbūt todėl praėjusiais metais JAV Valstybės departamentas atsiuntė atvirą gėjų Robertą Gilchristą vadovauti ambasadai Vilniuje. Taip sakant, švietimo ir įspėjimo tikslais. Taigi, Gilchristas ir jo bendruomenė laukia, ką pasakys Gitanas Nausėda. Ar LGBT žmonės bus laukiami Prezidento rūmuose? Ar prezidentas leis prie jo kostiumo prisegti vaivorykštės ženklelį? Ar dalyvaus pirmoji Lietuvos ponia?

Taip, ir pačiam Gitanui Nausėdai, ir jo patarėjams teks padaryti sunkų pasirinkimą. Ir nutylėti šiuo klausimu nepavyks. Ypač rudenį vyksiančių Seimo rinkimų išvakarėse. Galų gale net netiesioginis tam tikros politinės partijos palaikymas iš prezidento pusės gali turėti įtakos balsavimo rezultatams. O statymai yra labai aukšti. Ar liks valdžioje dabartinės koalicijos partijos, vadovaujamos "valstiečių" Ramūno Karbauskio, ar sugrįš konservatoriai-liberalai? Kiekvienas gautas mandatas bus vertas aukso. O LGBT bendruomenės balsai gali būti lemiami.

Sprendžiant iš naujausių viešosios nuomonės apklausų rezultatų, LGBT idėjas masėms propaguojantys Lietuvos konservatoriai ir liberalai turi gerą šansą atgauti valdžią. Taigi, spalio 11 dieną rinkėjams teks balsuoti ne tik už partijos programines gaires, bet ir už šeimos vertybes.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
LGBT, Lenkija, Lietuva
Dar šia tema
Lietuva — mažumų skriaudėja ar LGBT propagandos taikinys?
Lietuvoje ne visiems priimtinas "LGBT paramos mėnuo"
Agresyvi vaivorykštė
Maršrutizatorius, archyvinė nuotrauka

KAM pataria Lietuvos gyventojams, kaip apsisaugoti nuo įsilaužimo per Wi-Fi

(atnaujinta 21:58 2020.07.09)
Įsibrovėliai gali įsilaužti į vartotojo namų tinklą ir gauti prieigą prie neskelbtinų duomenų, jei maršrutizatoriaus slaptažodis neatitinka šiuolaikinių saugumo reikalavimų

VILNIUS, liepos 10 — Sputnik. Nacionalinis kibernetinio saugumo centras prie Krašto apsaugos ministerijos nustatė (NKSC), kad Lietuvoje interneto vartotojų plačiai naudojami tinklo maršrutizatoriai turi pažeidžiamumą, kuriuo pasinaudojus, per sąlyginai trumpą laiką galima išgauti belaidžio (Wi-Fi) tinklo slaptažodį, rašoma KAM pranešime.

Tai leistų įsilaužėliui naudotis vartotojo namų interneto prieiga, šnipinėti duomenų srautą, vykdyti kitas nusikalstamas veikas.

Pagal UAB "Critical Security" praneštą informaciją, namų interneto vartotojai naudojasi belaidžio tinklo maršrutizatoriais, kuriems suteikiamas pirminis gamyklinis slaptažodis, sudarytas iš atsitiktinai generuojamų 10 simbolių ilgio sekos, skaitmenys bei didžiosios raidės nuo A iki F.

Kibernetinio saugumo specialistai įspėja, kad tai neatitinka šiuolaikinių saugumo standartų, kadangi skirtingų simbolių imtis yra per maža, todėl tokie slaptažodžiai yra pažeidžiami slaptažodžių parinkimo atakoms.

Tokių maršrutizatorių belaidžio tinklo pirminio slaptažodžio nulaužimo laikas įprastu namų kompiuteriu, priklausomai nuo turimos įrangos, gali trukti iki 30 dienų. O pasitelkus didesnius kompiuterinius skaičiavimo pajėgumus, maksimalus nulaužimo laikas ženkliai sutrumpėja iki valandų. Namų vartotojai, kurie nėra pakeitę maršrutizatoriaus gamintojo suteikto pirminio belaidžio tinklo slaptažodžio, gali tapti kibernetinių atakų taikiniais.

Saugumo ekspertai apie aptiktą pažeidžiamumą informavo Nacionalinį kibernetinio saugumo centrą pagal atsakingo atskleidimo politiką. NKSC išanalizavo pateiktą informaciją ir atliko kitų rinkoje naudojamų bevielio tinklo prietaisų gamyklinių nustatymų saugumo vertinimą. Tyrimo metu nustatyta, kad yra ir daugiau pažeidžiamų tinklo maršrutizatorių modelių, kuriuos diegia kiti interneto paslaugų teikėjai bei platina elektronikos prietaisų pardavėjai.

NKSC duomenimis, labiausiai susirūpinti turėtų vartotojai, kurių Wi-Fi tinklo slaptažodį sudaro tik skaitmenys. Tokio tipo slaptažodis yra ypač silpnas ir kelia didelę grėsmę vartotojams, nes gali būti piktavalio panaudotas įsilaužiant į vartotojo tinklą.

Patekę į vidinį tinklą, įsilaužėliai turi galimybę stebėti nešifruotų duomenų srautą, rinkti jautrius duomenis ar išnaudoti vartotojo kompiuterius atliekant kitas kibernetines atakas. Vartotojams kyla grėsmė būti šantažuojamiems dėl asmeninių duomenų nutekinimo arba jo duomenys gali būti užšifruoti, o už duomenų susigrąžinimą pareikalauta išpirkos. Pasitelkę papildomus metodus, nusikaltėliai gali netgi pasisavinti pinigines lėšas sąskaitose.

NKSC kibernetinio saugumo ekspertai ragina visus maršrutizatorių savininkus peržiūrėti savo prietaisų nustatymus, pakeičiant šį slaptažodį į patikimesnį. Saugų slaptažodį turėtų sudaryti bent 12–14 simbolių seka iš didžiųjų bei mažųjų raidžių, skaitmenų ir specialiųjų simbolių.

Lietuvoje dažnai skelbiama apie kibernetines atakas. Lietuvos politikai dažnai užsimena apie "rusų įsilaužėlius".

Praėjusiais metais Lietuvos parlamentarai skundėsi, kad į jų darbo paštą buvo siunčiamos įvairios žinutės, kad būtų galima įsilaužti į pašto dėžutę. Nukentėjo partijos "Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai" nariai Gabrielius Landsbergis, Laurynas Kasčiūnas, Andrius Kubilius, Rasa Juknevičienė ir užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Rusijoje ne kartą buvo pastebėta, kad tokie Vilniaus kaltinimai lieka be įrodymų.

Tegai:
slaptažodis, kibernetinis saugumas