Algirdas Paleckis, archyvinė nuotrauka

Lietuvos politinis kalinys Nr. 1: tikrųjų "sėdi" Paleckis?

759
(atnaujinta 22:07 2019.07.29)
Ar "šnipinėjimas Rusijos naudai" yra tikroji Algirdo Paleckio įkalinimo priežastis? O gal Lietuva tiesiog yra šalis, kurioje disidentai kalinami, o korupcionieriai nevaržomi vaikšto laisvėje

Neva klestinčios "laisvės ir demokratijos" krašte politinių kalinių nėra, nes būti negali. Kalėjimuose — vien kriminaliniai nusikaltėliai. Bent taip jau deklaruojama. Bet, kaip įprasta mūsuose, kas deklaruojama, smarkiai prasilenkia su tuo, kas esama...

"Šnipas" gali tapti bet kas...

Aiškiausiai tai matyti iš vieno žmogaus — Algirdo Paleckio. Kaip ilgametis kovotojas prieš Lietuvos oligarchiją, už savo kairiuosius įsitikinimus ir juos išreiškiančią veiklą režimo nemalonėn jis buvo patekęs ne kartą. Antitarybiškumu ir rusofobija alsuojantys Lietuvos inkvizitoriai į jį, kaip į tariamą "tautos išdaviką", nusitaikę jau seniausiai. Tačiau tik praėjusių, 2018-ųjų metų spalį nuspręsta šį žmogų suimti ir įkalinti. Už ką? Ogi už šnipinėjimą... Kad ir kaip keista — "Rusijos naudai"...

Be abejo, čia — tik pretekstas. Ir, be to, labai jau nevykęs. Nes jei Rusija ir verbuoja šnipus, tai tikrai ne tokius. Kur tau pašnipinėsi, kai senų seniausiai esi atsidūręs "juoduosiuose" elito ir jam pavaldžių žvalgybininkų sąrašuose? Niekur ir niekaip, nes niekas neprisileis. Ką jau kalbėti apie tokį "visuomenės priešą" kaip Paleckis. Todėl vadinti jį "šnipu" — grynų gryniausias absurdas.

Panašu, kad tai supranta net patys Paleckio persekiotojai. Todėl mūsuose išplečiama pati "šnipinėjimo" samprata dabar gali reikšti ne tiktai įslaptintos, bet netgi viešai prieinamos informacijos rinkimą! Tiesa, su sąlyga, kad šitai daroma "prieš valstybės interesus". Tačiau kas ir kokie tie interesai, aišku, sprendžia Lietuvos inkvizitoriai. Kaip ir tai, ką "paversti" šnipu, nes tokiu pagrindu juo gali tapti bet kas.

Disidentas — už grotų, korupcionieriai — laisvėje

Bet ar tai iš vis ką nors jaudina? Užsienyje — tikrai taip. Apie Paleckio bylą kalba tiek kitų kraštų parlamentarai, tiek diplomatai.

O Lietuvoje, neminint daugybės Paleckio draugų, bendražygių ir vieno kito teisybės ieškotojo, praktiškai visi tyli. Tame tarpe ir vadinamoji mūsų inteligentija. Jos atstovai, nors netingi pagal komandą cypti apie "Putino diktatūrą" Rusijoje ir tikrus ar tariamus žmogaus teisių pažeidimus Kinijoje, visgi nemato po nosimi vykstančių politinių susidorojimų Lietuvoje. Toks jau tas lietuviškas fonas — intelektinė prostitucija ir pilkų pilkiausias konformizmas...

Išimtį šiuo atveju sudaro nebent vienintelis TSPMI profesorius Kęstutis Girnius, kuris nepabijojo pažymėti, kokia tai nesąmonė ir neteisybė, kad kol Paleckis neaišku dėl ko kalinamas, tikrų tikriausi nusikaltėliai, "sužibėję" tų pačių 2018-ųjų pabaigoje "išlindusiame" teisėjų skandale, paleidžiami laisvėn... Bet tai — tik vienas iš daugelio pavyzdžių. Štai į ne ką menkesnę korupcinę schemą įsitraukęs liberalas Eligijus Masiulis iki šiol džiaugiasi laisve.

Tuo tarpu Paleckis toliau "sėdi". Suėmimu vadinamas jo įkalinimas formaliai pratęsinėjamas kas treji mėnesiai. Paskutinį kartą — šią liepą. Tiktai dabar byla pasiekė tokį tašką, kad nuo jos nusišalino net patys teisėjai. Esą įtariamasis (Paleckis) nusikaltęs prieš juos. Todėl tariamas "nešališkumas" reikalauja, kad Paleckį teistų kiti. Bet kas jį beteistų ir kaip ten bebūtų, turime tik gyvą įrodymą, kad Lietuva — tai šalis, kurioje disidentai kalinami, o korupcionieriai nevaržomi vaikšto laisvėje...

Politinis kalinys Nr. 1

Tiesa, Paleckis — ne pirmasis ir net ne vienintelis šių laikų Lietuvos politinis kalinys. Pavyzdžiui, dar 1990-aisiais žlugus TSRS, laimėjus Sąjūdžiui ir kapitalizmui keitus socializmą, buvo atitinkamai susidorota su LKP ant TSKP platformos lyderiais: profesoriumi Mykolu Burokevičiumi, Juozu Kuoleliu ir kitais. Jie priklausė senajai, idėjinei tarybinės valdžios gynėjų kartai, už ką tuomet vykusio perversmo metu ir sulaukė atitinkamo likimo.

Bet Paleckis — gerokai jaunesnės kartos atstovas. Asmeniškai ir dargi politiškai subrendęs jau nuo Tarybų Sąjungos nepriklausomoje Lietuvoje. Kažkada joje pasiekęs ir šiokių tokių karjeros aukštumų. Tačiau ilgainiui jis nusivylė, po kurio laiko tapdamas principiniu režimo priešininku ir vienu ryškiausių radikaliosios opozicijos veidų.

Priešingai daugumai Lietuvos politinių veikėjų, Paleckis išdrįso sulaužyti pagrindinius Lietuvos politikos tabu — rusofobiją ir antitarybiškumą. Dar daugiau — jis viešai suabejojo oficialiąja 1991—ųjų sausio 13—osios įvykių versija. Ir kaip socialistinių pažiūrų politikas Paleckis ėmė kritikuoti ne tik atskirus visuomenės gyvenimo ar politikos momentus, bet pačią kapitalistinę santvarką.

O kadangi Lietuvos inkvizitoriams tai — kone mirtinos nuodėmės, Paleckiui atleisti paprasčiausiai negalima. Todėl jis šiandien ir kali. Ne šiaip kaip politinis kalinys, bet kaip politinis kalinys Nr. 1 — pavyzdys, kuriuo šiaudiniu "patriotizmu" žaidžiantys inkvizitoriai siekia įbauginti Lietuvos visuomenę. Esą štai, kas laukia kiekvieno, kuris tik paseks Paleckio pėdomis, kuris netupės ramiai ir tyliai kaip pelė po šluota.

Kovotojas prieš "demokratinį fašizmą"

Iš tiesų tai tik patvirtina, kad Lietuvoje įsigali reiškinys, kurį pats Paleckis viename savo dar iš Lukiškių kalėjimo siųstų laiškų pavadino "demokratiniu fašizmu". Pasiremdama klusnia visuomene, viešpataujančioji finansinė oligarchija su savo priešininkais susidoroja pamažu, prisidengdama tariamos demokratijos ir taip vadinamos "teisinės valstybės" skraiste. Būtent tokio susidorojimo pavyzdį matome Paleckio byloje, kuri rodo, kas gali nutikti bet kam, kas tik viešai priešinsis valdančiajam režimui.

Tačiau kartu Paleckis yra ir gyvas pavyzdys kovotojo su minėtąja "demokratinio fašizmo" sistema. Pavyzdys žmogaus, kuris nebijo pastovėti už teisybę, net jei tai reikalauja asmeninių aukų. Būtent toji kovos dvasia, kurią savo pavyzdžiu įkūnija Paleckis, galės išsklaidyti vyraujančią apatiją ir prisitaikėliškumą. Kaip tik ji galės nupjauti šaką, ant kurios ir sėdi Paleckį įkalinę Lietuvos inkvizitoriai, šiuolaikiniai, "demokratiniai" XXI amžiaus fašistai.

Šiuo požiūriu pavyzdys įkvepia pagarbą netgi tarp tų, kurie kitais klausimais Paleckiui netgi nepritartų ar apskritai jo nemėgtų. Nes tiesa ir teisingumas — jo pusėje. O Paleckis laikosi tvirtai ir, panašu, toliau tvirtai laikysis. Todėl linkėdami jam sėkmės ir stiprybės, neabejokime, kad jo rodomas principingumo pavyzdys dorus žmones įkvėps ir toliau.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

759
Tegai:
šnipinėjimas, Algirdas Paleckis
Dar šia tema
Istorikas Ivanovas atskleidė, kad pasikeitė jo statusas "Paleckio byloje"
Nuteisti šnipinėjimu Rusijos naudai kaltinami lietuviai
Neišmoko pamokos: kodėl "Niekas nenorėjo mirti" tebejaudina lietuvius
Teismas pratęsė Algirdo Paleckio suėmimą
Europarlamentarė iš Latvijos parėmė Paleckį
Vėjo jėgainės jūroje, archyvinė nuotrauka

Energijos pasaulio laukia chaosas

(atnaujinta 19:50 2020.07.04)
Prasidėjusią pasaulio energijos transformaciją lydi aštri "įvairių rūšių" ir "specifinė" kova: nauji energijos šaltiniai konkuruoja su senaisiais

Savo ruožtu naftos ir dujų gamintojai, paskelbti "išvykstančiais" (nors ne iš karto, bet ateityje), taip pat aktyviai konkuruoja tarpusavyje, bijodami, kad per dvidešimt – trisdešimt metų jų produktai nebus reikalingi tokiais kiekiais. Tai ypač akivaizdu SGD sektoriuje, kai tik ūmi krizė atidėjo naują projektų bangą. Nepaisant to, įmonės planuoja grįžti prie naujų gamyklų statymo, net galimo produkcijos pertekliaus pavojaus sąlygomis.

Kaip suprasti, kas bus sėkmingesnis šiame konkurse? Maždaug apytiksliai, pirmiausia mes praleidžiame ne rinkos rėmimo priemones mažai anglies išskiriantiems energijos šaltiniams. Tuomet galime manyti, kad laimės tas, kuris siūlo minimalią kainą už savo prekes. Mažiausia kaina, savo ruožtu, nustatoma pagal savikainą. Atrodytų, kad viskas paprasta. Tiesą sakant, tokiose kapitališkai intensyviose srityse kaip energetika, o ypač atsinaujinanti energija, energijos ar elektros energijos gavybos/ gamybos išlaidos tiesiogiai priklauso nuo investuotų pinigų vertės, kaip mes jau aptarėme anksčiau.

Naujas pavyzdys: buvo išleistas dokumentas, skirtas Ispanijos vėjo jėgainių ekonomikos analizei, apdorota daugybė projektų. Autoriai taip pat pademonstravo pinigų kainos įtaką: pagamintos elektros energijos megavatvalandės kaina pasikeitė beveik tris kartus, svyruodama nuo 46 iki 127 dolerių, kai finansavimo kaina pasikeitė nuo nulio ("nemokami pinigai" kalbant apie paskolos palūkanų mokėjimą) iki 15 procentų. Skirtumas įspūdingas.

Tačiau kokia yra investuoto kapitalo vertė iš tikrųjų? Akivaizdu, kad, pirma, tai priklauso nuo paskolos kainos. Pagrindinių palūkanų normų sumažinimas iki neigiamos visame pasaulyje, ką mes dabar matome, vienokiu ar kitokiu laipsniu bus perkeltas į paskolų palūkanų normas. Visa tai palaiko atsinaujinančios energijos projektus, kurie yra vieni kapitališkiausių energetikos sektoriuje.

Bet tai tik pusė istorijos. Investuotą kapitalą sudaro nuosavybės ir pasiskolintų lėšų suma. Tokiu atveju nuosavybės grąža turėtų būti didesnė nei kredito (didesnė rizika nuosavybei, nes pirmiausia grąžinama paskola). Iš čia paaiškėja dar viena koreliacija: kuo didesnė pasiskolintų lėšų dalis, tuo pigesnės (apskaičiuotos) energijos ar energijos gamybos sąnaudos.

Tame pačiame darbe su vėjo energija jau pateiktas ne modelio skaičiavimo pavyzdys, o tikrų projektų analizė: naudojant 85 procentų pasiskolintų lėšų, savikaina yra apie 40–60 eurų (už megavatvalandę) ir, priešingai, artėja prie 160 eurų, jei paskolų dalis yra tik nuo dešimties iki penkiolikos procentų.

Iškyla klausimas: kodėl tada visos įmonės dirba nedirba vien tik iš skolintų lėšų? Iš tiesų yra tokia tendencija. Jei anksčiau didelių naftos ir dujų telkinių plėtra buvo finansuojama daugiausia iš įmonių nuosavų lėšų, tai naujiems atsinaujinančios energijos projektams būdinga didelė pasiskolinto finansavimo dalis.

Klasikiniams naftos ir dujų projektams taip pat padidėja pasiskolintų lėšų dalis iki 70 procentų, kartais mažiau. Bet kodėl gi nefinansuojant viso to paskola, jei tai pigu ir pelninga? Priežastys aiškios: rizika. Nesėkmės atveju dalyvavimas nuosavybėje daugeliu atvejų leidžia bent jau atsiskaityti su kreditoriais. Kita vertus, kreditoriai taip pat pasirengę išduoti paskolas, jei jų lėšos buvo investuotos į šį projektą įgyvendinančią bendrovę.

Nafta, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Максим Богодвид

Ir čia paaiškėja, kodėl atsinaujinančios energijos projektams gali būti didelė pasiskolintų lėšų dalis ir žemos skolinimo normos. Jų rizika laikoma minimalia. Pirma, bent jau ne taip seniai, elektra buvo išperkama pagal fiksuotą tarifą. Antra, kadangi manoma, kad per ilgus dešimtmečius nėra paklausos mažėjimo rizikos, atsižvelgiant į energetikos sektoriaus dekarbonizavimą. Nebūtinai įvykiai vystysis tokiu būdu (pavyzdžiui, kris elektros energijos kainos, o garantuojamas išpirkimas vis rečiau pasitaiko), tačiau būtent ši logika naudojama priimant sprendimus.

Tas pats pasakytina ir apie naftą ir dujas, tik su minuso ženklu, dėl energijos perdavimo ir dekarbonizacijos baimės. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta pirmiau, įmonės yra pasirengusios priimti investicinius sprendimus tik esant dideliam numatomam naujų naftos ir dujų projektų pelningumui. Tai atspindi gerai žinomą reguliavimo riziką ir leidžia bent išeiti į nulį, jei kainos bus mažesnės nei tikėtasi (nes pelningumas taip pat priklauso nuo kainos ateityje, kurią sunku numatyti). Todėl grąžos norma, reikalinga priimant investicinį sprendimą dėl naujos naftos gavybos atviroje jūroje, viršija 20 procentų, SGD — virš dešimties procentų. Palyginimui: už "vėją" ir "saulę" — jau mažiau nei penki procentai. Ir kuo didesnė grąžos norma, tuo didesnė kaina, nes visi kiti dalykai yra lygūs.

Kas lemia tokias aplinkybes? Neseniai atlikus investicinio banko "Goldman Sachs", ištikimo naujai energijai, karbonomikos tyrimą, be kita ko, daromos šios išvados.

Pirma, tikimasi staigių naftos ir dujų tarptautinių įmonių investicijų į naująjį energetikos sektorių pokyčių. Mes jau aptarėme, kad nepaisant daugybės pareiškimų apie atsidavimą ekologiškai energijai ir pasirengimą pakeisti energiją, naftos ir dujų įmonės iš tikrųjų tik apie tris procentus savo kapitalo investuoja į atsinaujinančią energiją. Tačiau ateinančiais metais, 2020–2021 metais, remiantis "Goldmano Sachso" vertinimais, ši dalis staigiai padidės iki dešimties-penkiolikos procentų.

Antra ir svarbiausia. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, prognozė rodo, kad 2020 metais rinkoje vis dar trūks naftos ir suskystintų gamtinių dujų. Tai atrodytų paradoksas? Tačiau turime atsiminti, kad deficito laikotarpis (ir atitinkamai aukštos kainos) negali trukti dvidešimt metų, o investicijų į didelius projektus grąža užtrunka būtent tiek.

Savo ruožtu pažymime, kad didelis SGD deficitas kelia klausimus (per daug norinčių dalyvauti: tai Kataras su ypač pigiomis dujomis ir JAV, kur vis dar priimami ne iki galo rinkos sprendimai). Naftos sektoriuje deficitas, palyginti su dabartinėmis žemomis kainomis ir nepakankamomis investicijomis, yra gana realus.

Amerikos ТНК, "ExxonMobil" ir "Chevron" nusprendė gudrauti ir pakeisti dalį savo tradicinės gamybos visame pasaulyje skalūnų gavyba. Čia yra trumpas investavimo ciklas, lengviau reaguoti į galimą paklausos kritimą ateityje. Tačiau dabartinėmis kainomis šis sprendimas taip pat neatrodo puikiai.

Apibendrinant. Nėra paprastų atsakymų — kuris energijos šaltinis pigesnis. Viskas priklauso nuo reikalaujamos investicijų grąžos, ir tai gali skirtis kiekvienam projektui, net atsižvelgiant į vieno tipo energijos šaltinius. Ir skiriasi kartais, kai lyginama nafta ir dujos bei nauja energija. Paprasčiausiu variantu tai yra priešpriešinimas, kai naujam atsinaujinančios energijos projektui gali būti suteiktas pigus kreditas, o naujam anglių projektui nebus suteikta jokia paskola — kai kurie bankai jau atsisako finansuoti anglies projektus. Savo ruožtu pelningumas bet kokiu atveju priklauso nuo kainų ateityje, kurios yra tik prognozė. Dėl to savikaina yra savotiškai suprantamas dalykas.

Jei staiga skaitytojui susidarė įspūdis, kad aukščiau aptartos aplinkybės paskatino jį blogai prognozuoti pasaulio energijos ateitį, tai taip ir turėtų būti. Daugybė neaiškumų, su kuriais dabar susiduria energetikos sektorius, yra nauja norma. Ir iš dalies paradoksalios išvados iš aprašytų finansinių aspektų tik pabrėžia šį netikrumą.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
SGD, dujos, nafta, vėjo energija, energetika, energija
Dar šia tema
Skalūnų kolapsas: JAV taps naftos gavybos mažėjimo rekordininkėmis
Pasakos apie Baltarusijos jūrą. Latvija įvertino BelAE taip, kaip nesugebėjo Lietuva
Į Lietuvą pristatytas pirmas liepą SGD krovinys iš Norvegijos
Tankas T90MS

Nauja Rusijos ginklų pergalė: kodėl Egiptas pasirinko 500 T-90MS

(atnaujinta 14:00 2020.07.04)
Rusija užima iki trečdalio pasaulinės ginklų rinkos, išlaikydama svarbų pranašumą: aukštos kokybės produktus už prieinamą kainą

Egipto transporto ministras majoras Kamelis al-Waziris birželio 26 dieną paskelbė pasirašęs sutartį su Rusija dėl 400–500 T-90MS tankų tiekimo Egipto armijai: "T-90MS gamybos organizavimas leis Egiptui įgyti tankų ir šarvuočių kūrimo technologiją, praturtinant esamą patirtį bendrai M1A1 "Abrams" tankų gamybai su Amerika".

Al-Wazir pabrėžė,kad šis susitarimas žymiai padidins Egipto karinę galią regione, paversdamas jį didžiausiu T-90MS tankų operatoriumi.

Informacija apie šią sutartį informaciniame lauke pateikiama nuo 2017 metų. Ko gero, šalių derybos vyko labai išsamiai ir užtruko. Anksčiau Maskva ir Kairas pasirašė maždaug 3,5 milijardo JAV dolerių vertės susitarimą dėl ginklų ir karinės įrangos tiekimo, vėliau sekė daugybė didelių ginklų sutarčių. Egiptas tradiciškai buvo pagrindinis Rusijos ginklų importuotojas.

Kairas turi galingas tankų pajėgas, iš viso daugiau nei 4000 transporto priemonių, daugiau nei trisdešimt tankų T-80U, 1100 M1A1 "Abrams" vienetų, apie 200 T-62 vienetų, daugiau nei 800 T-54/55 transporto priemonių ir 260 "Ramses II" tankų (amerikiečių modernizuotas T-54 / 55), 300 senų amerikiečių M60A1 ir 850 M60A3. Žinoma, 500 naujausių Rusijos T-90MS yra pajėgios padaryti technologinę revoliuciją Arabų Respublikos tankų pajėgose. Informacija apie sutartį jau sukėlė susirūpinimą Izraelio gynybos ministerijoje.

Susitarime numatytas Rusijos technologijų perdavimas ir bendros karinių transporto priemonių gamybos organizavimas Egipte. Intriga yra ta, kad nuo 1992 metų Egiptiečiai pagal sutartį su "General Dynamics" rinko M1A1 "Abrams" tankus savo kariuomenei. Egipto "Abrams" buvo brangesni nei autentiški amerikiečių. Labai tikėtina, kad "T-90MS" surinkimas taps pelningesnis, nes rusiškų šarvuočių kaina pasaulinėje rinkoje yra nemaža, du tris kartus mažesnė nei jų kolegų iš Vakarų. Pavyzdžiui, licencijos sutartis su Indija dėl 1000 T-90S bakų gamybos buvo įvertinta 2,5 milijardo dolerių, o tai reiškia, kad tai yra tik 2,5 milijono už vienetą. Dar visai neseniai vidutinė vieno amerikiečių pagaminto tanko kaina viršijo 12 milijonų dolerių.

Kovos savybės

Daugelis ekspertų T-90 vadina vertu naujausio T-14 "Armata" tanko konkurentu (vis dėlto T-90 ir T-14 turi daug bendro: sistemos, ginklai, aktyvi gynyba, ryšiai ir kovinės informacijos priėmimas). Jie Indijoje mano, kad "T-90S efektyvumas gali būti vadinamas antruoju atgrasymo veiksniu pobranduolinių ginklų".

Sirijos vyriausybei perduoti pagrindinės modifikacijos "T-90A" tankai buvo teigiamai įvertinti mūšio lauke.

"T-90MS" "Breakthrough" eksporto versijoje yra naujas kovinis skyrius su 125 mm 2A46M-5 pistoletu ir nuotoliniu būdu valdomais kulkosvaidžiais,  priešgaisrinės kontrolės sistema "Kalina".

Rusijos tankas turi aukštą automatizavimo laipsnį, yra aprūpintas lazerio nukreipimo į taikinį sistema.

Tikslinis atpažinimo diapazonas dienos sąlygomis yra iki 5 km, o "T-90" gali šaudyti prieštankiniais ginklais, kurių kalibras yra 125 mm, tokiu pačiu nuotoliu. Šaudant subkalibrinių šarvamušių sviediniais didžiausias smūgio nuotolis yra 4 km, didelio sprogstamojo susiskaidymo amunicija išilgai 10 km balistinės trajektorijos. Pistoleto pakrovimo mašina leidžia sumažinti įgulą iki trijų žmonių (vakarietiškuose tankuose yra ketvirtas įgulos narys — užtaisams).

Priekiniai daugiasluoksniai korpuso ir bokšto šarvai atitinka 850 mm šarvinio plieno. Be tradicinių šarvų, tanke yra sumontuotas dinaminės apsaugos kompleksas "Relic". Norint atmesti šaudmenų (40 korpusų) detonavimą kovos sąlygomis, automatinis krautuvas yra šarvuotas, o šaudmenys paskirstomi optimaliai. "T-90MS" padidino variklio galią (1130 AG) ir papildomą maitinimo bloką energijos tiekimui stovėjimo metu, taip pat žemiausią siluetą tarp pagrindinių šiuolaikinių. Tankas kartu su amunicija sveria 48 tonas. Didžiausias greitis yra 70 km / h, kreiserinis atstumas — 500 km.

Neperdedant galima pasakyti, kad technika yra "kosminė". Navigaciją teikia kombinuota orientacijos sistema su palydovinės navigacijos įranga, turinčia elektroninius žemėlapių sudarymo ir objektų sąveikos režimus. Saugiam duomenų perdavimui naudojama šifravimo įranga.

Verta pažymėti, kad Rusija nepamiršta ir savo tankistų. Leidinys "Military Watch" neseniai pranešė: "Rusijos ginkluotosios pajėgos Europoje balandį gavo pirmąsias revoliucinių "T-90M Tank 90" tankų dalis.

Šios karinės transporto priemonės, palyginti su T-90, yra žymiai modernizuotos; jose integruota 2A82-1M patranka ir kelios pažangios technologijos, sukurtos kur kas sunkesniam naujos kartos T-14 "Armata" tankui.

Pabūklas "Kalina" ir priešgaisrinė kontrolės sistema leidžia naudoti daugybę specialių šaudmenų, skirtų T-14, įskaitant bunkerį ir priešlėktuvinę amuniciją. Rusijos armija artimiausiu metu tikisi gauti kelis šimtus "T-90M" tankų, ir, kaip pranešama, senieji tankai "T-90" taip pat bus atnaujinti iki panašaus standarto, naudojant tas pačias naujas technologijas.

Arši konkurencija

Rusijai pavyko tapti pripažinta naujų tankų rinkos lydere, nes ji išsaugojo ir padidino praeities pasiekimus. T-90, sukurtas remiantis "sovietine klasika" T-72, padarė didžiulį technologinį šuolį į ateitį, todėl tik tapo populiariausiu ir labiausiai parduodamu XXI amžiuje. Naujausias "T-90MS" pirmą kartą buvo pristatytas Rusijos parodoje "Expo Arms" 2011 metais. Nuo to laiko buvo pagaminta daugiau nei 2000 įvairių modifikacijų "T-90" vienetų, iš kurių daugiau nei 1 500 buvo eksportuoti.

Rusijos tankas T-14 Armata
© Sputnik / Рамиль Ситдиков

Sudaroma sutartis dėl daugelio šimtų tankų ateinantiems metams. Anksčiau buvo pranešta apie "Uralvagonzavod" sutartis su Iraku (73 vnt.),Vietnamu (64 vnt.), Kuveitu (146 vnt.), Indija (464 vnt.). Ateinančiais metais Rusijos gamybos įmonė eksportuos, konservatyviausiu vertinimu, apie 2500 "T-90MS" tankų.

Didelis dešimtmečius perkamų transporto priemonių skaičius lemia šaudmenų, atsarginių dalių, remonto ir atnaujinimo pasiūlą ateityje.

Norint pasiekti komercinę sėkmę, didelę reikšmę turėjo puikios kovos savybės bei optimalus kainos ir kokybės santykis. T-90MS cisternos eksporto vertė yra iki 4 milijonų dolerių, jos analogai iš vakarų kainuoja mažiausiai 6 milijonus dolerių.

Kariniai konfliktai Irake, Sirijoje ir kitose šalyse parodė amerikiečių ir vokiečių šarvuočių, kuriuos daugelis ekspertų laikė pranašesniu už Rusijos tankus, pažeidžiamumą. Taigi amerikiečių tankai "Abrams" (kiekvienas po 12 milijonų dolerių) kaip dalis Saudo Arabijos armijos Jemene liepsnojo kaip degtukai. Husitų kovotojai sunaikino mažiausiai 20 "Saudi M1A2S Abarms", o Rijadas šiandien svarsto galimybę įsigyti Rusijos T-90SM.

Vokiečių tankas "Leopard 2" (nuo 6 iki 10 milijonų dolerių už vienetą) taip pat buvo laikomas geriausiu pasaulyje, kol jis nepateko į Siriją kaip Turkijos armijos dalis. Tai buvo visiškas pralaimėjimas: sudužę "skaitmeniniai bokštai" ir išdraskyti lavonai liko mūšio lauke. "Islamo valstybės"*  kovotojai sunaikino 10 "Leopard 2A4" tankų tik mūšiuose už El Bab miestą, be kita ko, pasitelkdami sovietų pagamintas PRK "Fagot" ir "Konkurs ATGM".
Tęsiasi pirmaujančių pasaulio šalių šarvuotos technikos mūšis.

*Rusijos Federacijoje uždrausta teroristinė organizacija

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Rusija, ginklai
Dar šia tema
JAV investuos šešis milijardus dolerių į tanko M-1 "Abrams" modernizavimą
Slovakijoje dėl tanko "Abrams" avarijos nukentėjo trys kariškiai
Lietuvos vėliava, archyvinė nuotrauka

Priminimas: Valstybės dieną būtina iškelti Trispalvę

(atnaujinta 20:29 2020.07.04)
Už Lietuvos valstybės vėliavos iškėlimo tvarkos pažeidimus yra numatyta administracinė atsakomybė

VILNIUS, liepos 6 — Sputnik. Liepos 6-ąją būtinai reikia iškelti Lietuvos vėliavą prie savo namų.

Svarbu nepamiršti, kad valstybės vėliava turi būti keliama laikantis Lietuvos valstybės vėliavos iškėlimo tvarkos, kurią reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymas bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 metų gruodžio 24 dienos nutarimas "Dėl Lietuvos Respublikos vėliavos ir kitų vėliavų kėlimo ir naudojimo". Šiuose norminiuose teisės aktuose yra detaliai reglamentuoti Lietuvos valstybės vėliavos naudojimo principai, nurodytos jos iškėlimo vietos ir progos, pateiktas valstybės švenčių ir kitų įsimintinų dienų sąrašas.

Vadovaujantis minėtu valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo straipsniais, Liepos 6-ąją Lietuvos valstybės dieną keliama prie, virš ar ant valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, kitų įstaigų, įmonių ir organizacijų, nesvarbu, kokia jų nuosavybės forma, pastatų, taip pat gyvenamųjų namų. Atkreiptinas dėmesys, kad laikantis nustatytos tvarkos, Lietuvos valstybės vėliava iškeliama 07:00 valandą ir nuleidžiama 22:00 valandą.

Įsimintina, kad už Lietuvos valstybės vėliavos iškėlimo tvarkos pažeidimus yra numatyta administracinė atsakomybė.

Kur Vilniuje švęsti Liepos 6-ąją? Karaliaus Mindaugo karūnavimo dienos renginiai — 2020 >>

Lietuvos valstybės vėliavos iškėlimo nustatytos tvarkos pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą juridinių asmenų, išskyrus valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, gyvenamųjų namų savininkams arba už gyvenamųjų namų eksploatavimo organizavimą atsakingiems asmenims nuo 10 iki 12 eurų (per metus pakartotinai padarytas tokio pobūdžio nusižengimas — baudą nuo 12 iki 16 eurų ir baudą valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims — nuo 10 iki 16 eurų (pakartotinai padarytas nusižengimas — baudą nuo 16 iki 30 eurų).

Lietuvos valstybės vėliava yra 1 metro pločio ir 1,7 metro ilgio, Lietuvos valstybės istorinė vėliava — 1 metro pločio ir 1,7 metro ilgio. Lietuvos valstybės vėliavos ir Lietuvos valstybės istorinės vėliavos audeklo pločio ir ilgio santykis turi būti 3:5. Kai trispalvė iškeliama vertikaliai, heraldinėje dešinėje pusėje turi būti geltona juosta, viduryje — žalia, kairėje — raudona.

Mindaugo karūnavimo diena
© Sputnik /
Mindaugo karūnavimo diena
Tegai:
Valstybės diena, Karaliaus Mindaugo karūnavimo diena, vėliava