Dalia Grybauskaitė, archyvinė nuotrauka

Konservatorių žaidimai: ar Grybauskaitė norės sėsti į eurokomisaro kėdę

97
(atnaujinta 14:15 2019.07.31)
Lietuvos konservatoriai siūlo Daliai Grybauskaitei vėl užimti eurokomisaro postą. Tokią tokią iniciatyvą pateikė TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis

Anot partijos vadovo, norint išspręsti Europos problemas turėtų būti išnaudotas didelis buvusios Lietuvos prezidentės autoritetas. Lietuvoje Grybauskaitė jau padarė viską, ką galėjo.

Raudonoji komisarė

Pagaliau. Sulaukė. Kas kitas, jei ne "raudonoji komisarė", išgelbės visą Europos Sąjungą nuo žlugimo po Britanijos "Brexit"? Tik Dalia Grybauskaitė žino, kaip sustyguoti Europos darbą.

Jos turtinga patirtis kartu su nenuilstama energija leis išsiskleisti naujoms ataugoms ant džiūstančio Europos biurokratijos medžio, padarys visų europiečių gyvenimą "geresnį ir linksmesnį". O "pokyčių pagal Dalią" pagrindas bus nemirštantys Markso-Engelso-Lenino-Stalino darbai!

Pažvelkite, europiečiai, kaip per pastaruosius dešimt metų Lietuvoje suklestėjo demokratija. Kaip veržliai pakilo lietuvių gerovės lygis, jautrios ir nuoširdžios prezidentės Dalios Grybauskaitės valdymo dėka. Nejaugi norite, kad ši energija būtų iššvaistyta veltui? Ne! Štai jums verta dėmesio kandidatė į Europos Komisijos narius iš Lietuvos — Dalia Grybauskaitė.

Deja vu

O jums, lietuviai, siūloma dar kartą pereiti 15 metų trunkantį "laimės ratą". Prisimenate, kaip viskas prasidėjo? 2004 metais, iškart po Lietuvos įstojimo į ES, buvusiai Aukštosios partijos mokyklos dėstytojai buvo pasiūlytas atsakingas postas — visos Europos Sąjungos biudžeto ir finansų komisaro pareigos. Iškart ant Baltijos šalių galvų pasipylė Europos subsidijų aukso lietus. Pasaulis prakalbo apie "Baltijos tigrus". Ir tai didžiąja dalimi Dalios Grybauskaitės dėka.

Ir tada, 2009 metais, Lietuvoje prasidėjo "klestėjimo era". Per dešimt metų šalis tapo pažangiausia Europoje. Buvo uždaryta kenksminga Ignalinos AE, pastatytas neregėto masto SGD terminalas; išvalytas nuodingų bankininkų finansinis sektorius ("Snoras" ir "Ūkio bankas"); žmonių gerovei — teismų sistemos pertvarka; sustiprinta kariuomenė. Ir tai taip pat neišsenkančios Dalios Polikarpovnos energijos dėka.

Dabar Europos Sąjunga yra ant žlugimo slenksčio. Didžioji Britanija palieka vieningos Europos šeimą. Už jos į eilę jau bando stoti "Putino draugai". Angela Merkel drebančiomis rankomis jau nebegali išlaikyti visos Europos. Reikia naujo vadovo. Geriausia, kad tai būtų moteris. Kad būtų laikomasi visų lyčių lygybės normų.

Čia Ursula von der Lyayen buvo paskirta į Europos Komisijos pirmininko postą. Tačiau ar ji gali prilygti mūsų "kovingajai Daliai" ?! Na, gerai, nepanoro jie priimti Lietuvos tigrės į aukščiausią ES vadovybę, tai paskirtų jau bent į Europos Komisijos narius — paprastus ministrus. Mūsų Dalia ir ten įrodys, kad ji yra pati geriausia.

Pašalinti iš akiračio

Logiška, kad tokį viliojantį pasiūlymą, kurio Europa negali atsisakyti, pateikė geriausi Grybauskaitės draugai — konservatoriai. Jiems ji ištikimai tarnavo visus valdymo metus. Tačiau konservatorių dvasinis lyderis Vytautas Landsbergis nebūtų buvęs puikus šachmatininkas, jei nebūtų numatęs kelių žingsnių į priekį.

Po penkerių metų vėl vyks prezidento rinkimai. Vargu ar Gitanas Nausėda tuo metu įgis tokį politinį svorį, kad būtų perrinktas. O jei jis ir pradės įgauti tą svorį, atsiras būdų, kaip tą reitingą sugadinti.

Konservatoriai šiuo atžvilgiu yra nepakeičiami intrigų meistrai. O iki 2024 metų patriarcho vainikuotam anūkui Gabrieliui sukaks 40 metų ir jis galės kandidatuoti į Lietuvos prezidentus. Taigi pavardė "Landsbergis" vis tiek bus įrašyta į Lietuvos istoriją auksinėmis raidėmis kaip "prezidentas". Amžina Dėdulės svajonė.

Ir kam Gabrieliui papildomas oponentas Dalios Grybauskaitės asmenyje, kuri gali pratęsti karjerą bent jau ... liberalų vadovės vaidmenyje. Negana to, Lietuvos liberalų sąjungos pirmininkas Eugenijus Gentvilas jau pareiškė, kad norėtų palikti postą ir perduoti jį naujajam vadovui. Grybauskaitė — kuo ne kandidatė?

Todėl būtina kuo greičiau siųsti "raudonąją Dalią" kuo toliau nuo Lietuvos vidaus politikos, kad ji nebandytų sugadinti puikaus šachmatininko žaidimo.

Kitas dalykas, kad kandidatą į Europos komisaro postą iš Lietuvos dažniausiai pasiūlo valdančioji koalicija ministro pirmininko asmenyje. Kandidatą tvirtina Seimas, kuriame daugumą sudaro vis dar Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga.

Jaunas 28-erių politikas — Lietuvos eurokomisaras? >>

Jaunam ES ekonomikos ministrui Virginijui Sinkevičiui jie jau pasiūlė užimti tokį aukštą postą ES. Sprendimas keistas, bet dar ne galutinis.

Taigi dar yra šansų vėl pamatyti Dalią Grybauskaitę einant Europos komisarės pareigas. Kitas dalykas, ar to nori pati buvusi prezidentė. O jos biure jau pareiškė, kad ... "Grybauskaitė nekandidatuoja į Europos Komisijos nario postą". Atseit, po prezidento sosto sėdėti dulkėtoje Europos komisijos kėdėje — per žema išdidžiajai Daliai.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

97
Tegai:
Gabrielius Landsbergis, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), Dalia Grybauskaitė, konservatoriai
Akademik Čerskij

Chaosas Amerikoje padėjo Europai išspręsti "Nord Stream-2" klausimą

(atnaujinta 11:46 2020.07.12)
"Nord Stream-2" nuo pat pradžių susidūrė su beprecedentiu JAV ir jos ištikimų Europos palydovų, tokių kaip Lenkija, pasipriešinimu

Epopėja su "Nord Stream-2" statyba artėja prie savo logiško finalo, o aistros verda: Vokietijos gynybos ministrui prireiks atsakyti į įtarimus, kad Rusija "gali išleisti pinigus už dujas karinėms reikmėms".

Pasunkėjimas susijęs su tuo, kad Danijos energetikos agentūra leido naudoti laivus su inkarais, kad galėtų nutiesti likusį pusantro šimto kilometrų. Tuo pat metu pats leidimo išdavimo faktas ir laikas, per kurį tai buvo padaryta, rodo esminius geopolitinius pokyčius.

Norint suprasti šio įvykio svarbą, reikia prisiminti aplinkybes.

"Nord Stream-2" nuo pat pradžių susidūrė su beprecedentiu JAV ir jos ištikimų Europos palydovų, tokių kaip Lenkija, pasipriešinimu. Privatus komercinis projektas ("Nord Stream-2" stato ne valstybės, o bendrovių fondas) tarptautinėje arenoje atkakliai pateikiamas kaip politiškai motyvuotas ir nukreipiantis Senąjį pasaulį į tiesioginę energetinę priklausomybę nuo Rusijos.

Prancūzijos kompanija "Engie", Austrijos OMV, Didžiosios Britanijos ir Olandijos "Shell" bei Vokietijos "Uniper" ir "Wintershall", kurios kartu į projektą investavo 6 milijardus eurų, nenuilstamai pakartojo, kad iš Rusijos pagamintos dujų stygos turi tik praktinę reikšmę Europos lyderių pramonei ir ekonomikai, tačiau jų žodžiai buvo prarasti oponentų paleista informacijos banga.

Bendrovės "Nord Stream-2" operatorius pirmuosius prašymus nutiesti magistralinį dujotiekį pradėjo teikti dar 2017 metais, be jokių sunkumų buvo gauti leidimai iš Vokietijos, Švedijos ir Suomijos. Danija pasirodė pati problemiškiausia teritorija, per kurios teritorinius vandenis reikėjo nutiesti 147 kilometrus vamzdžių.

Danija kiek įmanoma atidėliojo pradinio leidimo išdavimą. 2019 metų rudenį ši Skandinavijos šalis, gavusi iš karto "Nord Stream-2" tris statybų projektus, padarė pertrauką ir atidėjo sprendimo priėmimą iki paskutiniųjų. Leidimas tiesti vamzdžius į Bornholmo salos pietryčius buvo išduotas praėjus 61 dienai po prašymo pateikimo — kitą dieną pasibaigus maksimaliam laikotarpiui.

Norint suprasti, koks sudėtingas buvo procesas, reikia žinoti, kad už tokių leidimų išdavimą pagal nutylėjimą yra Danijos energetikos agentūra (DEA), tačiau, sekdama Amerikos politikai, Danijos vyriausybė uždraudė DEA spręsti šį klausimą ir perdavė jį Užsienio reikalų ministerijai. "Nord Stream-2" perkėlimas iš ekonomikos lygmens į išskirtinai politinį kanalą. Tai buvo Danijos užsienio reikalų ministerija, kuri traukė laiką visiškai laikydamasi Vašingtono politinės pozicijos.

JAV neatsisakė "Nord Stream-2" idėjos "torpeduoti" dujotiekį ir sistemingai įvedė sankcijas. 2019 metų gruodžio mėnesį Šveicarijos įmonė "Allseas", bijodama patekti į sankcijų sąrašą, vienašališkai nutraukė sutartį su "Nord Stream-2" ir patraukė tris savo laivus iš statybų zonos, taip suabejodama projekto įgyvendinimu.

"Gazprom" ir užsienio investuotojų komanda, investavusi milijardus eurų į statybas, pradėjo ieškoti išeities iš aklavietės. "Akademik Čerskij" vamzdžio sluoksnis buvo iškviestas iš Tolimųjų Rytų, į kurį buvo mobilizuota "Fortūna" barža.

Jų taikymo sudėtingumas buvo tas, kad JAV nedelsdamos įvedė naujas sankcijas, uždraudusios tarptautinėms kompanijoms drausti šių laivų veiklą, o pagrindinė problema buvo ta, kad "Fortūna" pagal reikalavimus nebuvo aprūpinta dinamine padėties nustatymo sistema, tai yra, geografine padėtimi ir automatiniu valdymu. Gauti leidimą naudoti laivą su inkaravimo padėtimi buvo galima tik iš Danijos. Šalis, kuri anksčiau kiek įmanoma apsunkino projektą.

Pažymima, kad šį kartą Kopenhaga, turėdama teisinį pagrindą svarstyti šį klausimą keturias savaites, užtruko vos dvi. "Fortūna" galės pradėti dirbti Danijos teritoriniuose vandenyse po keturių savaičių. Rusiška barža galės pradėti dirbti rugpjūčio 3 dieną. Keista sutapimu, šią dieną baigiasi menkių neršto laikotarpis, kai bet kokie veiksmai jūros rajone yra griežtai draudžiami.

Danijos prestižą greičiausiai lemia du veiksniai. Pirma, tai, kad JAV vis labiau panirusios į civilinius protestus, o pasaulio hegemono vadovybė labiau nerimauja dėl artėjančių lapkričio rinkimų, o ne dėl užsienio politikos. Taip pat kenčia Amerikos naftos ir dujų pramonė — dėl COVID-19 pandemijos sumažėjo angliavandenilių pardavimai ir niekas nebando prognozuoti rinkos atsigavimo horizonto. JAV naftos saugyklose užšaldė rekordiškai 540 mln. barelių naftos, o vien liepos mėnesį buvo atšauktas 45 amerikiečių pagamintų SGD pristatymas. Ar nenuostabu, kad Baltieji rūmai turi svarbesnių problemų, nei kelti sunkumų Baltijos dujotiekiui?

Kai tik JAV faktorius iškrito iš Europos politikos schemos, viskas atsidūrė savo vietoje ir ėmė paklusti ekonominių lokomotyvų logikai ir interesams. Vokietija, pagrindinė dujotiekio tiesimo naudos gavėja, nėra drovi ir aiškiai pareiškė: dujotiekis bus baigtas. Paprastai santūri Angela Merkel sankcijas dujotiekiui vadina "nesuderinamomis su įstatymų klausimų supratimu", o Bundestago ekonomikos ir energetikos komiteto vadovas Klausas Ernstas pasakoja apie Berlyno pasirengimą įvesti atsakomąsias sankcijas, jei Amerika nenusiramins.

Būtent dėl ​​šio veiksnių derinio Danijoje didėja pasitikėjimas savimi. Amerika yra toli ir dabar daug labiau susijusi su rinkimais ir BLM neramumais, o Vokietija (ir Austrija bei Prancūzija kartu su ja) yra netoliese ir yra be galo suinteresuota gauti rusiškas dujas, vienintelį patikimą ir aplinkai nekenksmingą kurą, ypač tuo, kad Vokietija sistemingai atsisako branduolinės ir anglies energijos.

Juokinga, kad vidinės JAV problemos leido ne tik ištikimiems Vašingtono bendražygiams įgyvendinti pačius naudingiausius projektus, bet ir vis labiau atitraukė Europą nuo Amerikos diktatūros. Ir dėl to kaltos Rusijos dujos.

Tegai:
Europa, Lenkija, Vokietija, Danija, Rusija, JAV, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Naujausių priešlėktuvinių raketų sistemų S-400 kovos ekipažai, archyvinė nuotrauka

"Triumfas" visiems laikams. NATO šalis tikrina Rusijos oro gynybos sistemas JAV lėktuvuose

(atnaujinta 11:59 2020.07.12)
Jei objektyviai įvertintume Turkijos įsigijimo kovinį potencialą, tuomet pamatytume kokybinį Turkijos gynybinių pajėgumų padidėjimą

Su nauju priešlėktuvinių raketų sistemos S-400 "Triumf" išbandymu Ankara parodo tvirtą poziciją stiprinti šalies gynybinius pajėgumus ir tikrąjį suverenitetą — be alternatyvos perparduoti geriausius pasaulyje Rusijos pagamintus ginklus ar juos iškeisti į kai kurias JAV nuolaidas karinio-techninio bendradarbiavimo srityje.

Nuo liepos 4 dienos Turkija vykdo naujus Rusijos priešlėktuvinių raketų S-400 bandymus prieš F-16 ir F-4 naikintuvus, skraidančius skirtingu aukščiu ir atstumu Miurtedo oro bazėje. Ankara nepaisė daugybės Vašingtono perspėjimų dėl Rusijos oro gynybos sistemų veikimo.

"Triumfo" bandymai su JAV gamintais naikintuvais F-16 "Viper" ir F-4 "Phantom II" atrodo neatsitiktiniai. Praėjusiais metais, nepaisant JAV susirūpinimo, Turkijos ekspertai taip pat išbandė S-400 prieš amerikiečių naikintuvus F-16 — virš Ankaros, įvairiuose aukščiuose. Daugiapakopiai "Triumf" bandymai truks iki 2020 metų lapkričio mėnesio.

S-400 dislokavimas prasidėjo praėjusią vasarą ir sukėlė įtampą tarp Ankaros ir Vašingtono. Amerikiečiai reikalavo Turkijos partnerių atsisakyti susitarimo ir įsigyti "Patriot" sistemas, grasino išbraukti Turkiją iš bendros naikintuvų F-35 programos. Ankara atlaikė karinį ir politinį spaudimą, atsisakė padaryti nuolaidų ir kelis kartus pabrėžė, kad "Triumf" nekelia grėsmės aljansui.

Pirmąją keturių S-400 padalinių tiekimo Turkijai sutartį Rusija sudarė 2,5 milijardo JAV dolerių. 2020 metų birželio mėnesį Ankara ir Maskva pasiekė principinį susitarimą dėl antrojo "Triumf" komplekso tiekimo. Tuo pačiu metu Turkijos gynybos pramonės sekretoriato vadovas Ismailas Demiras sakė: "S-400 sistema perkama naudojimui. Taškas." Ir JAV vis dar ieško būdo, kaip pašalinti "Triumf" Turkijos žemėje: jie siūlo jį išpirkti, pakeisti amerikietiškais kompleksais — ir grasina naujomis sankcijomis.

"Triumfas" amžinai

S-400 bandymai Turkijoje atliekami siekiant išaiškinti aptikimo diapazoną, sekimo stabilumą, sunaikinimo efektyvumą ir kitus kovos parametrus. Netoli Ankaros esančioje Miurtedo oro bazėje Rusijos pagamintos priešlėktuvinės raketų sistemos yra pakartotinai tikrinamos, kad būtų vykdomos tikrosios aerodinamikos, įskaitant F-35 ir F-22 lėktuvus. Yra žinoma, kad slapti ir tariamai nematomi radaro penktosios kartos amerikiečių naikintuvai tris kartus pasirodė "Triumf" aptikimo spinduliu. Sukimosi ir perkėlimo per Juodąją jūrą ir Turkijos teritoriją į Vidurinių Rytų šalis metu JAV oro pajėgų maršrutai F-35 ir F-22 nutiesti maždaug 200 kilometrų nuo Miurtedo oro bazės.

Anot "Fighter Jets World", Turkijos oro gynybos specialistai išbando radaro galimybes skirtinguose režimuose ir skirtinguose aukščiuose. Turkijos pusė neatskleidžia detalių bandymų su Rusijos penktosios kartos S-400. Tačiau, pasak karo eksperto Viktoro Baranco, vienas iš šių bandymų dalyvių, kalbėdamas su "Rosoboronexport" atstovu, sakė: "Amerikos lėktuvai matomi radaro ekranuose kaip musės ant lubų". Atsižvelgiant į tai, kad nėra skundų, ir naujų pristatymų perspektyvas, logiška manyti, kad Ankara yra visiškai patenkinta kompleksais.

Anksčiau Turkijos gynybos departamentas pranešė, kad S-400 dislokacija buvo sėkminga, Rusijos sistema radaro aprėpties zonos pasienyje rado naikintuvą F-16 Fighting Falcon — per 600 kilometrų, visi taikiniai buvo rasti labai mažame aukštyje. "Triumf" ne tik aptinka maksimaliame nuotolyje populiariausią ketvirtosios kartos naikintuvą-bombonešį pasaulinėje ginklų rinkoje, bet ir nuolat yra pasirengęs siųsti raketas į taikinį, iki patekimo į poveikio zoną. Tai yra, koviniu režimu, F-16 "Fighting Falcon" lėktuvai bus sunaikinti automatiškai 400 kilometrų atstumu. Primenu, kad vieno lengvojo naikintuvo F-16 kaina siekia 50 milijonų dolerių, o F-35 "nematomumas" yra dvigubai brangesnis.

Laikas naujoms galimybėms

"Triumf" bandymai Miurtedo oro bazėje sukelia triuškinantį smūgį amerikiečių naikintuvų reputacijai. Vis dėlto pernelyg didelis ginčijimasis su Ankara neatitinka Vašingtono interesų. "Incirlik" oro bazė, kurioje laikomi amerikiečių branduoliniai ginklai, yra Turkijos teritorijoje, tai yra pagrindinė JAV oro pajėgų tvirtovė karštame regione. Geopolitiniu požiūriu Turkija yra labai svarbi JAV ir NATO, todėl ji gali be didesnės rizikos paveikti žaidimo taisykles aljanse. Paradoksalus suartėjimas su Maskva daro Ankarą dar mažiau pažeidžiamą Vakarų partnerių diktatūros ir išorės spaudimo.

Įsigijęs S-400 Vašingtonas užšaldė Turkijos dalyvavimą F-35 programoje (Ankara yra "nubausta", tačiau ji nėra pašalinta iš programos). Po šio apribojimo Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Čavušoglu paskelbė apie galimybę nusipirkti naujausius naikintuvus Su-35 ir Su-57 iš Rusijos.  Aviacijos parodoje "MAKS-2019" tokio "istorijos etapo" realybę patvirtino federalinės karinio-techninio bendradarbiavimo tarnybos direktorius Dmitrijus Šugajevas. Intriga kuriama, tačiau šiandien galima apibendrinti preliminarius rezultatus.

Jei objektyviai įvertintume Turkijos įsigijimo kovinį potencialą, galima pastebėti kokybinį šalies gynybinių pajėgumų padidėjimą: viena "Triumf" baterija turi iki 72 nukreiptų raketų ir vienu metu gali apšaudyti iki 36 taikinių. Skirtingų tipų raketų diapazonas leidžia S-400 efektyviai ir skirtingai numušti naikintuvus-bombonešius, dronus, sparnuotąsias, taktines ir balistines raketas, esančių nuo penkių metrų iki 30 kilometrų  aukštyje (atstumu nuo dviejų iki 400 kilometrų). "Triumf" sistema sugeba integruoti įvairaus diapazono priešlėktuvines sistemas ir valdyti reikšmingą oro gynybos sistemų tinklą (Turkijos ekspertai turėtų atidžiau pažvelgti į Rusijos oro gynybos sistemas "Pantsir-C1", "Tor-M1"). Nepramušamas oro gynybos kupolas leidžia Turkijai kompensuoti tam tikrą oro pajėgų vystymosi vėlavimą.

Turėdamas neginčijamą technologinį meistriškumą ir karinę galią, Rusijos "Triumf" Turkijoje ir keliose kitose šalyse sustiprina daugiapolį pasaulį, neiššaudamas nė vieno šūvio, pakeičia archajišką karinį bloką ir jo paties paskirtus hegemonus. Tuo tarpu ateina laikas naujoms galimybėms, o Ankaroje svarstomas Rusijos priešlėktuvinių raketų S-500 "Prometėj" įsigijimas. Rusijos tolimojo oro gynybos sistemos ir toliau išstumia ne tokius tobulus Vakarų kolegas tarptautinėje rinkoje ir kovos pozicijose.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
JAV, Turkija, Rusija, NATO, zenitinių raketų sistema S-400 "Triumf"
Dar šia tema
Lietuva neatsisakys plano iki 2030 metų skirti 2,5 % BVP karinėms išlaidoms
"Sumanė blogybę": kodėl NATO didina kariuomenę prie Rusijos sienų
Lašiniai

Dietologė įvardijo situaciją, kada lašiniai padeda mesti svorį

(atnaujinta 11:48 2020.07.12)
Vis dėlto verta atsiminti, kad kiaulių taukai yra labai kaloringas produktas, todėl nederėtų jais piktnaudžiauti

VILNIUS, liepos 12 — Sputnik. Lašiniai gali padėti numesti svorio, tačiau tik vienu konkrečiu atveju. Dietologė Elena Solomatina apie jį papasakojo interviu Sputnik radijui.

Lašiniai visuomenės galvoje laikomi vienu kenksmingiausių produktų. Tai viskas, kas susiję su beveik šimtu procentų riebalų, kurių buvimas yra glaudžiai susijęs su kažkuo kenksmingu.

Tačiau tai yra klaidinga nuomonė, sako Elena Solomatina. Jos nuomone, visa esmė yra kiaulinių taukų vartojimo kiekis ir būdas.

"Sumuštinis iš nesmulkintų grūdų duonos su kiauliena ir daržovėmis puikiai patenkins jūsų alkį. Net ir dėl tokio maisto galite numesti svorio. Po tokio sumuštinio nenorėsite valgyti ilgai, nes jame yra daug kalorijų. Šiuo atžvilgiu kiaulių taukai yra nuostabūs", — sakė ji.

Vis dėlto verta atsiminti, kad kiaulių taukai yra labai kaloringas produktas. Jei naudosite jį kaip apetito ribojimą, svarbu per daug nevalgyti, sako dietologė Jelena Solomatina.

"Lašiniai yra labai, labai kaloringas produktas. Tai yra šimtaprocentiniai riebalai. Paprastai riebalai sunaudojami ne daugiau kaip 10–30 gramų. Tokio biologiškai aktyvių medžiagų yra daug daugiau nei svieste. Žmonėms, linkusiems į antsvorį ir tie, kurie jau turi aukštą cholesterolio kiekį, turėtų suvalgyti ne daugiau kaip 10 gramų per dieną. Visi kiti turėtų valgyti ne daugiau kaip 30 gramų", — interviu Sputnik radijui pasakojo dietologė.

Tegai:
antsvoris, maistas
Dar šia tema
Paskelbtas vaizdo įrašas apie smarkius potvynius vakarų Ukrainoje
ULAC: netvarkinga stovyklavietė vilioja graužikus, platinančius užkrečiamas ligas