Табличка в честь Йонаса Норейки на библиотеке академии наук

Ar veiks Lietuvoje moratoriumas istorinės atminties trynimui

80
(atnaujinta 17:12 2019.08.05)
Kazio Škirpos ir Jono Noreikos klausimu Prezidentas Gitanas Nausėda – aptakus. Prezidentas pasiūlė maratoriumą

Atminimo lenta Jonui Noreikai–Generolui Vėtrai nuo Vrublevskių bibliotekos sienos sostinės senamiestyje Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus sprendimu nuimta ankstyvą rytą daugiau nei prieš savaitę. Tačiau aistros verda iki šiol.

Nausėda žino, ką daryti

Sureagavo ir prezidentas Gitanas Nausėda. Anot išplatinto prezidentūros pranešimo spaudai, Vilniaus miesto savivaldybės sprendimai sukėlė rezonansą visuomenėje ir parodė, kad istorinė atmintis turėtų būti ne vieno kurio nors miesto ar savivaldybės spręstinas klausimas, o nacionaliniu lygiu priimama nutartis.

Kad būtų sprendžiama problema Prezidentas kviečia institucijas ir specialistus burtis diskusijoms, duosiančioms pradžią nacionalinės atminties politikos principų ir reglamento suformulavimui, kuriuo ir turėtų vadovautis atsakingi asmenys, priimantys sprendimus dėl istorinių įvykių atminties užfiksavimo.

Taigi bus formuluojami nacionalinės atminties politikos principai ir reglamentas kuriuo privalės vadovautis atsakingi asmenys, priimantys sprendimus dėl istorinės  atminties.

"Kol vyks tokių principų rengimas, kviečiu laikytis moratoriumo istorinės atminties trynimui",  — sakė prezidentas Nausėda.

Tai vis dėl to kažką trinsim iš atminties. Ateityje. Ar netrinsim? Dabar moratoriumas. Laikinai.

Tačiau ir laikinas moratoriumas istorinei atminčiai ne visiems priimtinas. Keistas ir pats žodžių ir prasmės derinys – moratoriumas atminčiai.

Štai Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) prezidiumas Jono Noreikos-Generolo Vėtros lentos nuėmimą vadina provokacija, ragina grąžinti ją Vrublevskių bibliotekai ir net siūlosi nukabintą lentą išpirkti.

Konservatorių prezidiumo penktadienį priimtoje pozicijoje sakoma, kad "TS-LKD nedalyvaus provokacijoje, kuri neturi nieko bendro su tikru ir nuoširdžiu istorinių žaizdų gydymu".

"Šiuo atveju turime vieningą partijos poziciją, tai pritarimas ir prezidento išsakytiems žodžiams dėl moratoriumo, tik mes manome, kad moratoriumas yra įgyvendinamas atstačius padėtį į prieš tai buvusią, grąžinant atminimo lentą", — pažymėjo Gabrielius Landsbergis.

Lietuvos politinių kalinių, tremtinių sąjunga šeštadienį tradiciniame sąskrydyje Ariogaloje taip pat priėmė rezoliuciją. Rezoliucijoje Jonui Noreikai skirtos atminimo lentos nuėmimas vadinamas nepagrįstu veiksmu, paneigusiu teismo sprendimą, kuriuo Noreikos veikla nelaikoma kolaboravimu.

Rezoliucijoje pabrėžiama, jog Vilniuje Kazio Škirpos vardu alėja buvo pavadinta už žinomus jo nuopelnus kovose už nepriklausomybę.

"Jis buvo vienas iš Lietuvos kariuomenės atkūrimo pradininkų, 1919 metais iškėlė Lietuvos trispalvę ant Gedimino kalno. Nepritariame, kad Kazio Škirpos alėja skubotai pervadinta Trispalvės alėja, nes dėl Kazio Škirpos antisemitinių tekstų jo kaltumas nėra įrodytas",  — teigiama rezoliucijos tekste.

Lietuvos žydai tarė žodį

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė neliko nuošaly ir taip pat išplatino pareiškimą. Jame reiškiamas susirūpinimas, "kad tam tikros Lietuvos politinės jėgos bei politikai, neturėdami jokio teisinio ar istorinio pagrindo, viešai ir aktyviai gina asmenis, kurių tragiškas likimas neatleidžia tų asmenų nuo atsakomybės ir veikų, kurias jie padarė II-jo Pasaulinio karo metais, ir kurios patenka į Jungtinių Tautų Genocido apibrėžimą (parafuotą Lietuvos Respublikos)  ir tarptautinio antisemitizmo apibrėžimą (pernai patvirtinto Lietuvos Vyriausybės)".

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė (LŽB) pakvietė šalies politinį elitą susilaikyti nuo asmenų, kolaboravusių su okupaciniais režimais gynimo.

"Primename, kad toks viešas gynimas kompromituoja ir tą darančiųjų, ir Lietuvos Respublikos reputaciją.  Atkreipiame dėmesį, kad tokie neatsakingi pasisakymai, kuriuos viešoje erdvėje išsako politikai, ginantys okupacinių režimų kolaborantus, ribojasi su Holokausto neigimu apskritai",  — pabrėžiama pareiškime.

Ar yra prezidento nuomonė

Prezidentūra pareiškė sieksianti būti nacionalinio susitarimo "moderatorė", o šalies vadovas paragino politikus nebelįsti į šį istorinių minų lauką.

Tačiau kokia paties prezidento asmeninė nuomonė dėl lentos J.Noreikai? Jis pritaria, kad jos nebūtų, bet nepritaria pašalinimo būdui? O gal lenta turėjo likti? Padiskutuos ir apsispręs "specialistai"?

Ką reiškia istorinių ženklų šalinimo ar keitimo "moratoriumas"? Kiek jis truks? Kol truks ekspertų diskusijos? Ir tik tada, nežinia kada, bus imtasi kokių nors veiksmų?

Politikų motyvai

Istorijos politika  — rimtas dalykas. Šiandieną politinėmis priemonėmis bandoma išskirti tam tikrus praeities įvykius. Dėl dabarties ir ateities tikslų įgyvendinimo. Kokių?

Primindami istorijos įvykius ar aukštindami asmenybes, politikai perauklėja visuomenę, siekia, kad tam tikros, jų manymu svarbios vertybės būtų labiau išskirtos. Naikindami ar niekindami kitų politikų akcentuotus praeitį menančius ženklus, jie kartu siunčia signalą visuomenei, kad tam tikri istoriniai pasakojimai yra praradę aktualumą dabarčiai ir ateičiai.

Kitaip tariant vyksta istorijos perrašinėjimas, kuris įtakoja lietuviškąją tapatybę. Neilgai trukus, tai gali pereiti ir į buitinį žmonių tarpusavio santykių aiškinimosi lygį.

Akivaizdu, kad šiandien kovos lauke susidūrė du lietuviškosios tapatybės modeliai. Šį konfliktą galima įvardinti ir suprantamiau: tai "tautininkų" ir "liberastų" razborkės. Teatleidžia man skaitytojai už žargoną. Bet juk negalime prognozuoti kokiu žargonu bus prabilta per šaukiamą protesto mitingą "Apginkime Lietuvos Didvyrius!“, kuris vyks prie karaliaus Mindaugo paminklo Vilniuje jau artimiausią trečiadienį.

Ar maratoriumas turėtų galioti ir mitingui "Apginkime Lietuvos Didvyrius!"?

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

80
Tegai:
Lietuva, Gitanas Nausėda, Jonas Noreika