Табличка в честь Йонаса Норейки на библиотеке академии наук

Ar veiks Lietuvoje moratoriumas istorinės atminties trynimui

98
(atnaujinta 17:12 2019.08.05)
Kazio Škirpos ir Jono Noreikos klausimu Prezidentas Gitanas Nausėda – aptakus. Prezidentas pasiūlė maratoriumą

Atminimo lenta Jonui Noreikai–Generolui Vėtrai nuo Vrublevskių bibliotekos sienos sostinės senamiestyje Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus sprendimu nuimta ankstyvą rytą daugiau nei prieš savaitę. Tačiau aistros verda iki šiol.

Nausėda žino, ką daryti

Sureagavo ir prezidentas Gitanas Nausėda. Anot išplatinto prezidentūros pranešimo spaudai, Vilniaus miesto savivaldybės sprendimai sukėlė rezonansą visuomenėje ir parodė, kad istorinė atmintis turėtų būti ne vieno kurio nors miesto ar savivaldybės spręstinas klausimas, o nacionaliniu lygiu priimama nutartis.

Kad būtų sprendžiama problema Prezidentas kviečia institucijas ir specialistus burtis diskusijoms, duosiančioms pradžią nacionalinės atminties politikos principų ir reglamento suformulavimui, kuriuo ir turėtų vadovautis atsakingi asmenys, priimantys sprendimus dėl istorinių įvykių atminties užfiksavimo.

Taigi bus formuluojami nacionalinės atminties politikos principai ir reglamentas kuriuo privalės vadovautis atsakingi asmenys, priimantys sprendimus dėl istorinės  atminties.

"Kol vyks tokių principų rengimas, kviečiu laikytis moratoriumo istorinės atminties trynimui",  — sakė prezidentas Nausėda.

Tai vis dėl to kažką trinsim iš atminties. Ateityje. Ar netrinsim? Dabar moratoriumas. Laikinai.

Tačiau ir laikinas moratoriumas istorinei atminčiai ne visiems priimtinas. Keistas ir pats žodžių ir prasmės derinys – moratoriumas atminčiai.

Štai Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) prezidiumas Jono Noreikos-Generolo Vėtros lentos nuėmimą vadina provokacija, ragina grąžinti ją Vrublevskių bibliotekai ir net siūlosi nukabintą lentą išpirkti.

Konservatorių prezidiumo penktadienį priimtoje pozicijoje sakoma, kad "TS-LKD nedalyvaus provokacijoje, kuri neturi nieko bendro su tikru ir nuoširdžiu istorinių žaizdų gydymu".

"Šiuo atveju turime vieningą partijos poziciją, tai pritarimas ir prezidento išsakytiems žodžiams dėl moratoriumo, tik mes manome, kad moratoriumas yra įgyvendinamas atstačius padėtį į prieš tai buvusią, grąžinant atminimo lentą", — pažymėjo Gabrielius Landsbergis.

Lietuvos politinių kalinių, tremtinių sąjunga šeštadienį tradiciniame sąskrydyje Ariogaloje taip pat priėmė rezoliuciją. Rezoliucijoje Jonui Noreikai skirtos atminimo lentos nuėmimas vadinamas nepagrįstu veiksmu, paneigusiu teismo sprendimą, kuriuo Noreikos veikla nelaikoma kolaboravimu.

Rezoliucijoje pabrėžiama, jog Vilniuje Kazio Škirpos vardu alėja buvo pavadinta už žinomus jo nuopelnus kovose už nepriklausomybę.

"Jis buvo vienas iš Lietuvos kariuomenės atkūrimo pradininkų, 1919 metais iškėlė Lietuvos trispalvę ant Gedimino kalno. Nepritariame, kad Kazio Škirpos alėja skubotai pervadinta Trispalvės alėja, nes dėl Kazio Škirpos antisemitinių tekstų jo kaltumas nėra įrodytas",  — teigiama rezoliucijos tekste.

Lietuvos žydai tarė žodį

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė neliko nuošaly ir taip pat išplatino pareiškimą. Jame reiškiamas susirūpinimas, "kad tam tikros Lietuvos politinės jėgos bei politikai, neturėdami jokio teisinio ar istorinio pagrindo, viešai ir aktyviai gina asmenis, kurių tragiškas likimas neatleidžia tų asmenų nuo atsakomybės ir veikų, kurias jie padarė II-jo Pasaulinio karo metais, ir kurios patenka į Jungtinių Tautų Genocido apibrėžimą (parafuotą Lietuvos Respublikos)  ir tarptautinio antisemitizmo apibrėžimą (pernai patvirtinto Lietuvos Vyriausybės)".

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė (LŽB) pakvietė šalies politinį elitą susilaikyti nuo asmenų, kolaboravusių su okupaciniais režimais gynimo.

"Primename, kad toks viešas gynimas kompromituoja ir tą darančiųjų, ir Lietuvos Respublikos reputaciją.  Atkreipiame dėmesį, kad tokie neatsakingi pasisakymai, kuriuos viešoje erdvėje išsako politikai, ginantys okupacinių režimų kolaborantus, ribojasi su Holokausto neigimu apskritai",  — pabrėžiama pareiškime.

Ar yra prezidento nuomonė

Prezidentūra pareiškė sieksianti būti nacionalinio susitarimo "moderatorė", o šalies vadovas paragino politikus nebelįsti į šį istorinių minų lauką.

Tačiau kokia paties prezidento asmeninė nuomonė dėl lentos J.Noreikai? Jis pritaria, kad jos nebūtų, bet nepritaria pašalinimo būdui? O gal lenta turėjo likti? Padiskutuos ir apsispręs "specialistai"?

Ką reiškia istorinių ženklų šalinimo ar keitimo "moratoriumas"? Kiek jis truks? Kol truks ekspertų diskusijos? Ir tik tada, nežinia kada, bus imtasi kokių nors veiksmų?

Politikų motyvai

Istorijos politika  — rimtas dalykas. Šiandieną politinėmis priemonėmis bandoma išskirti tam tikrus praeities įvykius. Dėl dabarties ir ateities tikslų įgyvendinimo. Kokių?

Primindami istorijos įvykius ar aukštindami asmenybes, politikai perauklėja visuomenę, siekia, kad tam tikros, jų manymu svarbios vertybės būtų labiau išskirtos. Naikindami ar niekindami kitų politikų akcentuotus praeitį menančius ženklus, jie kartu siunčia signalą visuomenei, kad tam tikri istoriniai pasakojimai yra praradę aktualumą dabarčiai ir ateičiai.

Kitaip tariant vyksta istorijos perrašinėjimas, kuris įtakoja lietuviškąją tapatybę. Neilgai trukus, tai gali pereiti ir į buitinį žmonių tarpusavio santykių aiškinimosi lygį.

Akivaizdu, kad šiandien kovos lauke susidūrė du lietuviškosios tapatybės modeliai. Šį konfliktą galima įvardinti ir suprantamiau: tai "tautininkų" ir "liberastų" razborkės. Teatleidžia man skaitytojai už žargoną. Bet juk negalime prognozuoti kokiu žargonu bus prabilta per šaukiamą protesto mitingą "Apginkime Lietuvos Didvyrius!“, kuris vyks prie karaliaus Mindaugo paminklo Vilniuje jau artimiausią trečiadienį.

Ar maratoriumas turėtų galioti ir mitingui "Apginkime Lietuvos Didvyrius!"?

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

98
Tegai:
Lietuva, Gitanas Nausėda, Jonas Noreika
JAV ir ES vėliavos, archyvinė nuotrauka

Vašingtonas nusprendė tikrųjų nubausti Europą

Nepaisant visų sunkumų tarp Trampo administracijos ir Amerikos IT gigantų, tokių kaip Facebook, Google ir Amazon, Trampas pasirengęs paaukoti transatlantinio solidarumo ir geros valios tarp JAV ir ES likučius, kad apsaugotų korporacijų pajamas

Senas, daugelį metų trunkantis konfliktas dabar perėjo į atvirus, skaudžius finansinius smūgius, siekiančius milijardus dolerių — Europos Sąjunga nori "prispausti" amerikiečių korporacijas, kurios dešimtmečiais dirbo ES nemokėdamos mokesčių, o JAV ketina nubausti Europos Sąjungą už bandymą įgyti minimalų fiskalinį suverenitetą.

Verta pagirti Donaldo Trampo komandą — jų kerštas pasirodė esąs labai tikslus, turint omenyje, kad jiems pavyko nustatyti konkretų Europos proveržio į laisvę iniciatorių ir idėjos, kad Amerikos IT verslas dirba "JAV Europos kolonijose" ir privalo mokėti mokesčius, autorių, o po šio identifikavimo buvo imtasi atsakomųjų Amerikos priemonių.

Prancūzijos prezidentas ir didelis mėgėjas pakalbėti apie Europos kaip pasaulio galios centro atkūrimą Emanuelis Makronas buvo Europos mokesčių Google, Facebook ir Amazon įvedimo autorius ir įkvėpėjas, todėl bendrovių, patekusių po Baltųjų rūmų "karštąja ranka", sąrašas buvo sudarytas taip, kad būtų sukeltas maksimalus diskomfortas Eliziejaus rūmams.

CNBC Amerikos finansų kanalas praneša:

"Prancūzijos bendrovių [veikiančių liukso segmente — Sputnik] akcijų kritimas įvyko po to, kai JAV paskelbė, kad jos gali nustatyti aukštas kai kurių šios kategorijos produktų kainas.

Pagal naujus tarifus, kurie gali įsigalioti sausio pabaigoje, JAV prekybos atstovybė galės imti iki 100 % siekiančius mokesčius už tokių prekių importą iš Prancūzijos. Numatoma suma [importo, kuriam taikomi nauji tarifai — Sputnik] yra 2,4 milijardo dolerių. Prancūzijos akcijų kritimas pakenkė įmonėms, kurioms priklauso "Louis Vuitton", "Hennessy", "Hermes", Christian Dior, "Gucci", "Yves Saint Laurent" ir "Balenciaga".

"Šimtas procentų yra gana daug", — "The Wall Street Journal of America" sakė Bruno Pavlovsky, "Chanel House" prezidentas. "Tai nėra tarifas. Šimtas yra bauda", — pridūrė jis.

Verta paminėti, kad Amerikos pareigūnai siūlo savo įvykių versiją ir tvirtina, kad kaltas yra Makronas, kuris neva nori diskriminuoti tam tikras Amerikos bendroves ES. Šis kaltinimas kelia tam tikrą skeptiškumą net tradiciškai patriotiškos Amerikos žiniasklaidos priemonėms.

"JAV mano, kad Prancūzijos mokesčių struktūra yra nesąžiningai nukreipta į dideles JAV interneto bendroves, tokias kaip Facebook, Google ir Amazon. Nepaisant to, kitos šalys vis labiau ieško būdų, kaip gauti pajamų iš įmonių, kurios uždirba milijardus dolerių savo rinkose", — praneša leidinys "Politico".

Trampo atsakomųjų priemonių pasirinkimą greičiausiai lėmė tai, kad "Prancūzijos rinkinys" buvo laikomas savotiška patikimumo sala ir saugiu prieglobsčiu investuotojams, kurie tikėjo, kad Prancūzijos įmonės, dirbančios tik su pasiturinčiais vartotojais, yra idealiai apsaugotos nuo koronaviruso epidemijos padarinių ir nuo prekybos karų rizikos.

Juodame gilios ekonominės krizės, kurioje Prancūzija pasinėrė į kovą su epidemija, fone, prabangos kompanijos atrodė kaip šviesos spindulys ir vilties šaltinis, taip pat simbolis, kad šalis, negalinti konkuruoti su Vokietija ar Kinija tradicinėje pramonėje, turi tam tikrų konkurencinių pranašumų tarptautinėje arenoje. Sumenkinti šį simbolį, faktiškai atimant iš šių bendrovių prieigą prie Amerikos rinkos, yra gera idėja, jei tikslas yra išgąsdinti Prancūzijos prezidento administraciją ir paveikti Europos mokesčių politiką apskritai.

Prancūzai gali pasielgti principingai ir įvesti mokestį Amerikos įmonėms (bent jau nacionaliniu lygmeniu), tačiau ar, pavyzdžiui, Vokietijos pareigūnai norės palaikyti tokio tipo bendro Europos mokesčio įvedimą, rizikuodami "100 % tarifu", pvz., vokiškų automobilių eksportui.

Kita vertus, šiuo atveju mes nekalbame apie tik ekonominį konfliktą. Tai diskusija apie pačių Europos politikų statusą. Lemiamas veiksnys, nurodantis faktinę nuosavybės teisę į tam tikrą teritoriją, yra klausimas, kam vietiniai verslininkai moka mokesčius. Kas turi teisę įvesti ir surinkti šiuos mokesčius, turi galią tam tikroje teritorijoje. Istorijoje būta atvejų, kai tam tikri užsienio prekeiviai ar verslininkai gavo teisę į neapmokestinamą prekybą ar paslaugų teikimą tam tikroje šalyje, tačiau tai vyko tik tuo atveju, jei ji anksčiau buvo pralaimėjusi karą ar tiesiog pasirašė tam tikras pasenusias pasidavimo sąlygas, gresiant karinei jėgai.

Twitter
© Sputnik / Александр Кряжев

Taigi, kai Amerikos įmonės tampa dominuojančiomis Prancūzijos internetinės reklamos ir internetinės komercijos rinkos dalyvėmis, jos gauna milijardus eurų iš Prancūzijos kompanijų (tuo pat metu turi galimybę sužlugdyti bet kurį Prancūzijos verslą, kai tiesiog neįmanoma efektyviai reklamuoti ar parduoti savo produktus internete). Be to, Prancūzijos biudžetas šioje situacijoje negali gauti nė cento, o tai reiškia, kad Prancūzija yra JAV kolonija arba bent jau neturi visiško ekonominio suvereniteto. Ir sprendimas įvesti kuklų trijų procentų mokestį yra ne tiek siekis papildyti biudžetą, kiek bandymas atkurti nepriklausomybę.

Svarbu tai, kad tiek Respublikonų, tiek Demokratų partija palaikė Trampo administracijos veiksmus, kad nubaustų Prancūziją — ir tai yra labai gera žinia Rusijai, ypač tuo atveju, jei Prancūzijos politikai staiga ims rodyti savo orumą.

Bent jau reaguodami į praeities grėsmes, Prancūzijos ir net Vokietijos valdžios atstovai parodė, kad yra pasirengę žengti toliau ir ginti savo teisę vykdyti nepriklausomą ekonominę politiką.

Jei padėtis ir toliau vystysis pagal šį scenarijų, tada, nepaisant to, kas laimės JAV rudens rinkimus, santykiai Vašingtono–Paryžiaus ir Vašingtono–Berlyno linijose toliau blogės.

Bus juokinga, jei netolimoje ateityje amerikiečių vartotojas "Chanel" kvepalus ar "Hermes" rankinę galės įsigyti tik kontrabandos būdu, o europiečiams teks ieškoti alternatyvų Amerikos socialiniams tinklams. Ekonominės deglobalizacijos daigai skverbiasi į užmegztų tarptautinių ryšių tarpsnį.

Toms šalims, kurioms dabartinė globalizuotos ekonomikos sistema netinka, tai yra paskutinis ir rimtas šansas ištaisyti praeities klaidas ir užsitikrinti patogesnę padėtį deglobilizuotoje ateityje.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
ES, JAV, Donaldas Trampas
Andžejus Duda

Pavojingas laviravimas. Lietuvai derėtų susimąstyti po rinkimų Lenkijoje

(atnaujinta 15:28 2020.07.13)
Andžejaus Dudos pergalė per Lenkijos prezidento rinkimus gali patikti ne visiems Lietuvoje. Kai kurios politinės jėgos per spalį vyksiančius Seimo rinkimus turės pakoreguoti programos gaires, atsižvelgdamos į Varšuvą

Tuo metu, kai prieš lemiamą prezidento rinkimų turą Lenkijoje buvo tylos diena, kovotojai už LGBT lygybę ėjo pagrindiniu Lietuvos sostinės prospektu. Čia buvo galima įžvelgti tam tikros simbolikos. Juk Varšuvoje susirėmė dvi ideologijos — tos pačios lyties asmenų meilės priešininkai ir šalininkai. Kalbant apie kitus Lenkijos užsienio ir vidaus politikos klausimus, Andžejaus Dudos ir jo oponento Rafalo Tšaskovskio nuomonės nesiskyrė taip kardinaliai.

Gal todėl, sužavėti šeštadienio "vaivorykštės" procesijos, Vilniaus rinkimų apylinkėje daug daugiau lenkų balsavo už LGBT tolerantišką Varšuvos merą nei už dabartinį ir naujai išrinktą prezidentą. Už Tšaskovskį buvo atiduoti 352 balsai, o už Dudą — tik 129.

Tuo metu, kai Lenkija vėl balsavo už tradicines šeimos vertybes, Lietuvos sostinėje ne tik vyko eitynės, remiančios LGBT žmones, bet ir seksualinių mažumų aktyvistai kone ultimatumo forma reikalavo iš Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos išreikšti atvirą paramą jiems.

Taigi, LGBT vertybių tema artėjančiuose Seimo rinkimuose gali būti lemiamas veiksnys politinėje kovoje dėl valdžios ateinantiems ketveriems metams. Tik klausimas, kuri iš lyderiaujančių Lietuvos politinių partijų drįsta atvirai ginti tradicines šeimos vertybes. Kol kas tik viena nedidelė, bet valdančioji partija — "Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga" savo programose pasisako už tradicinę šeimą.

Tie konservatoriai, kurių partijos pavadinime yra žodis "krikščionys" (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai), jau seniai atvirai remia liberalias vertybes. O jų partijos sąrašo "pirmas numeris" — buvusi finansų ministrė, Seimo narė Ingrida Šimonytė — nuo 2015 metų aktyviai remia partnerystės įstatymo projektą. Ji įsitikinusi, kad Lietuvai reikia įgyvendinti partnerystės įstatymo projektą, "kaip tai suprantama Vakaruose". Ji kalbėjo apie tai per praėjusių metų prezidento rinkimus, būdama kandidate į prezidentus nuo TS-LKD.

Tačiau pagrindiniai konservatorių varžovai artėjančiuose rinkimuose — valdančioji "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga", kuriai vadovauja Ramūnas Karbauskis, — dar turi atvirai pareikšti savo poziciją LGBT bendruomenės atžvilgiu. Kaip žinote, pagrindiniai LVŽS rinkėjai yra provincijos gyventojai. Būtent jie lėmė "valstiečių" pergalę 2016 metų Seimo rinkimuose.

Lietuvos, taip pat ir Lenkijos gilumoje šiandien jie tiesiog išlaiko patriarchalinę šeimos struktūrą. Būtent šis rinkėjas Lenkijoje pasitikėjo Andžejumi Duda. Gal todėl jis ir laimėjo.

Sprendžiant iš naujausių apklausų Lietuvoje, dvi pagrindinės opozicijos jėgos — konservatoriai ir "valstiečiai" — artėja prie Seimo rinkimų su vienodais rinkėjų pasitikėjimo rodikliais. LGBT vertybės gali būti lemiamos pergalėje. Priešingu atveju, mažai tikėtina, kad beveik visų politinių partijų programinės nuostatos smarkiai skirsis.

Akivaizdu, kad užsienio politikoje visos partijos kalbės apie konfrontaciją su "agresore" — Rusija. Kalbant apie Baltarusijos AE boikotą, jos taip pat bus vieningos ir stiprins valstybės gynybą dėl tarptautinio Šiaurės Atlanto aljanso kontingento Baltijos regione. Viskas, apie ką šiandien kalba Varšuva.

Per pastaruosius dvejus metus tarp Lietuvos ir Lenkijos buvo atkurti ne tik šilti, bet ir draugiški santykiai. Varšuvai šiandien ES nėra artimesnio rėmėjo nei Vilnius. Kitos dvi Baltijos šalys — Latvija ir Estija — nevienareikšmiškai palaiko Lenkijos valdžios iniciatyvas. Ir jei Rusijos konfrontacijoje yra visiška vienybė, tada dėl Europos vidaus problemų Ryga ir Talinas Varšuvai neteikia tokios vienareikšmiškos paramos, kokią teikia Vilnius.

Tačiau nereikia pamiršti, kad Lenkijos valdžia, vadovaujama "Teisės ir teisingumo" (PiS) partijos ir prezidento Dudos, šiandien vykdo agresyvią politiką ne tik prieš Maskvą, bet ir prieš Vokietiją. Lenkija ir Vengrija yra pagrindinės problemų sukėlėjos ES. Lenkai ir vengrai siūlo naują Europos Sąjungos modelį, pagrįstą ne liberalizmu, o konservatizmu — be tos pačios lyties asmenų santuokų ir Briuselyje įsikūrusių Europos parazitų parazitų. Todėl Lietuvai čia yra daugybė povandeninių akmenų, ant kurių galima paslysti.

Taigi, spalį Lietuvos rinkėjų, kaip kad praėjusį savaitgalį buvo Lenkijoje, laukia sunkus pasirinkimas — patriarchija ar agresyvus neoliberalizmas.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Lenkija, Lietuva, Andrzejus Duda
Dar šia tema
LGBT aktyvistai gali sutrukdyti Lenkijos draugystei su Baltijos šalimis
Ekspertas: Lietuva negalės būti "kietesnė" už Lenkiją palaikydama ryšius su JAV
Paaiškėjo paskutinės sociologinės apklausos prieš Lenkijos vadovo rinkimus rezultatai
Ledynas

"Rosgidromet" vadovas paaiškino naujų salų atsiradimą Arktyje

(atnaujinta 10:24 2020.07.14)
Kaip pažymėta, dabar sunku pasakyti, kiek dar reikės pakeisti Šiaurės poliarinio regiono geografinius ir navigacinius žemėlapius

VILNIUS, liepos 14 — Sputnik. Naujos salos Arktyje atsiranda dėl tirpstančio ledynų ir nuosėdų sekliame vandenyje, RIA Novosti pasakojo "Rosgydromet" vadovas Igoris Šumakovas.

"Vadinamųjų "naujųjų" salų atsiradimas Arktyje yra susijęs su ledynų skilimu. Tai pirmiausia siejama su Prano Juozapo Žemės salynu. Kai kuriais atvejais ledu padengti pusiasaliai, kai ledynas atsitraukė, buvo atskirti sąsiauriais nuo pagrindinės sausumos teritorijos ir tokiu būdu virto salomis", — sakė jis.

Anot jo, šis procesas tęsiasi ir šiandien, ir sunku pasakyti, kiek dar reikės pakeisti Šiaurės poliarinio regiono geografinius ir navigacinius žemėlapius.

Šumkovas taip pat pažymėjo, kad salos susidaro dėl kito proceso — nuosėdų kaupimosi sekliuose krantuose. Visų pirma, dėl šio proceso, Jaja sala atsirado rytinėje Laptevo jūros dalyje.

Jają salą atrado sraigtasparnių pilotai, skridę į Novosibirsko salas 2013 metų rugpjūtį. Vardas kilo dėl dviejų pilotų atsakymo į klausimą, kas pirmasis pastebėjo naująją salą. Abu pasakė "ja".

Tegai:
sala, Arktis, Rusija
Dar šia tema
Rusijos desantininkai pirmieji pasaulyje desantavosi iš stratosferos žemutinės ribos
Ką veikia JAV ir Britanijos karo laivai Barenco jūroje