Jono Noreikos memorialinė lentelė, archyvinė nuotrauka

Kaip Noreikos lentos atvejis verčia lietuvius imtis "rezistencijos"

134
(atnaujinta 17:16 2019.08.06)
Istorija dėl Jono Noreikos memorialinės lentos nukabinimo sukrėtė ir supriešino Lietuvos visuomenę, vieni pritaria sostinės mero veiksmams, o kiti net ragina dalyvauti mitinguose ir palaikyti rezistenciją

Prezidentas Gitanas Nausėda paskelbė moratoriumą Lietuvos istorinės atminties trynimui. Tačiau virtualiai Facebooke ir realiai gyvenime Lietuvos žmonės sureagavo priešingai. Moratoriumas Lietuvos istorinės atminties trynimui gavosi kaip visad — su nacionaliniais ypatumais. Turim ką turim.

Blogeris Zeppelinus — Raimondas Navickas džiaugiasi: "Pilietinė visuomenė pabudo! Meras Šimašius, žydų bendruomenės veikėjai bei jų rėmėjai iš užsienio pasiekė tai, ko nesugebėjo tautinės jėgos net prieš rinkimus — savo išpuoliais prieš Lietuvos didvyrius suvienijo patriotines jėgas ir pritraukė jaunimo dėmesį!".

Blogeris Zeppelinus  išreiškia "pagarbą tiems jauniems žmonėms, kurie nepabūgę galimų represijų įvykdė pilietinę akciją, nesankcionuotai papuošdami sostinę "nebemadingais" Lietuvos didvyrių atvaizdais bei užkabindami pašiepiančias merą lenteles ant monumentų".

Blogeris Zeppelinus savo Facebook užbaigia savo išreikštą džiaugsmą ir pagarbą kvietimu į mitingą.

"Šaunuoliai, vyrai. Taikaus pilietinio pasipriešinimo akcijos sumanytojams ir vykdytojams — mūsų pagarba ir respektas. Ta pačia proga primenu, kad rytoj, trečiadienį, po darbo valandų prieš mero Šimašiaus gyvenamojo namo langus organizuojamas mitingas "Apginkime Lietuvos didvyrius".

Kad būtų įtikinamiau savo Facebook laiko juostą Blogeris Zeppelinus — Raimondas Navickas papuošė iliustracija, kuri kaip virusas sparčiai plinta lietuviškoje veidaknygėje.

Moratoriumas plinta kaip virusas
© Photo : screenshot
"Moratoriumas" plinta kaip virusas

Nepraleido progos pasisakyti savo Facebook ir "Jaunosios Lietuvos" sąjungos pirmininkas Stanislovas Buškevičius.

Savo pasisakymą Stanislovas Buškevičius pradėjo klausimu: "Kas jūs esate, drauge Remigijau Šimašiau?".

Ir pats į savo klausimą pabandė atsakyti: "Po žymių lietuvių Kazio Škirpos ir Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo išniekinimo, interneto platybėse gausu spėlionių, pamąstymų, teiginių apie Šimašiaus atliktų veiksmų motyvaciją. Vieni ji vadina besmegeniu, giliai kompleksuota asmenybe, kiti — Maskvos agentu arba bent jau naudingu Putinui idiotu".

Neapsieita ir čia, ir šiuo atveju be Rusijos, be Kremliaus ir be Putino. Klasika.

Stanislovas Buškevičius priėjo išvados, "kad loginės neatitikties čia nėra. R. Šimašius yra pakankamai protingas bei gudrus, kad atliktų įvairias užduotis ir tuo pačiu yra visiškas besmegenis, kad sutiko dirbti prieš Lietuvą". Ir po savo išvada pasirašė — Stanislovas Buškevičius bei pakvietė tęsti "rezistenciją".

Stanislovas Buškevičius: besmegenis R.Šimašius dirba prieš Lietuvą
© Photo : screenshot
Stanislovas Buškevičius: besmegenis R.Šimašius dirba prieš Lietuvą

"Rezistencijai" pritaria ir ją populiarina istorikas, Seimo narys, konservatorius Arvydas Anušauskas.

"Štai tokia rezistencija — plinta po Vilnių "Generolo Vėtros" memorialinės lentos kopijos. Bet kur, bet kokiose vietose. Jau pradedantiems šaukti apie "provokacijas", siūlau vieną kartą perskaityti užrašą, kuriame kalbama tik apie antisovietinę rezistenciją. Nieko daugiau. Bet ir nieko mažiau. Kodėl būtent taip? Todėl, kad toje memorialinėje lentoje didesnė žmonių dalis mato sau svarbią istorijos dalį (net nesieja to su J. Noreika). Ir nori, kad būtų gerbiamas toks požiūris, net jei kam nors jis atrodo nepakankamas ar ribotas šioje "politinio korektiškumo" epochoje", — rašo Anušauskas.

Arvydas Anušauskas taip pat pritaria rezistencijai
© Photo : screenshot
(Arvydas Anušauskas taip pat pritaria "rezistencijai").

O Vytautas Sinica jau siūlo įsigyti Jono Noreikos — Generolo Vėtros marškinėlių.

Seimo nario padėjėjas, politologas Vytautas Sinica: "Rašykite komentaruose arba privačia žinute, jeigu domintų tokie Noreikos marškinėliai, taip pat kiek ir kokio dydžio norėtumėte. Ne, pelno į kišenes nekrausiu. Mano motyvacija ta, kad bus gražu, kai susirinks į vieną vietą daug Noreikų".

Ar daug susirinks Noreikų į mitingą "Apginkime Lietuvos didvyrius" pamatysime visai greitai — ateinantį trečiadienį.

O kiek kainuoja Noreikos marškinėliai?
© Photo : screenshot
O kiek kainuoja Noreikos marškinėliai?

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

134
Tegai:
Jonas Noreika
Dar šia tema
Ekspertas: Nausėdos žodžiai apie "istorinės atminties ištrynimą" — neadekvatūs
Landsbergis dėl Noreikos lentos kreipėsi į Šimašių ir Nausėdą
Vilniaus meras: pašalinti lentą naciui. Lietuvos seimūnai: ar nenušalinus mums mero?
Sostinės merija nusprendė nuimti atminimo lentą poetei Valsiūnienei
Люди в защитных масках на улице

Europa atrado savo problemų kaltininką

(atnaujinta 16:34 2021.03.03)
Europos diplomatijos vadovas Žozepas Borelis, kalbėdamas Europos Parlamento komiteto dėl užsienio kišimosi į demokratinius ES procesus posėdžiuose, apkaltino Rusiją dezinformacijos kampanija

Šia kampanija, anot jo, siekiama sumenkinti ES demokratiją ir susilpninti tarptautinį bendradarbiavimą.

Borelis atkreipė dėmesį į ypatingą melagingos ar klaidinančios informacijos pavojų vykstančios pandemijos akivaizdoje.

"Matėme, kaip prokremliški kanalai skleidžia teiginius, kad kaukių nešiojimas yra nenaudingas, arba įkaitindavo balsus prieš karantiną", — sakė jis. Dabar, diplomato manymu, išryškėjo Maskvos vakcinų diplomatija, kuria, viena vertus, bandoma diskredituoti vakarietiškus preparatus ir jų gamintojus, kita vertus, šlovinti ir aktyviai propaguoti savo darbus.

Pareigūno susirūpinimas yra suprantamas. Tuo metu, kai Rusijoje daugumos žmonių gyvenimas normalizavosi su minimaliais nepatogumais, o valdžia palaipsniui panaikina dėl pandemijos nustatytus apribojimus, Europoje kyla naujų karantino sugriežtinimų banga. Suomijoje įvesta nepaprastoji padėtis. Čekijoje dėl didžiausio sergamumo pasaulyje gyventojams draudžiama palikti savo gyvenamąsias vietas. Apribojimai sugriežtinti ir Italijoje.

Savo ruožtu beveik metus draudimų išvarginti ir namuose sėdintys Europos gyventojai vis nenoriau priima valdžios argumentus, kad visos šios priemonės taikomos tik jų pačių labui. Masiniai protestai apėmė praktiškai visą žemyną.

Situacija yra tokia sunki, kad prieš mūsų akis byra Europos gretų harmonija. Čekija kreipėsi į Rusiją su prašymu tiekti "Sputnik V" — tai yra sutarta šalies prezidento ir ministro pirmininko pozicija. Slovakija žengė dar toliau ir, sekdama Vengrijos, Serbijos ir daugelio kitų šalių pavyzdžiu, Rusijos preparatą registravo pagreitinta tvarka, nelaukdama Europos reguliavimo institucijos patvirtinimo. Lenkams, kurių situacija su koronavirusu taip pat labai sunki, kreiptis į Rusiją pagalbos — neįsivaizduojamas dalykas, todėl jie pradėjo derybas su Kinija dėl COVID-19 vakcinos pirkimo.

Situacija vis labiau primena tą, kuri įvyko lygiai prieš metus — kai Europos Sąjunga parodė visišką bejėgiškumą ekstremalioje situacijoje, o jos narės buvo priverstos įveikti ūmiai apėmusią krizę.

Oro uostas
© Sputnik / Владимир Астапкович

Skirtumas yra tas, ir tai iš tikrųjų yra labai svarbu, kad tada visuotiniu mastu įvyko force majeure. Tada paaiškėjo, kad Briuselis iš esmės yra neveiksnus, kai reikia skubiai reaguoti į ekstremalias aplinkybes. Tai, žinoma, buvo nemalonus atradimas Europai, tačiau ES bejėgiškumas toje situacijoje galėtų būti jei ne pateisinamas, bet bent jau paaiškintas ypatingu netikėtumu ir tuo pačiu globaliu iškilusios problemos pobūdžiu.

Dabar situacija gerokai skiriasi.

Kai pandemijos protrūkio staigmena atslūgo, Europos Sąjunga vėl atsidūrė ant žirgo, nes tai, kas visada buvo laikoma jos stipriosiomis pusėmis, sulaukė paklausos: strateginis planavimas, sudėtingų procesų organizavimas, lėšų kaupimas ir paskirstymas. Visuose naujausiuose Europos valdžios institucijų veiksmuose, pradedant precedento neturinčio ekonomikos atkūrimo plano priėmimu, buvo skaidriai matomas arogantiškas pažadas visam pasauliui parodyti, kaip kovoti su tokiomis grėsmėmis.

Parodė.

Rezultatas buvo nesėkmės svarbiausiose veiklos srityse. Europos pasirinkta karantinų strategija virto fiasko, o "katastrofos" sąvoka vis labiau tinka gyventojų skiepijimo padėčiai apibūdinti.

Tuo pačiu metu dabartinio vaizdo niūrumas yra ypač akivaizdus, ​​atsižvelgiant į klestinčią padėtį šalyse, kurioms Europa ketino duoti patarimus kovoje su pandemija.

Ir visa ko esmė — klaidingi Europos valdžios sprendimai. Tai kenkia Europos Sąjungos reputacijai kur kas labiau nei jos sumišimas ir neveikimas lygiai prieš metus.

Esant tokiai situacijai, reikšmingi tampa Rytų Europos valstybių bandymai atlikti savarankiškus veiksmus. Jie, žinoma, žino savo nepilnavertiškumą ES, taip pat tai, kad dėl koronaviruso problemos yra pasmerkti gauti paramą likučių principu. Todėl vis daugiau šalių nustoja kantriai laukti savo eilės ir imasi Briuselio nesankcionuotų veiksmų.

"Brexit" bei augančio Lenkijos ir Vengrijos euroskepticizmo kontekste šalių, kurios nėra linkusios atsigręžti į Briuselį, elgesys — net ir dėl nenugalimos jėgos aplinkybių — atrodo kaip negeras ženklas Europos Sąjungai.

Beveik prieš šešerius metus Europa su entuziazmu surengė sau migracijos krizę, su kurios pasekmėmis vis dar kovoja. Kova su pandemija sukėlė dar vieną aukšto lygio nesėkmę Europos politikoje. Pasirodo, per trumpą laikotarpį įvyko daugybė strateginių klaidingų skaičiavimų su sunkiomis pasekmėmis.

Esminis Briuselio atsisakymas pripažinti savo klaidas, primetant kaltę išoriniams priešams, kenkiantis Europos demokratijai ir solidarumui, garantuoja, kad šios klaidos nėra paskutinės.

Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
COVID-19, koronavirusas, pandemija, Rusija, ES
Dar šia tema
Lietuva pasirengusi pasidalinti vakcina su Ukraina tik tuo atveju, jei bus perteklius
Lietuva ES vakcinų gamintojams papasakojo, kaip išplėsti gamybą
Puškovas išjuokė Zelenskio pasiūlymą padėti Lietuvai gaminant vakciną
Lenkija paragino vakcinų nuo COVID-19 gamintojus "pasidalinti" licencija
Gitanas Nausėda ir Gabrielius Landsbergis, archyvinė nuotrauka

Konservatoriai spaudžia prezidentą dėl EVT. Ar Landsbergis pakartos Ušacko likimą?

(atnaujinta 14:52 2021.03.03)
Konservatoriai neatsisako planų atskirti prezidentą nuo Briuselio. Gitanas Nausėda priešinasi. Kuo tai gali baigtis?

Pastaruoju metu tapo aišku, kad konservatorių santykiuose su Nausėda ne viskas gerai — manytina, kad jų iniciatyva siųsti į ES valstybių vadovų susitikimus savo premjerę, o ne prezidentą atsirado ne tuščioje vietoje.

Tiesa, iš pradžių atrodė, kad tai tik simboliniai bandymai paspausti valstybės vadovą. Bet vėliau paaiškėjo, kad pusiaukelėje konservatoriai sustoti neketina — nusprendė rengti įstatymo projektą, kuris nustatytų, kas turėtų važiuoti į Briuselį.

Pažymėtina, kad konservatorių argumentai, bandant pakoreguoti ilgametę tradiciją, yra silpni. Net jų koalicijos partnerių liberalų atstovas Eugenijus Gentvilas pažymėjo: "Man natūraliai kiltų klausimas, kodėl tiems patiems konservatoriams 2008–2009 metais nekilo jokių klausimų. Grybauskaitė pasiėmė teisę važinėti, ir tiek. Dabar jau kyla".

Žinoma, galima teigti, kad Grybauskaitė monopolizavo keliones į Briuselį, nes puikiai orientavosi tiek užsienio ir saugumo politikos klausimuose, tiek ekonominiuose reikaluose. Tačiau Nausėda irgi yra geras ekonomistas, ir šiuo atveju (jau nekalbant apie tarptautinius santykius) Šimonytė neturi prieš jį jokio pranašumo.

Tuomet galima pagalvoti, kad konservatoriai paprasčiausiai nori dominuoti užsienio politikoje. Tačiau Nausėda pareigingai vykdo proamerikietišką ir antirusišką politiką. Atitinkamai, "Tėvynės sąjungos" motyvai greičiausiai yra kitokie.

Kaip pažymėjo vienas iš "valstiečių" lyderių Saulius Skvernelis: "Konservatorių partija atėjo į valdžią ir jėgą demonstruoja, bando pasiimti kuo daugiau galių". "Nemanau, kad yra konservatorių galvojimas apie geresnį valstybės atstovavimą. Man atrodo, kad yra bandoma organizuoti politinės galios centrų slinktį, akumuliuojant didesnę galią vyriausybėje, ir tą daryti būtent prezidentūros, kaip institucijos, sąskaita", — pridūrė laikinas socialdemokratų vadovas Mindaugas Sinkevičius.

"Dabar valdantieji, greičiausiai, tikrina, kiek galima pastumdyti tas įtakos galias, nes dalyvavimas Europos Vadovų Taryboje (EVT) politine prasme yra svarbus ne tik šalies interesams atstovaujant, bet ir pasididinant savo matomumą ir svarbą", — apibendrinano politologas Ramūnas Vilpišauskas.

Trumpai tariant, akivaizdu, kad konservatorių veiksmų tikslas — ne užsienio politikos kontrolė ir rūpinimasis valstybės interesais, o siekis palaužti Nausėdos pasipriešinimą kovoje dėl valdžios (politinės įtakos), padaryti jį rankiniu prezidentu, kaip tai įvyko Grybauskaitės, iš kurios jie nenorėjo atimti jokių teisių, atveju.

Žinoma, dabartinis valstybės vadovas tai puikiai supranta ir sureagavo aštriai — pažadėjo vetuoti įstatymą, numatantį premjero dalyvavimą EVT susitikimuose, ir paragino vyriausybę rūpintis krizės valdymu, o ne eskaluoti atstovavimo EVT klausimą.

Po tokių prezidento žodžių konservatoriai — jeigu jie norėtų išvengti konflikto su juo — turėtų apsiraminti. Tačiau jų lyderis Gabrielius Landsbergis pareiškė, kad reikia leisti kiekvienam turėti savo nuomonę ir, jeigu nepavyks susitarti, palikti sprendimą Seimui.

Tiesą pasakius, suprantama pozicija partijos lyderiui, bet ne užsienio reikalų ministrui, kuris pagal savo institucinį statusą turėtų susilaikyti nuo tokių gan agresyvių pareiškimų prezidento atžvilgiu. O kadangi jis nesusilaikė, galima konstatuoti, jog besitęsiančios kalbos apie tai, kas turėtų atstovauti Lietuvai EVT, nėra paprasta diskusija — jos reiškia, kad Nausėda (a) tikrai nesutaria su konservatoriais ir (b) neketina jiems paklusti.

Jeigu spaudimas jo atžvilgiu tęsis (o taip greičiausiai ir bus), galima prisiminti, kaip Grybauskaitė privertė atsistatydinti užsienio reikalų ministrą Vygaudą Ušacką — jei Landsbergis nori politikuoti, tegul politikuoja, bet tik kaip partijos pirmininkas, o ne kaip URM vadovas, turintis remti prezidentą, o ne kvestionuoti jo galias.

Trumpai sakant, Nausėdos, atrodo, laukia sunkūs laikai, esminių išbandymų metas, nes jis bando mesti iššūkį "piktiems Lietuvos politikos genijams". Bus įdomu stebėti, kaip jam toliau seksis šiame nulinės sumos žaidime. Jeigu jis nori laimėti, turės veikti ryžtingai, ir, pavyzdziui, užsienio reikalų ministro pakeitimas taptų "rezultatyviu smūgiu".

P. S. Šiandien aišku, kad aptariamos situacijos esmė — ne nauda Lietuvai, o kova dėl valdžios. Jeigu pažiūrėtume į problemą teoriškai, nepriklausomai nuo asmenybių ir partinių preferencijų, pirmiausia savo žodį turėtų teigti Konstitucinis Teismas, o po to galima bus galvoti, kaip įgyvendinti jo sprendimą.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Gitanas Nausėda, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), konservatoriai
Dar šia tema
Nausėda paragino sudaryti ilgalaikį vakcinų tiekimo į ES grafiką
Šimonytė pažymėjo, kad jos dalyvavimas EVT kai kuriais atvejais būtų praktiškesnis
Ekspertas: vargu ar Lietuvos vadovas perleis savo įgaliojimus ministrei pirmininkei
Pasienietė tikrina dokumentus

Pasieniečiai sulaikė Vokietijoje ieškomą moterį

(atnaujinta 18:38 2021.03.03)
Iš Lenkijos vykusi ieškomoji naudojosi kitai, kur kas jaunesnei, Vokietijos pilietei išduotu vairuotojo pažymėjimu

VILNIUS, kovo 3 — Sputnik. Kalvarijos pasieniečiai sulaikė į Lietuvą vykusią dvigubą Vokietijos ir Tadžikijos pilietybę turinčią moterį, kurios kaip kaltinamosios nusikaltimu paiešką yra paskelbusi Vokietija, praneša Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).

Antradienį VSAT pareigūnai ties Kalvarijos savivaldybės Tarnaukos kaimu, kelyje Seinai–Lazdijai, patikrinti sustabdė ką tik iš Lenkijos įvažiavusį mikroautobusą "Mercedes Benz Sprinter" lietuviškais numeriais. Pasieniečiai patikrino juo į Lietuvą vykusių asmenų dokumentus.

Tarp keleivių buvo moteris, kontrolei pateikusi 20-ies Vokietijos pilietei išduotą vairuotojo pažymėjimą. Kalvarijos pasieniečiams keleivė pasirodė įtartina, todėl jie ėmėsi papildomų patikros veiksmų. Netrukus nustatyta, kad ši moteris išties yra 37-erių ir turi dvigubą Vokietijos ir Tadžikijos pilietybę.

VSAT pareigūnai per Lietuvos ir Lenkijos pasienio, muitinės ir policijos tarnybų bendradarbiavimo centrą Budziske taip pat gavo informacijos, kad šios keleivės kaip kaltinamosios nusikaltimo padarymu paieška yra paskelbta Vokietijoje.

VSAT pareigūnai ją išlaipino iš mikroautobuso, sulaikė ir uždarė į areštinę. "Mercedes Benz Sprinter" vairuotojui ir kitiems keleiviams leista vykti toliau.

Dėl dokumento pagrobimo arba pagrobtojo panaudojimo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Sulaikytajai gresia bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Tegai:
Vokietija, pasieniečiai, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT)
Dar šia tema
Neapdraustą automobilį vairavęs Baltarusijos pilietis mėgino papirkti VSAT pareigūnę
Neries upėje rasta 2 tūkst. pakelių kontrabandinių cigarečių
Vilniaus rajone girta automobilio vairuotoja nuvažiavo į griovį ir apsivertė