Президент Литвы Гитанас Науседа, архивное фото

Nausėda ir Rusija: jau aišku, kad užsienio politikoje Lietuva turi Grybauskaitę-2

234
(atnaujinta 16:08 2019.08.16)
Nors pasibaigus Dalios Grybauskaitės valdymo laikotarpiui visuomenėje pakvipo permainų laikais, tačiau naujasis prezidentas neketina keisti požiūrio į didžiausią savo kaimynę Rytuose ir jau spėjo pademonstruoti gana griežtą savo poziciją ryšių su Putinu atžvilgiu. Kas tai, jei ne Grybauskaitės politikos tęstinumas?

Prezidentūrą palikus Grybauskaitei netrūko piliečių, kurie iš Gitano Nausėdos tikėjosi permainų. Kaip bus kitose srityse, galbūt, dar galima diskutuoti, bet kas susiję su santykiais su Rusija, panašu, kad politika kaip buvo, taip ir liks rusofobija valstybiniu lygiu...

Su Putinu nesikalbės

Kad tikrai yra taip, abejonių nepaliko pats prezidentas. Rugpjūčio 13 dieną LRT jis pareiškė su Vladimiru Putinu nesikalbėsiąs.

"Apie ką būtų galima kalbėti šiuo metu su Rusijos prezidentu Putinu? Kol turime tokią situaciją Ukrainoje, kol turime tolesnį įtampos eskalacijos procesą visame regione, kalbėti tiesiog diplomatinius, malonybinius žodelius nematau pagrindo, o svarbiausia — neturiu tam moralinės teisės", — tvirtino Nausėda.

Nors skamba aštriai, bet pareiškimas — niekuo ypatingas. Jis visiškai nesiskiria nuo Nausėdos pirmtakės laikysenos, šiai kadaise įvardijus Rusiją neva "teroristine" valstybe. Lietuvos Prezidentūra kaip anksčiau, taip dabar su Rusija toliau renkasi ne konstruktyvų dialogą, o vis besitęsiančią konfrontaciją. Ji grindžiama frazėmis apie Ukrainą, tariamą Rusijos agresiją ir t. t. Žodžiu, nieko naujo.

Vizitas Vokietijoje

Įdomiau nebent tai, kad pats Nausėda ir suvokia, ir atvirai pripažįsta, kad tokią poziciją renkasi toli gražu ne visa ES, tarp kurios narių-valstybių juntamas tam tikras skilimas Rusijos klausimu. Pavyzdžiui, Vokietija, kur netrukus po to naujasis prezidentas ir viešėjo. Berlyne susitikęs su Merkel, Nausėda vystė tipiškas neva "puolančio" (bet vis neužpuolančio...) ruso tematiką.

Kanclerę jis ragino nenuleisti rankų kovoje su "dezinformacija", t. y. Vakarų propagandos "pagrindinės linijos" neatitinkančia informacija ir, be to, tęsti jau Rusijos atžvilgiu taikomas sankcijas tol, kol ši nenutrauksianti savo tariamos agresijos Ukrainoje.

Ypač Nausėdą jaudino Vokietijos, Austrijos ir Norvegijos kartu su Rusija vystomas "Nord Stream-2" dujotiekio projektas per Baltijos jūrą. Prezidentas įvertino jį kaip tariamą grėsmę Europos "energetinei nepriklausomybei", nes "Nord Stream-2" grasina iš Ukrainos atimti rusiškų dujų tranzito teikiamas pajamas ir sudaryti žymią konkurenciją savomis gamtinėmis dujomis prekiaujančioms Jungtinėms Valstijoms.

Tačiau Vokietijai tokie motyvai ne tokie svarbūs. Ji tikrai tęs "Nord Stream-2" įgyvendinimą, ir tai lems ne kokios nors frazės apie "demokratiją", o labai realūs geoekonominiai interesai, kurie neaplenkia ir kitų didžiųjų ES valstybių, pavyzdžiui, Prancūzijos ir Italijos, kurios, nors JAV ir pyksta, yra ne mažiau suinteresuotos ryšių su Rusija plėtra.

Prezidentas — JAV "vasalato" atstovas

Šiame kontekste Lietuva, kaip ir kitos Pabaltijo šalys kartu su kaimynine Lenkija, atsiduria kone tiesioginių JAV vasalų stovykloje. Iš tiesų pats Rytų Europos regionas, skiriantis Vokietiją ir apskritai vidurio Europą nuo Rusijos, — tam tikra buferinė zona, šiandien aptarnaujanti kone išimtinai Jungtinių Valstijų interesus, kurie, kaip rodo pastarųjų kelerių metų politinės bei ekonominės tendencijos (pavyzdžiui, žlugusi TTIP sutartis), neretu atveju išsiskiria su didžiųjų ES valstybių reikalais.

Vertėtų pažymėti, kad Nausėda, faktiškai būdamas vieno iš europinių JAV vasalatų atstovų, Rusijos atžvilgiu perdėtai susireikšmina. Dėl visiškai akivaizdžių priežasčių, su Putinu jis turėtų labai daug apie ką pakalbėti. Tiktai bėda ta, kad Lietuva neturi ir, pagal esamą savo kryptį, negali turėti savarankiškos užsienio politikos, ar apskritai laikysenos (kokią kadaise, 2009-aisiais, apgaulingai žadėjo Nausėdos pirmtakė Grybauskaitė).

Todėl Rusija ir neturi apie ką kalbėti su Lietuvos, kaip ir kitų Pabaltijo kraštų, vadovais. "Nes, — kaip taikliai pažymi komentatorius Pavelas Šipilinas, — jai lengviau kalbėtis tiesiogiai su JAV". Kitaip tariant, nėra prasmės kelti esminių klausimų kokiems nors vietininkams, kai galima betarpiškai kreiptis į jų šeimininkus.

Grybauskaitė-2

Visa tai tik parodo, kad iš esmės nuo Grybauskaitės išėjimo iš Prezidentūros niekas per daug nesikeičia.

Nors... Praėjo vos mėnuo, tad laiko prieš akis — dar daug. Bet panašu, kad kaip viskas buvo, taip ir liks. Nes ar vienas, ar kitas prezidentas, bet už jų stovinčios valdančiųjų sluoksnių grupės — vienos ir tos pačios. Kiekvienas politikas šiuo požiūriu tik vykdo jų užsakymą.

Panašu, kad užsakymas nesikeičia. Nuo 2009-ųjų iki 2019-ųjų turėjome Grybauskaitę. O dabar, kad ir vyrišku bei, galbūt, visuomenei kiek patrauklesniu pavidalu, turime Nausėdą. Kiek tai liečia Rusiją ir tarptautinius santykius apskritai, Nausėda reiškia rusofobinių Grybauskaitės tradicijų tąsą. Ar bus jis kitoks kituose valstybinio gyvenimo baruose — parodys laikas. Bet užsienio politikoje jau viskas aišku: turime Grybauskaitę-2.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

234
Tegai:
Dalia Grybauskaitė, Vladimiras Putinas, Rusija, Gitanas Nausėda
Dar šia tema
Naujasis Lietuvos prezidentas "nustūmė" Ukrainą į šoną
Pirmas blynas prisvilęs? Ką per mėnesį spėjo padaryti Lietuvos prezidentas
Lietuva sugalvojo, kaip "atkeršyti" Latvijai dėl su Astravo AE susijusio sprendimo
Ekspertas papasakojo, kaip Astravo AE atidarymas sunaikins "Baltijos vienybės" idėją
RT logotipas, archyvinė nuotrauka

RT transliavimo draudimas: Vakarai pamiršo, kaip kovoti su Rusija

(atnaujinta 12:45 2020.07.10)
Lietuva uždraudė savo teritorijoje transliuoti penkis RT kanalus. Tai atsitiko per savaitę po to, kai Latvijos valdžia žengė panašų žingsnį. Kita eilėje — Estija, kurios užsienio reikalų ministras taip pat neatmetė panašaus sprendimo galimybės

Kitokios Talino pozicijos šiuo klausimu tikimybė yra menka: tiek atsižvelgiant į tradicinį antirusišką trijų "Baltijos tigrų" sutarimą, tiek atsižvelgiant į tai, kad būtent Estijos valdžia buvo aktyviausia ir nuosekliausia sudarydama kliūtis Sputnik agentūros darbui respublikoje. Kaip žinote, norėdami pasiekti norimą rezultatą, jie ėmė tiesiogiai pulti darbuotojus, grasindami baudžiamuoju persekiojimu.

Vis dėlto įdomiausias visoje istorijoje yra oficialus Vilniaus sprendimo pagrindimas. Pats teiginys, kad RT kontroliuoja Dmitrijus Kiseliovas, kuriam taikomos Vakarų sankcijos, tariamai tapo priežastimi imtis priemonių prieš "jo" žiniasklaidos išteklius.

Esmė net ne ta, kad šis teiginys yra netiesa, už ką Lietuvos valdžia buvo papeikta įgiliomis pastabomis, kurių autoriai priminė, kad RT neturi nieko bendro su MIA "Rossija segodnia" struktūromis, kurioms iš tikrųjų vadovauja Dmitrijus Kiseliovas.

Dar svarbiau, kad visa tai kadaise buvo: lygiai prieš savaitę, kai Latvijos nacionalinė žiniasklaidos taryba paaiškino RT transliacijų draudimą sakydama, kad televizijos kanalai yra "faktiškai kontroliuojami ir prižiūrimi" Dmitrijaus Kiseliovo. Tuomet lygiai tokiu pačiu būdu Margarita Simonian ir Rusijos užsienio reikalų ministerija pakomentavo akivaizdų Latvijos oficialių struktūrų neprofesionalumą, nes jų sprendimas buvo grindžiamas atvirais beprotiškais teiginiais.

Tuo metu dar buvo galima paaiškinti įvykį atsitiktinumu ir konkrečių vykdytojų klaida: galų gale ne viena sistema neapdrausta nuo diletantų ir tinginių. Tačiau panašiose situacijose atsidūrusiai valstybei — ne komilfo viską atšaukti, net jei ją atvirai pakišo jos pačios valstybės pareigūnai.

Tačiau pakartojus situacijai Lietuvoje, tampa aišku: atsitiktinės klaidos nebuvo ir nėra. Visa tai yra sąmoninga Latvijos ir Lietuvos valdžios pozicija, kurios principas yra "ir taip tiks".

Suprantama, kad draudimas transliuoti RT yra politinis sprendimas. Bet ar to buvo neįmanoma paaiškinti teisiškai "grynesniu" motyvu? Žinoma, galima. Bet tam reikėtų atsakingiems departamentams labiau pasistengti, ieškoti spragų teisės aktuose.

Kadaise būtent ši ypatybė — teisinis miklumas atitikti bent jau išorinį sprendimų nepriekaištingumą — buvo vienas iš svarbiausių Vakarų demokratijos kozirių. Ji atrodė nepaprastai pergalingai kitų politinių sistemų, kurios nebuvo linkusios vargintis dėl oficialių procedūrų, fone.

Bet nuo to laiko nutekėjo daug vandens. RT transliavimo uždraudimo klausimu Baltijos šalys ėjo tokiu keliu, kurį pastaraisiais metais išsirinkdavo visiškai kitos ir daug galingesnės valstybės.

Amerikiečiams mojavimas mėgintuvėliu su nežinomais milteliais pakeitė tikrai egzistuojančių aplinkybių, kuriomis galima būtų bandyti pateisinti invaziją į Iraką priešais tarptautinę bendruomenę, paiešką. Britai surengė grandiozinį pasirodymą aplink Skripalių apsinuodijimą — ir jiems visiškai ne gėda dėl prošvaisčių, akivaizdžių "skylių" šiuo klausimu. Nyderlandai, teisingumą pavertę savo nacionaliniu prekės ženklu, MH17 bylos nagrinėjime rodo tokius teisinius "kūlvirsčius", kad jau net niekas nesistebi.

Tokių pavyzdžių — ne tik Rusijoje, bet ir Kinijos, Irano, Venesuelos ir kitų "​​šalių atskyrėlių" atžvilgiu yra tiek daug, kad jie jau seniai iš retų išimčių virto kasdienybe. Tokiomis aplinkybėmis Lietuvos ir Latvijos valdžios institucijų pozicija RT transliavimo draudimo istorijoje atrodo visiškai organiškai: kam įsitempti, jei to galima nedaryti, tiesiog pateikus akivaizdžią nesąmonę kaip oficialią poziciją?

Tai netgi turi savo logiką: auditorija, turinti antirusiškų pažiūrų, bus patenkinta paaiškinimais apie "Kiseliovą kontroliuojantį RT" (kaip ir apie "Putiną, kuris apnuodijo Skripalius" arba "Kremlių, kuris numušė "Boeing" virš Donbaso"), ir Vakarai vis dažniau nemato priežasčių švaistyti išteklius Rusijai ir jai užbučiuojančioms jėgoms, nes matyt, laiko šią užduotį įtikinti ir patraukti į savo pusę beviltiška.

Iš pradžių šį (atvirai apgaulingą) požiūrį sukūrė informacinė, politinė, ideologinė ir net moralinė Vakarų monopolija. Būtent dėl jos tam tikru momentu jie nustojo manyti, kad reikia kruopščiai ir profesionaliai vykdyti savo politiką — tiek apskritai, tiek konkurentų atžvilgiu. Dėl to jie patys nepastebėjo, kaip prarado šią monopoliją, taip pat ir dėl kompetencijų praradimo bei atsipalaidavimo ir įsitikinimo, kad tiks ir taip.

Dabar situacija kitokia. Dabar visos tos pačios jėgos nemato prasmės efektyviai dirbti ir rimtai kvalifikuotai stengtis vien dėl to, kad pačios susitvarkys, o priešo vis tiek neįtikinsi.

Stebina tai, kad jie rimtai tiki (ir tai patvirtina neseniai priimti Baltijos šalių sprendimai dėl RT), jog toks profesionalus, tiksliau, akivaizdžiai neprofesionalus požiūris nulems jų ideologinę ir geopolitinę pergalę prieš Rusiją.

Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
RT, Baltijos šalys, Rusijos žiniasklaida, Rusija
Temos:
Vakarų kampanija prieš Sputnik ir RT
Dar šia tema
Simonian sureagavo į galimybę Estijoje uždrausti RT
Lietuvoje uždrausta RT
Simonian sureagavo į penkių RT kanalų draudimą Lietuvoje
Rusijos ambasada Lietuvos kaltinimus RT laiko "beprotiškais": čia tai įrodyta praktiškai
Kanalo RT logotipas, archyvinė nuotrauka

Paprieštarauti negalime blokuosime. Lietuva rado paaiškinimą, kodėl uždraudė RT

(atnaujinta 15:36 2020.07.09)
Lietuvos "žiniasklaidos sargai" uždraudė šalyje transliuoti RT. Jų sprendimas buvo pagrįstas ne RT turinio cenzūra, o "pritrauktu už ausų" faktu — neva kanalui vadovauja Rusijos pilietis Dmitrijus Kiseliovas, kuriam taikomos sankcijos

Rusijos žurnalistų bendruomenės, Rusijos ambasados ​​Lietuvoje, RT vadovės Margaritos Simonian argumentai — kaip žirniai į sieną.

"Gerbiama Lietuvos radijo ir televizijos komisija, kuri uždraudė RT Lietuvoje. Dmitrijus Kiseliovas neturi nieko bendra su "Russia Today". Dmitrijus Kiseliovas vadovauja naujienų agentūrai MIA "Rossija segodnia". Net jei "Google" vertėjas jums sako, kad "Russia Today" verčiama kaip "Rossija segodnia", — sprendimą Facebook puslapyje komentavo RT vyriausioji redaktorė Margarita Simonian.

Pasipiktinimą tokiu sprendimu išreiškė ir Rusijos ambasada Lietuvoje.

"Rusijos užsienio reikalų ministerija jau išaiškino, kad tvirtinimai, jog Dmitrijus Kiseliovas valdo RT kanalų grupę, yra netiesa. Šį nedraugišką Lietuvos valdžios institucijų sprendimą mes vertiname kaip dar vieną žingsnį kovoje su alternatyviomis nuomonėmis ir žiniasklaidos laisve", — Lietuvos žiniasklaida cituoja Rusijos ambasados atstovą spaudai Aleksandrą Kudriavcevą.

Tiek diplomatai, tiek kanalo vadovybė apie tai kalbėjo dar prieš Lietuvos radijo ir televizijos komisijos posėdį, komentuodami Latvijos žiniasklaidos laisvės puoselėtojų sprendimą nutraukti septynių kanalų arabų ir ispanų kalbomis transliavimą Latvijoje.

Bet, matyt, "Google" vertėjas lietuvių cenzoriams yra svaresnis įrodymas nei diplomatų ar paties RT kanalo, kuris šiandien yra tarp pasaulio žiniasklaidos lyderių, vadovybės žodžiai. Anksčiau Baltijos šalyse buvo bandoma apkaltinti RT dėl "feikų". Bet kažkodėl nepavyko iš piršto laužtų kaltinimų pagrįsti faktais. Tai pripažįsta patys Lietuvos cenzoriai.

"Programų transliacija nutraukiama ne dėl pažeidimų, o dėl to, kad asmuo, susijęs su šios televizijos programomis, yra įtrauktas į asmenų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą. Tai yra ponas Kiseliovas. Jis neturi gauti naudos, todėl laidų transliacija nutraukiama. Tai buvo padaryta Latvijoje, ir dabar ir Lietuvoje", — po komisijos posėdžio sakė LRTK pirmininkas Mantas Martišius.

Pasirodo, atvirose žurnalistinėse diskusijose nepavyko paneigti RT medžiagos teisingumo. Todėl nuspręsta apeiti iš kitos pusės. Kaip tarybiniais laikais, kurių dabartinė Lietuvos valdžia labai nekenčia, kai buvo nuspręsta nutildyti "balsą iš anapus".

Tikėtina, kad toks radikalus Lietuvos ir, ko gero, Latvijos valdžios sprendimas neliks ne tik be RT vadovybės, bet ir visos Rusijos žurnalistų bendruomenės atsako.

"Tai yra tiesioginis spaudimas žiniasklaidai, atviras cenzūros aktas. Šio sprendimo priežastys kelia nerimą, nes tai, kad Kiseliovas vadovauja RT — matyt, čia žmonės painioja RT, "Russia Today" ir "Rossija segodnia". <...> Tai yra specifiškas tiesioginis spaudimas mūsų žiniasklaidai. Kokie galėtų būti mūsų veiksmai, mes taip pat pasakėme. Jei, pavyzdžiui, RT vadovybė pateiks ieškinį, gins savo teises teisme, tada tai bus absoliučiai logiškas sprendimas. Imtis kai kurių veidrodinių priemonių neveiksminga, o lietuviška žiniasklaida tokia apimtimi Rusijoje netransliuojama, juolab jokie televizijos kanalai", — Sputnik Lietuva sakė Rusijos žurnalistų sąjungos viceprezidentas Timuras Šafiras.

Anot LTRK vadovo Manto Martišiaus, komisijos sprendimas uždrausti RT transliacijas Lietuvoje įsigalioja iškart nuo jo paskelbimo internete, tai yra, nuo liepos 9 dienos. Nuo šios dienos kabelinės ir IT televizijos operatoriai — "Balticum", "Consilium Optimum", "Penki kontinentai" ir "megogo.net" — turi nutraukti penkių RT grupės kanalų (RT, RT HD, RT Spanish, RT Documentary ir RT Documentary HD) transliavimą.

Anksčiau tam, kad būtų užblokuotos tam tikros žiniasklaidos priemonės Lietuvos informacinėje erdvėje, neužteko vien LTRK sprendimo. Tai turėjo patvirtinti teismo nuosprendis. Bet po daugybės prieštaringai vertinamų klausimų, susijusių su Rusijos televizijos kanalų ("Pervyj kanal", "Rossija", "NTV") transliacijų blokavimu Lietuvoje, jie nusprendė nesivarginti su tokiomis smulkmenomis. Kaip ir viskas aišku, tačiau nepriklausoma teismų sistema Lietuvoje yra santykinė sąvoka. Bus lengviau, kaip ir represijų laikais, jei mirties bausmę paskelbs ne teismai, o "troikos".

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
žiniasklaida, Lietuva, Dmitrijus Kiselevas, RT
Dar šia tema
Lietuvos URM rekomenduoja Radijo ir televizijos komisijai drausti RT programas
Lietuva kovoja su RT. O gal reikėtų su "fake'ų kūrėjais" iš JAV?
Simonian sureagavo į galimybę Estijoje uždrausti RT
Simonian sureagavo į penkių RT kanalų draudimą Lietuvoje
Lietuvoje uždrausta RT
Pratybos, archyvinė nuotrauka

Vilniaus rajone vyks karinio rengimo pratybos

(atnaujinta 11:55 2020.07.10)
Pratybose, kurie vyks šviesiu ir tamsiu paros metu, dalyvaus iki 30 karių su ginklais, bus naudojami imitaciniai šaudmenys

VILNIUS, liepos 10 – Sputnik. Šį savaitgalį Vilniaus rajone vyks Lietuvos kariuomenės karių pratybos. Apie tai praneša rajono savivaldybė.

Liepos 11-12 dieną Lavoriškių, Kenos, Mūrininkų, Rukainių, Sadūniškių, Uosininkų, Skaisterių, Mickūnų, Bareikiškių gyvenviečių apylinkėse vyks Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Didžiosios Kovos apygardos 8-osios rinktinės karų pratybos, kurių tikslas treniruoti karius savanorius šalies gynybai.

Pratybose dalyvaus iki 30 karių su ginklais. Bus naudojami imitaciniai šaudmenys. Kariai judės pėsčiomis ir karinėmis ratinėmis transporto priemonėmis keliais.

Pratybos vyks šviesiu ir tamsiu paros metu.

Tegai:
Vilnius, pratybos
Dar šia tema
Kaliningrade buvo vykdomos pratybos naudojant "Iskander"
Kuo arčiau Rusijos, tuo blogiau NATO: Maskva sureagavo į pratybas Baltijos šalyse
Kaip Rusija reagavo į NATO pratybas "Ramstein Alloy" Latvijoje