Google

Kas demokratiškesnis: pasaulinis gigantas "Google" ar mūsiškė LRTK

92
(atnaujinta 22:25 2019.08.19)
Ar galima šiais informacinių technologijų ir socialinių tinklų laikais sustabdyti prieigą prie informacijos ir kas turi teisę į monopoliją demokratijai?

Didžiosios technologijų kompanijos, tokios kaip "Google" ar "Facebook", ne kartą buvo krikštytos ir kaip demokratijos nešėjos, ir kaip jos žlugdytojos. Socialiniai tinklai buvo varomoji "Arabų pavasario" Tunise, Egipte, Jemene ir Libijoje jėga. "Brexit" referendumas, rinkimai JAV ar Prancūzijoje parodė neigiamą technologijų pusę, pasėjo pagrįstą skepsį ir iškėlė klausimą, kiek technologijos praturtina, o kiek grasina demokratiniams procesams.

Tačiau klausimą galima suformuluoti ir kitaip. O kas turi monopoliją demokratijai? Ir internetui. Šiais globalizmo ir socialinių tinklų viešpatavimo laikais...

Lietuvai, turinčiai tvirtą vertikalią biurokratinę struktūrą, vis sudėtingiau kontroliuoti socialinę žiniasklaidą, horizontalius socialinius tinklus. "Facebook'e", "Instagram'e", "Twitter'yje" publika spontaniškai susiorganizuoja, publikuoja, komentuoja, replikuoja. Šie socialiniai tinklai peržengia Lietuvos ir kitų valstybių laiko ir erdvės ribas. Šie socialiniai tinklai išsklaido savo galią į visus visuomenės sluoksnius, paversdami centralizuotą Lietuvos valstybės kontrolę neefektyvia ir net beprasmiška. Valstybei lieka prievartos instrumentai.

Bent vienu socialiniu tinklu per paskutinius 3 mėnesius Lietuvoje naudojosi 77 proc. gyventojų, o Z kartoje tokių vartotojų net 99 proc., rodo naujausias "Kantar Digital" tyrimas. "Facebook" toliau išlieka populiariausiu visose amžiaus grupėse, jaunimo gretose pastebimas "Twitter" populiarėjimas.

"Facebook'u" naudojasi beveik 7 iš 10 Lietuvos gyventojų. Socialiniai tinklai iš esmės yra horizontali dinamika. Žmonių poreikis socialiai jungtis yra galingas, nesuvaldomas ir būtinas tam, kad sutvarkytum savo reikalus. Tačiau ar tu pajėgsi susitvarkyti reikalus "teisingai"? Ar nebūsi indoktrinuotas? Baimė prarasti kontrolę stipresnė už demokratinių vertybių "puoselėjimą".

Liepos mėnesį Vilniaus apygardos administracinis teismas patvirtino Lietuvos radijo ir televizijos komisijos sprendimą blokuoti Rusijos valstybinės naujienų agentūros "Sputnik" lietuvišką portalą dėl neva autorinių teisių pažeidimų. Tuomet kuriam laikui Lietuvos interneto tiekėjai užblokavo domeno vardą https://sputniknews.lt/.

Viešai buvo pabrėžiama, kad šis sprendimas nėra susijęs su "Sputnik" skleidžiamu turiniu. Nors taip pat viešai Lietuvos žvalgyba jau pernai skelbė, jog šis portalas yra "vienas Rusijos įrankių vykdyti informacinę politiką šalyje".

Kyla natūralūs klausimai: ar "Sputnik" buvo blokuotas dėl to, kad "pažeidė" autorių teises, ar dėl to, kad yra "vienas Rusijos įrankių vykdyti informacinę politiką šalyje"? Kitaip tariant, "Sputnik" yra tas žinių šaltinis, kuris sako, ką kiti tyli. Todėl buvo pabandyta nutildyti.

Tačiau ar galima šiais informacinių technologijų ir socialinių tinklų laikais sustabdyti prieigą prie informacijos šaltinių ir pačios informacijos? 

Autorines teises reikia gerbti, jas reikia ginti. Autoriams už jų kūrinius turi būti teisingai atlyginta. Tai neginčijama.

Bėgo nuo vilko — užlipo ant meškos. Taip būtų galima apibūdinti situaciją tarp autorines teises ginančios asociacijos LATGA ir populiarios failų dalijimosi platformos "Linkomanija".

Liepos mėnesį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) įpareigojo interneto paslaugų tiekėjus uždrausti savo klientams pasiekti failų dalijimosi interneto svetainę linkomanija.net. Tai jie ir padarė. Dar anksčiau "Linkomanijos" administracija išplatino instrukciją, kaip šiuos draudimus apeiti. Šia instrukcija buvo aktyviai dalinamasi ir socialiniuose tinkluose. Taigi, nors oficialus svetainės draudimas ir egzistuoja, norintieji ir toliau gali naudotis "Linkomanija".

Dar žiemą, po pirmo oficialaus uždraudimo "Linkomanijos" lankytojų skaičius ženkliai išaugo: jei prieš blokavimą minėtą svetainę per dieną aplankydavo apie 45 tūkst. unikalių vartotojų, po blokavimo šis skaičius buvo išaugęs iki 75 tūkst., vėliau smuktelėjo iki 60–65 tūkst. lankytojų per dieną.

Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) pirmininkas Mantas Martišius šių metų birželio pabaigoje yra sakęs, kad interneto technologijų kompanija "Google" nemato techninių galimybių riboti Lietuvoje draudžiamų tinklalapių, tarp jų — linkomanija.net pasiekiamumo.

Tokią poziciją "Google" atstovai iš JAV pristatė gegužę vykusiame susitikime su LRTK Vilniuje. Komisijos ir interneto kompanijos atstovai tuomet aptarė klausimą dėl galimybės apriboti informacijos pasiekiamumą per "Google" DNS serverį, kad LRTK sprendimai dėl interneto svetainių blokavimo būtų sunkiau apeinami ir efektyviau įgyvendinami.

Pasaulinis "Google" pasirodė demokratiškesnis nei mūsiškė provinciali LRTK.

Lietuviškas "Sputnik" buvo užblokuotas tik Lietuvos teritorijoje. Kad, neduok Dieve, Lietuvos teritorijoje Jūs nebūtumėte indokrinuotas. O Jungtinėje Karalystėje, Norvegijoje, Vokietijoje, visame likusiame pasaulyje? Rankos per trumpos. O juk ten gyvena, dirba, mokosi, augina vaikus emigrantai iš Lietuvos. Ir jie be abejo bendrauja su savo artimaisiais Lietuvoje. Taip pat ir per socialinius tinklus. Bendrauja be Lietuvos valdžios vertikalės pagalbos, bendrauja horizontaliai.

Dabar dominuoja greitai vartojamas, dinamiškas, besikeičiantis turinys. Aktualiausia informacija tampa ne globalios naujienos, o tai, kas svarbu man: draugai, artimieji, žinomi žmonės, kurie imponuoja.

Jaunoji karta susiranda dominančią informaciją ir skaito naujienų portalus, tik juose apsilanko tais atvejais, kai kažkas iš pažįstamų pasidalina aktualia nuoroda socialiniuose tinkluose. Arba pareklamuoja kaip "uždraustą".

Dar jokiai valdžiai, jokiais pretekstais, net ir demokratijos "puoselėjimo" pretekstu, nepavyko apriboti šio virtualaus bendravimo horizonto, informacijos apytakos. Juo labiau uždrausti.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

92
Tegai:
demokratija, Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK), Google
Dar šia tema
"Visiškas nonsensas": Federacijos taryba atsakė į Baltnews.lv blokavimą Latvijoje
LRTK atnaujina prieigą prie "Sputnik Lietuva" interneto svetainės
Rusijos ambasada išjuokė Latvijos sprendimą nubausti "Rossija 24" transliuotojus
Lavrovas užstojo agentūrą "Sputnik" ir TV kanalą "RT"
Generalinė prokuratūra, archyvinė nuotrauka

Ypatingos svarbos byla. Lietuvoje tiriama buvusio prezidento kolegos veikla

(atnaujinta 17:12 2020.06.03)
Lietuvoje buvo atskleistas dar vienas korupcijos pūlinys. Buvo sulaikyti Lietuvos verslo konfederacijos ir Lietuvos bankų asociacijos vadovai, taip pat keli stambūs verslininkai, kurie bandė daryti poveikį priimant jiems palankius įstatymus

Kilus skandalui, minima ir dabartinio respublikos prezidento Gitano Nausėdos pavardė.

Dviejų stambiausių verslininkų ir bankininkų asociacijų — Lietuvos verslo konfederacijos ir Lietuvos bankų asociacijos — vadovų sulaikymas sukėlė atominės bombos sprogimo padarinius. Iš tiesų vienas jų — Valdas Sutkus — prieš metus buvo pristatytas kaip tuometinio Lietuvos kariuomenės vado Jono Žuko, kuriam tariamai buvo pasiūlytas patarėjas nacionalinio saugumo ir gynybos klausimais būsimojo prezidento Nausėdos administracijoje, "senas pažįstamas". Taigi, Sutkus tarpininkavo Nausėdos derybose dėl būsimos prezidento administracijos formavimo.

Štai kokius duomenis anksčiau paskelbė Lietuvos generalinis prokuroras Evaldas Pašilis apie šią aukšto rango bylą: "Valdas Sutkus, vykdydamas pareigas Lietuvos bankų konfederacijoje, atstovaudamas jos nariams, taip pat kitų verslo subjektų interesus, pasinaudodamas savo padėtimi, viešąja pozicija, verslo santykiais ir įtaka galimai gavo nelegalų piniginį atlygį už savo įtaką priimant įvairius teisės aktus, kurie yra svarbūs tam tikriems verslo subjektams". Ir įvardijo galimai neteisėtai gautą sumą — 400 tūkstančių eurų. Šių pinigų kilmę ir teisėtumą Sutkaus sąskaitose dabar aiškinasi tyrėjai.

Ne mažiau įdomus yra antrasis asmuo, susijęs su korupcijos byla, kurią vykdo Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Generalinė prokuratūra. Tai yra Lietuvos bankų asociacijos prezidentas ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Mantas Zalatorius. Būtent jis veikė kaip pagrindinis vyriausybės ir valdančiosios koalicijos oponentas, kai praėjusį rudenį buvo bandoma apmokestinti Lietuvos bankininkus ir stambiuosius verslininkus. Zalatoriaus nuomonę citavo visos pagrindinės žiniasklaidos priemonės. Jo klausėsi ir citavo net prezidento administracijoje.

Kad būtų radikaliai sustabdytos galimos įžvalgos šiuo klausimu dėl garbingo prezidento vardo, atsakymas buvo paskelbtas jau vakare.

"Dalykinis bendravimas tarp valdžios institucijų ir visuomenės grupių yra demokratinės valstybės pagrindas. Prezidentas pabrėžia, kad toks bendravimas turi būti skaidrus, atitikti įstatymų reikalavimus ir etikos normas", — šalies vadovo poziciją perteikė jo atstovas spaudai Antanas Bubnelis.

Prisiminkite, kad prieš rinkimus į Lietuvos prezidento postą Gitanas Nausėda ėjo Švedijos SEB banko prezidento patarėjo ir vyriausiojo ekonomisto pareigas. Vadinasi, su Zalatoriumi bendravo kaip su kaip kolega. Gal net daugiau. Ar buvo "draugiški ryšiai" tarp Nausėdos ir Zalatoriaus? Apie tai nutylima. O Lietuvos žiniasklaidos reakcija į aukšto rango bylą yra kažkodėl labai vangi, palyginti su tuo, kiek triukšmo kilo dėl susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus pietų ar dėl asfaltuotos gatvės, kurioje gyvena ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

Verta paminėti, kad įprastoje praktikoje vadovaujant valstybei aukšto lygio bylose prezidentas ar ministras pirmininkas kalba asmeniškai. O mažiau reikšmingose — jų spaudos tarnybos cituoja vadovo nuomonę.

Taigi, prezidentas nepavargsta beveik kiekvieną savaitę pareikšti kategorišką reikalavimą atleisti susisiekimo ministrą Narkevičių, o garsus buvusių kolegų sulaikymas pakomentuojamas atstovo spaudai lūpomis. Kaip sakoma, pajauskite skirtumą.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Lietuva, korupcija
Algirdas Paleckis, archyvinė nuotrauka

Pavyzdys kitiems "vatnikams": kokią reikšmę žodžio laisvei Lietuvoje turės Paleckio byla?

(atnaujinta 15:07 2020.06.03)
Pagaliau, po ilgo, pusantrų metų trūkusio delsimo, Šiauliuose prasidėjo tikrasis Algirdo Paleckio — tariamo "tautos priešo" — teismo procesas, kuriame pradėti nagrinėti Paleckiui mesti kaltinimai "šnipinėjimu" Rusijos Federacijos naudai

"Šnipinėjimas" čia, aišku, tegali būti rašomas kabutėse: pirma, nes, kaip ne kartą rašyta anksčiau, Paleckio "šnipinėjimą" sudaro nei daugiau, nei mažiau, kaip viešai prieinamų duomenų rinkimas, iš esmės, žurnalistinis tyrimas.

Ir antra — nes, net jei Paleckis ir būtų norėjęs šnipinėti, vargu, ar būtų galėjęs: tiesiog jis yra pernelyg gerai žinomas, pernelyg "apsišvietęs" tiek visuomenėje, tiek VSD, tiek kitoms represinėms struktūroms, kad galėtų deramai atlikti tokią funkciją.

Žodžiu, šiuo atveju kalba turėtų eiti ne apie šnipinėjimą, bet apie pokario Amerikos pavyzdžiu Lietuvoje įsigalintį neomakartizmo režimą ir būtent tokioje dvasioje vykdomą politinį susidorojimą su Paleckiu, kaip vienu iš tikrosios — nesisteminės, nei vietos "viršūnių" nei Vakarų specialiųjų tarnybų nevaldomos — opozicijos lyderių.

Bertauskui — "stukačiaus" vaidmuo

Vien keliasdešimt bylą sudarančių tomų rodo, kad, fabrikuojant Paleckio "nusikaltimą", buvo kaip reikiant padirbėta. Neabejotina, kad šiuo požiūriu svarbų vaidmenį turėjo atlikti antrasis kaltinamasis — kartu su Paleckiu teisiamas Deimantas Bertauskas, kuris, kaip matyti, laikosi diametraliai priešingos pozicijos Paleckiui.

Sekantiems Paleckio bylos raidą ne paslaptis, kad minėtasis veikėjas, represiniams organams surinkus reikiamą "kompromatą", sutiko bendradarbiauti su jais, t. y. liaudiškai šnekant, tapti "stukačiumi". Žodžiu, Bertauskas, veikiausiai tikėdamasis valdančiajai Lietuvos mafijai faktiškai pavaldžių įstaigų (prokuratūros, teismo ir t. t.) darbuotojų palankumo, nedviprasmiškai pasirinko Judo kelią.

Paskutiniame teismo posėdyje, kol Paleckis mestus kaltinimus (tiek "šnipinėjimu", tiek kt.) neigė, Bertauskas ne tik pastaruosius pripažino, bet — dar daugiau — prašė, kad teismo procesas vyktų privačiai, žodžiu, už uždarų durų. Tikriausiai, taip jis tikisi išvengti viešumo ir užsitikrinti maksimalų kiekį Judo sidabrinių?..

Paleckis tuo tarpu kaip anksčiau, taip dabar reikalauja visiško atvirumo ir skaidrumo, atrodo, taip tikėdamasis demaskuoti tiek vykstantį teisinį farsą, tiek Lietuvoje nusistovėjusią politinio persekiojimo schemą apskritai.

Parodymų neviešins

Deja, bylą nagrinėjančios teisėjos Nijolės Matuzevičienės pozicija kitokia: pastaroji, iš prokurorės Vilmos Vidugirienės išgirdusi, kad neva kaltinamųjų parodymai galėtų pakenkti kitos (o būtent — Golovatovo ir Kruglovo) bylos tyrimui, nusprendė, kad tiek Paleckis, tiek Bertauskas turėsiantys parodymus duoti uždarame posėdyje. Nors dauguma posėdžių, anot Matuzevičienės, būsią vieši, kas iš to, kai svarbiausia liks paslaptyje?

Idealiu atveju, šie "teisėsaugininkai" tikriausiai norėtų Paleckį visai nutildyti ir turėti pavyzdį kitiems "vatnikams": "Girdi, štai kas nutinka, kai meti iššūkį nusistovėjusiai tvarkai, kai atsisakai sekti viršūnių priimtu rusofobiniu politikos kursu", — likusiems nori pasakyti jie. Aišku, ne be reikalo teismas organizuojamas Šiauliuose, nes Vilniuje daug lengviau susirinktų palaikančiųjų būriai.

Vis dėlto, išvengti viešumo netgi pačiu blogiausiu atveju Paleckio persekiotojams nepavyks: dalykas per daug gerai žinomas visuomenei, kad tiesiog praeitų tyliai, tariamąjį "šnipą" pasodinus už grotų.

Paleckis netylės

Verta atminti, kad šiandien Paleckis gyvena namų arešto sąlygomis su prie kojos pritvirtinta sekimo aparatūra. O jei ne jo tėvo Justo Paleckio iniciatyva surinktų 50 tūkst. eurų užstato suma — netgi dabar jis būtų toliau kalinamas. Dalis 1990 m. kovo 11 d. signatarų, tikriausiai ne be Justo Paleckio įsikišimo, taipogi palaikė kardomųjų priemonių Algirdui Paleckiui sušvelninimą. Tiesa, dalis jų tai padarė ne iš altruizmo ar teisingumo jausmo, bet politinio išskaičiavimo: bijo, mat, dėl Lietuvos tarptautinio prestižo...

Be abejo, Lietuva, o tiksliau — 30 metų čia viešpataujantis antitarybinis, rusofobinis režimas, nors ir būdamas faktine Jungtinių Valstijų marionete — visgi siekia palaikyti tam tikrą legitimumo, demokratijos ir t. t. įvaizdį. Tačiau šiai teisėtumo regimybei amžinai gyvuoti neteks. Dar daugiau: Paleckis tylėti nesiruošia ir atvirai skelbia rašąs knygą, kurioje bus išdėstyta ir einamojo teisminio proceso, ir kitų įvykių tikroji esmė. Todėl visuomenė, ar nors sąmoningesnė jos dalis, neliks neinformuota.

O šiuo požiūriu Paleckio teisimas yra daug daugiau nei vieno asmens persekiojimas: tai yra nacionalinio lygmens politinė byla, ankstesniosios bylos dėl valdantiesiems nepatogios tiesos apie 1991 metų sausio 13 dienos įvykius tąsa, kurios baigtis vienaip ar kitaip, bet neišvengiamai turės žymią reikšmę žodžio laisvei Lietuvoje.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Šiauliai, Algirdas Paleckis
Dar šia tema
Žodžio laisvė — tik JAV piliečiams? Asandžo ir Paleckio atvejai
Paleckis: Lietuvos prokurorai žino, kad aš nekaltas
Ukrainos Rada

Ukrainos Radoje pareikalauta nustoti lopyti "sieną" su Rusija

(atnaujinta 15:12 2020.06.05)
Opozicijos politikai paragino valdžios institucijas atsisakyti sienų ir sankcijų politiniuose santykiuose su Rusija, o lėšas, skirtas gynybinių konstrukcijų statybai pasienyje su Rusija, skirti ukrainiečių socialiniams poreikiams

VILNIUS, birželio 5 — Sputnik. Parlamentinė frakcija "Opozicijos platforma — Už gyvenimą" reikalauja, kad Ukrainos valdžia nustotų finansuoti projektą "Siena", skirtą statyti statinius pasienyje su Rusijos Federacija, o lėšas skirti ukrainiečių socialiniams poreikiams, penktadienį pranešė partijos spaudos tarnyba.

2015 metais Ukrainos Arsenijaus Jaceniuko vyriausybė patvirtino projekto "Siena" įgyvendinimo veiksmų planą, kuris numatė galingų gynybinių konstrukcijų statybą pasienyje su Rusija. Projektas buvo skirtas ketveriems metams ir turėjo kainuoti 4,1 milijardo grivinų (apie 150 milijonų dolerių). Tačiau vėliau darbų finansavimas 2015 ir 2016 metams sumažintas daugiau nei perpus.

"Net krizės metu, kai skaičiuojama kiekviena kapeika, kai trūksta pinigų sumokėti gydytojams ir nupirkti jiems apsaugos priemones, vyriausybė skiria 400 milijonų grivinų "Jaceniuko sienos" statybai... "Opozicijos platforma" reikalauja, kad valdžia nustotų lopyti "Jaceniuko sieną", nedelsiant nustotų finansuoti šią nenaudingą kiaurą tvorą. Pinigai turi būti skirti palaikyti Ukrainos mediciną, švietimą, mokėti darbo užmokesčio įsiskolinimus ir atkurti socialines garantijas", — teigiama pareiškime, paskelbtame partijos tinklalapyje.

Be to, opozicijos politikai reikalauja atlikti valstybinių lėšų išlaidų auditą ir visų korupcijos faktų, susijusių su šiuo "aštuntuoju pasaulio stebuklu", tyrimą.

"Mes raginame valdžios institucijas atsisakyti sienų ir sankcijų politiniuose santykiuose su Rusijos Federacija. Surasti būdą, kaip įveikti konfliktą, atkurti visavertį dialogą ir ekonominius bei prekybinius ryšius su Rusija visiškai atitinka Ukrainos interesus. Šaliai reikalinga taika ir vystymasis, o ne korupcija karinėse išlaidose", — apibendrinta pareiškime.

Anksčiau Ukrainos nacionalinis antikorupcijos biuras pareiškė, kad įtarus projektui "Siena" skirtų valstybės lėšų švaistymą, buvo sulaikyti septyni žmonės, tarp kurių yra pasienio tarnybos pareigūnai ir įmonių-rangovų atstovai. Vėliau teismo sprendimu visiems sulaikytiesiems buvo paskirta kardomoji priemonė — sulaikymas su galimybe sumokėti piniginį užstatą.

Tegai:
Rusija, Ukraina
Dar šia tema
Ukrainoje sukurtas žaidimas su Hitlerio paradu Raudonojoje aikštėje
Brukingso institutas: Ukraina iššvaistė savo potencialą
Ukrainos vicepremjeras pareiškė nematantis karo su Rusija grėsmės
Ukraina paskelbė ketinanti įslaptinti dalį "Krymo susigrąžinimo" plano