Estijos, Latvijos ir Lietuvos vėliavos, archyvinė nuotrauka

Baltijos šalis apjungė bendra kova. Dėl pinigų ir JAV dėmesio

84
(atnaujinta 16:24 2019.08.20)
Lietuva, Latvija ir Estija ruošiasi iškilmingai paminėti Baltijos kelio, kuris tapo Baltijos tautų vienybės simboliu joms bėgant iš TSRS, 30-ąsias metines. Tačiau iš "vienybės" liko tik duženos. Šiandien trijų Baltijos valstybių "vienybė" pasireiškia tik kovoje prieš Rusiją. Kitose srityse kiekvienas traukia Europos gerovės antklodę ant savęs

Kitą penktadienį, rugpjūčio 23 dieną, visa progresyvi Baltijos šalių bendruomenė švęs reikšmingą datą —  Baltijos kelio 30-metį, kurį UNESCO pristatė istorijos metraščiuose kaip "nesmurtinio pasipriešinimo fenomeną". Nuo to laiko "taikūs protestai" tapo viena pagrindinių nepatogios valdžios nuvertimo visame pasaulyje priemonių. Pasitelkdamos "taikius protestus", agresyvios mažumos bando perimti pasyvios apolitiškos daugumos kontrolės svertus — taip piemenys valdo didžiulę bandą.

Ir jei prieš 30 metų Baltijos tautas suvienijo idėja išeiti iš TSRS, šiandien jas vienija konfrontacija prieš Rusiją. Rusofobija yra vienintelis dalykas, kuris jungia ne tik tris Baltijos šalis, bet ir visas posovietines Europos valstybes. Kitais atvejais, kiekvienas traukia Europos gerovės antklodę ant savęs.

Savi marškiniai arčiau kūno

Ryškus tokios "nevienybės" pavyzdys yra prekybos karas. Pastaraisiais mėnesiais Latvija ir Estija susikovė atvirai siekdamos papildyti biudžetą pinigais iš prekybos alkoholiniais gėrimais. Jos sumažino PVM ir akcizus, kad pasienio regionuose parduotų alkoholinius gėrimus pigiau nei jų kaimynai.

Be to, latviams ir estams nusispjaut į Lietuvos isteriją dėl Baltarusijos AE. Vilnius įstatymų leidybos lygmeniu atsisakė pirkti pigią elektrą, kurią Astravo atominė elektrinė pradės tiekti kitų metų pradžioje. O Ryga jau pareiškė, kad lietuvių fobijos yra jų asmeninis reikalas.

Latvija yra pasirengusi pirkti Baltarusijos elektrą iš atominės elektrinės ir parduoti... tiems patiems lietuviams. Sekdamas latvių pavyzdžiu, Talinas taip pat stoja į eilę prie pigios elektros energijos. O jūs, lietuviai, šildykitės dujomis iš savo brangaus SGD terminalo "Independence". Kai jūs jį statėte, ar paprašėte gero patarimo iš kaimynų? Ar manėte, kad Latvija ir Estija padės jums išlaikyti šį didžiulį terminalą?

Be to, Ryga prisimena išardytus geležinkelio bėgius nuo Mažeikių iki Rengės, kuriais Latvija būtų galėjusi gauti pigesnį kurą iš "Orlen Lietuva" naftos perdirbimo gamyklos.

Taip, daug kas įvyko "geruose kaimyniniuose" santykiuose tarp Vilniaus, Rygos ir Talino per 30 metų.

Rusai puola!

Vienintelis dalykas, kuris vienija Baltijos šalių tautas, yra pašėlusi rusofobija. Tas pats isteriškas bliovimas dėl "sovietų okupacijos" ir efemeriškos pretenzijos dėl kelių milijardų dolerių kompensacijos, patvirtintos įstatymų leidybos lygmenyje. Tas pats šauksmas lietuvių, latvių ir estų kalbomis: "Rusai puola!"

Narystė NATO ir du procentai BVP gynybai yra ta vieta, kur neišardoma Baltijos šalių vienybė. Lietuviai, latviai ir estai netgi pasirengę paaukoti savo išdidumą, kai JAV prezidentas Donaldas Trampas Baltųjų rūmų Ovaliajame kabinete priima visus tris Baltijos šalių prezidentus kartu, o ne kiekvieną atskirai.

Lietuva, Latvija ir Estija netgi yra pasirengusios paaukoti dalį savo suvereniteto, kad pasipriešintų Rusijai. Pasirengusios atsisakyti savo teritorijos, kad joje būtų dislokuotos amerikiečių raketos. Pasirengusios maitinti NATO karius, atimdamos duonos kąsnį iš savo piliečių. Šios šalys netgi pasirengusios atleisti tiems patiems NATO kariams už nepadorų elgesį ir nusikaltimus jų teritorijoje. Ir viskas vardan kovos su Rusija, kuri, beje, nė nemano pulti. Rusija turi užtektinai savo reikalų ir problemų.

Epilogas

Prieš 30 metų beveik du milijonai Tarybinių Baltijos respublikų gyventojų stojo į gyvą grandinę, sujungusią tris sostines — Vilnių, Rygą ir Taliną. Kiek jų susirinks kitą penktadienį? Organizatoriai kukliai deklaruoja, kad tikisi apie dešimt tūkstančių žmonių. Akivaizdu, kad tokio aktyvistų skaičiaus pakaks nebent tam, kad gyva grandinė sujungtų nebent Lietuvos, Latvijos ir Estijos sienas.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

84
Tegai:
Rusija, Estija, Latvija, Lietuva
Dar šia tema
Latvių nacionalizmas engiant rusus gali "įkvėpti" ir mūsiškius
Lietuva yra pasirengusi mokėti už rusofobiją
Linas Linkevičius: Europos autoriteto gynėjas, ar amerikonų liokajus?
Išdidus už saugumą moka dvigubai
Latvijos karinio jūrų laivyno laivas Virsaitis

Nepriklausomos Latvijos jūrų pajėgų 30-metis: rezultatai ir perspektyvos

(atnaujinta 13:21 2021.04.13)
Latvijos karinių jūrų pajėgų apimtys išlieka nedidelės, jos gali atlikti tik pasienio ir policijos funkcijas. Kaip nacionalinių ginkluotųjų pajėgų rūšis, laivynas egzistuoja tik nominaliai ir dėl technologinio atsilikimo negali integruotis į NATO laivyną

Svarbus įvykis antrosios Latvijos Respublikos istorijoje buvo vėliavos pakėlimas pirmajame naujai suformuotų karinių jūrų pajėgų laive 1991 metų balandžio 11 dieną. Ši data laikoma Latvijos karinio jūrų laivyno atgimimo diena.

Po 30 metų į laivyną įeina (pagal pasaulinį karinės galios "Global Firepower"reitingą) vienuolika patrulinių valčių ir šeši minosvaidžiai. Tiksliau tariant, yra penki "Skrunda" klasės patruliniai katamaranai, keturi seni "Imanta" minosvaidžiai, trys "Storm" patruliniai laivai (pastatyti 1960-aisiais, uždaryti iš Norvegijos karinio jūrų laivyno), šeši apdaužyti patruliniai laivai ir pagalbiniai laivai. Šios pajėgos yra pakankamos, kad kontrabandininkai negalėtų pažeisti Latvijos (658 km ilgio) jūros sienų, bet labai mažos, kad apsaugotų beveik 500 kilometrų pakrantę.

Leiskite jums priminti, kad karinis jūrų laivynas yra skirtas užtikrinti saugią šalies jūrinę veiklą, strateginių ir operatyvinių uždavinių sprendimą karinių operacijų jūroje metu ir yra valstybės užsienio politikos instrumentas.

Aukštos kokybės laivyną sudaro koviniai ir priešpovandeniniai laivai, povandeniniai laivai, bazės brigados, reidai ir jūrų minosvaidžiai, oro gynybos sistema, aviacija ir pakrančių kariuomenė. Nė viena iš Baltijos valstybių (įskaitant Lenkiją) negali sau leisti visaverčių laivynų.

Bet kokios kalbos apie sinergistinę galią — dėl Latvijos karinio jūrų laivyno integracijos į bendrą NATO struktūrą — yra ne technologijos, o propagandos elementas. Neįmanoma integruoti senų minosvaidžių ir riboto plaukiojimo 25 metrų patrulinių katerių į Aljanso karinio jūrų laivyno kovinę grupę. Belieka tik imituoti nacionalinio karinio jūrų laivyno efektyvumą, nuolat modernizuoti laivus, eksploatuotus Didžiojoje Britanijoje, Norvegijoje, Nyderlanduose ir kitose šalyse.

Technologinė viršūnė

Pagrindiniai jūrų plėtros etapai atrodo gana kuklūs. 1992 metų rudenį stebėjimo postai buvo įkurti Rojos, Kolkos, Jaunciemo, Oviši, Staldzene, Ozolini, Užavos, Silmalės ir Labragos pakrantės taškuose. Vėliau sekė senų laivų ir minų tralerių pirkimai. 1998 metais Latvija, Lietuva ir Estija nusprendė suvienyti jėgas ir priemones į bendrą Baltijos jūrų eskadrilės vienetą cc su tikslu ieškoti minų, likusių po dviejų pasaulinių karų Baltijos vandenyse.

XXI amžiaus pradžioje Latvija nusprendė radikaliai atnaujinti savo laivyną ir už 75 milijonus dolerių nusprendė penkiais "Skrunda" patruliniais laivais pakeisti senus patrulinius laivus "Storm" ir "KBV 236", anksčiau pirktus iš Norvegijos ir Švedijos."Rigas kugu buvetava / RKB“" (trys vienetai) ir Vokietijos "Lemwerder" (du vienetai). Penktasis katamaranas ("Rėzeknė") su Latvijos laivynu pradėjo tarnybą 2014 metų kovo mėnesį. Jo darbinis tūris yra 127 tonos, ilgis — 25,7 m, plotis — 13 m, jis gali įveikti iki 20 mazgų greitį (šiuolaikiniai karo laivai važiuoja didesniu nei 30 mazgų greičiu). Ginkluotė — du 12,7 mm kulkosvaidžiai. Panašu, kad "Skrunda" gali dislokuoti priešlaivines raketas, bet kas jas Latvijai duos?

Naujieji laivai skirti patruliuoti teritoriniuose vandenyse ir išskirtinėje Latvijos ekonominėje zonoje, vykdyti stebėjimo, paieškos ir gelbėjimo operacijas bei apsaugoti žuvininkystės pramonę. Katamarano lankas pritaikytas tralams ar nardymo įrangai montuoti. Čia baigiasi geroji žinia apie nacionalinių laivynų statybą.

Kovo 30 dieną vizito Latvijoje metu generalinis Europos NATO pajėgų Europoje vadas generolas Todas Waltersas sustiprino Latvijos viltį ir tikėjimą šviesia ateitimi mediniu suvenyru, įteiktu gynybos ministrui Arčiui Pabrikui. Atrodytų, kad tikrai stiprinti Baltijos sąjungininkų pozicijas "fronte" yra akivaizdus aljanso prioritetas. Bet niekas neketina Latvijai dovanoti karo laivų, "antikvariniai" kateriai ir minosvaidžiai tampa balastu.

Augimo perspektyvos

Karo ekspertai vieningai vertina neigiamą vertinimą, atkreipia dėmesį į nepakankamą Latvijos ir kitų Baltijos šalių jūrų pajėgų išsivystymą ir žemą kovinį pajėgumą. Tai natūralu. Net vieno karo laivo pirkimas yra brangus. Pavyzdžiui, Suomija išleido 1,4 mlrd. USD keturioms korvetėms įsigyti, o visas Latvijos karinis biudžetas 2021 metams sudarp 750 mln. USD.

Latvija, Lietuva ir Estija bendradarbiaudamos bando išspręsti savo karinių jūrų pajėgų atnaujinimo problemą kooperacijos būdų, o nuo 2020 metų pagal "Naval Vision 2030" koncepciją. Tačiau nauji koviniai "daliniai" yra pusė mūšio: kariniam jūrų laivynui taip pat reikia modernių bazinių punktų ir laivų remonto bazės. Todėl Latvijai ir kitoms Baltijos šalysims ateityje bus įkandama tik tralerių brigada su ifrastruktūra.

Kalbant apie bazinę sistemą, šiandien Latvijos laivynas turi atramos taškus Liepojoje, Ventspilyje ir Rygoje. Liepojoje yra 35 hektarų ploto infrastruktūros išplėtimo projektas (kurio Rusijos karinis jūrų laivynas galutinai atsisakė 1994 metais). Čia sukoncentruota daugybė Nacionalinių ginkluotųjų pajėgų struktūrų, įskaitant jūrų pajėgų eskadrilę, nardymo mokyklą, 4-osios namų apsaugos brigados štabą, 44-ąjį krašto apsaugos pėstininkų batalioną, medicinos tarnybos skyrių ir kitus padalinius.

Latvijos jūrų pajėgos, sudarytos iš mažiau nei dviejų dešimčių mažųjų plūduriuojančių laivų — to akivaizdžiai nepakanka realiam gynybos pajėgumui, kuris demonstruojamas Baltijos jūroje, pavyzdžiui, "neutralios" kaimynės — Švedija (apie 30 šiuolaikinių karo laivų) ir Suomija (daugiau nei 30 karo laivų ir valčių).

Tuo atveju, jei ateinančiais metais Baltijos jūroje vyks dideli mūšiai, pažymime, kad Amerikos, Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos karinės jūrų pajėgos daugiausia dėmesio skiria Atlanto krypties ir jų krantų gynybai.

Rimtos krizės situacijoje jie nepadės Latvijai ir kitoms Baltijos šalims. Regione matome konceptualią, istorinę ir jūrinę aklavietę. Taip pat NATO požiūris į Baltijos sąjungininkus kaip į "mažesnius brolius" ar neišvengiamas (lydinčias) "pasaulinio proceso" aukas.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
laivynas, Latvija
Procesija, skirta 101-osioms Spalio revoliucijos metinėms paminėti Maskvoje, archyvinė nuotrauka

"ePolicininkai" Lietuvoje apmokyti aptikti nepageidaujamą praeities istoriją

(atnaujinta 00:41 2021.04.13)
Lietuvos istorija įvairiomis istorinėmis progomis ir visai be progų atsispindi Facebook. Lietuvos istorija nėra vienareikšmė. Ir nelabai herojiška. Kaip ją norėtų pavaizduoti istorijos perrašinėtojai. Susirūpino net "ePolicija"

Apie keistą "ePolicininko" susirūpinimą savo Facebook draugams papasakojo vienas šio socialinio tinklo vartotojas.

Klaipėdietis Tomas Repšys už savo Facebook laiko juostoje publikuotą memą susilaukė "ePolicijos" pareigūno skambučio. 

Praeiviai, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

Tomas Repšys: "Vakar telefonu teko maloniai pabendrauti su ePolicijos pareigūnu: paskambino man, pakalbėjome, pasijuokėm, vienas kitą supratome ir maloniai atsilabinome". 

Tomui Repšui smagu, kad šioje tarnyboje dirba mąstantys. Tomui Repšui nesmagu, kad "Facebook erdvėje besisukantys juos apkrauna beviltiškai idiotiškomis užduotimis".

Tomas Repšys:"Pasirodo, kad ePolicijai buvo priduotas mano memas (prisegu), skirtas Laisvės partijos pirmininkei Aušrinei Armonaitei bei paskiriems jos partiečiams, lavinantiems komjaunuoliškus pečius, kojas etc". 

"ePolicijos" pareigūnas Tomui Repšui neatskleidė kuo yra kaltinamas. Bet kaltinimo esmę perdavė. Šiuo memu Tomas Repšys platina ir propaguoja sovietinius simbolius! 

"Jėzau Marija, vaikai, komjaunuoliai, pionieriai, spaliukai, ultros, neikite iš proto, nenupuškite ir skaitykite Lietuvos Respublikos įstatymus", — paragino lietuviškos veidaknygės vartotojus Klaipėdietis Tomas Repšys.

Lietuviškoje veidaknygėje sovietiniams simboliams - NE!1
Screenshot
Lietuviškoje veidaknygėje sovietiniams simboliams — NE!

Žurnalistas, publicistas, teatro režisierius Juozas Ivanauskas savo Facebook laiko juostoje taip pat pasidalino paveiksliuku su komentaru. Jame Tarybų Lietuvos vadovai. Jiems už nugarų Lenino skulptūra.  

Vilniaus centre paminklas Leninui stovėjo nuo 1952 metų liepos 20 dienos — 39-erius metus. Šis paminklas buvo sukurtas pagal tipinį Nikolajaus Tomskio projektą. 

Iš istorijos neišbrauksi 2
Screenshot
Iš istorijos neišbrauksi

Šiandien Vilniaus Leninas stovi Grūto parke, šalia Druskininkų, jam už nugaros auga senos eglės, priešais spindi nedidelis tvenkinukas, o greta sudėlioti jo paties biustai iš skirtingų Lietuvos vietų. Leninų šiame parke galima pamatyti ir daugiau. Didelių ir mažų, stovinčių ir net vienas sėdintis (vienintelis toks buvęs ir sėdėjęs Druskininkuose).

Leninų Lietuvoje buvo daug. Juos taip pat kūrė ir žymus Lietuvos dailininkas skulptorius, pedagogas Gediminas Jokūbonis. 

Lietuvos kariškiai
© Sputnik / Владислав Адамовский

Gedimino Jokūbonio sukurtos Lenino paminklinės skulptūros stovėjo Klaipėdoje, Panevėžyje. Gediminui Jokūboniui niekas nesutrukdė kurti skulptūrų Maironiui (paminklas atidengtas Kaune 1977 metais), Adomui Mickevičiui (paminklas atidengtas Vilniuje 1984 metais) ir daug kitų kūrinių. Ir ne tik Lietuvoje. 

TSRS dailės akademijos akademikas Gediminas Jokūbonis taip pat LTSR valstybinės premijos laureatas, LTSR liaudies dailininkas ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžius (3-iojo laipsnio) kavalierius. Iš istorijos neišbrauksi.

O dabar šiek tiek apie lyderius ir kiną.

Lietuvos kino centro mostas — skirti 184 tūkstančiai eurų filmui apie Vytautą Landsbergį — nustebino ne vieną šalies kino kūrėją. Tokią sumą lėmė konservatorių atėjimas į valdžią?

Tuo nusistebėjo savo Facebook laiko juostoje ne tik Nina Puteikienė, bet ir šalies kino kūrėjai.

Ninai Puteikienei gaila, kad naudojant valstybės pinigus, kuriami stabai. 

Nina Puteikienė: "Tokios sumos užtektų mažiausiai dviems filmams: ir apie Ozolą, ir apie Landsbergį."Demokratinės valstybės nesistengia kurti asmenybės kulto, suvokia, kad istorija — ne vieno žmogaus rankų ir minčių produktas", — savo Facebook'e rašė Puteikienė.

Dokumentinis ilgametražis filmas "p. Landsbergis" arba "Misteris Landsbergis", kaip vadina jo režisierius iš Ukrainos Sergejus Loznica, kuriamas jau nuo praėjusių metų pavasario. 

Leninas: „iš visų menų mums svarbiausias yra kinas“ 3
Screenshot
Leninas: "iš visų menų mums svarbiausias yra kinas"

"Lietuvos ryto" kalbinti filmų kūrėjai, prašę neskelbti jų pavardžių, vienu balsu tvirtino, kad 184 tūkst. eurų dokumentiniam ilgametražiam filmui sukurti — itin didelė suma. Dažniausiai tokiems filmams skiriama 50–60 tūkst. eurų.

Apie Lietuvos Patriarchą sukurtas jau ne vienas filmas.

1997 metais Lietuvos nacionalinėje televizijoje buvo kuriamas filmas "Kandidatas".  Kilus skandalui tuometis televizijos generalinis direktorius Arvydas Ilginis jį pervadino"Vytautu Landsbergiu" ir paragino visus reiškinius vadinti savo vardais. 

Landsbergis tuomet teigė nežinojęs, kokie žmonės jį filmavo ir kokiu tikslu, esą niekas jam nepranešė, kad Lietuvos televizija kuria apie jį filmą. 

Pirmąją trilogijos apie Landsbergį dalį "Vytautas Landsbergis: mintys ir darbai" 2012 metais sukūrė režisierė Agnė Marcinkevičiūtė ir prodiuserė Gražina Ručytė-Landsbergienė, Vytauto Landsbergio žmona. 

Antroji dalis "Vytautas Landsbergis: laisvės keliu" pasirodė 2017 metais, trečioji dalis "Pirmininko diplomatija: atkurtosios Lietuvos kelias" — 2019 metais.

Trilogija sukurta už privačių asmenų lėšas, prisidėjo Vytauto Landsbergio fondas. 

2013–2017 metais Marcinkevičiūtė ir prodiuserė Ručytė-Landsbergienė sukūrė penkias filmo apie Landsbergį "Lūžis prie Baltijos" dalis. Filmų kūrimą finansavo privatūs asmenys.

Viešojo intereso gynėjas, bendruomenininkas, tautininkas Sakalas Gorodeckis lietuviškoje veidknygėje dažnai skiria dėmesį Lietuvos istorijai. Su iliustracijomis.

Iliustracijoje matome, kaip Viliuje Gedimino prospekte lietuvių policininkas reguliuoja eismą Vermachto armijų grupės "Centras" 7-osios tankų divizijos štabo šarvuočiui.

Sakalas Gorodeckis primena Lietuvos istoriją: "Vokiečių daliniai įžengė į Vilnių, jau pilnai jį kontroliuojant lietuvių kariams ir sukilėliams partizanams. 1941 metų birželio 24 diena".

Lietuvių policininkas reguliuoja eismą 4
Screenshot
Lietuvių policininkas reguliuoja eismą

Sakalas Gorodeckis ir jo šalininkai Lietuvos istorinę atmintį atkuria ir skleidžia taip pat ir lietuviškoje veidaknygėje. Tokią jų veiklą remia LR Krašto apsaugos ministerija. 

Aidas Jurkštas — švyturių kolekcininkas. Savo Facebook laiko juostoje dažnai publikuoja jų paveiksliukus. Savo archyvuose kolekcininkas turi ir nuotraukų iš Klaipėdos istorijos. 

Iš Klaipėdos istorijos 5
Screenshot
Iš Klaipėdos istorijos

Istoriją galima perrašinėti, interpretuoti. Istorija galima manipuliuoti. Istorijos iš istorijos neišbrauksi. Bet gali susilaukti "ePolicininko" skambučio. Įdomu, ar už propaguojamas simbolikas lietuviškoje veidaknygėje ponai Gorodeckis ir Jurkštas susilaukė "ePolicininko" skambučio?

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
socialinis tinklas, istorija, policija, Lietuva
Dar šia tema
Pagrobta šimtai tūkstančių. Kaip Lietuvos valstybės pareigūnai prarado kiber-budrumą
Stambulo konvencijos klausimas: kodėl Lietuvoje kritikos sulaukė kunigas
Europos parlamentarų dovana Lietuvai. Kaip lietuviai prisitaikys prie LGBT laisvės erdvės