LR prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Estijos prezidente Kersti Kaljulaid

Lietuvos prezidentas Taline atskleidė savo nuomonę apie Estiją

51
(atnaujinta 15:46 2019.08.21)
Gitanas Nausėda galutinai apsisprendė dėl užsienio politikos krypties, kurios Vilnius laikysis per ateinančius penkerius metus. Ir tam jis pasirinko "broliškos" Baltijos šalies sostinę

Estijos vadovės Kersti Kaljulaid vizitą Maskvoje jis laiko "asmeniniu Estijos reikalu". Pats Nausėda neketina to daryti. Lietuva visais būdais rems opozicijos protestus Honkonge prieš Kinijos vyriausybę.

Lietuvos prezidento vizitas Estijoje "sudėliojo visus taškus ant i" ir išsklaidė iliuziją, kad užsienio politikos vektorius pasikeis. Oficialus Vilnius tęs Dalios Grybauskaitės užsienio politiką. Kiekviename žingsnyje bus šaukiama apie Ukrainos nepriklausomybę ir suverenitetą. Bus remiami opozicijos judėjimai Rusijoje ir Kinijoje. Dėl Astravo AE visais lygmenimis bus sabotuojami geri kaimyniniai santykiai su Baltarusija. Belieka tik oficialiai paskirti buvusią Dalią Grybauskaitę vyriausiąja prezidento Gitano Nausėdos patarėja užsienio politikos klausimais.

Estija Lietuvai — ne autoritetas

Pažymėtina, kad Lietuvos prezidentas išreiškė nepritarimą Estijos prezidentės Kersti Kaljulaid vizitui į Maskvą ne tik namuose, apibendrindamas vizito Taline rezultatus, bet ir pačioje Estijoje. Į klausimą "kodėl ji nuvyko susitikti su Putinu?" Kaljulaid atsakė, kad "sprendimus dėl Europos santykių su Rusija turėtų priimti ne tik įtakingiausios ES šalys, bet ir bendrijai priklausančios Baltijos šalys".

"Aš supratau šito sprendimo logiką, nes ji buvo labai aiškiai išdėstyta. Ta logika yra tokia: kodėl mes leidžiame kitoms valstybėms spręsti apie Europos su Rusija santykius, o ne mums. Juk mes irgi ES dalis, tai jeigu gali kalbėti kiti, mes galime kalbėtis ir patys. Tai tokia buvo jos logika", — kalbėjo prezidentas.

Taigi, Nausėda leido suprasti, kad Estija Lietuvai nėra autoritetas, ir tokius svarbius sprendimus užsienio politikoje reikėtų priimti atsižvelgiant į kaimynių, su kuriomis jie stovėjo petys į petį Baltijos kelio grandinėje prieš 30 metų, nuomonę. Ir kad šie incidentai nepasikartotų, reikia dažniau susitikti Baltijos šalių prezidentų lygiu ir parengti bendrą poziciją visais užsienio politikos klausimais, įskaitant konsultacinius forumus tarp Baltijos šalių.

Taigi, kalbant apie netoli Lietuvos sienos statomą Astravo AE, tarp Baltijos šalių nėra vienybės. Lietuva kategoriškai priešinasi šiam projektui ir reikalauja, kad visa ES nepirktų elektros energijos iš Astravo AE, o Ryga ir Talinas, lyg tyčia, paskelbė, kad Vilnius jiems neturėtų nurodinėti, ką pirkti, ir planuoja sudaryti sutartis su Baltarusijos energetikos kompanijomis. Ir visa tai vyksta tokios reikšmingos datos kaip 30-osios Baltijos kelio metinės, kurios metu visos pasaulio opozicijos yra lygios, išvakarėse.

Baltijos kelias prieš Šilko kelią

Net tolimame Honkonge pabrėžiama Baltijos šalių vienybė. Sukakties išvakarėse Kinijos opozicija yra pasirengusi pakartoti Baltijos šalių "nesmurtinio pasipriešinimo režimui" patirtį.

"Baltijos kelias buvo įkvepiantis įvykis daugeliui laisvės kovotojų visame pasaulyje. Tai demonstruoja solidarumo ir nesmurtinio socialinio judėjimo galią", — Lietuvos žiniasklaida citavo Džošuą Vongą, vieną iš protesto judėjimo Honkonge lyderių.

Lietuvos žiniasklaida entuziastingai skelbia, kad jau penktadienį, kai trijų Baltijos valstybių patriotai bandys pakartoti prieš 30 metų vykusį įvykį, Honkonge nusidrieks gyva 40 kilometrų grandinė, įkvėpta Kinijos opozicijos.

Atviras protestuotojų iš Vilniaus palaikymas neliks nepastebėtas oficialiojo Pekino. Kai Lietuvos vyriausybės pareigūnai kreipsis dėl leidimų tiekti maistą Kinijai, Pekinas primins draugiškus Dalai Lamos priėmimus Seime ir Prezidento rūmuose, Tibeto aikštę Vilniuje ir moralinę paramą mitingams Honkonge.

Oficialus Pekinas jau pareiškė, kad "kai kurių užsienio pajėgų veiksmai, susiję su Rusijos reikalais, ir padėtis Honkonge yra tarsi du vandens lašai ir yra tipiškas kišimasis į vidaus reikalus bei hegemonijos pasireiškimas". Apie tai naujienų agentūrai "Xinhua" pranešė oficialus Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Gen Šuanas.

Maskva taip pat padarys atitinkamas išvadas po naujausių Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos pareiškimų, kai priims strateginius sprendimus prekybos ir ekonomikos klausimais.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

51
Tegai:
užsienio politika, Gitanas Nausėda
Dar šia tema
Prekybos karo su JAV kontekste Rusija Kinijai gali pakeisti daugybę prekių
Lietuvos URM piliečiams rekomenduoja būti atsargiems Honkonge
Baltijos šalių ekonomika orientuojasi į Rusiją
Vilnius paminėjo JAV Nepriklausomybės dieną, archyvinė nuotrauka

Kodėl Lietuvoje JAV Nepriklausomybės diena virto "Liepos šeštosios įžanga"

(atnaujinta 14:58 2020.07.07)
Jungtinių Amerikos Valstijų Nepriklausomybės diena, dar gerai žinoma pavadinimu "Liepos ketvirtoji", pažymima kaip įžanga į "Liepos šeštąją"

Liepos 6 diena — Valstybės diena. Ši diena — Lietuvos valstybinė šventė, kuri yra švenčiama liepos 6 dieną minint pirmojo ir vienintelio Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnaciją. Diena oficialiai yra švenčiama nuo 1991 metų.

1990 metų spalio 25 dieną Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas įstatymu "Dėl švenčių dienų" liepos 6-ąją — Mindaugo karūnavimo dieną — paskelbė Valstybės švente. Mindaugo karūnavimo dieną švęsti liepos 6-ąją pasiūlė istorikas prof. Edvardas Gudavičius 1989-aisiais, atsitiktinai pasirinkęs vieną iš 1253 metų liepos sekmadienių, kadangi buvo manoma, kad karūnavimai galėjo vykti tik sekmadieniais.

Kasmet liepos 6 dieną, 21:00 val., viso pasaulio lietuviai raginami vieningai sugiedoti "Tautišką giesmę". Ši tradicija gyvuoja nuo 2009-ųjų, kai himnas buvo giedamas minint Lietuvos vardo tūkstantmetį.

Švęsti "Liepos ketvirtąją", JAV Nepriklausomybės dieną, neįpareigoja jokie Lietuvos Respublikos teisės aktai. Bet švenčiama. Pompastiškai ir demonstratyviai. Ir būtinai eksponuojant savo asmeniniuose Facebook profiliuose.

Šiemet pagrindiniu "Liepos ketvirtosios" Vilniuje akcentu tapo paradas, kuriame žygiavo 244 kariai ir savanoriai, nešantys 244 JAV vėliavas kartu su JAV įmonių ir organizacijų atstovais. Paradas JAV vėliavos spalvomis nuspalvino Gedimino prospektą nuo Seimo iki Katedros aikštės. Paradą lydėjo Lietuvos kariuomenės orkestras. Jo metu net pasiektas naujas šalies rekordas — didžiausia vienos užsienio šalies vėliavų eisena. Šį rekordą užfiksavo agentūra "Factum".

Katedros aikštėje parado dalyviai kartu giedojo Lietuvos ir JAV himnus bei stebėjo iškilmingą abiejų šalių vėliavų pagerbimo ceremoniją. Sveikinamuosius žodžius tarė JAV ambasadorius Lietuvoje Robert'as S. Gilchrist'as ir faktinis Lietuvos valstybės vadovas Vytautas Landsbergis.

"Liepos 4-osios" paradą stebėjo buvęs Lietuvos ambasadorius JAV, buvęs Europos Sąjungos atstovybės Rusijos Federacijoje vadovas Vygaudas Ušackas. Apie tai ponas diplomatas paskelbė savo Facebook laiko juostoje.

Štai kaip mes švenčiame JAV Nepriklausomybės dieną Vilniuje 1
Screenshot
Štai kaip mes švenčiame JAV Nepriklausomybės dieną Vilniuje

Jungtinių Amerikos Valstijų paradą prie Lietuvos Seimo įamžino savo Facebook'o laiko juostoje ir Seimo narys konservatorius Edmundas Pupinis.

Prie Lietuvos Seimo Jungtinių Amerikos Valstijų paradas 2
Screenshot
Jungtinių Amerikos Valstijų paradas prie Lietuvos Seimo

"Liepos 4-osios" švente džiaugėsi Seimo narys konservatorius Mantas Adomėnas.
Ponas Mantas Adomėnas: "Šįryt išėjau — "Kaip gražu", — pagalvojau, — "kad Vilnius iškelia vėliavas mūsų sąjungininkų amerikiečių Nepriklausomybės dienos proga".

Tik po poros minučių ponas Adomėnas susivokė.

Ponas Adomėnas: "Tik po poros minučių suvokiau: dėl ilgojo savaitgalio kiemsargiai iš anksto kelia vėliavas, kad nereikėtų pirmadieniui grįžti nuo paežerės ar pajūrio. Nepaisant to — pasveikinti visada tinkama proga: su Nepriklausomybės diena, bičiuliai amerikiečiai!".
"Ir su artėjančia Valstybės diena, tautiečiai!", — Adomėnas prisiminė ir "Liepos 6-ąją".

M. Adomėnas su Nepriklausomybės diena, bičiuliai amerikiečiai! 3
Screenshot
Adomėnas: su Nepriklausomybės diena, bičiuliai amerikiečiai!

Konservatorius Laurynas Kasčiūnas taip pat neužmiršta istorijos. Ponas Kasčiūnas siūlo Holivudui padedant ją ekranizuoti.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į kultūros ministrą Mindaugą Kvietkauską, siūlydamas įvertinti galimybę iki 2030 m., kai bus minimos 600-osios Vytauto Didžiojo mirties metinės, sukurti tarptautinei auditorijai skirtą istorinį meninį filmą "Vytautas Didysis" (angl. "Vytautas the Great"). Idėjos autorius — inžinierius, TS-LKD partijos narys Vytautas Petrušonis.

Pasak V. Petrušonio, po dešimties metų svarbiausias ir pagrindinis 600-ųjų metinių paminėjimo projektas turėtų būti būtent tarptautinei auditorijai skirtas filmas apie Vytautą Didįjį, sukurtas Holivudo kino studijose, siekiant aukšto meninio lygio, kokybės ir profesionalumo.

Filmą apie Vytautą Didįjį kurs Holivudas 4
Screenshot
Filmą apie Vytautą Didįjį kurs Holivudas

Dieve, palaimink Jungtines Amerikos Valstijas ir... Holivudą! Kuo arčiau rinkimai, tuo daugiau genialių idėjų.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
JAV Nepriklausomybės diena, Valstybės diena
Dar šia tema
JAV Nepriklausomybės dienos proga Vilniuje surengtos amerikietiško futbolo rungtynės
Valstybės dienos proga Šventojoje poilsiautojai sugiedojo "Tautišką giesmę"
JAV prezidentas Donaldas Trumpas kalba priešrinkiminės kampanijos metu, archyvinė nuotrauka

"Pernelyg apokaliptinis JAV rinkimų scenarijus". Ar Trampas turi "planą B"?

(atnaujinta 13:20 2020.07.07)
Žiniasklaidoje paskelbtas planas, kaip Donaldas Trumpas gali likti valdžioje net pralaimėjęs rinkimus. Kaip jį vertinti?

JAV prezidentas susiduria su rimtomis perrinkimo antrai kadencijai problemomis. Atskiros apklausos rodo, kad jo atsilikimas nuo Joe Bideno jau viršija 10 procentų, silpnėja net tradicinių rėmėjų parama.

Žinoma, labai reikalą jam pagadino koronavirusas ir vadinamasis "juodasis Maidanas", kurį papildomai pakursto oponentai. Ir tai ne vienintelis prezidento spaudimo įrankis — dar galima prisiminti kaltinimus rasizmu, Johno Boltono knygą, istoriją apie tai, jog Rusija neva Talibano rankomis žudo JAV karius Afganistane, o prezidentui tai nesvarbu, ir taip toliau.

Tam tikru momentu Trumpas pasimetė ir nežinojo, kaip reaguoti į blogėjančią situaciją. Tapo akivaizdu, kad jam reikalinga kontrataka, "planas B". Svarbus atsakomasis žingsnis — gili prezidento kalba prie Rašmoro kalno. Bet reikia ir veiksmų.

Kai Bidenas pareiškė, kad yra įsitikinęs, jog Amerikos kariuomenė išves Trumpą iš Baltųjų rūmų, jeigu pastarasis pralaimės rinkimus, bet atsisakys pripažinti jų rezultatus, į jo pasisakymą nebuvo atkreiptas didelis dėmesys. Dabar jis įgauna naują atspalvį, nes žiniasklaidoje pasirodė informacija apie galimą Trumpo planą išlikti valdžioje bet kuriuo atveju. Nuomonės autorius — buvęs senatorius, demokratas Timas Wirthas.

Rinkimai parlamente

Wirtho teoriją sudaro keli punktai. Pirmiausia, Trumpas, anot jo, padarys viską, kad laimėtų pačius rinkimus — tam gali būti rimtai "pravalyti" rinkėjų sąrašai; minimizuotas balsavimas paštu; pasitelkti stebėtojai, kurie griežtai kontroliuos (ribos) rinkimų procesą; komplikuotas balsavimas dideliuose miestuose, kad susidarytų eilės, ir žmonės nuspręstų neiti balsuoti.

Tariamas tokių žingsnių tikslas — padaryti taip, kad rinkimuose pirmiausia sudalyvautų disciplinuoti Trumpo rėmėjai, o jo oponentai liktų namuose arba negalėtų nubalsuoti. Tačiau minėtus veiksmus galima vertinti ir kitaip — kaip suprantamą Trumpo siekį vykdyti rinkimus pagal nustatytas taisykles, kad juose nebalsuotų bet kas ir bet kaip.

Bet įdomiausi dalykai gali prasidėti, jeigu balsavimo rezultatai bus nepalankūs dabartiniam prezidentui. Kaip aiškina Wirthas, jeigu Trumpas pralaimės Bidenui, bet pastarojo persvara vadinamosiose "svyruojančiose" valstijose yra nedidelė, prezidentas pareikš, kad (a) rinkimai buvo suklastoti, ir (b) į juos kišosi Kinija.

Pastarasis momentas reiškia, kad kalba apie nacionalinio saugumo reikalus, todėl prezidentas gali pasinaudoti ypatingomis galiomis (angl. "emergency powers"), ką patvirtins ištikimas Trumpui generalinis prokuroras. Galiausiai, atitinkamos valstijos nesugebės patvirtinti savo atstovų į prezidento rinkimus, ir bylos imsis Aukščiausias teismas, kuris nuspręs, kad valstijų atstovai turi susirinkti ir išrinkti prezidentą be atstovų iš ginčytinų valstijų.

Tačiau tuomet iškils kita problema — nė vienas iš kandidatų negaus reikiamo atstovų balsų skaičiaus, ir tada prezidentą turės išrinkti Žemieji JAV Parlamento rūmai. Ten daugumą turi demokratai, bet niuansas tas, kad šiuo atveju nuo kiekvienos valstijos bus vienas balsas, ir tada dauguma respublikonų pusėje — šachas ir matas.

Baigdamas Wirthas pacitavo žinomą JAV ekspertą Fareedą Zakarią, kuris pasakė: "Donaldas Trumpas sumokės bet kokią kainą, sudarys bet kokį sandorį, panaudos bet kokią normą, kad išgyventų ir nugalėtų". Kartu Wirthas, kaip ir Baidenas, išreiškė viltį, kad JAV kariuomenė neleis pažeisti konstitucinės tvarkos.

Kaip vertinti?

Pirma mintis, perskaičius Wirtho straipsnį — eilinė demokratų provokacija prieš Trumpą, siekiant iš anksto pateisinti savo (nešvarius) ir diskredituoti jo legitimius veiksmus. Tačiau viskas gali būti ne taip paprasta.

Savo poziciją buvęs senatorius galėjo suformuluoti paprasčiau — tiesiog parašyti, kad Trumpas greičiausiai nesutiks su rinkimų rezultatais, jeigu nelaimės, ir visaip bandys likti valdžioje. O čia viskas labai detaliai — tarsi iš knygos. Galbūt, Baltųjų rūmų koridoriuose iš tikrųjų vyksta panašios kalbos?

Kad scenarijus visai realus, patvirtina ir nuolatinės Trumpo kalbos apie demokratų bandymus atimti valdžią iš tautos bei jų sąsajas su Kinija, taip pat Bušo-Goro precedentas. Pastaruoju atveju viskas baigėsi taikiai, bet Trumpas vargu ar pasiduos taip lengvai kaip Goras. Ir tuomet iš tiesų labai svarbus tampa kariuomenės vaidmuo.

Kaip rodo apklausos, armijoje dabartinis JAV prezidentas turi daug rėmėjų, bet jo persvara šiame rinkėjų segmente nėra totali. Kitaip tariant, lemiamu momentu vieni kariškiai gali paremti Trumpą, kiti — jo oponentus (vadinamoji "giluminė valstybė" stipri ir Pentagone). O tai jau pilietinio karo grėsmė?

Pernelyg apokaliptinis scenarijus? Galbūt. Bet kas galėjo patikėti, kad Amerikoje įvyks tai, kas vyksta dabar? Politikoje dažnai būna taip, kad beveik niekas nieko nesitiki, bet kai tai įvyksta, visi iš karto suranda tūkstantį paaiškinimų, kodėl tai įvyko (kaip, pavyzdžiui, TSRS subyrėjimo atveju). Tad neskubėkime su išvadomis — paskaičiuokime viščiukus rudenį.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Donaldas Trampas, rinkimai, JAV kariai
Dar šia tema
"Tai turi būti padaryta nedelsiant": už ką JAV iš tikrųjų nubaus Rusiją
Rusijos URM pareiškė, kad JAV žvalgyba užsiima narkotikų prekyba
Talibano atstovas paneigė pranešimus apie slaptą susitarimą su Rusija
Rusijos nuolatinis atstovas: JAV yra kone apsėstos "kišimusi į rinkimus"

Rusija pradėjo statyti didžiausią pasaulyje branduolinį ledlaužį

(atnaujinta 09:28 2020.07.08)
Objekto statybas planuojama baigti 2027 metais, jo ilgis bus daugiau nei du šimtai metrų

Primorskio krašte pradėtos didžiausio pasaulyje projekto "Lider" ledlaužio statybos. Laivas bus 210 metrų ilgio. Jis taip pat bus dvigubai galingesnis už esamus tokio tipo įrenginius — iki 120 megavatų, o grietis — 22 mazgai.

Branduoliniam ledlaužiui buvo suteiktas "Rossija" vardas. Planuojama jį aprūpinti dviem RITM-400 branduoliniais reaktoriais, taip pat keturiomis turbinomis ir keturiais elektriniais varikliais.

Bendra talpa leis ledlaužiui įveikti daugiau nei keturių metrų storio ledą. Tikimasi, kad laivas plauks Šiaurės jūros keliu ir ten kurs įvairaus sudėtingumo maršrutus, nepriklausomai nuo metų laiko.

Projektą užsakė "Rosatom", o tarp "Atomflot" ir laivų statybos komplekso "Zvezda" yra pasirašyta statybos sutartis. Ledlaužį planuojama pradėti eksploatuoti 2027 metais.

Tegai:
ledlaužis, Rusija
Dar šia tema
"Atsitiktinai nufilmuota": kokiais ginklais Sirijoje Rusija nustebino visą pasaulį
Rusijos T-14 "Armata" tankas buvo išbandytas nepilotuojamu režimu