Virginijus Sinkevičius, archyvinė nuotrauka

"Lietuvos vunderkindas": ar Europai reikalingas jaunas eurokomisaras?

70
(atnaujinta 21:58 2019.08.23)
Lietuva deleguoja į vieną svarbiausių postų ES vyriausybėje — Europos Komisiją — 28-erių Virginijų Sinkevičių. Seimas patvirtino jo kandidatūrą. Sinkevičius taps jauniausiu EK nariu Europos Sąjungos istorijoje. Jį jau palaikė naujoji EK vadovė Ursula von der Leyen. Sritis, už kurią bus atsakingas Lietuvos atstovas, dar nenustatyta. Vilnius tikisi, kad portfelis bus svarus

Šio vaikino karjeros galėtų pavydėti legendinis Rusijos pilietinio karo herojus, garsus rašytojas Arkadijus Gaidaras. Būdamas 15 metų, kaip liudija istorija, jis vadovavo pulkui. Bet Virginijus Sinkevičius, būdamas 28 metų, turės vadovauti vienam iš didžiulės imperijos — Europos Sąjungos — ekonominio ir socialinio gyvenimo sektorių. Kodėl "imperijos"? Apie tai — šiek tiek vėliau. Tuo tarpu atidžiau pažvelkite į "Lietuvos vunderkindo" asmenybę.

Kaip žinote, Lietuvoje ugdymas bendrojo lavinimo įstaigose trunka 12 metų. Mokyklą baigia beveik 19 metų amžiaus jaunuoliai. Studijos universitete trunka vidutiniškai penkerius metus. Tai yra, iki 24–25 metų jauni vyrai tik pradeda gyventi pilnavertį suaugusiųjų gyvenimą, turėdami tik teorinių žinių. O ką jam pirmiausia sako gamybos senbuviai? Pamiršk viską, ką mokeisi universitete! Gyvenimas — ne tik teorija, bet ir praktinė patirtis.

Tačiau Virginijus Sinkevičius išsklaidė šiuos postulatus ir, būdamas 27 metų, tapo... ekonomikos ir inovacijų ministru, nors ir ne didelės Europos mastu, bet visos valstybės. Įdomu, už kokius nuopelnus, praėjus vos dvejiems ar trejiems metams po studijų universitete, Sinkevičius buvo paskirtas vadovauti valstybės ekonomikai?

Sąžiningai prisipažinsiu, aš asmeniškai nepažįstu Virginijaus. Aš vertinu jo karjerą tik pagal oficialių šaltinių informaciją. O ten sakoma, kad jis gimė 1991-aisiais — metais, kai Lietuva tapo nepriklausoma.

Pats Sinkevičius Seime po to, kai buvo patvirtinta jo kandidatūra į eurokomisarus, pareiškė, kad Baltijos kelio 30-mečio išvakarėse jam tai simbolizuoja tikėjimą Lietuvos nepriklausomybės karta ir Europos atsinaujinimu.

Bet grįžkime prie Virginijaus karjeros chronologijos. Kur ir kada jis spėjo įgyti aukštąjį išsilavinimą? To taip ir nepavyko tiksliai sužinoti iš atvirų šaltinių. Iš jo Facebook paskyroje pateiktos informacijos matyti, kad jis studijavo Mastrichto universitete. Kada? Neaišku. Net specializacija nenurodyta.

Tačiau jau 2012 metais, būdamas 21 metų amžiaus, Sinkevičius pradėjo dirbti naujienų portale "The Lithuania Tribune". Kokiose pareigose? Taip pat neaišku. Jis buvo portalo darbuotojas iki 2015 metų. 2013–2014 metais ėjo Vašingtono Europos analitinių projektų centro vadovo pavaduotojo pareigas, o 2014 metais tapo "Lietuvos pašto" tarptautinių projektų vadovu. Nuo 2016 metų dirbo agentūroje "Investuok Lietuvoje".

Ilgas pareigybių sąrašas per tokį trumpą laiką. Sovietmečiu tokie darbuotojai buvo vadinami "skrajūnais". Niekur ilgiau nei metus ar dvejus jie neužtrukdavo. Matyt, dėl savo genialumo ir išskirtinumo. Bet ką būtent Sinkevičius padarė šiuose postuose? Gal "Lietuvos paštas" tapo ypač pelninga įmone? Ar Lietuvą apipylė užsienio investicijų lietus?

Pats Virginijus kukliai praneša: "Yra darbai, kuriuos nuveikiau, jie laisvai prieinami pastaruosius trejus metus".

Kiek aš būčiau beieškojęs įvairiuose šaltiniuose, neradau konkretaus atsakymo į konkretų klausimą "ką ir kada". Matyt, "nieko ir niekada".

Socialdemokratų partijos frakcijos vadovas Julius Sabatauskas taip pat apie tai užsiminė svarstant Sinkevičiaus kandidatūrą į Europos Komisijos nario postą.

"Mes įsitikinome, kad pažiūrų jis neturi arba tos pažiūros yra tokios plaukiojančios, kaip pati jo frakcija", — kalbėjo politikas.

Net kai kurie Sinkevičiaus bendražygiai iš "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos" abejoja jo genialumu ir daro užuominas, kad Virginijus visada buvo ir bus tik užkulisių dirigentų marionetė.

Europos Parlamento narys iš LVŽS Stasys Jekeliūnas savo Facebook paskyroje parašė: "V.Sinkevičiaus kandidatūros į Europos Komisijos narius neremsiu, nes jis, mano įsitikinimu, dirbdamas Vyriausybėje labiau atstovauja verslui, o ne visiems Lietuvos žmonėms<...> Be to, neretai politinės karjeros siekia ignoruodamas moralinius principus, o atskirais atvejais — išduodamas konkrečius jaunus žmones, savo kolegas".

Puikus naujojo Europos Komisijos nario portretas. Ir toks asmuo taps visos Lietuvos veidu pagrindiniame visos Europos Sąjungos vykdomajame organe. Žmogus be gyvenimo ir profesinės patirties, intrigantas, kurį nežinomų užkulisių jėgos iškėlė į Lietuvos, o dabar ir Europos politikos aukštumas.

Galite paklausti, kodėl tokie žmonės šiandien valdo didžiulę Europos Sąjungos imperiją? Matyt, todėl, kad imperijas visais laikais valdė stiprios asmenybės arba pilkieji kardinolai. Kaip tik pastariesiems ir reikalingi atsidavę vykdytojai, kurie ne imsis iniciatyvos, o tik tiksliai vykdys savo užkulisių lyderių nurodymus.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

70
Tegai:
Virginijus Sinkevičius, Europos Komisija, ES
Dar šia tema
Seimas patvirtino kandidatą į Europos Komisijos nario postą
ERK pritarė Sinkevičiaus kandidatūros siūlymui į EK narius
Generalinė prokuratūra, archyvinė nuotrauka

Ypatingos svarbos byla. Lietuvoje tiriama buvusio prezidento kolegos veikla

(atnaujinta 17:12 2020.06.03)
Lietuvoje buvo atskleistas dar vienas korupcijos pūlinys. Buvo sulaikyti Lietuvos verslo konfederacijos ir Lietuvos bankų asociacijos vadovai, taip pat keli stambūs verslininkai, kurie bandė daryti poveikį priimant jiems palankius įstatymus

Kilus skandalui, minima ir dabartinio respublikos prezidento Gitano Nausėdos pavardė.

Dviejų stambiausių verslininkų ir bankininkų asociacijų — Lietuvos verslo konfederacijos ir Lietuvos bankų asociacijos — vadovų sulaikymas sukėlė atominės bombos sprogimo padarinius. Iš tiesų vienas jų — Valdas Sutkus — prieš metus buvo pristatytas kaip tuometinio Lietuvos kariuomenės vado Jono Žuko, kuriam tariamai buvo pasiūlytas patarėjas nacionalinio saugumo ir gynybos klausimais būsimojo prezidento Nausėdos administracijoje, "senas pažįstamas". Taigi, Sutkus tarpininkavo Nausėdos derybose dėl būsimos prezidento administracijos formavimo.

Štai kokius duomenis anksčiau paskelbė Lietuvos generalinis prokuroras Evaldas Pašilis apie šią aukšto rango bylą: "Valdas Sutkus, vykdydamas pareigas Lietuvos bankų konfederacijoje, atstovaudamas jos nariams, taip pat kitų verslo subjektų interesus, pasinaudodamas savo padėtimi, viešąja pozicija, verslo santykiais ir įtaka galimai gavo nelegalų piniginį atlygį už savo įtaką priimant įvairius teisės aktus, kurie yra svarbūs tam tikriems verslo subjektams". Ir įvardijo galimai neteisėtai gautą sumą — 400 tūkstančių eurų. Šių pinigų kilmę ir teisėtumą Sutkaus sąskaitose dabar aiškinasi tyrėjai.

Ne mažiau įdomus yra antrasis asmuo, susijęs su korupcijos byla, kurią vykdo Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Generalinė prokuratūra. Tai yra Lietuvos bankų asociacijos prezidentas ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Mantas Zalatorius. Būtent jis veikė kaip pagrindinis vyriausybės ir valdančiosios koalicijos oponentas, kai praėjusį rudenį buvo bandoma apmokestinti Lietuvos bankininkus ir stambiuosius verslininkus. Zalatoriaus nuomonę citavo visos pagrindinės žiniasklaidos priemonės. Jo klausėsi ir citavo net prezidento administracijoje.

Kad būtų radikaliai sustabdytos galimos įžvalgos šiuo klausimu dėl garbingo prezidento vardo, atsakymas buvo paskelbtas jau vakare.

"Dalykinis bendravimas tarp valdžios institucijų ir visuomenės grupių yra demokratinės valstybės pagrindas. Prezidentas pabrėžia, kad toks bendravimas turi būti skaidrus, atitikti įstatymų reikalavimus ir etikos normas", — šalies vadovo poziciją perteikė jo atstovas spaudai Antanas Bubnelis.

Prisiminkite, kad prieš rinkimus į Lietuvos prezidento postą Gitanas Nausėda ėjo Švedijos SEB banko prezidento patarėjo ir vyriausiojo ekonomisto pareigas. Vadinasi, su Zalatoriumi bendravo kaip su kaip kolega. Gal net daugiau. Ar buvo "draugiški ryšiai" tarp Nausėdos ir Zalatoriaus? Apie tai nutylima. O Lietuvos žiniasklaidos reakcija į aukšto rango bylą yra kažkodėl labai vangi, palyginti su tuo, kiek triukšmo kilo dėl susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus pietų ar dėl asfaltuotos gatvės, kurioje gyvena ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

Verta paminėti, kad įprastoje praktikoje vadovaujant valstybei aukšto lygio bylose prezidentas ar ministras pirmininkas kalba asmeniškai. O mažiau reikšmingose — jų spaudos tarnybos cituoja vadovo nuomonę.

Taigi, prezidentas nepavargsta beveik kiekvieną savaitę pareikšti kategorišką reikalavimą atleisti susisiekimo ministrą Narkevičių, o garsus buvusių kolegų sulaikymas pakomentuojamas atstovo spaudai lūpomis. Kaip sakoma, pajauskite skirtumą.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Lietuva, korupcija
Algirdas Paleckis, archyvinė nuotrauka

Pavyzdys kitiems "vatnikams": kokią reikšmę žodžio laisvei Lietuvoje turės Paleckio byla?

(atnaujinta 15:07 2020.06.03)
Pagaliau, po ilgo, pusantrų metų trūkusio delsimo, Šiauliuose prasidėjo tikrasis Algirdo Paleckio — tariamo "tautos priešo" — teismo procesas, kuriame pradėti nagrinėti Paleckiui mesti kaltinimai "šnipinėjimu" Rusijos Federacijos naudai

"Šnipinėjimas" čia, aišku, tegali būti rašomas kabutėse: pirma, nes, kaip ne kartą rašyta anksčiau, Paleckio "šnipinėjimą" sudaro nei daugiau, nei mažiau, kaip viešai prieinamų duomenų rinkimas, iš esmės, žurnalistinis tyrimas.

Ir antra — nes, net jei Paleckis ir būtų norėjęs šnipinėti, vargu, ar būtų galėjęs: tiesiog jis yra pernelyg gerai žinomas, pernelyg "apsišvietęs" tiek visuomenėje, tiek VSD, tiek kitoms represinėms struktūroms, kad galėtų deramai atlikti tokią funkciją.

Žodžiu, šiuo atveju kalba turėtų eiti ne apie šnipinėjimą, bet apie pokario Amerikos pavyzdžiu Lietuvoje įsigalintį neomakartizmo režimą ir būtent tokioje dvasioje vykdomą politinį susidorojimą su Paleckiu, kaip vienu iš tikrosios — nesisteminės, nei vietos "viršūnių" nei Vakarų specialiųjų tarnybų nevaldomos — opozicijos lyderių.

Bertauskui — "stukačiaus" vaidmuo

Vien keliasdešimt bylą sudarančių tomų rodo, kad, fabrikuojant Paleckio "nusikaltimą", buvo kaip reikiant padirbėta. Neabejotina, kad šiuo požiūriu svarbų vaidmenį turėjo atlikti antrasis kaltinamasis — kartu su Paleckiu teisiamas Deimantas Bertauskas, kuris, kaip matyti, laikosi diametraliai priešingos pozicijos Paleckiui.

Sekantiems Paleckio bylos raidą ne paslaptis, kad minėtasis veikėjas, represiniams organams surinkus reikiamą "kompromatą", sutiko bendradarbiauti su jais, t. y. liaudiškai šnekant, tapti "stukačiumi". Žodžiu, Bertauskas, veikiausiai tikėdamasis valdančiajai Lietuvos mafijai faktiškai pavaldžių įstaigų (prokuratūros, teismo ir t. t.) darbuotojų palankumo, nedviprasmiškai pasirinko Judo kelią.

Paskutiniame teismo posėdyje, kol Paleckis mestus kaltinimus (tiek "šnipinėjimu", tiek kt.) neigė, Bertauskas ne tik pastaruosius pripažino, bet — dar daugiau — prašė, kad teismo procesas vyktų privačiai, žodžiu, už uždarų durų. Tikriausiai, taip jis tikisi išvengti viešumo ir užsitikrinti maksimalų kiekį Judo sidabrinių?..

Paleckis tuo tarpu kaip anksčiau, taip dabar reikalauja visiško atvirumo ir skaidrumo, atrodo, taip tikėdamasis demaskuoti tiek vykstantį teisinį farsą, tiek Lietuvoje nusistovėjusią politinio persekiojimo schemą apskritai.

Parodymų neviešins

Deja, bylą nagrinėjančios teisėjos Nijolės Matuzevičienės pozicija kitokia: pastaroji, iš prokurorės Vilmos Vidugirienės išgirdusi, kad neva kaltinamųjų parodymai galėtų pakenkti kitos (o būtent — Golovatovo ir Kruglovo) bylos tyrimui, nusprendė, kad tiek Paleckis, tiek Bertauskas turėsiantys parodymus duoti uždarame posėdyje. Nors dauguma posėdžių, anot Matuzevičienės, būsią vieši, kas iš to, kai svarbiausia liks paslaptyje?

Idealiu atveju, šie "teisėsaugininkai" tikriausiai norėtų Paleckį visai nutildyti ir turėti pavyzdį kitiems "vatnikams": "Girdi, štai kas nutinka, kai meti iššūkį nusistovėjusiai tvarkai, kai atsisakai sekti viršūnių priimtu rusofobiniu politikos kursu", — likusiems nori pasakyti jie. Aišku, ne be reikalo teismas organizuojamas Šiauliuose, nes Vilniuje daug lengviau susirinktų palaikančiųjų būriai.

Vis dėlto, išvengti viešumo netgi pačiu blogiausiu atveju Paleckio persekiotojams nepavyks: dalykas per daug gerai žinomas visuomenei, kad tiesiog praeitų tyliai, tariamąjį "šnipą" pasodinus už grotų.

Paleckis netylės

Verta atminti, kad šiandien Paleckis gyvena namų arešto sąlygomis su prie kojos pritvirtinta sekimo aparatūra. O jei ne jo tėvo Justo Paleckio iniciatyva surinktų 50 tūkst. eurų užstato suma — netgi dabar jis būtų toliau kalinamas. Dalis 1990 m. kovo 11 d. signatarų, tikriausiai ne be Justo Paleckio įsikišimo, taipogi palaikė kardomųjų priemonių Algirdui Paleckiui sušvelninimą. Tiesa, dalis jų tai padarė ne iš altruizmo ar teisingumo jausmo, bet politinio išskaičiavimo: bijo, mat, dėl Lietuvos tarptautinio prestižo...

Be abejo, Lietuva, o tiksliau — 30 metų čia viešpataujantis antitarybinis, rusofobinis režimas, nors ir būdamas faktine Jungtinių Valstijų marionete — visgi siekia palaikyti tam tikrą legitimumo, demokratijos ir t. t. įvaizdį. Tačiau šiai teisėtumo regimybei amžinai gyvuoti neteks. Dar daugiau: Paleckis tylėti nesiruošia ir atvirai skelbia rašąs knygą, kurioje bus išdėstyta ir einamojo teisminio proceso, ir kitų įvykių tikroji esmė. Todėl visuomenė, ar nors sąmoningesnė jos dalis, neliks neinformuota.

O šiuo požiūriu Paleckio teisimas yra daug daugiau nei vieno asmens persekiojimas: tai yra nacionalinio lygmens politinė byla, ankstesniosios bylos dėl valdantiesiems nepatogios tiesos apie 1991 metų sausio 13 dienos įvykius tąsa, kurios baigtis vienaip ar kitaip, bet neišvengiamai turės žymią reikšmę žodžio laisvei Lietuvoje.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Šiauliai, Algirdas Paleckis
Dar šia tema
Žodžio laisvė — tik JAV piliečiams? Asandžo ir Paleckio atvejai
Paleckis: Lietuvos prokurorai žino, kad aš nekaltas
Koronavirusas, archyvinė nuotrauka

Gydytoja: kaukių naudojimas sumažina riziką užsikrėsti COVID-19 dešimtis kartų

(atnaujinta 22:53 2020.06.04)
Gydytoja priminė, kad kaukę dėvėti būtina esant galimam užsikrėtimo pavojui — būnant lauke ar uždaroje patalpoje, kur gali būti kiti žmonės. Kaukę keisti reikia kas dvi valandas

VILNIUS, birželio 4 — Sputnik. Pagrindinis koronavirusinės infekcijos perdavimo būdas yra oras — tai atsitinka kosint, čiaudint ir kalbant, todėl dėvint kaukes rizika užsikrėsti koronavirusu sumažėja dešimteriopai, RIA Novosti sakė Rusijos infekcinių ligų specialistė Irina Ivanova.

"Nepaisant laiko apribojimų, būtina ir toliau laikytis tam tikrų taisyklių. Ypač svarbu išlaikyti atstumą ir naudoti medicinines kaukes. Čiaudint ir kosint ore aplink sergantį žmogų plinta jo seilių, skreplių ir kvėpavimo takų sekreto lašeliai. Ir kadangi koronavirusinė infekcija gali būti besimptomė, žmogus, nežinodamas, kad serga, gali perduoti virusą kitiems žmonėms. Kaukių dėvėjimas dešimtis kartų sumažina riziką užsikrėsti koronavirusu. Be to, svarbu, kad kuo daugiau žmonių naudotų kaukę", — teigė Ivanova.

Gydytoja priminė, kad kaukę dėvėti būtina esant galimam užsikrėtimo pavojui — būnant lauke ar uždaroje patalpoje, kur gali būti kiti žmonės. Kaukę keisti reikia kas dvi valandas.

Tinkamai naudojant medicinines kaukes, kvėpavimo problemų neturėtų kilti. Ypač pabrėžiama, kad nėščioms moterims ir asmenims, sergantiems įvairiomis lėtinėmis ligomis, nešioti medicinines kaukes būtina.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 6,3 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 383 tūkst. žmonių.

Tegai:
saugumas, gydytojai, koronavirusas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
JAV užfiksuotas pirmasis koronaviruso atvejis šuniui
Per parą nustatyti trys koronaviruso atvejai