Vytautas Landsbergis, archyvinė nuotrauka

Lietuvos "patriarcho" saulėlydis: Landsbergis išeina į "paskutinę kovą"

335
(atnaujinta 22:35 2019.08.26)
Pastarųjų mėnesių įvykiai rodo, kad konservatorių, kuriems vadovauja Vytautas Landsbergis, valdžia užkulisiuose slysta iš rankų. Pralaimėjimas Seimo ir prezidento rinkimuose, nukabinta nusikaltėlio Jono Noreikos lenta ir Škirpos alėjos pervadinimas

Paprastam gyventojui vis dar sunku įžvelgti užkulisinį mūšį, kuris Lietuvoje kilo per pastaruosius trejus metus. Ir vaizdą, kurį piešia jam vadovaujanti konservatyvioji žiniasklaida, vadovaujama nacionalinio radijo ir televizijos, vis labiau panašėja ne į realybę, o į absurdo teatrą. Kuriant daugiaserijinę sagą, kurios autorius yra pats Dėdulė, aktorių žaidime atsiranda vis daugiau neatitikimų ir klaidų. Tai jau pradėjo pastebėti daugelis žiūrovų ir skaitytojų.

Ryškus pavyzdys ― "Obzor" tinklalapyje pateiktas profesoriaus Pinchoso Fridbergo komentaras apie neseniai vykusį nacionalistų-patriotų mitingą ginant fašistų bendrininko Jono Noreikos "šviesųjį vardą". Kaip žinote, Vilniaus miesto tarybos deputatai nusprendė Škirpos alėją pervadinti į Trispalvės alėją (Lietuvos vėliavos). Pasipiktinę nacionalistai stengėsi sukviesti į gatves dešimtis tūkstančių patriotų.

Tada gerbiamas Lietuvos žydų bendruomenės narys Pinchosas Fridbergas savo žmonai, buvusiai Kauno geto kalinei, pasakė: "Klausimas tas, kiek protestuotojų susirinks. Jei šimtas ― nieko baisaus, bet kurioje visuomenėje visada bus saujelė "disidentų", tokių kaip Kasčiūnas. Bet jei tūkstančiai, tai ― vargas, didelis vargas, vadinasi, niekas nepasikeitė".

Suprasti pagyvenusių Lietuvos žydų, kurie patyrė visus Lietuvos holokausto siaubus, baimes nesunku. Skirtingai nuo "dėdulėjugendų" (analogiškai su "hitlerjugendu"), tyrinėjusių Lietuvos istoriją iš Vytauto Landsbergio traktatų, Lietuvoje yra vis daugiau žmonių, kurie nemalonius istorijos faktus sužino iš Rūtos Vanagaitės knygų.

"Laimei, nelaimė neįvyko: susirinko [į mitingą ginant atminimo lentą Noreikos ― Sputnik] tik "šimtas ar du". Ir, kad ir kaip šventvagiškai tai skambėtų, džiaugiuosi, kad mitingas įvyko. Tiksliau, džiaugiuosi ne pačiu mitingu, o jo rezultatu. Man atrodo, kad susirinkusiųjų skaičius aiškiai parodė, jog Lietuvos visuomenėje įvyko tam tikras poslinkis: žmonės nekreipė dėmesio į konservatyvaus ideologo Vytauto Landsbergio raginimus saugoti susitepusius didvyrius (Vytauto Landsbergio žodžiai "Labai svarstytina, ar jis [Jonas Noreika] taip labai susitepęs, kad turi būti viešai pažemintas")", ― cituoja profesorių Fridbergą leidinys.

Kitas dalykas, kuris aiškiai rodo bejėgę konservatorių isteriją, ― Seimo deputatės Irinos Rozovos "atvejis". Jame tiek daug absurdo ir atviro faktų klastojimo, kad net konservatoriams lojalūs Lietuvos piliečiai susimąstė apie "Dėdulės ideologijos", pagrįstos vis kritikuojamo sovietinio KGB metodais, teisingumą.

VSD-KGB

Visiškas sekimas ir specialiųjų tarnybų naudojimas kovojant su politiniais konservatorių oponentais ir "kovotojais už istorinę tiesą". Štai kuo užsiima Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (VSD). Apie tai garsiai paskelbė "nesugadinta" rašytoja Rūta Vanagaitė atviru laišku užsienio reikalų ministrui Linui Linkevičiui. Jame Vanagaitė papasakojo, kaip diplomatinės atstovybės kartu su VSD slaptai stebi jos pasirodymus užsienio forumuose, konferencijose ir knygų mugėse, kur Vanagaitė pristato savo knygas apie Lietuvos holokaustą. Šių forumų išvakarėse Lietuvos užsienio reikalų ministerijos organizatoriams išsiunčiami laiškai, kuriais diskredituojama Vanagaitės reputacija.

Savo laiške Rūta Vanagaitė pateikia ryškų Lietuvos diplomatijos amoralumo pavyzdį. Geteborgo knygų mugės išvakarėse "Karneval Forlag" leidykla gavo laišką iš Lietuvos ambasados Švedijoje kultūros atašė Živilės Etevičiūtės. Laiške diplomatė teigė, kad Rūtos Vanagaitės knygoje "Mūsiškiai" "daugelis įvykių knygoje neatitinka istorinių faktų", o autorės teiginiai abejotini.

"Kreipiuosi į Jus, gerbiamas ministre, prašydama nutraukti jau kelerius metus trunkančią slapto sekimo ir skundų rašymo praktiką ir paraginti atsakingus Lietuvos ambasadų darbuotojus taupyti savo darbo laiką ir ­­― svarbiausia ­­― liautis diskredituoti užsienyje ir save, ir ambasadą, ir demokratiją Lietuvoje", ― sakė Vanagaitė.

"Paskutinis ir lemtingas mūšis"

Tai, kad "Dėdulės jaunikliai" pralaimi kovą su politiniais oponentais, liudija ir tai, kad pats "patriarchas" vėl išėjo į areną savo "paskutiniam ir lemtingam mūšiui". Matyt, net vainikuotas anūkas Gabrielius negali susitvarkyti su nepakeliama jam paskirto naujojo partijos lyderio našta. Begalinį ažubalių-kasčiūnų niurzgimą liaudis jau priima kaip klounų pasirodymą cirko arenoje. Juokiasi ne tik Lietuvos gyventojai, bet ir iš Lietuvos juokiamasi tarptautinėje arenoje.

Ko verta vien isterija dėl Baltarusijos AE. Kaimynai išjuokia lietuvių, kurie, užuot skaičiavę pinigus, užsiima politikos iškraipymu, idiotizmą.

Štai ir tenka vyriausiajam "patriarchui" nusileisti iš dangaus į žemę ir rašyti laiškus prekybos tinklams, prekiaujantiems marškinėliais su sovietiniais simboliais. Bet taip juk galima prarasti sveikatos likučius. Ne Jūsų jėgoms sunkiasvorės kovos. O vertos pamainos nematyti...

Tiesa, konservatorių priešininkams irgi dar anksti atsipalaiduoti ir švęsti pergalę. Žiurkės, užspęstos į kampą, tampa du-tris kartus pavojingesnės. Reikia dar įkalti paskutinį vinį į konservatorių karsto dangtį kitų metų rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose. Iki to laiko reikia neutralizuoti ne tik buvusios Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės (t. y. Dėdulės) statytinius atsakingiausiuose postuose visose valdžios srityse, bet ir "užimti" "telegrafą" ― žiniasklaidą ir televiziją.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

335
Tegai:
kova, Vytautas Landsbergis
Dar šia tema
Kaip Vytautas Landsbergis "sunkiu" Lietuvai metu keičia profesiją
Seimo narė Rozova paaiškino, kodėl atsidūrė skandalo centre
Lietuva mano, kad Astravo AE tema turi tapti tokia pat svarbi kaip "Brexit"
Sunkusis ekranoplanas А-050 Čaika-2, archyvinė nuotrauka

"Kaspijos monstro" atgimimas: būti ar nebūti

(atnaujinta 17:59 2020.08.06)
Artimiausiu metu į Rusijos karinį jūrų laivyną grįš sunkieji koviniai ekranoplanai — naujausioje versijoje su sparnuotosiomis raketomis

Jie gali veikti šalia gimtųjų krantų ir atokiausiuose planetos regionuose, esant bet kokioms klimato sąlygoms, be bazinės infrastruktūros.

Vienintelis pasaulyje rusiškas raketinis ekranoplanas "Lun" liepos 31 dieną buvo nutemptas jūra nuo Kaspijsko iki Derbento, kur jis taps centriniu "Patriot" parko eksponatu.

Po ilgų bandymų pastatytas prieš 34 metus Žemutiniame Naugarde ekranoplanas "Lun" 1991 metais buvo perduotas Kaspijos flotilės bandomajai operacijai. Ir liko vienintelis iš aštuonių projekto 903 suplanuotų prietaisų serijos. Tačiau ekranoplanai neliko užmarštyje.

Dėl didelio greičio (500 km / h) ir mažo skrydžio aukščio (7–10 metrų), raketas nešiojantys ekranoplanai nepastebimi radarų pajėgia įveikti tūkstančius kilometrų virš jūros ir lygumose, iš netikėtų krypčių priartėti prie priešo karinių jūrų pajėgų bazių ar lėktuvnešių grupių ir smūgiuoti raketos paleidimo atstumu.

Naujieji ekranoplanai išplės karinių jūrų pajėgų kovos galimybes. Anksčiau Rusijos karinio jūrų laivyno laivų statybos skyriaus vadovas, 1-osios pakopos kapitonas Vladimiras Triapichnikovas teigė, kad "ekranoplanų kūrimas" bus įtrauktas į laivų statybos programą iki 2050 metų.

Rusijos Federacijos gynybos ministerija sudarė taktinę ir techninę užduotį sukurti naują ekranoplaną, vyksta eksperimentiniai projektavimo darbai. Pirminiais duomenimis, naujasis ekranoplanas startuos 2022 metais.
Žiniasklaida aktyviai diskutuoja apie "Kaspijos monstro" atgimimą (nes aparatas Vakaruose taip buvo vadinamas dėl milžiniško dydžio ir fantastiškos išvaizdos). Neliko nuošalėje nei Amerikos "National Interest", nei kinų leidinys "Sohu". 

Mokslo, technologinė ir gamybinė bazė yra — Rusija, kurdama daugiafunkcinius ekranoplanus žymiai lenkia Vakarų šalis. Taigi, "Lun" gerai skraidė ir vykdė raketų paleidimus prieš 29 metus, o "Boeing Pelican" — krovininis ekranoplanas, kurio projektinė talpa buvo 1200 tonų (skyrius buvo apskaičiuotas 17 "Abrams" tankų) — nebuvo pastatytas net kaip prototipas.

Kokios yra Rusijos karinio jūrų laivyno kovinių ekranoplanų atgimimo perspektyvos šiandien?

Taikymo ypatumai

Daugiafunkciniai ekranoplanai (Vakaruose jie vadinami WIG — "Wing-In-Ground effect") artimiausiu metu gali tapti pagrindu kurti ir naudoti naujausias didelio tikslumo sparnuotąsias ir viršgarsines raketas, smogiamuosius dronus, elektromagnetines patrankas, sunkiąsias torpedas.

Kaip greitojo reagavimo pajėgos, smogiamieji ekranoplanai galėtų veiksmingai patruliuoti Rusijos Arktyje.
Desantinėje (krovininėje) modifikacijoje, šie įtaisai leis greitai perkelti karius su standartine ginkluote ir šarvuočiais dideliu atstumu. Naujieji ekranoplanai praktiškai nematomi priešų radarams, efektyvumu ir keliamąja galia pranoksta lėktuvus ir sraigtasparnius.

Jie leidžia "nukreipti jėgą" dideliu atstumu nuo konflikto zonos ("Čaika-2" — iki 5000 km) ir visose srityse tobulina Rusijos pajėgas.

Anot "National Interest", naujasis ekranoplanas A-050 "Čaika-2" yra "Kaspijos monstro" reinkarnacija ir yra kuriamas (Žemutinio Naugardo centriniame projektavimo biure, pavadintame Aleksejevo vardu) keleiviams (iki 100 žmonių) ir kroviniams gabenti pakrančių zonose, įskaitant Arktį. Statoma visa eilė "sparnuotų laivų" su įvairia talpa (specializacija), ir pakils į dangų ne vėliau kaip 2022 metais.

Anksčiau Kinija inicijavo derybas dėl kelių ekranoplanų "Čaika" pirkimo Liaudies išsivadavimo armijai. Tai netiesiogiai rodo aukštą transporto priemonės pasirengimą ir efektyvumą, o tai gali būti didelis netikėtumas potencialiam priešui.

Kaip aviacijos rūšis be aerodromų, ekranoplanai yra naudingi ir civiliniame gyvenime. Pavyzdžiui, Rusijos NPO "Ekolen" kuria civilį "Kaspijos monstro" analogą — antžeminę-oro amfibiją, galinčią skraidyti lėktuvo greičiu ir kurios daug didesnė krovinių talpa — iki 750 tonų — skirta eksploatuoti jūrose ir upėde, tundroje ir dykumoje. Pakilimui ir tūpimui ekranoplanui reikalingas tik pakankamas vandens plotas arba lygus žemės plotas.

Nepakartojamas pasirodymas

Ekranoplanas naudoja efektą, kuris atsiranda skrendant labai mažame aukštyje, kai įeinantis oro srautas sukuria tankią "oro pagalvę" po sparnu. Pakilęs virš jūros (ledo lauko, snieguotos lygumos ar pietų stepių), prietaisas įgyja stabilumą ir "sklando" iki 500 km / h greičiu, esant minimalioms kuro sąnaudoms ir esant dideliam naudingam kroviniui: "Čaika-2" — iki 10 tonų.

Aleksejevo vardo projektavimo biuras Žemutiniame Naugarde taip pat dirba kuriant sunkiąją ekranoplano A-080 "Chaika-3" versiją, kurios kilimo svoris yra 100 tonų. Perspektyvus aparatas bus aprūpintas šiuolaikine Rusijos avionika ir navigacijos bei akrobatinio skraidymo kompleksu. Jis galės savarankiškai vykti į neapšviestą pakrantę su penkių laipsnių nuolydžiu, bazuotis ant vandens ir aerodromuose.

Net senas geras "Lun" yra technologiškai įspūdingas, kuris 450 km / h greičiu galėtų įveikti daugiau nei 2000 km, aukštyje nuo trijų iki 500 metrų, ir būdamas tokio dydžio kuro sunaudoja penkis kartus mažiau nei transporto lėktuvas.

Pagarbą kelia vien jo išvaizda. Korpuso priekyje, ant pilono, yra 8 traukos varikliai  (Il-86 turbinos pagrindu), kurių purkštukai yra išdėstyti kampu į vandenį,kad sustiprėtų žemės efektas (įpurškiamas srautas atsispindi sparnuose, esančiuose šiek tiek už nugaros). Ant ekranoplano korpuso yra trys poros priešlėktuvinių raketų ZM-80 "Moskit", kurių nuotolis iki 250 km, ir orientacinis radaras. Ilgis yra beveik 74 metrai, o trapecijos formos sparnai, kurių plotis yra 44 metrai, o plotas — 550 kvadratinių metrų, vainikuoja erdvėlaivio išvaizdą, o maksimali kilimo masė yra 380 tonų.

Kalbant apie kovinę misiją, trijų viršgarsinių raketų "Moskit" būtų pakakę lėktuvnešiui sunaikinti. Ekranoplanai buvo sukurti TSRS kariniam jūrų laivynui kaip priemonė sunaikinti priešo laivus. Pirmasis "Lun" skrydis įvyko 1985 metais. Didelis greitis ir ilgaamžiškumas, kartu su aukštais naudingumo rodikiais ir galimybe judėti per sausumą ir ledą (taip pat skristi dideliame aukštyje) nuo pat pradžių suteikė neįtikėtinų galimybių.

Ekranoplanai "Lun" ir  "Orlionok" gerai pritaikyti raketoms ir desantininkams pristatyti. Desantinis "Orlionok" buvo mažesnis, jis buvo skirtas greitam kariuomenės ir įrangos (iki 150 desantininkų ar dviejų pėstininkų kovos mašinų) gabenimui. Žlugus TSRS, visos serijos prietaisų statyba buvo sustabdyta (iki to laiko antrasis 903 projekto "Lun" buvo paruoštas 95 proc.), o kovinis "lėktuvnešių žudikas" buvo juokais paliktas Kaspijske.

Tai neturėtų pasikartoti, nes Vakarų "partneriai" vis tiek to neįvertins. Šiandien kokybiškai naujame technologiniame lygyje įmanoma ir būtina pagerinti ekranoplanų kovines savybes — ir sustiprinti taiką Rusijos ir jos sąjungininkų naudai.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
ekranoplanas, Kaspijos jūra, Rusijos karinis jūrų laivynas, Rusija
Minskas, archyvinė nuotrauka

Grasina botagu ir vilioja meduoliu: Lietuva pabudo prieš rinkimus Baltarusijoje

(atnaujinta 13:43 2020.08.06)
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius Baltarusijos valdžiai, kuriai vadovauja prezidentas Aleksandras Lukašenka, dar kartą griežtai nurodė, kad smurtas prieš opoziciją yra nepriimtinas

Artėjančius Baltarusijos Respublikos prezidento rinkimus atidžiai stebi kaimynai lietuviai. Labiau, nei tiesiog atidžiai. Ir jie dalina gerus patarimus, kaip geriausia sodinti ir apvagoti bulves. Taigi pagrindinis Lietuvos užsienio politikos patarėjas Linas Linkevičius pasakinėja savo kaimynui apie jo selekcininių eksperimentų neleistinumą.

"Esame labai susirūpinę galimu valdžios smurto ir perteklinės jėgos panaudojimu opozicijos atžvilgiu rinkimų laikotarpiu ir ypač po rinkimų", — pranešime žiniasklaidai teigė Linas Linkevičius.

Matyt, Linas Linkevičius jau aiškiai žino, kas bus po rinkimų. Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovas telefonu paprašė savo kolegos — Baltarusijos URM vadovo Vladimiro Makėjaus, su kuriuo neseniai užmezgė šiltus, beveik draugiškus santykius, perduoti jo susirūpinimą "į patį viršų". 2020 metų pradžioje Linkevičius net lankėsi pas Makėjų Minske. Už tai vos nebuvo ketvirčiuotas politinių oponentų — Lietuvos konservatorių. Žinotų jie, konservatoriai, kad tuometinis Lietuvos užsienio reikalų ministro vizitas Baltarusijoje yra Baltarusijos kelio į ES pradžia pagal "Ukrainos scenarijų".

Taip sakant, išėjimas į maratono lenktynių, kurios prasidės sekmadienį, rugpjūčio 9 dieną, startą.

Telefoniniame pokalbyje su Makėjumi, matyt, linkėdamas sėkmės Baltarusijos žmonėms, Linkevičius patikino, kad Baltarusijos nepriklausomybė ir klestėjimas yra labai svarbūs Lietuvai.

"Padėsime ją (nepriklausomybę — Sputnik) išsaugoti tiek tarptautiniu lygiu, tiek ir dvišaliais santykiais", — sakė Linkevičius.

O jei netikite, atsiminkite, kaip visais lygmenimis Lietuva kovojo už Ukrainos nepriklausomybę. Ji padėjo ir padeda iki šiol naudingais patarimais, kaip tapti tikra europietiška valstybe.

Simboliška, kad Ukraina savo kelią į civilizuotą Europos visuomenę pradėjo būtent po Rytų partnerystės viršūnių susitikimo, vykusio 2013 metų spalio mėnesį Vilniuje, Lietuvai pirmininkaujant ES. O Lietuvos diplomatai, pasak Davido Žvanijos, buvusio Aukščiausiosios Rados deputato ir artimo Petro Porošenkos draugo, tada aktyviai padėjo Euromaidanui ne tik pinigais, bet ir ginklais.

Beje, Lietuva buvo pirmoji iš pasaulio valstybių, atvirai siuntusi "mirtinus ginklus" Donbasui sutramdyti. O 2013-ųjų Lietuvos Seimo pirmininkė, Darbo partijos atstovė Loreta Graužinienė iš tribūnos Kijevo Nepriklausomybės aikštėje garsiau nei visi pasaulio politikai šaukė: "Šlovė Ukrainai! Didvyriams šlovė!".

Taigi, mieli draugai, nesijaudinkite. Mes ir jums padėsime, kiek galėsime. Nebijokite ir laikykitės, nesvarbu, kokius Baltarusijos Respublikos prezidento rinkimų rezultatus paskelbs Baltarusijos Respublikos Centrinės rinkimų komisijos vadovė Lidija Jermošina. Svarbiausia, kad pirmosiomis dienomis po rugpjūčio 9 dienos visos demonstracijos būtų taikios ir padorios.

Svarbiausia — nepamirškite atsidėkoti lietuviams po "Belmaidano" pergalės. Jiems nereikia daug. Uždarykite ir užpilkite betonu Astravo AE reaktorius amžiams.

"Taip pat labai neigiamai vertiname artimiausiu metu planuojamą Astravo elektrinės paleidimą. Mūsų informacija verčia daryti išvadas, kad paleidimas yra skubinamas, neatsižvelgiant į saugumo reikalavimus", – pabrėžė ministras Linkevičius.

O mes, lietuviai, ir jums, baltarusiams, per naujus elektros tinklus iš Lenkijos ir Vidurio Europos tieksime elektrą, išgrynintą ir išvalytą nuo Rusijos įtakos. Jei ką, tieksime ir naftą, ir suskystintas gamtines dujas iš JAV. Kokiomis kainomis? Na, kažkaip atsiskaitysime. Kaimynai visada susitaria geruoju, kai brėžia sieną tarp bulvių lysvių.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
rinkimai, Baltarusija, Lietuva
Dar šia tema
Atidarytas Lavoriškių pasienio kontrolės punktas su Baltarusija
Nuo trečiadienio atnaujinami skrydžiai į Baltarusiją
Baltarusijos Energetikos ministerija pranešė, kada prasidės fizinis BelAE paleidimas
Astravo AE, archyvinė nuotrauka

Lietuvos pozicija dėl Astravo AE nekinta: stiprinamas pasirengimas "galimoms grėsmėms"

(atnaujinta 20:04 2020.08.06)
Šiandien vykusiame posėdyje pristatytas Baltarusijos AE situacijos ir "keliamų grėsmių vertinimas esant blogiausiam galimam avarijos šioje elektrinėje scenarijui"

VILNIUS, rugpjūčio 6 — Sputnik. Šiandien Vyriausybės kanceliarijoje įvyko Jungtinės grėsmių prevencijos ir krizių valdymo grupės posėdis, rašoma Vyriausybės pranešime.

Jame pristatytas atnaujintas grėsmių nacionaliniam saugumui, galinčių sukelti didelį pavojų ir žalą žmonėms ir aplinkai, valdymo koordinavimo modelis.

Institucijos posėdyje pristatė Baltarusijos AE situacijos ir "keliamų grėsmių vertinimą esant blogiausiam galimam avarijos šioje elektrinėje scenarijui". Aptartos Lietuvos pastangos tarptautinėje erdvėje, siekiant bendrų ES sprendimų, taip pat palaikymo dėl nesaugaus branduolinio objekto prie Lietuvos valstybės sienos neeksploatavimo ir tarptautinių konvencijų bei kituose daugiašaliuose formatuose dėl Baltarusijos padarytų pažeidimų konstatavimo ir trūkumų ištaisymo.

Taip pat diskutuota apie priemones, kurios būtinos siekiant efektyviau rengtis reaguoti į galimas branduolines ar radiologines avarijas.

"Lietuvos pozicija Baltarusijos AE klausimu lieka nepakitusi. Matydami, kad Baltarusija neatsižvelgia į Lietuvos ir tarptautinių ekspertų raginimą neeksploatuoti nesaugios elektrinės, stipriname nuoseklų valstybės institucijų pasirengimą galimoms grėsmėms. Svarbu pažymėti, kad jau šiandien savivaldybės yra aprūpintos stabiliojo jodo preparatais. Savivaldybės turėtų užtikrinti, kad jodo tabletės prireikus pasiektų gyventojus. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas savivaldybių ir valstybės institucijų bei įstaigų pasirengimui, priemonių telkimui ir infrastruktūros parengimui, gyventojų informavimui ir perspėjimui", – pažymėjo Vyriausybės kanclerio pavaduotojas Alminas Mačiulis.

Jungtinė grėsmių prevencijos ir krizių valdymo grupė pasitelks infrastruktūros ir logistikos, radiacinės saugos ekspertų, visuomenės saugumo, strateginės komunikacijos ir savivaldybių klausimų darbo grupes. Jos koordinuos ir spręs klausimus, "susijusius su grėsmėmis nacionaliniam saugumui, visuomenės sveikatai ir aplinkai, kurias lemia nesaugios branduolinės energetikos plėtojimas šalia Lietuvos valstybės sienos".

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug už 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam energetiniam blokui. 

Nuo pat projekto gyvavimo pradžios Lietuva pasisako kategoriškai prieš jį, kaltindama Minską dėl "nesaugios statybos" ir pareikšdama, kad Baltarusijos AE kelia "grėsmę" Lietuvai. Nepaisant to, kad branduolinis objektas išlaikė visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų specializuotų institucijų patikrinimus.

Lietuvos valdžia ragina visas ES šalis atsisakyti energijos pirkimo iš BelAE, o Briuselį ir JAV — užkirsti kelią atominės elektrinės eksploatacijai. Taip pat arčiausiai Lietuvos stoties esančių regionų gyventojams dalijamos jodo tabletės "avarijos" atvejui.

Tegai:
Lietuva, Astravo AE
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Minskas papasakojo apie Astravo AE paleidimo planus
Žiniasklaida: Astravo AE kelia nesantaiką tarp Baltijos šalių
Lietuva prašo JAV dalyvauti sprendžiant Astravo AE klausimą