Gintautas Paluckas

LSDP testas Žirmūnuose: ar atėjo laikas Palucko pergalei

102
(atnaujinta 17:17 2019.08.26)
Rugsėjį vyks papildomi Seimo rinkimai, kurie parodys, ar savo kandidatūrą iškėlęs socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas turi populiarumo visuomenėje

Papildomi rinkimai į Seimą Žirmūnų, Gargždų ir Žiemgalos apygardose vyks rugsėjo 8 d. Į laisvas Seimo narių vietas pretenduos beveik trys dešimtys kandidatų, tarp jų — socialdemokratų lyderis, buvę užsienio reikalų ir aplinkos ministrai, pora žinomų žurnalistų.

Žirmūnų apygardoje, Vilniuje, dėl Seimo nario mandato kovos iš viso 11 kandidatų, tarp jų opozicinės Socialdemokratų partijos vadovas Gintautas Paluckas, sostinės tarybos narė konservatorė Paulė Kuzmickienė, socialdarbietis Eduardas Šablinskas, Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) atstovas, buvęs aplinkos ir sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas, "darbietis" Darius Ulickas, Lietuvos centro partijos keliamas buvęs užsienio reikalų ministras Povilas Gylys.

Palucko ir Andriukaičio tandemas

Pastarųjų kelių mėnesių LSDP populiarumo augimas rodo, kad partija palengva atsiima savo rinkėjus, kuriuos per 2016 m. Seimo rinkimus buvo nuvilioję "valstiečiai". Ar ji dar sulauks ir triumfo valandos? Rinkimai Žirmūnuose — lakmuso popierėlis LSDP.

LSDP populiarumo augimą turėtų sustiprinti ir eurokomisaro kadenciją baigiančio socdemo Vytenio Povilo Andriukaičio grįžimas į aktyviąją politiką. V. P. Andriukaičio parama ypač reikalinga dabartiniam LSDP vadovui Gintautui Paluckui. Pastarajam charizmos trūksta.

Palucko ir Andriukaičio tandemas turėtų papildyti vienas kitą. V. Andriukaitis — savo energija ir patirtimi. G. Paluckas — savo partinės organizacijos pirmininko pozicija.

Socialdemokratų partijos Garbės pirmininkas Vytenis Povilas Andriukaitis, paklaustas, ar G. Paluckas, jeigu nelaimės Žirmūnuose, turėtų ir toliau vadovauti LSDP, nedvejodamas atsakė: "Nepriimu tos minties. Gintas turi laimėti. Aš dėsiu visas pastangas, kad Žirmūnuose mes laimėtume. (...) Man labai svarbu Žirmūnai, nes tai apygarda, kuriai aš paskyriau visą savo gyvenimą. (...) Aš žirmūniečiams atidaviau širdį, dūšią, savo sąžinę ir aš ten suaugęs ir ten yra mano Žirmūnai. (...)".

V. P. Andriukaitis pabrėžė, kad dabar yra tas laikas, kad Gintautas Paluckas laimėtų. Andriukaitis  nepriima jokių kitų alternatyvų. "Mes turime susigrąžinti Žirmūnus, nes Žirmūnai buvo Vilniuje vienintelė vienmandatė apygarda visoje Lietuvoje, kurioje laimėdavo tik socialdemokratas", sakė socialdemokratas Andriukaitis.

Taigi šie rinkimai parodys ne tik Palucko, bet iš dalies ir partijos tikrąjį populiarumą.

Paluckui socdemus pavyko atgaivinti. Partijos skilimą ir priešpriešą, pasak Vytenio Povilo Andriukaičio, su trimis komjaunuoliais, trimis komunistais ir trimis oportunistais Kirkilu, Bernatoniu, Linkevičiumi, G. Paluckas ištvėrė. Paluckas išlaikė pasitikėjimą partijos bičiulių gretose. Tad galima sakyti, kad partijos viduje jis vertinamas kaip lyderis, ir tai, kad partija sąlyginai sėkmingai žingsniuoja, yra Palucko nuopelnas.

Klausimas: kiek jis yra populiarus visuomenėje?

Rinkimai Žirmūnuose parodys, kiek Paluckas, kaip partijos lyderis, turi populiarumo visuomenėje. LSDP sąlyginai atrodo neblogai. Kai ateina rinkimai, partijos pasirodymas būna neblogas. Bet triuškinamos pergalės nematome.

Socialdemokratų partijos lyderis Gintautas Paluckas, paklaustas apie savo kandidatūros iškėlimo pagrindinę priežastį, atsakė paprastai: jis, kaip politinės partijos lyderis, turi būti Seime.

"Tai yra bendras sutarimas partijoje, — teigė Paluckas. — Tai yra anomalija, kai didžiausios ir stipriausios partijos pirmininkas nėra Seime. Aš galėčiau būti gerokai efektyvesnis ir produktyvesnis būdamas su savo frakcija ir dirbdamas".

Paklausus, kaip vertina savo šansus šioje Žirmūnų apygardoje, atsakė paprastai — laimėsiąs.

"Aš tiesiog laimėsiu tuos rinkimus, — pareiškė politikas. — Iš kiekvieno pralaimėjimo reikia mokytis, ir aš išmokau".

Tačiau ar nepasikartos panašus scenarijus, kai Vilniaus mero rinkimuose politikas tesurinko apie 5000 balsų ir nepateko į antrąjį turą?  Rinkimuose į Vilniaus miesto tarybą G. Palucko vedamas socialdemokratų sąrašas negavo nė vienos vietos. Taip dar nėra buvę.

Ar Lietuvos socialdemokratams pavyks nusipiešti išplautą veidą, paaiškės jau po kelių savaičių Vilniuje — Žirmūnuose.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

102
Tegai:
Gintautas Paluckas
Dar šia tema
Seimas pritarė Sinkevičiaus kandidatūrai į eurokomisarus
Europarlamentaras: tikrasis egzaminas Sinkevičiaus dar tik laukia
Vilnius paminėjo JAV Nepriklausomybės dieną, archyvinė nuotrauka

Kodėl Lietuvoje JAV Nepriklausomybės diena virto "Liepos šeštosios įžanga"

(atnaujinta 14:58 2020.07.07)
Jungtinių Amerikos Valstijų Nepriklausomybės diena, dar gerai žinoma pavadinimu "Liepos ketvirtoji", pažymima kaip įžanga į "Liepos šeštąją"

Liepos 6 diena — Valstybės diena. Ši diena — Lietuvos valstybinė šventė, kuri yra švenčiama liepos 6 dieną minint pirmojo ir vienintelio Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnaciją. Diena oficialiai yra švenčiama nuo 1991 metų.

1990 metų spalio 25 dieną Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas įstatymu "Dėl švenčių dienų" liepos 6-ąją — Mindaugo karūnavimo dieną — paskelbė Valstybės švente. Mindaugo karūnavimo dieną švęsti liepos 6-ąją pasiūlė istorikas prof. Edvardas Gudavičius 1989-aisiais, atsitiktinai pasirinkęs vieną iš 1253 metų liepos sekmadienių, kadangi buvo manoma, kad karūnavimai galėjo vykti tik sekmadieniais.

Kasmet liepos 6 dieną, 21:00 val., viso pasaulio lietuviai raginami vieningai sugiedoti "Tautišką giesmę". Ši tradicija gyvuoja nuo 2009-ųjų, kai himnas buvo giedamas minint Lietuvos vardo tūkstantmetį.

Švęsti "Liepos ketvirtąją", JAV Nepriklausomybės dieną, neįpareigoja jokie Lietuvos Respublikos teisės aktai. Bet švenčiama. Pompastiškai ir demonstratyviai. Ir būtinai eksponuojant savo asmeniniuose Facebook profiliuose.

Šiemet pagrindiniu "Liepos ketvirtosios" Vilniuje akcentu tapo paradas, kuriame žygiavo 244 kariai ir savanoriai, nešantys 244 JAV vėliavas kartu su JAV įmonių ir organizacijų atstovais. Paradas JAV vėliavos spalvomis nuspalvino Gedimino prospektą nuo Seimo iki Katedros aikštės. Paradą lydėjo Lietuvos kariuomenės orkestras. Jo metu net pasiektas naujas šalies rekordas — didžiausia vienos užsienio šalies vėliavų eisena. Šį rekordą užfiksavo agentūra "Factum".

Katedros aikštėje parado dalyviai kartu giedojo Lietuvos ir JAV himnus bei stebėjo iškilmingą abiejų šalių vėliavų pagerbimo ceremoniją. Sveikinamuosius žodžius tarė JAV ambasadorius Lietuvoje Robert'as S. Gilchrist'as ir faktinis Lietuvos valstybės vadovas Vytautas Landsbergis.

"Liepos 4-osios" paradą stebėjo buvęs Lietuvos ambasadorius JAV, buvęs Europos Sąjungos atstovybės Rusijos Federacijoje vadovas Vygaudas Ušackas. Apie tai ponas diplomatas paskelbė savo Facebook laiko juostoje.

Štai kaip mes švenčiame JAV Nepriklausomybės dieną Vilniuje 1
Screenshot
Štai kaip mes švenčiame JAV Nepriklausomybės dieną Vilniuje

Jungtinių Amerikos Valstijų paradą prie Lietuvos Seimo įamžino savo Facebook'o laiko juostoje ir Seimo narys konservatorius Edmundas Pupinis.

Prie Lietuvos Seimo Jungtinių Amerikos Valstijų paradas 2
Screenshot
Jungtinių Amerikos Valstijų paradas prie Lietuvos Seimo

"Liepos 4-osios" švente džiaugėsi Seimo narys konservatorius Mantas Adomėnas.
Ponas Mantas Adomėnas: "Šįryt išėjau — "Kaip gražu", — pagalvojau, — "kad Vilnius iškelia vėliavas mūsų sąjungininkų amerikiečių Nepriklausomybės dienos proga".

Tik po poros minučių ponas Adomėnas susivokė.

Ponas Adomėnas: "Tik po poros minučių suvokiau: dėl ilgojo savaitgalio kiemsargiai iš anksto kelia vėliavas, kad nereikėtų pirmadieniui grįžti nuo paežerės ar pajūrio. Nepaisant to — pasveikinti visada tinkama proga: su Nepriklausomybės diena, bičiuliai amerikiečiai!".
"Ir su artėjančia Valstybės diena, tautiečiai!", — Adomėnas prisiminė ir "Liepos 6-ąją".

M. Adomėnas su Nepriklausomybės diena, bičiuliai amerikiečiai! 3
Screenshot
Adomėnas: su Nepriklausomybės diena, bičiuliai amerikiečiai!

Konservatorius Laurynas Kasčiūnas taip pat neužmiršta istorijos. Ponas Kasčiūnas siūlo Holivudui padedant ją ekranizuoti.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į kultūros ministrą Mindaugą Kvietkauską, siūlydamas įvertinti galimybę iki 2030 m., kai bus minimos 600-osios Vytauto Didžiojo mirties metinės, sukurti tarptautinei auditorijai skirtą istorinį meninį filmą "Vytautas Didysis" (angl. "Vytautas the Great"). Idėjos autorius — inžinierius, TS-LKD partijos narys Vytautas Petrušonis.

Pasak V. Petrušonio, po dešimties metų svarbiausias ir pagrindinis 600-ųjų metinių paminėjimo projektas turėtų būti būtent tarptautinei auditorijai skirtas filmas apie Vytautą Didįjį, sukurtas Holivudo kino studijose, siekiant aukšto meninio lygio, kokybės ir profesionalumo.

Filmą apie Vytautą Didįjį kurs Holivudas 4
Screenshot
Filmą apie Vytautą Didįjį kurs Holivudas

Dieve, palaimink Jungtines Amerikos Valstijas ir... Holivudą! Kuo arčiau rinkimai, tuo daugiau genialių idėjų.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
JAV Nepriklausomybės diena, Valstybės diena
Dar šia tema
JAV Nepriklausomybės dienos proga Vilniuje surengtos amerikietiško futbolo rungtynės
Valstybės dienos proga Šventojoje poilsiautojai sugiedojo "Tautišką giesmę"
JAV prezidentas Donaldas Trumpas kalba priešrinkiminės kampanijos metu, archyvinė nuotrauka

"Pernelyg apokaliptinis JAV rinkimų scenarijus". Ar Trampas turi "planą B"?

(atnaujinta 13:20 2020.07.07)
Žiniasklaidoje paskelbtas planas, kaip Donaldas Trumpas gali likti valdžioje net pralaimėjęs rinkimus. Kaip jį vertinti?

JAV prezidentas susiduria su rimtomis perrinkimo antrai kadencijai problemomis. Atskiros apklausos rodo, kad jo atsilikimas nuo Joe Bideno jau viršija 10 procentų, silpnėja net tradicinių rėmėjų parama.

Žinoma, labai reikalą jam pagadino koronavirusas ir vadinamasis "juodasis Maidanas", kurį papildomai pakursto oponentai. Ir tai ne vienintelis prezidento spaudimo įrankis — dar galima prisiminti kaltinimus rasizmu, Johno Boltono knygą, istoriją apie tai, jog Rusija neva Talibano rankomis žudo JAV karius Afganistane, o prezidentui tai nesvarbu, ir taip toliau.

Tam tikru momentu Trumpas pasimetė ir nežinojo, kaip reaguoti į blogėjančią situaciją. Tapo akivaizdu, kad jam reikalinga kontrataka, "planas B". Svarbus atsakomasis žingsnis — gili prezidento kalba prie Rašmoro kalno. Bet reikia ir veiksmų.

Kai Bidenas pareiškė, kad yra įsitikinęs, jog Amerikos kariuomenė išves Trumpą iš Baltųjų rūmų, jeigu pastarasis pralaimės rinkimus, bet atsisakys pripažinti jų rezultatus, į jo pasisakymą nebuvo atkreiptas didelis dėmesys. Dabar jis įgauna naują atspalvį, nes žiniasklaidoje pasirodė informacija apie galimą Trumpo planą išlikti valdžioje bet kuriuo atveju. Nuomonės autorius — buvęs senatorius, demokratas Timas Wirthas.

Rinkimai parlamente

Wirtho teoriją sudaro keli punktai. Pirmiausia, Trumpas, anot jo, padarys viską, kad laimėtų pačius rinkimus — tam gali būti rimtai "pravalyti" rinkėjų sąrašai; minimizuotas balsavimas paštu; pasitelkti stebėtojai, kurie griežtai kontroliuos (ribos) rinkimų procesą; komplikuotas balsavimas dideliuose miestuose, kad susidarytų eilės, ir žmonės nuspręstų neiti balsuoti.

Tariamas tokių žingsnių tikslas — padaryti taip, kad rinkimuose pirmiausia sudalyvautų disciplinuoti Trumpo rėmėjai, o jo oponentai liktų namuose arba negalėtų nubalsuoti. Tačiau minėtus veiksmus galima vertinti ir kitaip — kaip suprantamą Trumpo siekį vykdyti rinkimus pagal nustatytas taisykles, kad juose nebalsuotų bet kas ir bet kaip.

Bet įdomiausi dalykai gali prasidėti, jeigu balsavimo rezultatai bus nepalankūs dabartiniam prezidentui. Kaip aiškina Wirthas, jeigu Trumpas pralaimės Bidenui, bet pastarojo persvara vadinamosiose "svyruojančiose" valstijose yra nedidelė, prezidentas pareikš, kad (a) rinkimai buvo suklastoti, ir (b) į juos kišosi Kinija.

Pastarasis momentas reiškia, kad kalba apie nacionalinio saugumo reikalus, todėl prezidentas gali pasinaudoti ypatingomis galiomis (angl. "emergency powers"), ką patvirtins ištikimas Trumpui generalinis prokuroras. Galiausiai, atitinkamos valstijos nesugebės patvirtinti savo atstovų į prezidento rinkimus, ir bylos imsis Aukščiausias teismas, kuris nuspręs, kad valstijų atstovai turi susirinkti ir išrinkti prezidentą be atstovų iš ginčytinų valstijų.

Tačiau tuomet iškils kita problema — nė vienas iš kandidatų negaus reikiamo atstovų balsų skaičiaus, ir tada prezidentą turės išrinkti Žemieji JAV Parlamento rūmai. Ten daugumą turi demokratai, bet niuansas tas, kad šiuo atveju nuo kiekvienos valstijos bus vienas balsas, ir tada dauguma respublikonų pusėje — šachas ir matas.

Baigdamas Wirthas pacitavo žinomą JAV ekspertą Fareedą Zakarią, kuris pasakė: "Donaldas Trumpas sumokės bet kokią kainą, sudarys bet kokį sandorį, panaudos bet kokią normą, kad išgyventų ir nugalėtų". Kartu Wirthas, kaip ir Baidenas, išreiškė viltį, kad JAV kariuomenė neleis pažeisti konstitucinės tvarkos.

Kaip vertinti?

Pirma mintis, perskaičius Wirtho straipsnį — eilinė demokratų provokacija prieš Trumpą, siekiant iš anksto pateisinti savo (nešvarius) ir diskredituoti jo legitimius veiksmus. Tačiau viskas gali būti ne taip paprasta.

Savo poziciją buvęs senatorius galėjo suformuluoti paprasčiau — tiesiog parašyti, kad Trumpas greičiausiai nesutiks su rinkimų rezultatais, jeigu nelaimės, ir visaip bandys likti valdžioje. O čia viskas labai detaliai — tarsi iš knygos. Galbūt, Baltųjų rūmų koridoriuose iš tikrųjų vyksta panašios kalbos?

Kad scenarijus visai realus, patvirtina ir nuolatinės Trumpo kalbos apie demokratų bandymus atimti valdžią iš tautos bei jų sąsajas su Kinija, taip pat Bušo-Goro precedentas. Pastaruoju atveju viskas baigėsi taikiai, bet Trumpas vargu ar pasiduos taip lengvai kaip Goras. Ir tuomet iš tiesų labai svarbus tampa kariuomenės vaidmuo.

Kaip rodo apklausos, armijoje dabartinis JAV prezidentas turi daug rėmėjų, bet jo persvara šiame rinkėjų segmente nėra totali. Kitaip tariant, lemiamu momentu vieni kariškiai gali paremti Trumpą, kiti — jo oponentus (vadinamoji "giluminė valstybė" stipri ir Pentagone). O tai jau pilietinio karo grėsmė?

Pernelyg apokaliptinis scenarijus? Galbūt. Bet kas galėjo patikėti, kad Amerikoje įvyks tai, kas vyksta dabar? Politikoje dažnai būna taip, kad beveik niekas nieko nesitiki, bet kai tai įvyksta, visi iš karto suranda tūkstantį paaiškinimų, kodėl tai įvyko (kaip, pavyzdžiui, TSRS subyrėjimo atveju). Tad neskubėkime su išvadomis — paskaičiuokime viščiukus rudenį.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Donaldas Trampas, rinkimai, JAV kariai
Dar šia tema
"Tai turi būti padaryta nedelsiant": už ką JAV iš tikrųjų nubaus Rusiją
Rusijos URM pareiškė, kad JAV žvalgyba užsiima narkotikų prekyba
Talibano atstovas paneigė pranešimus apie slaptą susitarimą su Rusija
Rusijos nuolatinis atstovas: JAV yra kone apsėstos "kišimusi į rinkimus"

Rusija pradėjo statyti didžiausią pasaulyje branduolinį ledlaužį

(atnaujinta 09:28 2020.07.08)
Objekto statybas planuojama baigti 2027 metais, jo ilgis bus daugiau nei du šimtai metrų

Primorskio krašte pradėtos didžiausio pasaulyje projekto "Lider" ledlaužio statybos. Laivas bus 210 metrų ilgio. Jis taip pat bus dvigubai galingesnis už esamus tokio tipo įrenginius — iki 120 megavatų, o grietis — 22 mazgai.

Branduoliniam ledlaužiui buvo suteiktas "Rossija" vardas. Planuojama jį aprūpinti dviem RITM-400 branduoliniais reaktoriais, taip pat keturiomis turbinomis ir keturiais elektriniais varikliais.

Bendra talpa leis ledlaužiui įveikti daugiau nei keturių metrų storio ledą. Tikimasi, kad laivas plauks Šiaurės jūros keliu ir ten kurs įvairaus sudėtingumo maršrutus, nepriklausomai nuo metų laiko.

Projektą užsakė "Rosatom", o tarp "Atomflot" ir laivų statybos komplekso "Zvezda" yra pasirašyta statybos sutartis. Ledlaužį planuojama pradėti eksploatuoti 2027 metais.

Tegai:
ledlaužis, Rusija
Dar šia tema
"Atsitiktinai nufilmuota": kokiais ginklais Sirijoje Rusija nustebino visą pasaulį
Rusijos T-14 "Armata" tankas buvo išbandytas nepilotuojamu režimu