Gintautas Paluckas

LSDP testas Žirmūnuose: ar atėjo laikas Palucko pergalei

102
(atnaujinta 17:17 2019.08.26)
Rugsėjį vyks papildomi Seimo rinkimai, kurie parodys, ar savo kandidatūrą iškėlęs socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas turi populiarumo visuomenėje

Papildomi rinkimai į Seimą Žirmūnų, Gargždų ir Žiemgalos apygardose vyks rugsėjo 8 d. Į laisvas Seimo narių vietas pretenduos beveik trys dešimtys kandidatų, tarp jų — socialdemokratų lyderis, buvę užsienio reikalų ir aplinkos ministrai, pora žinomų žurnalistų.

Žirmūnų apygardoje, Vilniuje, dėl Seimo nario mandato kovos iš viso 11 kandidatų, tarp jų opozicinės Socialdemokratų partijos vadovas Gintautas Paluckas, sostinės tarybos narė konservatorė Paulė Kuzmickienė, socialdarbietis Eduardas Šablinskas, Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) atstovas, buvęs aplinkos ir sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas, "darbietis" Darius Ulickas, Lietuvos centro partijos keliamas buvęs užsienio reikalų ministras Povilas Gylys.

Palucko ir Andriukaičio tandemas

Pastarųjų kelių mėnesių LSDP populiarumo augimas rodo, kad partija palengva atsiima savo rinkėjus, kuriuos per 2016 m. Seimo rinkimus buvo nuvilioję "valstiečiai". Ar ji dar sulauks ir triumfo valandos? Rinkimai Žirmūnuose — lakmuso popierėlis LSDP.

LSDP populiarumo augimą turėtų sustiprinti ir eurokomisaro kadenciją baigiančio socdemo Vytenio Povilo Andriukaičio grįžimas į aktyviąją politiką. V. P. Andriukaičio parama ypač reikalinga dabartiniam LSDP vadovui Gintautui Paluckui. Pastarajam charizmos trūksta.

Palucko ir Andriukaičio tandemas turėtų papildyti vienas kitą. V. Andriukaitis — savo energija ir patirtimi. G. Paluckas — savo partinės organizacijos pirmininko pozicija.

Socialdemokratų partijos Garbės pirmininkas Vytenis Povilas Andriukaitis, paklaustas, ar G. Paluckas, jeigu nelaimės Žirmūnuose, turėtų ir toliau vadovauti LSDP, nedvejodamas atsakė: "Nepriimu tos minties. Gintas turi laimėti. Aš dėsiu visas pastangas, kad Žirmūnuose mes laimėtume. (...) Man labai svarbu Žirmūnai, nes tai apygarda, kuriai aš paskyriau visą savo gyvenimą. (...) Aš žirmūniečiams atidaviau širdį, dūšią, savo sąžinę ir aš ten suaugęs ir ten yra mano Žirmūnai. (...)".

V. P. Andriukaitis pabrėžė, kad dabar yra tas laikas, kad Gintautas Paluckas laimėtų. Andriukaitis  nepriima jokių kitų alternatyvų. "Mes turime susigrąžinti Žirmūnus, nes Žirmūnai buvo Vilniuje vienintelė vienmandatė apygarda visoje Lietuvoje, kurioje laimėdavo tik socialdemokratas", sakė socialdemokratas Andriukaitis.

Taigi šie rinkimai parodys ne tik Palucko, bet iš dalies ir partijos tikrąjį populiarumą.

Paluckui socdemus pavyko atgaivinti. Partijos skilimą ir priešpriešą, pasak Vytenio Povilo Andriukaičio, su trimis komjaunuoliais, trimis komunistais ir trimis oportunistais Kirkilu, Bernatoniu, Linkevičiumi, G. Paluckas ištvėrė. Paluckas išlaikė pasitikėjimą partijos bičiulių gretose. Tad galima sakyti, kad partijos viduje jis vertinamas kaip lyderis, ir tai, kad partija sąlyginai sėkmingai žingsniuoja, yra Palucko nuopelnas.

Klausimas: kiek jis yra populiarus visuomenėje?

Rinkimai Žirmūnuose parodys, kiek Paluckas, kaip partijos lyderis, turi populiarumo visuomenėje. LSDP sąlyginai atrodo neblogai. Kai ateina rinkimai, partijos pasirodymas būna neblogas. Bet triuškinamos pergalės nematome.

Socialdemokratų partijos lyderis Gintautas Paluckas, paklaustas apie savo kandidatūros iškėlimo pagrindinę priežastį, atsakė paprastai: jis, kaip politinės partijos lyderis, turi būti Seime.

"Tai yra bendras sutarimas partijoje, — teigė Paluckas. — Tai yra anomalija, kai didžiausios ir stipriausios partijos pirmininkas nėra Seime. Aš galėčiau būti gerokai efektyvesnis ir produktyvesnis būdamas su savo frakcija ir dirbdamas".

Paklausus, kaip vertina savo šansus šioje Žirmūnų apygardoje, atsakė paprastai — laimėsiąs.

"Aš tiesiog laimėsiu tuos rinkimus, — pareiškė politikas. — Iš kiekvieno pralaimėjimo reikia mokytis, ir aš išmokau".

Tačiau ar nepasikartos panašus scenarijus, kai Vilniaus mero rinkimuose politikas tesurinko apie 5000 balsų ir nepateko į antrąjį turą?  Rinkimuose į Vilniaus miesto tarybą G. Palucko vedamas socialdemokratų sąrašas negavo nė vienos vietos. Taip dar nėra buvę.

Ar Lietuvos socialdemokratams pavyks nusipiešti išplautą veidą, paaiškės jau po kelių savaičių Vilniuje — Žirmūnuose.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

102
Tegai:
Gintautas Paluckas
Dar šia tema
Seimas pritarė Sinkevičiaus kandidatūrai į eurokomisarus
Europarlamentaras: tikrasis egzaminas Sinkevičiaus dar tik laukia
ES vėliavos, archyvinė nuotrauka

Lūžio taškas Europos laukia ES projekto perkrovimas?

(atnaujinta 14:01 2020.05.28)
ES diplomatijos vadovas Žozepas Borelis kreipėsi į Vokietijos diplomatus su programine kalba apie Europos ateitį. Po jos galima padaryti keletą svarbių išvadų

Pirmiausia Borelis aiškiai pasakė, kad Europa išgyvena egzistencinę krizę. Iš tiesų, koronaviruso epidemija ne tik parodė ES kaip institucijos neefektyvumą (nors buvo puikus šansas jį pademonstruoti ir taip sustiprinti Briuselio autoritetą), bet ir dar labiau suskaldė jo vienybę. Borelio teigimu, šiandien "šalių narių pozicijos labai skiriasi įvairiais klausimais", ir Europos Sąjungai gyvybiškai reikalinga Vokietijos ir Prancūzijos lyderystė europinės tapatybės (vienybės) stiprinimo srityje.

ES vėliava, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Алексей Витвицкий

Anksčiau Europos lydere buvo Amerika. Kaip pažymėjo Borelis, XX amžius buvo JAV amžiumi, bet dabar pasaulio raidos svorio centras persikelia į Aziją. Kitaip tariant, "vyresniojo brolio", kuris iš už Atlanto pasakys, kaip elgtis, ir viskuo pasirūpins, laikai baigiasi. Europai reikia galvoti, kaip gyventi savarankiškai.

Tačiau, nespėjus apsiprasti su šia mintimi, kaip pasakė Borelis, jau "auga spaudimas pasirinkti pusę" Amerikos ir Kinijos konflikte. Šiame kontekste suprantama, kad Europa nenori tapti šios priešpriešos įkaite ir/ar instrumentu. Bet problema ta, kad šiandien ji neturi aiškios, vieningos pozicijos ir dėl strategijos Kinijos atžvilgiu. 

Rusijos atveju aiškumo daugiau vien todėl, kad Europai reikalingi rusiški ištekliai. Todėl, anot Borelio, santykiuose su Maskva reikalingas sankcijų ir bendradarbiavimo balansas. Tiesa, ir šiuo atveju lengviau pasakyti, nei suprasti, ką tai reiškia, ir padaryti.

Lietuvai minėta mintis dėl faktinio ES ir JAV ilgos strateginės santuokos žlugimo ir būtinybės rinktis puses nieko gero nežada. Žinoma, galima pasirinkti ne Berlyną ir Paryžių, o Vašingtoną, kuris Vilniui visada buvo prioritetinis partneris.

Tačiau tokiu atveju reikia suprasti tai, kad šalies padėtis Europoje komplikuosis, nes "kas ne su mumis, tas prieš mus", ir turėti omenyje tai, kad amerikiečių požiūris į sąjungininkus (kuriuos jie traktuoja labiau kaip pavaldinius) yra labai egoistinis (šiandien tu reikalingas ir remiamas, o rytoj su tavimi atsisveikins kaip su nereikalingu balastu pagal principą — nieko asmeniško, tik JAV interesai, kurie visada svarbiausi). 

Tiesa, kurį laiką Lietuvai greičiausiai dar pavyks laviruoti, kadangi Senajame žemyne nebus tvarkos ir aiškiai apibrėžto konsoliduoto centro (angl. Core Europe). Tačiau, kaip pažymėjo Borelis: "Mes tikimės, kad Vokietija kaip pirmininkaujanti ES valstybė padės pasiekti ambicingą atsigavimo, kito europinio biudžeto ir platesnio europinio projekto perkrovimo (angl. re-launch) rezultatą".

Kitaip tariant, šiandien Borelio (Briuselio) ambicijos integruoti į ES Vakarų Balkanus ar aktyviai dalyvauti Libijos konflikto, kuris yra "ES patikimumo testas prie pat mūsų slenksčio", sprendime gali atrodyti kaip nelabai pagrįstos — apie kokią Balkanų integraciją galima kalbėti, kai Sąjungos viduje didelės ekonominės problemos ir dezintegracinės nuotaikos (beje, Libijai Borelis skyrė žymiai daugiau dėmesio nei Ukrainai, kurią paminėjo tik vieną kartą, nors jos pilietinis karas dar arčiau Europos — ir Kijevui tai nežada nieko gero).

Tačiau kas nekelia sau ambicingų tikslų, tas niekada jų nepasieks, ir manytina, kad anksčiau ar vėliau "vieningos Europos" projektas įgaus naują pagreitį ir pavidalą. Ypač šiuo atveju įdomu tai, kad iš pradžių akivaizdžiai pasimetę dėl koronaviruso situacijos aukščiausi ES vadovai pastaruoju metu pradėjo vieningai transliuoti panašią mintį apie naują Europą — tarsi kažkas jiems pagaliau suformulavo naujas instrukcijas, kaip toliau plėtoti ES projektą.

Trumpai sakant, kova dėl Europos ateities tarp federalistų ir nacionalistų tęsiasi. Taip, koronaviruso krizė pirmųjų planams sudavė skaudų smūgį, o antrieji jos sąlygomis pajuto "kraujo kvapą" (užtenka paskaityti, ką rašo Marine Le Pen apie globalistinės Europos Sąjungos pabaigą). Tačiau dabar Jungtinių Europos Valstijų šalininkai Berlyne, Paryžiuje ir Briuselyje, atrodo, nusprendė kontratakuoti ir susigrąžinti prarastas pozicijas. 

Lietuvai šiame kontekste reikia atidžiai stebėti situaciją ir ruoštis sunkiems strateginiams išbandymams, nes transatlantinės vienybės laikai jau tikrai artėja prie pabaigos, visą laiką sėdėti ant dviejų kėdžių (Amerikos ir Europos) nepavyks, o pasirinkimas turės rimtas ilgalaikes pasekmes. 

Ne veltui sakoma: devynis kartus pamatuok, dešimtą pjauk.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
ES, Europa
Dar šia tema
Nausėda įvertino Europos atsigavimo fondo nuostatas
Sakmė apie prarastą pelną. Lenkija nekantrauja pažvelgti į "Gazprom" kišenę
Senamiestis, archyvinė nuotrauka

Pažadėti dar nereiškia neatleisti. Ar Lietuvoje galima pasitikėti verslo pažadais

(atnaujinta 10:12 2020.05.28)
Verslas pažadėjo, kad nemažins atlyginimų darbuotojams, jei valdžia sumažins pajamų mokestį ir padidins neapmokestinamų pajamų dydį. Jie net pasirašė memorandumą. Bet kadaise verslininkai jau žadėjo nekelti kainų pereinant prie euro...

Pirmasis COVID-19 pandemijos etapas artėja prie pabaigos, o Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) jau perspėja apie artėjančią antrąją bangą. Per du griežto karantino mėnesius Lietuvos verslininkams jau pavyko atsikratyti darbinio balasto. Kažkas buvo išsiųstas nemokamų atostogų, kažkam sumažino atlyginimus. O dabar galima duoti pažadus, sakyti, žiūrėkite, kokie mes esame padorūs — neatleidinėsime, nemažinsime, nesiųsime. Ir net pasiruošę prisiekti popieriuje — pasirašyti ten kažkokį memorandumą.

Rotušes aikštė, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Bet jūs vyriausybėje suteikite mums pinigų iš valstybės iždo mokesčių lengvatų forma — penkiais procentais sumažinkite pajamų mokestį ir padidinkite neapmokestinamų pajamų dydį. Tokius didžiulius nuostolius dėl koronaviruso nupiešime jums ant popieriaus, o kai gausime pinigus, jau kaip nors pasidalinsime įmonės viduje. Garbės žodis!

Ir lietuviai jau turėjo progą įsitikinti verslo žmonių sąžiningumu. Prisiminiau 2015 metus, sausio 1-ąją — atsisveikinimą su litu ir euro įvedimą. Tuomet vyriausybė, pasitikėdama verslo sąžiningumu, taip pat pažadėjo žmonėms, kad neva kainos tikrai nedidės. Jie tiesiog padalins visas kainas ir atlyginimus litais iš 3,45... ir viskas. O Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas net viešai susilažino iš savo liemenės, kad kainos tikrai nedidės. Visi valdininkai ir asmeniškai tuometinė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė įtikinėjo savo piliečius, kad būtų labai patogu keliauti po pasaulį ir išdidžiai mokėti bendrą Europos valiutą, negalvojant, kur išsikeisti litus.

Tačiau pasibaigus pirmiesiems euro apyvartos Lietuvoje metams, akys atsivėrė. Atlyginimai buvo sąžiningai padalinti pagal kursą ir ilgam įšaldyti, o daugelyje parduotuvių kainų etikečių tiesiog pakeitė valiutos piktogramą, palikdami nepakitusius skaičius.

Ir šiandien, praėjus penkeriems metams po euro įvedimo, straipsnio autorius prisimena, kaip turėdamas vidutinį 2000–2500 litų atlyginimą apsikirpdavo pigioje kirpykloje už 8–10 litų. Ir šiandien, turėdamas vidutinį 1 000 eurų atlyginimą (neatskaičius mokesčių), už paprastą apsikirpimą jis atiduoda tuos pačius 8–10 eurų. Lietuviai prisimena mėgstamų uogų, braškių, kainas vėlyvą pavasarį–vasaros pradžioje. 2014 metais kilogramas braškių kainavo nuo trijų iki penkių litų (vienas — pusantro euro), o šiandien — nuo penkių eurų turguje iki dešimties eurų (supakuotų) prekybos centruose. Taip galima prisiminti ir palyginti daugelį šeimos biudžeto pajamų ir išlaidų straipsnių.

Vilniaus senamiestis, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Taigi, paprastas Lietuvos gyventojas dar labai ilgai prisimins prekybininkų ir verslininkų sąžiningumą. Štai ir socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis sako tą patį: "Matome, kad didesnę dalį lėšų gautų tie, kurie turi didesnes pajamas. Iš socialinės pusės žiūrint, skurdo, nelygybės problemų ši priemonė (GPM tarifo mažinimas penkiais procentais ir NPD didinimas — Sputnik) nemažina, gal net turi neigiamą poveikį, todėl mes atsargiai žiūrime į šią priemonę".

Prisiminkite, kad mokesčių naštos verslui mažinimo iniciatorius buvo Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, buvęs aukščiausias bankų sektoriaus vadovas, įpratęs dirbti su dideliais makroekonomikos skaičiais. Šiandien Nausėdos, kaip prezidento, mąstymas nepasikeitė. Anksčiau jis į Lietuvą žvelgė iš savo dvaro Vilniaus priemiestyje, o dabar — pro Daukanto aikštėje stovinčių rūmų langus. Žodžiu, prezidentas yra toli nuo eilinio lietuvio problemų. Jam artimesnės yra didžiojo verslo problemos.

"Viena iš įvardijamų rizikų viešoje erdvėje buvo, kad ne visa nauda pasinaudos tiesiogiai darbuotojai, bet turime šiandien šios rizikos suvaldymo pavyzdį, kai verslo atstovai ir didžioji dalis profsąjungų sutarė, kad jei būtų priimti įstatymų pakeitimai, tai nepaveiktų žmonių darbo sutarčių ir visas papildomas pajamų padidėjimas atitektų darbuotojams", — spaudos konferencijoje sakė prezidento patarėjas Simonas Krėpšta.

Na, o eiliniams lietuviams belieka tik tikėti ir patikrinti pasirašyto memorandumo rezultatus savo plonose piniginėse.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
darbas, verslas, krizė, koronavirusas, mokesčiai, Lietuva
Dar šia tema
Per karantiną Lietuvoje pagausėjo nepasiturinčiųjų, kuriems trūksta pinigų maistui
"Gerovės valstybė", kurioje "rizikos grupių" asmenims vietos nėra
Politologas: Lietuvos opozicija sukurs rinkimų kampaniją koronakrizės tema
Vyriausybė pritarė siūlymui skirti vienkartinę išmoką visiems šalies vaikams
Kaune sezoną pradeda paplūdimio bibliotekos

Kaune sezoną pradeda paplūdimio bibliotekos

(atnaujinta 14:21 2020.05.28)
Artėjant vasarai į Kauno miesto paplūdimius jau ketvirtą kartą grįžta bibliotekos po atviru dangumi

VILNIUS, gegužės 28 — Sputnik. Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos įkurtose lauko skaityklose Lampėdžiuose ir Panemunėje kauniečiai ir miesto svečiai vėl galės skolintis knygas ir vartyti spaudą, laiką gryname ore leisti skaitydami, rašoma Kauno savivaldybės pranešime.

Paplūdimiuose įrengtos skaityklos suteikia galimybę knygas pasiimti vietoje, tad jų į pliažą nereikės neštis patiems. Šių lauko bibliotekų lentynose galima rasti kelis šimtus lietuvių ir užsienio autorių knygų tiek suaugusiems, tiek vaikams ar paaugliams, įvairių žurnalų. Knygų tematika įvairi, daugiausia čia neįpareigojančios, pramoginės literatūros, tačiau galima rasti ir filosofinių kūrinių, programinės literatūros moksleiviams. Biblioteka taip pat rūpinasi, kad lentynose visad būtų knygų užsienio kalbomis.

Пляжные библиотеки в Каунасе
Kaune sezoną pradeda paplūdimio bibliotekos.

Šiemet kauniečius ir miesto svečius vėl džiugins dvi vasaros skaityklos po atviru dangumi — Lampėdžiuose ir Panemunėje. Abi bibliotekos įrengtos bendradarbiaujant su privačiu verslu — paplūdimiuose veikiančiomis kavinėmis ir yra puikus pavyzdys, kaip verslas gali prisidėti prie kultūros iniciatyvų įgyvendinimo.

Paplūdimio bibliotekose perskaitytas knygas ir žurnalus žmonės kviečiami grąžinti atgal į lentynas, tačiau knygas galima ir mainyti — patikusią knygą galima pasiimti namo vietoje jos palikus kitą.

 Пляжные библиотеки в Каунасе
Kaune sezoną pradeda paplūdimio bibliotekos.

Šis Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos skaitymo skatinimo projektas sulaukė ir teigiamų miestiečių įvertinimų — Kauno menininkų namų organizuotuose Įsimintiniausios 2019 metų Kauno kultūros iniciatyvos rinkimuose Paplūdimio biblioteka pateko į finalinį šešetą.

Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka kviečia Lampėdžių ir Panemunės paplūdimiuose poilsiaujančius žmones laiką leisti su knyga ir tikisi, kad ši iniciatyva biblioteką dar labiau priartins prie skaitytojų, suteikdama jiems kokybiško laisvalaikio galimybę ne tik pačioje bibliotekoje, tačiau ir viešose miesto erdvėse.

Tegai:
biblioteka, paplūdimys, Kaunas
Temos:
Kaunas — antroji Lietuvos sostinė
Dar šia tema
Į Lukiškių aikštę sugrįžta skaitykla po atviru dangumi