Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

Lietuva vykdo žvalgybą "Baltarusijos fronte"

90
(atnaujinta 17:36 2019.08.30)
Su Rusija Vilniui viskas aišku. O ką daryti su Baltarusija? Vilniaus padėtis su ja ne ką geresnė nei su Maskva. Iš Briuselio ir Vašingtono regioninių komitetų buvo gauta užduotis — skubiai išjudinti "Minsko Maidaną"

Lietuvos žiniasklaida praneša, kad prezidentas Gitanas Nausėda surengė uždarą susitikimą su pagrindiniais politologais tolimesnių santykių su Baltarusija tema.

Užsienio politikos ekspertai kartu su valstybės vadovu bandė rasti išeitį iš "Baltarusijos aklavietės", link kurios Lietuvą atvedė buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė ir prieš Minską nukreipta dešiniųjų konservatorių retorika.

Na, su Rusija viskas aišku, kaip prezidentas Gitanas Nausėda palaikys "dialogą". Jokių santykių aukštame lygyje. Daugiausia, kas gali būti padaryta, — galbūt bus sutrumpintas Rusijos artistų ir pramogų verslo atstovų, kuriems uždrausta įvažiuoti į Lietuvą, sąrašas. Žinoma, nekalbame apie Aleksandrovo dainų ir šokių ansamblį ar dainininką Olegą Gazmanovą. Na, gal vis dėlto bus leista traukinio Maskva-Kaliningradas keleiviams be vargo išlipti Vilniuje ir taip sutaupyti (dėl bilietų kainų skirtumo) keliaujant Rusijos viduje ir užsienyje. Toliau — visiškas ignoravimas ir dar aktyvesnė Rusijos šnipų paieška nuo statybviečių iki Seimo ir vyriausybės.

Bet ką daryti su Baltarusija? Vilniaus padėtis su ja ne ką geresnė nei su Maskva. Iš Briuselio ir Vašingtono regioninių komitetų buvo gauta užduotis — skubiai išjudinti "Minsko Maidaną". Ir, pageidautina, efektingesnį nei Kijeve. O kaip? Patarsime?

Na, visų pirma, Lietuvos žemėje reikia aktyviau ruošti "vaikų" kovinius būrius. Laimei, čia yra nuostabi mokymo vieta — Europos humanitarinis universitetas. Jis apmoko vadovaujamojo personalo darbuotojus Belmaidanui ne tik už "spalvotųjų revoliucijų" rėmėjų pinigus, bet ir už Lietuvos aukas, paimtas iš šalies vaikų ir pensininkų.

Tuomet sugalvoti aštrią idėją, kuri tuo pačiu metu Minske ir Vilniuje pradės judinti valtį. Puikiai tinka siaubinga Astravo AE istorija, kurią 90-ųjų Lietuvos Maidano genijus Vytautas Landsbergis pavadino ne kuo kitu, kaip atomine bomba netoli sienų su ES. Baltarusijos "aktyvistai iš EHU" turėtų papasakoti savo motinoms ir tėvams, seneliams istorijas apie naująjį Černobylį, kuris ruošiasi pakilti Astrave. Kvieskite infantilius baltarusius į protestus ir mitingus.

Yra dar viena tema, kurią "Ukrainos revoliucijos" kūrėjai pradeda kultivuoti. Ji panaši į Ukrainos "nepriklausomybę". Tai yra autokefalinė Baltarusijos stačiatikių bažnyčia, kurią globoja fanatiškas Turkijos pilietis patriarchas Baltramiejus ir Ukrainos unijos. Šiomis dienomis jau švystelėjo žinia, kad Minske surengtos Ukrainos ir Baltarusijos stačiatikių bendros pamaldos. Konstantinopolio patriarcho Baltramiejaus įsteigtos Ukrainos Šventosios bažnyčios atstovai pasitarnavo Baltarusijos autokefalinės stačiatikių bažnyčios sektai, kuri turi tik vieną pogrindinę parapiją.

Bet tai tik pradžia. Svarbiausia, kad viename taške jiems pavyko surinkti Ukrainos ir Baltarusijos rusofobus. O kitam susibūrimui galima pasirinkti Vilnių, kur yra unitų katedra, kurią lanko keli nuolatiniai parapijiečiai ir keliolika Ukrainos uždarbiautojų, atvykusių be vizų.

Šis bažnyčios susibūrimas gali būti derinamas su kitu "Laisvosios Rusijos" forumu, kuriame garsiai įsteigiamas "Laisvosios Baltarusijos" forumas.

Dėl šimtmečių istorinio lietuvių ir baltarusių tautų artumo, bet kuri priežastis taip pat turėtų būti naudojama nesantaikai tarp Minsko ir Maskvos sukelti. Čia — puiki priežastis. Rudenį numatyta iškilminga gedulo ceremonija, skirta perlaidoti sukilimo prieš carinę Rusiją 1863–1864 metų dalyvius. Vienas to sukilimo lyderių buvo baltarusis Konstantinas Kalinovskis.

Panašu, kad (lyg ir) jo palaikus istorikai neseniai atrado Gedimino kalne, o rudenį jie bus iškilmingai palaidoti su Lietuvos didvyrių palaikais. Ceremonija žada būti ne mažiau pompastiška nei neseniai perlaidojant "miško brolių" vado Adolfo Ramanausko-Vanago palaikus.

Taigi, bus priežastis prigauti baltarusius priešiškumo Maskvai pagrindu. Jei aukščiausia Baltarusijos vadovybė atsakys į oficialų kvietimą ir išsiųs aukšto rango pareigūną į Vilnių, tai bus suvokiama kaip dar vienas pleištas, nukreiptas į Baltarusijos ir Rusijos draugystę. O ten, žiūrėk, galbūt pats prezidentas Aleksandras Lukašenka vėl gali būti pakviestas į Lietuvą su oficialiu vizitu, kaip tai padarė Dalia Grybauskaitė prieš dešimt metų.

Taigi, bus parengta naujojo Minsko Maidano Europos ideologinė bazė. JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Džonas Boltonas tuo pačiu metu vyksta į Minską, norėdamas "paruošti dirvą" Minsko Maidanui.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

90
Tegai:
Vašingtonas, Briuselis, santykiai, Maskva, baltarusis, Lietuva
Rusijos karia

Idealus ginklas: RF sukūrė elektromagnetinę patranką, kurios šaudymo nuotolis 10 km

(atnaujinta 16:13 2020.07.11)
Rusija sėkmingai išbando smogiamuosius bepiločius aparatus ir tankus su dirbtiniu intelektu, taip pat tolimojo šaudymo priemones, skirtas naikinti aukštųjų technologijų kovines sistemas ir potencialaus priešo robotus

Šaltiniai Rusijos kariniame-pramoniniame komplekse pranešė: Rusijos elektromagnetinių patrankų prototipų garantuojamas taikinių sunaikinimo diapazonas siekia 10 kilometrų. Tai reiškia, kad tiesaus matymo zonoje, aukštųjų technologijų priešo ginklai oro ir antžeminiais ginklais gali būti akimirksniu paversti metalo laužo krūva — dėl sudegusio valdymo ir nusitaikymo įrangos elektromagnetinių komponentų. Tylus šūvis trunka milisekundę, nėra ugnies, dūmų ar atatrankos. Neįmanoma nustatyti EM patrankos padėties, naudojant standartines radiolokacijos priemones ar palydovų žvalgybą.

Anksčiau EM patrankos veikimo nuotolis siekė tris kilometrus. Naujo tipo ginklų poligoniniai bandymai vyksta nuo 2015 metų, patranka sėkmingai "sudegina" bepiločius aparatus ore ir įvairius prietaisus žemėje. Taigi holdingo "Roselectronika" ekspertai anksčiau sukūrė ferito pluoštą, galintį apsaugoti šiuolaikinių šarvuočių, zenitinių raketų sistemų ir orlaivių elektroninius prietaisus nuo priešų radijo elektrinio karo (EW) padarinių.

Laikas, per kurį turi būti patvirtinta nauja EM patranka, nėra nurodytas, ir visgi Rusija prie to priartėjo, sėkmė akivaizdi. Šiandien prototipai pajėgus smogti bepiločiams orlaiviams, sraigtasparniams ir į sparnuotas raketas iš nemažo atstumo. Būtent kaip priešlėktuvinės gynybos priemonė nauja patranka pasiekė rekordą — "sudegino" mokamąjį oro taikinį 10 kilometrų atstumu. Jei atstumą pavyks padidinti iki 20 kilometrų, tada ir šiuolaikiniai kovos lėktuvai (pagal aukštį) pateks į taikinių kategoriją. Tikiu, kad naujų Rusijos gynybos pramonės laimėjimų šioje srityje neteks ilgai laukti. Rusijos kariuomenė jau eksploatuoja radioelektronikos ginklus naujais fiziniais principais, neseniai Sputnik pasakojo apie nuotolinio išminavimo mašiną "Listva".

EM patrankos priešakyje

Elektromagnetinės spinduliuotės technologijomis pagrįsti ginklai iš esmės veikimo principu yra artimi elektroninėms karo sistemoms (EKS). Vietoj parako ir metalo Rusijos EM patranka naudoja aukšto dažnio radiacijos energiją. Pažeidžianti elektromagnetinė spinduliuotė plinta šviesos greičiu. Nors skaičiuojamos didžiulės energijos sąnaudos kiekvienam šūviui, tačiau technologijos nuolat tobulėja. 

Ateityje EM patrankos gali bazuotis 6-osios kartos sunkiuosiuose nepilotuojamuose naikintuvuose, antžeminių pajėgų ir karinio jūrų laivyno įrangoje. Jei vieną dieną lėktuvai ir sraigtasparniai, bepiločiai aparatai, sparnuotosios raketos, tankai ir kitos priešo šarvuotosios technikos mūšio lauke "sugestų" be priežasties, vadinasi jos pateko į naują karo technikos akiratį. EM patranka laikoma nemirtinu ginklu — ji naikina elektroniką, tačiau pasigaili gyvos jėgos. Didelė elektromagnetinė spinduliuotė pavojinga žmonių sveikatai, ji gali paveikti nervų, imuninę ir kitas kūno sistemas. Ir vis dėlto, jei EM impulsas "sudegins" mikroschemas ir sustabdys pilotuojamo orlaivio variklį, pilotas yra pasmerktas — katapulta taip pat nesuveiks.

Elektromagnetiniai ginklai — visas instrumentų spektras, skirtas darbui konkrečiuose sektoriuose. Magnetinis laukas gali būti naudojamas pirminiam sviedinio greičiui suteikt, kaip alternatyva parakui klasikinėje artilerijoje (bėginė patranka). Rusijoje pirmenybė buvo teikiama elektroninėms karo sistemoms, elektromagnetinėms bomboms, kurios galit atjungti visą priešo radijo ir elektroninę įrangą 4 km spinduliu, tai yra, palikti karį be ryšio ir valdymo, paverčiant dalinius neorganizuotomis miniomis. EM patranka — naujas aukštųjų technologijų pergalės komponentas.

Įdomu tai, kad elektromagnetinės patrankos idėja gimė vienu metu Rusijoje ir Prancūzijoje Pirmojo pasaulinio karo metu. Tai buvo pagrįsta vokiečių tyrinėtojo Johano Karlo Frydricho Gauso, elektromagnetizmo teorijos autoriaus, darbais. Idėja aplenkė laiką ir nerado praktinio pritaikymo karinėje technikoje: prancūzų modelis 50 gramų sviedinio greitį išvystė iki 200 m/s ir pralaimėjo prieš įprastinę artileriją. Rusijos "magnetinis-fugalinis" patrankos projektas liko tik brėžinių pavidalu. Elektromagnetinių ginklų idėjų renesansas kilo XXI amžiaus pradžioje. 2011 metais bėginis ginklas sėkmingai išlaikė testus Rusijos mokslų akademijos Jungtinio aukštos temperatūros instituto Šaturskio filialo laboratorijoje. Elektromagnetinė patranka šaudė labai mažais sviediniais, tačiau šie "žirniai" su elektromagnetiniu pagreičiu savo kelyje plienines plokštes paversdavo plazma. Po penkerių metų Rusijos specialistai išvystė materiją beveik iki pirmojo kosminio greičio ir šiandienai nuėjo jau ilgą kelią.

Partneriai atsilieka

Elektromagnetinių patrankų projektais užsiima JAV, Izraelis, Turkija, Prancūzija, Kinija. Ir vis dėlto nė viena iš šių šalių nepasiekė dešimties kilometrų veiksmingo "aukšto dažnio ugnies" diapazono. Pavyzdžiui, JAV karinis jūrų laivynas praėjusią vasarą išbandė bėginę patranką, kurios sviedinio greitis siekė apie 2041 m/s. Pažymėsime, kad ši kietoji amunicija (ne elektromagnetinis impulsas) visgi neviršijo maksimalaus šiuolaikinės parako artilerijos sviedinio greičio — 2500 m/s. Ateities karams pagreičio akivaizdžiai nepakaks.

Bėginė patranka — elektromagnetinės patrankos rūšis, kurios pagrindiniai elementai — energijos šaltinis, elektrinis skirstomasis prietaisas ir du elektrai laidūs bėgiai nuo vieno iki penkių metrų ilgio. Šūvis įvyksta tuo metu, kai įjungiama aukšta įtampa dėl plazmos energijos sąveikos (specialaus intarpo degimo) ir elektromagnetinio lauko. Amerikiečiai nuo 2000-ųjų pradžios laboratoriškai bando 475 mm bėginę patranką (sukurta "General Atomics" ir "BAE Systems"), tačiau sėkmė nėra akivaizdi. Sviedinys, sveriantis 23 kg, skrieja iš vamzdžio maždaug 2200 m/s greičiu ir gali padaryti didžiulę žalą. Nežinia, kur ir kaip toli jis skrenda.

Nepavydėtina ir bėginės patrankos lemtis JAV kariniame jūrų laivyne. Dėl kelių dešimčių šūvių resurso ir didžiulės energijos sąnaudos jie atsisakė idėjos jį talpinti į amerikiečių naikintoją "Zumwalt". Laivas negali būti savo ginkluotės auka, o naudojant EM patranką reikėjo atjungti beveik visą naikintojo elektroniką, įskaitant priešlėktuvinės ir priešraketinės gynybos sistemas. JAV karinio jūrų laivyno instituto specialistai galiausiai pasiūlė naudoti "Zumwalt" tipo "super naikintojus" tik kaip komandinius laivus. Bandymai tęsiami. Aukštųjų technologijų ginklų srityje pirmaujančios šalys akivaizdžiai atsilieka nuo Rusijos.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
karinė technika, ginklai, Rusija
Dar šia tema
Rusija supranta Kinijos poziciją JAV derybose dėl ginklų
Rusija pradeda naujų specialių pistoleto šovinių gamybą
Maskva

Propaganda prieš naujienas: kodėl Vakarų žiniasklaida praranda savo pozicijas

(atnaujinta 08:14 2020.07.12)
Vakarų žiniasklaida panaudojo COVID-19 kaip dar vieną naujieną, siekdama tęsti antirusišką propagandą

MIA "Rossija segodnia" pristatė tyrimą "Aštuonkojis 2.0. Koronavirusas Rusijoje", skirtą šalies įvaizdžiui Vakarų (ir ne tik) žiniasklaidoje. Šį kartą į tyrėjų akiratį pateko pandemija, o aprėptas buvo ne tik G7, bet ir Kinija, kurioje įvyko pirmasis ligos protrūkis.

Papildymas pasirodė gana sėkmingas, nes Kinijos žiniasklaidos statistika pateikė gana netikėtą pasaulio paveikslą, kurį transliavo Vakarų leidiniai.

Apskritai, "Aštuonkojis 2.0" nepateikė jokių ypatingų staigmenų: Vakarų žiniasklaida naudojo COVID-19 kaip dar vieną naujieną, siekdama tęsti antirusišką propagandą.

Neabejotinais lyderiais čia tapo amerikiečiai — 58 % publikacijų šia tema penkiose reikšmingiausiose (pagal auditorijos pasiekiamumą) Amerikos žiniasklaidose buvo neigiamo pobūdžio. Toliau sekančioje Vokietijos žiniasklaidoje šis skaičius sudarė 44 proc., Kanados — 41 proc., o Didžiosios Britanijos — 38 proc.

Tuo tarpu likusiose trijose "septyneto" valstybėse negatyvo dalis Rusijos atžvilgiu šia tema pastebima žemesnė: Japonijoje — 33 proc., Italijoje — 28 proc., Prancūzijoje — įspūdingas 21 proc.

Tiesa, ir pozityvo nebuvo daug — nuo vieno iki penkių procentų. Vienintelė išimtis yra Italija, kur net devyni procentai Rusijos ir koronaviruso paminėjimų buvo teigiami. Nesunku numanyti, kad būtent pagalba, kurią rusai suteikė italams kovojant su epidemija (siunčiant medicininius išteklius ir gydytojus) suteikė jų žiniasklaidai didesnę palankių publikacijų dalį.

Tačiau šiuose skaičiuose įdomus kitas aspektas: jie aiškiai parodo aktualiausias dabartines geopolitines tendencijas. Viena vertus, anglosaksai (tiek iš Senojo Pasaulio, tiek iš už vandenyno) išlieka antirusiškos atakos priešakyje ir yra jos varomoji jėga. Tačiau kita vertus, jie akivaizdžiai praranda net savo artimiausių sąjungininkų palaikymą, kurie bando išlaikyti neutralų požiūrį ir nepropaguoti rusofobijos, kas yra logiška: laikai pasikeitė ir kieme ne 2014-ieji.

Kartu skaičiai rodo, kokioje sunkioje — pirmiausia sau — pozicijoje yra Vokietija. Aktyvi antirusiška lyderiaujančios Vokietijos žiniasklaidos pozicija aiškiai prieštarauja valstybinei-politinei linijai, kai Berlynas ne tik skatina ir gina bendrus projektus su Maskva, bet ir nuosekliai atsikrato pusiau okupacinės priklausomybės nuo JAV. Tačiau žiniasklaidos srityje akivaizdžiai išlieka griežtas svarbiausių leidinių pavaldumas ir besąlygiškas lojalumas Vašingtono interesams ir viršenybei.

Kalbant apie konkrečias temas, kurios buvo naudojamos koronaviruso-antirusiškoje propagandoje, jos neišsiskyrė originalumu, vienaip ar kitaip veda prie dviejų seniai visiems gerai žinomų pagrindinių motyvų: Rusija eilinį kartą žlunga, kaip niekad anksčiau, bet taip pat kelia didžiulę grėsmę visam pasauliui.

Visų pirma, buvo sukritikuota ir bendra situacija šalyje, ir šalies sveikatos priežiūros sistemos būklė bei Rusijos valdžios veiksmai kovojant su COVID-19 — numatant, kad padėtis vėl laikosi ant plauko ir bet kurią akimirką gali labai pablogėti. Kalbant apie grėsmę likusiai planetai, šiuo atveju taip pat nebuvo sugalvota nieko naujo: pagrindiniai kaltinimai — nuo to, kad Maskva vykdo dezinformacijos kampaniją apie pandemiją, iki to, kad Rusija klastingai kalba žmonijai apie rankų plovimo nenaudingumą.

Žinoma, Kinijos žiniasklaidoje ryškiai skiriasi problemos apšvietimo vaizdas, ir reikalas net ne 20% teigiamų publikacijų apie Rusiją kovos su koronavirusu kontekste ir neigiamų nebuvimu.

RT logotipas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Илья Питалев

Pagrindinis bruožas yra didelis straipsnių šia tema skaičius. Per peržvelgta laikotarpį — nuo kovo iki birželio — 5 populiariausiuose Kinijos žiniasklaidos šaltiniuose buvo paskelbta daugiau nei 1 200 straipsnių apie Rusijos konfrontaciją su epidemija. Palyginimui: per tą patį laikotarpį minimaliausias tekstų skaičius pasirodė Kanadoje — 238 vienetai, o kitų šešių šalių rodikliai svyravo tarp 371 (Italija) ir 470 (Japonija). Beje, amerikiečiai su savo 428 straipsniais yra penktoje sąrašo vietoje.

Gaunasi, kad per tris mėnesius Kinijos žiniasklaida paskelbė tema "Koronavirusas Rusijoje" beveik tris kartus daugiau medžiagos, nei atrodo galingiausia planetoje Amerikos žiniasklaida. Be to, verta priminti, kad 80% kinų iš jų buvo neutralaus informacinio pobūdžio, tai yra, daugiausia tai buvo tik naujienų pranešimai.

Būtų klaidinga priskirti tokį milžinišką skirtumą ypatingam Kinijos dėmesiui ir domėjimusi Rusijos reikalais. Atrodo, kad viskas yra daug paprasčiau ir banaliau: reikalas intensyvesniame pirmaujančių Kinijos žiniasklaidos priemonių darbe ir didesniame efektyvume, kurios apdoroja ir perduoda per save daug daugiau informacijos srautų nei jų kolegos iš Vakarų.

Iš tiesų, tai patvirtina Vakarų baimę dėl informacinės lyderystės praradimo. Žinoma, norint pateikti tai auditorijai, jie yra išpūsti iki anekdotinių formų, tačiau iš esmės turi pagrindo.

Kadaise Vakarai sukūrė masinės informacijos priemonę šiuolaikiniu jų supratimu, tapus besąlygišku lyderiu ir pavyzdžiu visiems kitiems. Žodžio laisvė ir informacijos skleidimas tapo vienu pagrindinių jos kozirių kovojant su ideologiniais ir geopolitiniais oponentais — ir buvo sėkmingai panaudoti.

Tačiau dabar mes matome augančią šios ne taip jau seniai atrodančios sistemos krizę.

Kuo toliau, tuo sunkiau Vakarų žiniasklaidai konkuruoti su "ne laisvojo pasaulio" žiniasklaida, nesvarbu, ar tai būtų Kinija, ar Rusija. Galite juoktis tiek, kiek norite dėl Amerikos ir Europos politikų skleidžiamos panikos apie "Kremliaus žiniasklaidos čiuptuvus", tačiau RT ir Sputnik išties sulaukia vis daugiau atgarsio socialiniuose tinkluose nei garsiausi ir įtakingiausi Europos naujienų šaltiniai. Daugiau nei 1200 Kinijos žiniasklaidos pranešimų, nukreiptų prieš mažiau nei 450 — iš amerikiečių tik vienos bei siauros temos bei ne pačiomis karšiausiomis šioms valstybėms, atspindi tą patį procesą.

Vakarų žiniasklaidai vis sunkiau ir sunkiau (palyginus su senesniais konkurentais) susitvarko su savo pagrindine funkcija - akumuliuoti ir pateikti auditorijai kuo įvairesnę informaciją. Tai taikoma ir medžiagos turiniui ir pateikimui.

Taip, Vakarai ir toliau laikosi "laisviausios, sąžiningiausios ir profesionaliausios spaudos" etiketės. Tačiau susiklosčiusi situacija, kaip su karaliaus drabužiais iš pasakos — vieną dieną ji tiesiog nustos veikti.

Tegai:
koronavirusas, propaganda, žiniasklaida, Kinija, JAV, Rusija
Temos:
Vakarų kampanija prieš Sputnik ir RT
Dar šia tema
Latvijos nacionalinė žiniasklaidos taryba uždraudė transliuoti septynis RT kanalus
Vanduo, archyvinė nuotrauka

Paaiškėjo, kaip karantino metu pasikeitė vandens suvartojimas Vilniuje

(atnaujinta 13:34 2020.07.11)
"Vilniaus vandenys" duomenimis, didžiausias vandens suvartojimo kritimas buvo jaučiamas centrinėje miesto dalyje, kur vyrauja paslaugų sektorius, o gyvenamuosiuose rajonuose priešingai – vandens suvartojimas išaugo

VILNIUS, liepos 12 - Sputnik. Per karantiną Vilniaus miesto gyventojai suvartojo mažiau vandens, praneša Vilniaus miesto savivaldybė.

Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bendrovės "Vilniaus vandenys" duomenimis, įprastai per parą Vilniaus mieste ir aplinkiniuose rajonuose sunaudojama apie 94 tūkst. kubinių metrų vandens, tačiau per karantiną jo sunaudota maždaug 7 proc. mažiau. 

Karantinui įpusėjus, bendrovė fiksavo apie 5 proc. mažesnį vandens suvartojimą lyginant su laikotarpiu iki karantino, o karantinui einant į pabaigą, sumažėjimas išaugo iki 7 proc. 

Didžiausias vandens suvartojimo kritimas buvo jaučiamas centrinėje miesto dalyje – Senamiestyje ir Naujamiestyje – kur vyrauja paslaugų sektorius, o gyvenamuosiuose rajonuose priešingai – vandens suvartojimas išaugo, labiausiai – Kalnėnuose, Trakų Vokėje, Gulbinuose, Verkiuose.

"Tokias vandens suvartojimo tendencijas siejame su šiuo periodu pasikeitusiomis gyvenimo aplinkybėmis. Restoranams, viešbučiams ir kitiems verslams sustabdžius veiklą, kuri labiausiai sutelkta centrinėje miesto dalyje, natūraliai krito ir vandens suvartojimas. O štai gyventojai, daugiau laiko nei įprastai praleidę namuose, jo vartojo daugiau, ypač tai pastebima daugiabučių namų rajonuose", – sako bendrovės "Vilniaus vandenys" Klientų aptarnavimo tarnybos direktorius Saulius Savickas.

Dėl karantino keitėsi ir dalies vartotojų finansinė padėtis, todėl šiuo periodu bendrovė "Vilniaus vandenys" sulaukė daugiau gyventojų ir verslo prašymų atidėti mokėjimus už suteiktas paslaugas.

Lietuvoje birželio 17 dieną buvo panaikintas karantinas, kuris įsigaliojo kovo 16 dieną. Dabar valstybėje galioja nepaprastoji padėtis.

Dar šia tema
Vyriausybei pateiktas pirmasis skundas dėl per karantiną įvestų draudimų
Grįžti į izoliaciją. Kam gresia naujas karantinas?
Čaplinskas mano, kad antrą kartą įvesti karantiną Lietuvoje būtų klaida