Migrantai, archyvinė nuotrauka

Grėsmė Lietuvai nebe Rusija, o imigrantai?

161
(atnaujinta 14:10 2019.09.02)
Nors pas mus jau seniai įprasta linksniuoti ir kone dėl visko kaltinti Rusiją bei tariamai jos keliamą "grėsmę", jau girdėti balsai, kad Lietuvai gresia visiškai kitos, atrodytų, mažai kuo susijusios bėdos. Šįsyk prabilta apie imigrantus

Norint suprasti šiuo klausimu vykstančią diskusiją, pirmiausia reikia prisiminti neseniai JTO paskelbtą demografinę prognozę, kuri numato, kad tęsiantis esamoms tendencijoms, iki 2050 m. Lietuvoje gyvens vos apie 2 mln. žmonių, iš kurių trečdalis bus vyresni kaip 65 m. amžiaus. Skaičiuojama, kad iki XXI amžiaus pabaigos mūsų krašte turėtų likti vos 1,5 mln. gyventojų.

Dalis atitinkamų sričių specialistų, antai VDU Demografinių tyrimų centrui vadovaujanti Vladislava Stankūnienė, į tai reaguoja kviesdami skambinti pavojaus varpais. O štai kiti, pavyzdžiui "Swedbank" Lietuvoje vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis, didelės bėdos čia nemato. Anot jo, visas reikalas ilgainiui turėtų išsispręsti savaime ― ir sprendimu būsianti masinė imigracija.

Kaip pas mus reiškiasi migrantų faktorius, matyti jau šiandien. Štai vien 2019-aisiais iš Ukrainos atvykus per 17 tūkst. žmonių (daugiausia ― tėvynėje skurstančių bei sotesnės duonos sau ir savo šeimoms išalkusių darbininkų), bendras Lietuvos gyventojų skaičius vienu metu atrodo net padidėjęs. Prie to prisideda dar tam tikras skaičius į Lietuvą grįžtančių užsieniuose pralobusių lietuvių emigrantų.

Nors kol kas jų ne per daugiausia, užsibaigus vadinamajam "Brexit'ui", tokių turėtų gerokai padaugėti. "Jau trejus metus girdisi, kad žmonės nori ir planuoja grįžti į Lietuvą. <...> Tik nedidelė dalis kalba apie išvykimą į kitą šalį", ― teigia lietuvių bendruomenės Britanijoje pirmininkė Dalia Asanavičiūtė. Tačiau, kaip ji pati pripažįsta, net geriausiu atveju tai negalėtų atsverti neigiamų Lietuvos gimstamumo ir mirtingumo rodiklių.

Išeitis ― imigrantai?

Todėl nenuostabu, kad išeitį bandoma rasti būtent imigrantuose. Jie, pavyzdžiui, didžiąja dalimi kompensavo XX-XXI amžių sankirtos Vakarų Europos demografinį nuosmukį. O kadangi po 2014 m. milijonams ukrainiečių atsivėrus durims į ES šie žmonės neaplenkia ir Lietuvos, tikimasi, kad būtent jie galėsią kompensuoti krašto demografinius praradimus.

Anot VU Geografijos ir kraštotyros katedros docento Rolando Tučo, pirmąją migrantų bangą ir sudarys būtent mūsų kaimynai rytuose ― ukrainiečiai, rusai, baltarusiai ir t. t. Be abejo, giminingumo bei kultūriniu požiūriu panašių tautybių atstovų integravimas į visuomenę ne toks jau sunkus. Bet kadangi pastarųjų kraštų demografinė situacija, jei ne tokia pati, tai tik nežymiai geresnė už Lietuvos, ilgainiui šis šaltinis turėtų išsekti.

Tuomet belieka pasiremti kitais gyvos darbo jėgos šaltiniais ― vadinamojo Trečiojo pasaulio šalimis. Štai, nors pasaulinis gyventojų skaičiaus augimas turėtų lėtėti (pavyzdžiui, anot Tučo, tarp 2050-ųjų ir 2100-ųjų metų Žemės gyventojų turėtų padaugėti vos 1 mlrd., tuo tarpu kol dabar tam pakanka 12 metų laikotarpio), Afrikoje žmonių turėtų patrigubėti. O kadangi Europa sensta ir, kaip sakoma, tuščios vietos nebūna, dėl perteklinių afrikiečių migracijos krypčių didelių abejonių neturėtų kilti.

Multikultūralizmo grėsmė

Nebūtinai iš Afrikos, bet būtent iš Trečiojo pasaulio kraštų (labiausiai ― Azijos) ir tikėtina sulaukti paskesnių migrantų bangų. Tačiau jei tokios Lietuvą visgi pasieks, tiek minėtasis R. Tučas, tiek ekonomistė Laura Galdikienė nuogąstauja dėl iškilsiančių atvykėlių integravimo problemų.

Problemos, jei tokia pas mus ir būsianti, rimtumą labai aiškiai rodo Vakarų Europos patyrimas. Pavyzdžiui, Prancūzijoje ir Vokietijoje susidariusios migrantų stovyklos byloja, kad perdėm didelių atvykėlių skaičiaus integravimas ― sunkus, jei apskritai įvykdomas uždavinys. Juo labiau, kai vadovaujamasi ne asimiliacijos į konkrečią bendrą kultūrą, bet vadinamosios "tolerancijos" ir multikultūralizmo ideologija.

Būtent tokio patyrimo kontekste imigrantai gali įnešti chaosą visuomenėje. Todėl jų integravimas, anot R. Tučo, būsiąs vienu pagrindinių klausimų Lietuvos saugumui. Sėkmė šioje srityje laiduos bent dalinį demografinės problemos išsprendimą; tuo tarpu nesėkmė ― būsimą pavojų, apie kurį dabar per daug net nenorima šnekėti.

Vakarų nuosmukis ir Lietuva

Be abejo, tokie demografijos ekspertų nuogąstavimai tuo atveju, jei Lietuvą tikrai pasiektų panašios migrantų bangos, visiškai pagrįsti. Jei integracija kelia problemų didžiosioms Vakarų valstybėms, ką bekalbėti apie mažąją Lietuvą. Tačiau į vieną momentą, panašu, per daug neatsižvelgta.

Kad vadinamasis visuomenės senėjimo reiškinys būdingas visai Europai, kalbama visur. Apie tai, ką šis procesas reikš Lietuvai, aiškiai kalba minėtoji JTO prognozė. Tačiau nematoma tai, kad palyginti neseniai, t. y. iki XX amžiaus paskutinio dešimtmečio, Lietuva iš tiesų ne nyko, ne traukėsi, bet stiprėjo, vystėsi ir augo. Kartu su visa tuomete Tarybų Sąjunga, kurios sąjungine respublika ji tada buvo.

Visai kas kita šiandien, priklausant Vakarų pasauliui. Esant, nors ir periferija, bet visgi jo dalimi. Kad medžiaginių gėrybių, apskritai galimybių vartoti netrūksta ― dalykas aiškus. Bet aišku taip pat, kad šios visuomenės faktiškai gyvena ant praeities laurų. Jų demografinis traukimasis, kaip, beje, ir regimos kitos, antai kultūrinės visuomenės tendencijos, daug kuo primena senosios Vakarų Romos imperijos saulėlydį III-V mūsų eros amžiais.

Žinoma, tai yra objektyvus istorinis procesas, kurio vienas ar kitas specialistas, ar netgi politikierius pakeisti negali. Bet visgi jis priklauso nuo labai konkrečių socialinių-ekonominių, strateginių ir, pagaliau, santvarkos gyvybingumo veiksnių. Kad ir sėkmingai integruodamos migrantus, tokios visuomenės ― tai lyg lašelinėmis maitinami ligoniai, bandantys pratempti savo gyvenimo stygą.

Todėl be kitų klausimų, kalbant apie tikras ar tariamas migrantų grėsmes, vertėtų kelti klausimus ir apie pačią esminę krašto vystymosi trajektoriją. Kur, kaip ir kodėl einame? Nes būtent atsakyme į juos slypi priežastys, kodėl yra taip, kaip yra dabar.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

161
Tegai:
Rusija, imigrantai, Lietuva
Dar šia tema
Bėgte karo link: Lietuva priešakinėje "karinio Šengeno" linijoje
Seimas pritarė susitarimui su Ukraina dėl darbo migrantų
Ūkininkas iš Lenkijos sukėlė muštynes su migrantais iš Ukrainos
Lietuvoje siūloma imigrantams suteikti nemokamą sveikatos draudimą
Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

Galių patikrinimas. Ar valdantieji verčia Nausėdą "grąžinti skolas"?

(atnaujinta 15:40 2020.11.25)
Vyriausybės formavimas būna sklandus arba ne. Sunku prisiminti, kad kada nors būtų buvę sklandu. Be intrigų, be užkulisinių žaidimų. Be spaudimo ir net šantažo

Seimo rinkimus laimėjus konservatoriams ir liberalams prezidentūroje turėta lūkesčių. Lūkesčių dėl naujos politinės kultūros. Kad nesuderinus kandidatų į ministrus, pavardės viešai nebus skelbiamos.

Panašu, kad derinimas tarp Seimo daugumos ir prezidento Gitano Nausėdos nevyko. Žiniasklaida galimų ministrų pavardes paskelbė dar iki susitikimų sų prezidento patarėjais.

Maža to, Krašto apsaugos ir Užsienio reikalų ministrų kandidatūros — ryškūs konservatorių kadrai — demonstruoja, kad bus siekiama iš prezidentūros perimti įtaką gynybos ir užsienio politikoje.

Siūlomas ministrų kabinetas partinis. Su viena išimtimi — Sveikatos apsaugos ministerija. Tačiau ir šiuo atveju užprogramuota kolizija. Pretendentas į ministrus — buvęs Valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys.

Dar visai neseniai Dulkiui Jo Ekscelencija nepasiūlė šias pareigas eiti antrą kadenciją. Buvusį aukščiausios audito institucijos vadovą, ekonomistą, socialinių mokslų daktarą Jo Ekscelencija tuomet užbrokavo.

Dabar Arūnas Dulkys naujojo Seimo daugumos ir ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės siūlomas į Sveikatos apsaugos ministrus.

Stiprios politinės organizacijos turi savo kandidatus į ministrus iš savo šešėlinės vyriausybės. Joms nereikia pagalbos iš šalies. Šį kartą prireikė.

Lietuvos prezidentai tradiciškai siekia, kad dalis ministrų būtų nepartiniai. Gal ponas Dulkys ir bus tokios tradicijos detalė. O gal su pono Dulkio persona norima prezidentūrai nurodyti jos vietą šioje naujoje politinėje dėlionėje?

Bus pralaimėtojų.

Jei prezidentūra patvirtintins visas pavardes, tai reikš, kad ji tiesiog atliks ritualinį-protokolinį vaidmenį. Seimo dauguma to norėtų. Tai gali liūdyti ir konservatorius aptarnaujančio žurnalistinio personalo veiksmai.

Nors Lietuvos prezidento rinkimų kampanija ir baigėsi daugiau nei prieš pusantrų metų. Juk galima aktualizuoti — vyriausybė formuojama.

Neatsitiktinai šiomis dienomis socialiniuose tinkluose bei žiniasklaidoje skelbiama kas Gitanui Nausėdai padėjo prezidentu tapti.

Tai "naujas" Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės žurnalistinis tyrimas apie tai, kaip Gitanas Nausėda tapo prezidentu. Kad per rinkimus jam padėjo "nematomas rėmėjas", susijęs su Lietuvos verslo konfederacija.

 

Sąmokslų teorijų standartas – ieškokit “nematomo rėmėjo” 1
Screenshot
Sąmokslų teorijų standartas — ieškokit "nematomo rėmėjo"

Autoriai auditorijoms šiuo "nauju" tyrimu bando sukelti abejones dėl Nausėdos rinkiminės kampanijos finansavimo. Jos skaidrumo ir legalumo.  Pancerovas ir  Davidonytė tyrime bando atskleisti kokiu būdu Jo Ekscelencija sugebėjo išleisti dvigubai mažiau pinigų už savo varžovus.

Autoriai teigia, kad "nematomas rėmėjas", tai viešųjų ryšių agentūros "Idea prima" vadovas ir savininkas Paulius Tamulionis. Pono Tamulionio konsultacijas žurnalistai tyrėjai įvertino 100 000 eurų. O štai "Idea prima" buvo sumokėta 10 kartų mažiau.

Be to, pasak autorių,  "Idea prima" yra glaudžiai susijusi su Lietuvos verslo konfederacija. Nes ši agentūra net dešimtmetį yra šios konfederacijos narė. Be to, ilgą laiką, taip pat ir per prezidento rinkimus, agentūra turėjo sutartį ir su konfederacija. Teikė jai paslaugas. Juos siejo ir finansiniai ryšiai. Įtarumo šešėlis mestas.

Pancerovas ir  Davidonytė savo žurnalistiniame tyrime teigia, kad Lietuvos verslo konfederacija viešai rėmė Nausėdą prezidento rinkimuose. Jų manymų pasitaikė netgi tokių atvejų, kai tokia parama kėlė abejonių dėl teisėtumo. Kam kėlė? Kokios pasekmės? Žurnalistinio tyrimo autoriai neatsako. Ne toks tikslas.

Pancerovas ir  Davidonytė  primena auditorijoms, kad prieš pat prezidento rinkimus, 2019-ųjų vasarį, kandidatas Nausėda susitiko su tuomečiu Lietuvos kariuomenės vadu Jonu Vytautu Žuku, vėliau tapusiu prezidento patarėju. Primena, kad tame susitikime dalyvavo ir jį suorganizavo tuometinis Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas, įtakingas lobistas Valdas Sutkus.

"Po metų Sutkus buvo sulaikytas Specialiųjų tyrimų tarnybos dėl įtarimų korupcija", — taip savo tyrime dėlioja akcentus  Pancerovas ir  Davidonytė.

Pancerovas ir  Davidonytė Jo Escelencijai inkriminuoja "skolos grąžinimą" Lietuvos verslo konfederacijai.

Tyrimo autoriai teigia, kad "2020-ųjų pradžioje Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Sutkus išplatino pranešimą, kuriame viešai sukritikavo Seimo priimtą Civilinio turto konfiskavimo įstatymą, ir prašė prezidento Nausėdos vetuoti šį verslininkams nenaudingą įstatymą".

Ir todėl "po savaitės Nausėda vetavo Civilinio turto konfiskavimo įstatymą", — pasidalino savo įžvalgomis   Pancerovas ir  Davidonytė.

Šis "naujas" tyrimas apie "nematomą rėmėją" akivaizdi užuomina prezidentui Nausėdai. Apie Jo Ekscelencijos reputacijos trapumą. Užuomina sutampa su naujos vyriausybės formavimu. Tai galių patikrinimas ir pasitikrinimas.

Neatsitiktinai šis tyrimas publikuotas ir per Laisvės TV kanalą, kurio savininkas, strategas ir moderatorius yra Andrius Tapinas. Andrius Tapinas Jo ekscelencijos atžvilgiu pasisako dar atviriau. Ponas Tapinas perduoda žinutę į Daukanto aikštę.

Andrius Tapinas: "Pirma reakcija į potencialius Šimonytės ministrus. Geriausias variantas ir didžiausias iššūkis Aukštam ir Gražiam: Arūnas Dulkys kaip sveikatos apsaugos ministras…".

Andrius Tapinas: "Bus labai įdomu pamatyti, ar prezidentui užteks kiaušinių atmesti tokio lygio technokrato kandidatūrą…".

 

Arūnas Dulkys - iššūkis Aukštam ir Gražiam 2
Screenshot
Arūnas Dulkys — iššūkis Aukštam ir Gražiam

Visuomenės veikėjas Tapinas šį "naują" tyrimą  taip pat aktyviai propaguoja ir socialiniame tinkle Facebook. Akcentuodamas, o gal ir pagrūmodamas, kad rankraščiai nedega.

 

Rankraščiai nedega 3
Screenshot
Rankraščiai nedega

Dėl įspūdžio tam tikri kandidatai į ministrus, kuriuos viešai paskelbė prieš suderinimą su prezidentu, bus "sudeginti".

Prezidentas negali blokuoti ministrų bet kaip. Turi būti remiamasi į konstitucinius argumentus, skaidrumą, tinkamumą pareigoms, atitinkamą išsilavinimą ir t.t.

Tačiau Jo Ekscelencija jau gavo užuominų.

Šis Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės "naujas" žurnalistinis tyrimas — sąmokslo teorijų standartas. Iš pradžių ministrų kandidatūros pakišamos žiniasklaidai. Tik po to pateikiamos prezidentūrai. O dar pakeliui viešumoje sukeliamos abejonės paties prezidento Gitano Nausėdos reputacija. Kad būtų supratingesnis ir pasirinktų jau parinktus ministrus.

Tokie Lietuvos politinės kultūros standartai. Nors personažai ir nauji — žaidimas senas ir ne kartą išbandytas.  

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
konservatoriai, Gitanas Nausėda, valdžia, Seimas
Džo Baidenas, archyvinė nuotrauka

Baidenas pavers JAV Europos marionete

(atnaujinta 11:50 2020.11.25)
ES, atstovaujama Europos Tarybos vadovo Šarlio Mišelio, pasiūlė Džo Baidenui atkurti "tvirtą transatlantinį aljansą". Jei jis pateks į Baltuosius rūmus (o sprendžiant iš įvykių raidos, tai tampa neišvengiamu įvykiu), šis noras visiškai realiai gali išsipildyti

Tikėtina JAV valstybės sekretoriaus kandidatūra Antonio Blinkeno, kuris yra rafinuotas "Vašingtono pelkės" ir "pasaulinių aljansų gynėjas", asmenyje, tapo orientyru.

Tai, kad Vakarų Europa bus laiminga matydama JAV prezidentu Džo Baideną, paaiškėjo iš karto — kai jos vadovai puolė jį sveikinti su pergale rinkimuose, o Vokietija prisipažino, kad nėra nusiteikusi "dirbti su Trampu dar ketverius metus".

Kur kas mažiau aišku, kodėl Europai globalistai yra priimtinesni valstijų vadovybėje, tie patys globalistai, kurie yra apsėsti idėjos išlaikyti status quo vienpolio pasaulio pavidalu ir besąlygišką Vašingtono vadovavimą jame. Juk suverenizacijos ir išsivadavimo iš pusiau vasalinės priklausomybės nuo transatlantinio viršininko procesai, nuolat stiprėjantys Senajame pasaulyje, tarsi prieštarauja šiems siekiams.

Galima manyti, kad proamerikietiškos jėgos, pasirengusios aukoti valstijoms savo valstybes, Europoje taip pat įgijo viršenybę. Tačiau faktai rodo priešingai. Pavyzdžiui, Vokietijos vyriausybė dar kartą patvirtino savo poziciją dėl nepriimtinumo ekstrateritorinėms sankcijoms, kurios JAV rengiamos prieš "Nord Stream-2".

Taigi Europa ir toliau tęsia savo liniją gindama savo interesus ir stiprindama savo pačios geopolitinį vaidmenį, tačiau kartu karštai palaiko jėgų, kurioms tai teoriškai turėtų būti kategoriškai nepriimtina, sugrįžimą į valdžią Vašingtone.

Šio keisto prieštaravimo sprendimo reikia ieškoti prieš ketverius metus buvusiuose įvykiuose.

Atvykęs į Baltuosius rūmus, Donaldas Tampas atsisakė daugelio parengtų ir net pasirašytų tarptautinių susitarimų dalyvaujant JAV. Toks buvo likimas ir garsiosios Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės, kuri tuo metu turėjo atvirai grėsmingą reputaciją. Buvo įspėjama, kad su jo pagalba Amerika tiesiog pasisavins savo naudai išteklius iš Europos.

Tačiau Trampas, per prezidentavimo metus naudojęsis kiekviena proga, siekdamas ekonominės naudos savo šaliai, nedvejodamas atsisakė "vištos", kuri, atrodo, daugelį metų turėjo nešti auksinius kiaušinius Amerikai. Be to, jis ne kartą pareiškė, kad visi šie susitarimai iš tikrųjų yra labai nepalankūs JAV. Yra įtarimas, kad galima pasitikėti nuožmiu Amerikos patriotu, turinčiu didelę patirtį versle.

Pagrindinis klaidingas supratimas yra prielaida, kad globalistai (tame tarpe amerikiečiai) turi nacionalinės orientacijos interesų. Jiems JAV gali būti nepaprastai svarbios kaip pagrindinis teršalų išmetimo centras ir galingiausia planetos armija. Tačiau didžiulė šalis, kurioje gyvena beveik 330 milijonų žmonių, savaime yra našta, kurią lengviau nurašyti nei investuoti į ją ir spręsti jos problemas.

Tačiau tikrieji globalistų, kaip pasaulio piliečių, interesai ir sentimentalūs jausmai gali būti siejami su visiškai skirtingomis vietomis. To paties Antonio Blinkeno didelė vaikystės dalis praėjo Paryžiuje, o jo asmenybės formavimuisi didelę įtaką darė jo patėvis europietis. Taigi abejonės, kiek jis, kaip valstybės sekretorius, vadovausis tik JAV, nacionaliniais interesais, yra visiškai aiškios.

Tokiame paveiksle Europos padėtis yra aiški. Per pastaruosius dešimtmečius ji išmoko pasiekti savo tikslą bendraudama su nuo šaknų atitrūkusia Amerikos gilumine valstybe — vykdydama visus formalius "laisvo pasaulio lyderio" ir vienintelės supervalstybės įsipareigojimus. Ko vertas vien Irano branduolinis susitarimas, kuris dažnai vadinamas vienu iš Obamos prezidentūros laimėjimų, tačiau kuris Europą domino daug labiau nei JAV.

Be to, ES vis dar reikalingos JAV daugeliu požiūrių. Visų pirma, europiečių bandymai sukurti savo armiją — ne dabar egzistuojanti imitacija, o tikra karinė jėga — atrodo lengvabūdiškai. Šia prasme amerikiečiams nėra jokios alternatyvos ir artimiausioje ateityje ji nenumatoma. Tačiau Trampas buvo pasiryžęs priversti Senąjį pasaulį mokėti už karinį "skėtį" pagal aukščiausią tarifą, o dabar Briuselis ar Berlynas turi galimybę draugiškai susitarti su "Vašingtono pelke".

ES vis dar reikia atsvaros Rusijai — geopolitinės, ekonominės ir karinės. Priešingu atveju Maskva sukurs pernelyg palankias sąlygas vakarų kryptimi, o tai negali patikti Vakarų Europos sostinėms.

Dėl to susidaro paradoksali situacija: nors daugumos akyse Europa atrodo kaip JAV parankinis reikmuo, iš tikrųjų atėjo laikas pasigailėti amerikiečių, kurie turi vis didesnę galimybę tapti Europos klastos ir savo paties elito išdavystės auka.

Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Džo Baidenas, ES, JAV
Dar šia tema
Trampas atsisakymą pripažinti rinkimų rezultatus pavadino kerštu už sąmokslo su RF bylą
Vokietija tikisi START-3 pažangos pirmininkaujant Baidenui
Putinas paaiškino, kodėl jis nepasveikino Baideno
Kas trukdo amerikiečiams išvykti iš Afganistano
Pentagonas paskelbė apie valdžios perdavimo Baidenui pradžią
Pasienio punkte, archyvinė nuotrauka

Dokumentų patikrai pasienyje bus pasitelktas dirbtinis intelektas 

(atnaujinta 14:14 2020.11.25)
Sukurtų technologijų bandymai nuo kitų metų pavasario bus atliekami keturių ES valstybių pasienio kontrolės punktuose, esančiuose JK, Lietuvoje, Graikijoje ir Nyderlanduose

VILNIUS, lapkričio 25 — Sputnik. Lietuvos ir kitų ES šalių pasienyje dokumentų patikrai  bus pasitelktas dirbtinis intelektas, praneša Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

Antradienį VSAT ir Baltijos pažangių technologijų institutas (BPTI) pasirašė bendradarbiavimo sutartį dėl pasienio kontrolės specialistų ir mokslininkų bendradarbiavimo bei apsikeitimo duomenimis vystant inovatyvias technologijas.

Jos jau artimiausiu metu leis ne tik Lietuvos, bet ir kitose ES pasienio punktuose padidinti keliautojų patikros patikimumą ir greitį, dirbtinio intelekto pagalba optimizuos dokumentų patikros, atvykimo-išvykimo duomenų atnaujinimą realiu laiku.

"Automatizuota ar pusiau automatizuota dokumentų patikra naudojant vaizdo atpažinimą, kuriai ketiname pasitelkti dirbtinį intelektą, padės veiksmingiau valdyti teisėtą trumpalaikį buvimą, pagerins galimybes nustatyti dokumentų ir tapatybės klastojimo atvejus, palengvins sienos kirtimą sąžiningiems keliautojams, ir, aišku. pareigūnų darbą", — pasakoja Baltijos pažangių technologijų instituto direktorius dr. Tomas Žalandauskas.

Žalandausko teigimu, taikant gilius dirbtinius neuroninius tinklus yra pasiekiamas vis tikslesnis automatinis dokumentų, net ir rašytų ranka, nuskaitymas, todėl ateityje automatinė dokumentų analizė bus taikoma vis plačiau. D4FLY projektas yra viena iš tokių dirbtinio intelekto taikymo iniciatyvų.

Pasak Žalandausko, šiuo metu BPTI mokslininkai dirba tobulindami automatizuotos dokumentų patikros prototipą. Jo kūrimo procese, nustatant reikalavimus technologijoms ir jų funkcionalumui, dalyvauja ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos specialistai.

"Mūsų komandos kuriamo prototipo funkcija yra automatiškai atpažinti ir nuskaityti spaudus Šengeno sieną kertančio asmens pase. Taip būtų sutrumpinamas VSAT pareigūno skiriamas laikas ieškant vizų galiojimo laikotarpių neatitikimų ir vertinant buvimo Šengeno erdvėje pažeidimus konkretaus keliautojo maršrute. D4FLY kuriami įrankiai sudarys sistemą, kuria naudodamiesi pasieniečiai galės greitai ir visapusiškai patikrinti dokumentų autentiškumą ir aptikti pažeidimus", — apie Lietuvos tyrėjų kuriamą technologiją pasakoja BPTI vadovas.

Sukurtų technologijų bandymai bus atliekami keturių ES valstybių pasienio kontrolės punktuose, esančiuose Jungtinėje Karalystėje, Lietuvoje, Graikijoje ir Nyderlanduose. Bandymai Lietuvoje prasidės 2021 metų pavasarį. 

Jų metu sausumos pasienio kontrolės punkte vykdant keliautojų patikrą planuojama testuoti naujas technologijas, padedančias aptikti padirbtus dokumentus ir sienos kirtimo tvarkos pažeidimus. Svarbiausias pirmų pilotinių bandymų tikslas - įvertinti kuriamos sistemos pritaikomumą ir patogumą pasieniečių darbe.

"D4FLY" (Tapatybės ir dokumentų klastojimo nustatymas keliaujant) konsorciumo projektas yra ES mokslo plėtros programos Horizontas 2020 dalis ir yra skirtas technologijų, lengvinančių ir pagreitinančių sienų kirtimo procedūras, kūrimui. Projekte dalyvauja 18 partnerių iš Vokietijos, Nyderlandų, Graikijos, Norvegijos, Suomijos, Airijos, Jungtinės Karalystės, Lenkijos, Latvijos, Šveicarijos ir Lietuvos.

Tegai:
ES, Lietuva, dirbtinis intelektas
Dar šia tema
Pasieniečiai Nemune aptiko vaistus ir tuščias jų pakuotes
Pasieniečiai po tiltu aptiko beveik 2 tūkst. kontrabandinių cigarečių