Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

Lietuvos politikoje kažkas ne taip: Nausėda ieško alternatyvios nuomonės

65
(atnaujinta 18:22 2019.09.04)
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sukvietė politologus į susirinkimą pasikalbėti apie užsienio politikos aktualijas, taip pat apie Baltarusiją. Ką tai galėtų reikšti?

Buvusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pripratino visus prie to, kad ji protingiausia pasaulyje ir jai nereikalingi patarėjai — tik Jos Ekscelencijos įsakymų vykdytojai. Todėl žinia, kad naujasis valstybės vadovas nusprendė pasitarti su užsienio politikos ekspertais, maloniai nustebino.

Tuo pat metu krito į akis tai, kad viena iš svarbiausių pokalbio temų tapo Baltarusija. Kodėl ji, o ne, pavyzdžiui, Ukraina? Kodėl dabar? Trumpai tariant, minėtas susitikimas verčia pakapstyti giliau, tuo labiau, kad jis nebuvo nurodytas oficialioje prezidento darbotvarkėje.

Kompetencijos trūkumas ar tiesos paieška?

"Pikti liežuviai" galėtų pasakyti, kad pusiau slaptas prezidento bendravimas su tarptautinių santykių specialistais reiškia, kad jam pačiam sunku suprasti šią problematiką ir jo komanda per silpna, kad tinkamai paaiškintų jam, kas vyksta ir ką reikia daryti.

Tačiau manytina, kad tai būtų neteisingas situacijos vertinimas. Joks žmogus negali žinoti visko, ir pasitarti su tam tikros srities ekspertais yra normalu. Klausimas — kam tartis su "pašaliniais", juk yra patarėjai, Užsienio reikalų ministerija, Valstybės saugumo departamentas ir taip toliau?

Vienoje savo publikacijoje šio straipsnio autorius rašė, kad po įvykusių užsienio vizitų Nausėda kaip normalus žmogus turėjo pajusti, kad nusistovėjusi Lietuvos užsienio politika turi nemažai trūkumų ir neturi daug šalininkų — net artimiausių partnerių tarpe. Tačiau visi valstybinės sistemos atstovai jam, greičiausiai, sako: "Tu nesijaudink, viskas gerai".

Bet Nausėda, kaip normalus žmogus, matyt, vis tiek abejoja, ir todėl nusprendė pasikalbėti su žmonėmis "iš šalies", galvodamas taip — jeigu ir jie kaip nepriklausomi specialistai man pasakys, kad viskas gerai, reiškia, be reikalo abejojau, o jeigu jų nuomonė bus kitokia, vadinasi, teisingai jaučiu, kad kažkas negerai ir kažką reikia keisti ar bent jau koreguoti.

Trumpai tariant, tai, kad naujasis Lietuvos prezidentas, turbūt, leido sau kritiškai pažvelgti į šalies užsienio politiką, yra pozityvus momentas. Tai, kad jis nusprendė pasikalbėti apie savo abejones su pilietinės visuomenės atstovais, irgi didelis pliusas. Tačiau klausimas, ar tie atstovai pateikė jam objektyvų tikrovės vertinimą?

Problema ta, kad lietuviškas ekspertinis diskursas jau seniai susitapatino su valstybės pozicija. Kitaip tariant, didesnė dalis vadinamųjų "nepriklausomų" tarptautinių santykių žinovų sako tai, ką sakė Grybauskaitė ir toliau sako konservatoriai. Vieni tai daro todėl, kad iš tiesų taip mano (turi teisę), kiti — nenorėdami problemų, nes jei, neduok Dieve, pakritikuosi Ameriką/NATO/ES/Ukrainą/Lietuvos užsienio politiką ar pagirsi Rusiją, iš karto būsi išvadintas "naudingu idiotu" ar "Kremliaus agentu" ir gali turėti problemų darbe.

Šiame kontekste belieka tikėtis, kad bent už uždarų durų kas nors iš pakviestų politologų išdrįso pasakyti prezidentui, kad Lietuvos užsienio politika iš tikrųjų neideali. Tačiau, greičiausiai, niekas nenorėjo tapti "balta varna", kad kolegos po to už akių tyliai nesakytų: "Kažkoks jis ne toks". Todėl arba Nausėdai reikia ieškoti tikrai nepriklausomų ekspertų, arba po kurio laiko sistema privers jį patikėti tuo, kad viskas "konservatorijoje" gerai.

Baltarusijos fronte kas nors naujo?

Keli įdomūs sutapimai. Žiniasklaidoje pasirodo informacija, kad rugpjūčio pabaigoje Baltarusijos prezidentui bus pristatytas integracijos su Rusija planas. Tuo pat metu su Aleksandru Lukašenka susitinka JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Džonas Boltonas. O Lietuvos prezidentas su ekspertais kalba apie Astravo atominę elektrinę, Baltarusijos identiteto klausimus ir Minsko santykius su Maskva.

Ar tai reiškia, kad artėja reikšmingas Rusijos suartėjimas su Baltarusija, ir Vakarai (taip pat Lietuva), siekdami jį sustabdyti, ketina keisti — minkštinti — savo poziciją Minsko atžvilgiu?

"Aš esu įsitikinęs, kad mes neturime pirkti elektros iš nesaugiai pastatytos elektrinės, nes tai yra grėsmė mūsų žmonėms, tai yra grėsmė mūsų saugumui. Bet jeigu įmanoma pagerinti santykius esant štai šitai dedamajai, šitam veiksniui, aš esu pasirengęs tai daryti", — pasakė Nausėda, pridūręs, kad dar nepriėmė sprendimo, ar dialogas su Minsku gali vykti aukščiausiuoju lygiu.

Todėl Prezidentūroje dar svarstoma, ką iš Baltarusijos valdžios kviesti į lapkritį numatomą 1863-1864 metų sukilimo dalyvių perlaidojimo ceremoniją Vilniuje.

Akivaizdu, kad pagerinti santykius su Baltarusija Lietuvai būtų naudinga. Tačiau pragmatiška logika jai jau seniai svetima. Todėl, nors Nausėda dialoge su Minsku pasiliko tam tikrą laisvę veikti, vargu ar kas nors reikšmingai pasikeis. Nebent iš Vašingtono ateis signalas draugauti su Lukašenka, kad jis išduotų Rusiją. Tačiau toks signalas, greičiausiai, neateis, nes Vakarai supranta, jog Baltarusija — ne Ukraina, ir Boltonas, turbūt, norėjo tik sužinoti, kiek glaudi bus Minsko integracija su Maskva.

Po susitikimo su Lukašenka jis pasakė labai aiškiai — jokių rezultatų nėra. Atitinkamai, patarėjai ir "nepriklausomi" politologai, turbūt, patars Nausėdai susilaikyti nuo aukščiausiojo lygio kontaktų su Baltarusija, ir tuo visi manevrai šia kryptimi, matyt, pasibaigs.

Apskritai, galima pasidžiaugti tuo, kad naujasis Lietuvos prezidentas, atrodo, pajuto, jog kažkas su šalies užsienio politika yra negerai, ir ieško alternatyvios nuomonės. Bėda ta, kad tos nuomonės Lietuvos politiniame, biurokratiniame, žurnalistiniame ir akademiniame diskurse nelabai yra, o ta, kuri yra, sėdi tyliai ir neieško problemų. Todėl labai tikėtina, kad po kurio laiko Nausėdos tiesos paieškos pasibaigs, ir jis taps antrąja (tik kiek ramesne) Grybauskaite.

Nors taip norisi tikėti, kad lengvai jis nepasiduos...

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

65
Tegai:
politologas, Gitanas Nausėda
Dar šia tema
Nausėda sako suprantantis Kaljulaid susitikimo su Putinu priežastis
Europa nebegali aklai kliautis JAV dėl savo saugumo, pareiškė Nausėda
Nausėda įvertino Palionio veiksmus dėl ŽŪM perkėlimo į Kauną
Procesija, skirta 101-osioms Spalio revoliucijos metinėms paminėti Maskvoje, archyvinė nuotrauka

"ePolicininkai" Lietuvoje apmokyti aptikti nepageidaujamą praeities istoriją

(atnaujinta 00:41 2021.04.13)
Lietuvos istorija įvairiomis istorinėmis progomis ir visai be progų atsispindi Facebook. Lietuvos istorija nėra vienareikšmė. Ir nelabai herojiška. Kaip ją norėtų pavaizduoti istorijos perrašinėtojai. Susirūpino net "ePolicija"

Apie keistą "ePolicininko" susirūpinimą savo Facebook draugams papasakojo vienas šio socialinio tinklo vartotojas.

Klaipėdietis Tomas Repšys už savo Facebook laiko juostoje publikuotą memą susilaukė "ePolicijos" pareigūno skambučio. 

Praeiviai, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

Tomas Repšys: "Vakar telefonu teko maloniai pabendrauti su ePolicijos pareigūnu: paskambino man, pakalbėjome, pasijuokėm, vienas kitą supratome ir maloniai atsilabinome". 

Tomui Repšui smagu, kad šioje tarnyboje dirba mąstantys. Tomui Repšui nesmagu, kad "Facebook erdvėje besisukantys juos apkrauna beviltiškai idiotiškomis užduotimis".

Tomas Repšys:"Pasirodo, kad ePolicijai buvo priduotas mano memas (prisegu), skirtas Laisvės partijos pirmininkei Aušrinei Armonaitei bei paskiriems jos partiečiams, lavinantiems komjaunuoliškus pečius, kojas etc". 

"ePolicijos" pareigūnas Tomui Repšui neatskleidė kuo yra kaltinamas. Bet kaltinimo esmę perdavė. Šiuo memu Tomas Repšys platina ir propaguoja sovietinius simbolius! 

"Jėzau Marija, vaikai, komjaunuoliai, pionieriai, spaliukai, ultros, neikite iš proto, nenupuškite ir skaitykite Lietuvos Respublikos įstatymus", — paragino lietuviškos veidaknygės vartotojus Klaipėdietis Tomas Repšys.

Lietuviškoje veidaknygėje sovietiniams simboliams - NE!1
Screenshot
Lietuviškoje veidaknygėje sovietiniams simboliams — NE!

Žurnalistas, publicistas, teatro režisierius Juozas Ivanauskas savo Facebook laiko juostoje taip pat pasidalino paveiksliuku su komentaru. Jame Tarybų Lietuvos vadovai. Jiems už nugarų Lenino skulptūra.  

Vilniaus centre paminklas Leninui stovėjo nuo 1952 metų liepos 20 dienos — 39-erius metus. Šis paminklas buvo sukurtas pagal tipinį Nikolajaus Tomskio projektą. 

Iš istorijos neišbrauksi 2
Screenshot
Iš istorijos neišbrauksi

Šiandien Vilniaus Leninas stovi Grūto parke, šalia Druskininkų, jam už nugaros auga senos eglės, priešais spindi nedidelis tvenkinukas, o greta sudėlioti jo paties biustai iš skirtingų Lietuvos vietų. Leninų šiame parke galima pamatyti ir daugiau. Didelių ir mažų, stovinčių ir net vienas sėdintis (vienintelis toks buvęs ir sėdėjęs Druskininkuose).

Leninų Lietuvoje buvo daug. Juos taip pat kūrė ir žymus Lietuvos dailininkas skulptorius, pedagogas Gediminas Jokūbonis. 

Lietuvos kariškiai
© Sputnik / Владислав Адамовский

Gedimino Jokūbonio sukurtos Lenino paminklinės skulptūros stovėjo Klaipėdoje, Panevėžyje. Gediminui Jokūboniui niekas nesutrukdė kurti skulptūrų Maironiui (paminklas atidengtas Kaune 1977 metais), Adomui Mickevičiui (paminklas atidengtas Vilniuje 1984 metais) ir daug kitų kūrinių. Ir ne tik Lietuvoje. 

TSRS dailės akademijos akademikas Gediminas Jokūbonis taip pat LTSR valstybinės premijos laureatas, LTSR liaudies dailininkas ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžius (3-iojo laipsnio) kavalierius. Iš istorijos neišbrauksi.

O dabar šiek tiek apie lyderius ir kiną.

Lietuvos kino centro mostas — skirti 184 tūkstančiai eurų filmui apie Vytautą Landsbergį — nustebino ne vieną šalies kino kūrėją. Tokią sumą lėmė konservatorių atėjimas į valdžią?

Tuo nusistebėjo savo Facebook laiko juostoje ne tik Nina Puteikienė, bet ir šalies kino kūrėjai.

Ninai Puteikienei gaila, kad naudojant valstybės pinigus, kuriami stabai. 

Nina Puteikienė: "Tokios sumos užtektų mažiausiai dviems filmams: ir apie Ozolą, ir apie Landsbergį."Demokratinės valstybės nesistengia kurti asmenybės kulto, suvokia, kad istorija — ne vieno žmogaus rankų ir minčių produktas", — savo Facebook'e rašė Puteikienė.

Dokumentinis ilgametražis filmas "p. Landsbergis" arba "Misteris Landsbergis", kaip vadina jo režisierius iš Ukrainos Sergejus Loznica, kuriamas jau nuo praėjusių metų pavasario. 

Leninas: „iš visų menų mums svarbiausias yra kinas“ 3
Screenshot
Leninas: "iš visų menų mums svarbiausias yra kinas"

"Lietuvos ryto" kalbinti filmų kūrėjai, prašę neskelbti jų pavardžių, vienu balsu tvirtino, kad 184 tūkst. eurų dokumentiniam ilgametražiam filmui sukurti — itin didelė suma. Dažniausiai tokiems filmams skiriama 50–60 tūkst. eurų.

Apie Lietuvos Patriarchą sukurtas jau ne vienas filmas.

1997 metais Lietuvos nacionalinėje televizijoje buvo kuriamas filmas "Kandidatas".  Kilus skandalui tuometis televizijos generalinis direktorius Arvydas Ilginis jį pervadino"Vytautu Landsbergiu" ir paragino visus reiškinius vadinti savo vardais. 

Landsbergis tuomet teigė nežinojęs, kokie žmonės jį filmavo ir kokiu tikslu, esą niekas jam nepranešė, kad Lietuvos televizija kuria apie jį filmą. 

Pirmąją trilogijos apie Landsbergį dalį "Vytautas Landsbergis: mintys ir darbai" 2012 metais sukūrė režisierė Agnė Marcinkevičiūtė ir prodiuserė Gražina Ručytė-Landsbergienė, Vytauto Landsbergio žmona. 

Antroji dalis "Vytautas Landsbergis: laisvės keliu" pasirodė 2017 metais, trečioji dalis "Pirmininko diplomatija: atkurtosios Lietuvos kelias" — 2019 metais.

Trilogija sukurta už privačių asmenų lėšas, prisidėjo Vytauto Landsbergio fondas. 

2013–2017 metais Marcinkevičiūtė ir prodiuserė Ručytė-Landsbergienė sukūrė penkias filmo apie Landsbergį "Lūžis prie Baltijos" dalis. Filmų kūrimą finansavo privatūs asmenys.

Viešojo intereso gynėjas, bendruomenininkas, tautininkas Sakalas Gorodeckis lietuviškoje veidknygėje dažnai skiria dėmesį Lietuvos istorijai. Su iliustracijomis.

Iliustracijoje matome, kaip Viliuje Gedimino prospekte lietuvių policininkas reguliuoja eismą Vermachto armijų grupės "Centras" 7-osios tankų divizijos štabo šarvuočiui.

Sakalas Gorodeckis primena Lietuvos istoriją: "Vokiečių daliniai įžengė į Vilnių, jau pilnai jį kontroliuojant lietuvių kariams ir sukilėliams partizanams. 1941 metų birželio 24 diena".

Lietuvių policininkas reguliuoja eismą 4
Screenshot
Lietuvių policininkas reguliuoja eismą

Sakalas Gorodeckis ir jo šalininkai Lietuvos istorinę atmintį atkuria ir skleidžia taip pat ir lietuviškoje veidaknygėje. Tokią jų veiklą remia LR Krašto apsaugos ministerija. 

Aidas Jurkštas — švyturių kolekcininkas. Savo Facebook laiko juostoje dažnai publikuoja jų paveiksliukus. Savo archyvuose kolekcininkas turi ir nuotraukų iš Klaipėdos istorijos. 

Iš Klaipėdos istorijos 5
Screenshot
Iš Klaipėdos istorijos

Istoriją galima perrašinėti, interpretuoti. Istorija galima manipuliuoti. Istorijos iš istorijos neišbrauksi. Bet gali susilaukti "ePolicininko" skambučio. Įdomu, ar už propaguojamas simbolikas lietuviškoje veidaknygėje ponai Gorodeckis ir Jurkštas susilaukė "ePolicininko" skambučio?

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
socialinis tinklas, istorija, policija, Lietuva
Dar šia tema
Pagrobta šimtai tūkstančių. Kaip Lietuvos valstybės pareigūnai prarado kiber-budrumą
Stambulo konvencijos klausimas: kodėl Lietuvoje kritikos sulaukė kunigas
Europos parlamentarų dovana Lietuvai. Kaip lietuviai prisitaikys prie LGBT laisvės erdvės
TSRS pilotai Rimantas Antanas Stankevičius (kairėje) ir Uralas Nazibovičius Sultanovas naikintuve, archyvinė nuotrauka

Lietuva galėjo turėti savo kosmonautą: Stankevičius buvo "Buran" įguloje

(atnaujinta 17:37 2021.04.12)
Rimantas Stankevičius buvo įtrauktas į pirmąją sovietų kosmonautų grupę, besiruošiančią skrydžiams kosminiu erdvėlaiviu "Buran", tačiau stebuklas neįvyko

Rimantas Stankevičius, marijampolietis, "susirgo" kosmosu, kai, baigęs Černigovo aukštąją karo aviacijos mokyklą, 1975 metais įstojo į lakūnų bandytojų mokyklą. Iki to laiko jis turėjo kovines misijas Egipte ir dirbo instruktoriumi Karinių oro pajėgų Kovinio naudojimo centre Turkmėnistano Maro mieste.

1977 metų liepą Stankevičiaus svajonė tapo artimesnė — jis buvo įtrauktas į pirmąją sovietų kosmonautų grupę, besirengiančią skrydžiams daugkartinio naudojimo erdvėlaiviu "Buran". Kosmonautų mokymo centre prasidėjo ilgos ir varginamos treniruotės. 1980 metais jam buvo suteiktas kosmonauto bandytojo Pramonės mokymo komplekse vardas, po aštuonerių metų jis pradėjo vadovauti šiam kompleksui.

Летчики-испытатели СССР Римантас Антанас Станкявичюс (слева) и Урал Назибович Султанов в истребителе
© Sputnik / Александр Моклецов
TSRS pilotai Rimantas Antanas Stankevičius (kairėje) ir Uralas Nazibovičius Sultanovas naikintuve

Bet jis svajojo pasiekti žvaigždes. Ir tarp penkių kosmonautų jis pateko į bandytojų grupę, kad pasirengtų skrydžiams daugkartiniu erdvėlaiviu "Buran". Programa apėmė rankinio valdymo ir automatinio nusileidimo sistemų išbandymą skraidymo laboratorijose "Tu-154LL" ir "MiG-25LL", kuriose buvo įrengta valdymo sistema "Buran". Rimantas Stankevičius atliko 14 skrydžių "Buran" analogu, įskaitant pirmąjį visiškai automatinį nusileidimą 1987 metų vasario 16 dieną.

Pasirengimas skrydžiui į kosmosą vyko lygiagrečiai su piloto bandytojo darbu. Jis nenustojo bandyti naujus orlaivius. O 1989 metų spalio mėnesį Rimantui Stankevičiui buvo suteiktas TSRS garbės piloto bandytojo vardas.

1990 metų rugsėjo 9 dieną Trevizo provincijoje, Italijoje, Salgaredos aerodrome, aviacijos šou metu vykdydamas eilinį parodomąjį skrydį naikintuvu Su-27 ir darydamas vertikalią pilotažo figūrą, kilpą pradėjo aukščiausiame jos taške, kuris buvo kiek aukšiau orlaivio apskaičiuotojo aukščio. Išskridęs iš jos jis beveik išlygino lėktuvą, tačiau nesugebėjo sureguliuoti aukščio ir palietė žemę. Pulkininkas leitenantas Stankevičius žuvo. Piloto kūnas buvo nugabentas į Kauną ir ten palaidotas.

Bet lietuvių piloto-kosmonauto neužmiršo ir Rusijoje. 90-ųjų pradžioje Žukovskio mieste gatvė buvo pavadinta Rimanto Stankevičiaus vardu.

"Buran" atliko vieną nepilotuojamą kosminį skrydį 1988 metais. Vėliau projektas buvo atšauktas.

Tegai:
Lietuva, kosmosas
Balandžio 13-oji

Kokia šiandien diena: balandžio 13-osios šventės

(atnaujinta 17:03 2021.04.12)
Šią dieną gimė pasaulio šachmatų čempionas Garis Kasparovas, be to, į orbita buvo paleistas pirmasis pasaulyje dirbtinis Žemės palydovas

Balandžio 13-oji yra 103-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 262 dienos.

Šiandien saulė teka 06:25, leidžiasi 20:16, dienos ilgumas 13 val. 51 min.

Savo vardadienį šiandien švenčia Algaudė, Ida, Idalija, Liaugaudas, Liaugintė, Martynas, Mingaudas.

Balandžio 13-ąją katalikų pasaulis mini Šv. Martyną I.

Šv. Martynas (†655), popiežius, kankinys. Jis Laterano Sinode pasmerkė monotelitų ereziją. Po to, imperatoriaus Konstanto II įsakymu, egzarchui Kaliopai įsibrovus į Laterano baziliką, buvo nušalintas nuo sosto ir pervežtas į Konstantinopolį, kur grasos namuose buvo labai griežtai saugomas. Vėliau perkeltas į Chersonesą, po maždaug dvejų metų užbaigė kančias ir pasiekė amžinybės vainiką.

Ši diena Lietuvos istorijoje

1871 metais gimė Katalikų bažnyčios veikėjas, arkivyskupas Jurgis Matulaitis. Mirė 1927 metais. 1987 metais paskelbtas palaimintuoju.

1926 metais gimė tapytoja, dailininkė Sofija Veiverytė-Lingailienė.

1931 metais gimė žurnalistas Liubomiras Žeimantas.

1975 metais vėlų vakarą plūstant miniai iš Vilniaus koncertų ir sporto rūmų į miesto centrą sugriuvo pontoninis tiltas per Nerį. Į vandenį įkrito daug žmonių, tikslus aukų skaičius nežinomas.

1987 metais švenčiant Lietuvos Krikšto 600 metų jubiliejų, popiežius Jonas Paulius II arkivyskupą Jurgį Matulaitį paskelbė palaimintuoju.

2000 metais Kauno miesto meru išrinktas Lietuvos laisvės sąjungos lyderis Vytautas Šustauskas.

2003 metais mirė lietuvių teatro ir kino aktorius Balys Barauskas. Gimė 1929 metais.  

2004 metais Seimas pritarė Konstitucijos pataisai, nustatančiai fiksuotą parlamento rinkimų datą (antrąjį spalio sekmadienį).

2012 metais už demokratinės ir atviros Lietuvos visuomenės, už pilietinio solidarumo, asmens ir visuomenės santykių darnos stiprinimą Niujorke gyvenančiam menininkui Jonui Mekui įteiktas Kultūros ministerijos apdovanojimas — garbės ženklas "Nešk savo šviesą ir tikėk".

Ši diena pasaulio istorijoje

1059 metais popiežius Mikalojus II išleido dekretą, kuriuo nustatė, kad popiežių rinks tik kardinolai.

1605 metais po Boriso Godunovo mirties Fiodoras II tapo Rusijos caru.

1743 metais gimė trečiasis JAV prezidentas, Virdžinijos Universiteto įkūrėjas (1801—1809) Tomas Džefersonas.

1796 metais iš Indijos į JAV atgabentas pirmasis dramblys.

1848 metais Sicilija paskelbė nepriklausomybę nuo Neapolio.

1906 metais gimė airių dramaturgas, poetas ir kritikas Semiuelis Beketas. Mirė 1989 metais.

1932 metais Vokietijos vyriausybė uždraudė karinių nacių formuočių — SS.

1941 metais Rusija ir Japonija pasirašė penkerių metų neutralumo paktą Antrajame pasauliniame kare.

1943 metais Berlyno radijas pranešė, kad Katynės miške rasti 12 000 lenkų karininkų palaikai. Taip pasaulis sužinojo apie Katynės žudynes.

1945 metais sąjungininkų karo aviacija sugriovė didesnę Tokijo miesto dalį.

1960 metais į orbita paleistas pirmasis pasaulyje dirbtinis Žemės palydovas.

1963 metais Baku gimė pasaulio šachmatų čempionas Garis Kasparovas.

1975 metais prasidėjo Libano pilietinis karas.

1988 metais Estijoje įkurtas Liaudies frontas.

2010 metais amerikiečių erdvėlaivio "Discovery" astronautai Kleitonas Andersonas ir Rikas Mastračijus sėkmingai baigė jau trečią savo išėjimą, trukusį pusseptintos valandos, į atvirą kosmosą iš Tarptautinės kosmoso stoties (TKS).

2013 metais Lenkijoje, Čenstakavos mieste, atidengta aukščiausia pasaulyje popiežiaus Jono Pauliaus II statula. Ji sveria 10 tonų ir yra 13,8 metro aukščio.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai