Vilnius, archyvinė  nuotrauka

Vieniems skurstant, kiti lobsta: kaip auga lietuviška miesčionija

92
(atnaujinta 14:51 2019.09.09)
Netylant kalboms apie su augančiu BVP Lietuvos vis tiek nepaliekantį skurdą, kai kurie mūsų visuomenės gyvenimo apologetai randa pagrindo džiaugtis — mat skaičiuojama, kad per pastaruosius penkerius metus Vilniuje turtingų namų ūkių padaugėjo net 45%

Duomenys paimti iš "Euromonitor International" paskelbto tyrimo rezultatų. Jame pateikiamas Rytų Europos (tarp jų ir Rusijos) miestų pagal juose gyvenančių turtingųjų skaičių 30-ukas; "turtingųjų" statuso kriterijumi čia imamos 150 tūkst. JAV dolerių (135 tūkst. eurų) siekiančios šeimos, arba namų ūkio metinės pajamos.

Daugiausia tokių namų ūkių skaičiuojama Maskvoje (142,7 tūkst.), Sankt Peterburge (24,1 tūkst.) ir Prahoje (16,5 tūkst.). Tuo tarpu Vilniuje minėtuoju penkmečiu, t. y. nuo 2013-ųjų iki 2018-ųjų metų, tokių šeimų padaugėjo nuo 3,1 iki 4,5 tūkst., o iki 2023 m. prognozuojamas dar didesnis, netgi 56% tokių namų ūkių skaičiaus išaugimas. Su tokiu rezultatu Lietuvos sostinė šiame 30-uke užima 19-ąją vietą.

Auganti perkamoji galia                                          

Anot ekonomisto Kasparo Adomaičio, duotieji skaičiai tiesiogiai susiję su 2013-2018 m. vykusiu Lietuvos BVP augimu (pastaruoju metu skaičiuotas augimas siekė 3,5%). Pavyzdžiui, tuo pat metu bendros Lietuvoje esančių namų ūkių pajamos apskritai išaugo 17%. O kad dalies gyventojų perkamoji galia tikrai padidėjo, byloja tiek ekonominiai rodikliai, tiek kasdieniai vaizdai iš visuomenės gyvenimo.

Štai prabangiais drabužiais prekiaujanti įmonė "Du broliai" pastaruosius keletą metų mato žymų savo klientų srauto išaugimą. Dar daugiau — nors anksčiau didelę pastarųjų dalį sudarydavę užsieniečiai, dabar iniciatyvą perima lietuviai, šiuo metu sudarantys apie 70-80% įmonės klientų. Prabangos prekės jiems, anot "Dvejų brolių" vadybininko Andriaus Jankausko, "tas pats, kas jums ar mums namie turėti karštą vandenį".

Dalies visuomenės auganti perkamoji galia, kaip pažymi VšĮ "Real Data" direktorius Arnoldas Antanavičius, atsispindi ir NT objektų pirkimuose. "Jeigu prieš 6 metus populiariausias pirkinys buvo nuo 40 iki 60 tūkst. eurų Vilniuje, tai dabar matome tendenciją nuo 60 iki 80 tūkst. ir daugiau", — augantį kai kurių vilniečių apetitą NT rinkoje liudijo jis.

Kas lobsta, kas skursta...

Tuo tarpu lobsta tikrai ne visi. Nors skaičiuojama, kad absoliučiame skurde dabar gyvena tik 11% Lietuvos, žemiau santykinės, arba skurdo rizikos ribos atsiduria beveik ¼ krašto gyventojų, kurių padėtis šioje visuomenėje yra ir tegali būti ribinė. Todėl aukščiau minėtieji skaičiai, atspindėdami tiek "viršūnių" ir joms artimų sluoksnių turtėjimą, tiek Lietuvos BVP augimą apskritai, toli gražu dar nereiškia visuotinio gyvenimo pagerėjimo.

Iš kur ir kokiu būdu (BVP rodiklis nėra adekvatus realiam visuomenės materialiniam produktui) Lietuvoje augo vartojimas, yra kitas klausimas. Bet faktas, kad jis augo. Kaip ir tai, kad augo atitinkamas, kitus savo perkamąja galia pralenkiantis visuomenės sluoksnis. Ne vien konkrečius kapitalus nuosavybėje laikantys verslininkai, bet taip pat — sočiai apmokamas aptarnaujantysis personalas.

Ypač po 2008 m. "naktinės reformos" ir 2009-ųjų sausio 16-osios įvykių suintensyvėjusių emigracijos bangų, didžiulė Lietuvos visuomenės sluoksnių dalis pasitraukė į Vakarus. Tuo tarpu ES pinigų ir finansinio kapitalo teikiamos galimybės per pastaruosius keletą metų leido krašte išaugti bei kaip niekad anksčiau sustiprėti "viršūnes" šiltose vietelėse aptarnaujančiam miesčionių sluoksniui, priklausančiam angliškai vadinamam "upper middle class".

Tarp jo atstovų vyrauja vadinamąsias "vakarietiškas vertybes" atspindintis elgesys, gyvenimo būdas ir apskritai kultūra. Politiškai tai, kaip įprasta, būna konservatorių ir liberalų šalininkai. Ne vien elektoratas, bet rėmėjai, ar netgi aktyvūs dalyviai, tiek materialiai, tiek kitaip suinteresuoti dabartinės Lietuvos ekonominio bei politinio vystymosi trajektorijos tolimesne tąsa.

Pajamų mokesčiai ir "gerovės valstybė"

Būtent šio sluoksnio auginimą turėtų skatinti valstybė. Taip mano Laisvosios rinkos institutui dirbanti Ieva Voleškaitė, kurią piktina kai kurių Seimo narių iniciatyvos po dvejų metų padidinti mokesčius asmenims, kurių pajamos viršija 5 vidutinius atlyginimus (dabartiniais duomenimis tai būtų 1289,0 × 5 = 6445 eurų BRUTO, t. y. "ant popieriaus", arba 817,8 × 5 = 4089 NETO, t. y. "į rankas").

Nors panašių įstatymų esama Skandinavijoje, Lietuvoje vargu, ar artimiausiu metu įvyks kažkas panašaus. Lobis čia nepakankamai didelis, o vadinamasis šių dienų Lietuvos elitas kartu su savo "klapčiukais" vargu ar teiksis žymesnę jo dalį atseikėti krašte pasilikusiems "runkeliams". Bent jau gražiuoju to nebus tikrai.

Todėl I. Voleškaitės nuogąstavimai vargu, ar labai pagrįsti. Kaip, beje, ir vasarą prezidentauti pradėjusio Gitano Nausėdos rinkiminis pažadas apie tariamą "gerovės valstybę" (pavyzdžiui, kokių esama jau minėtoje Skandinavijoje), kurios įgyvendinimas be reikiamos materialinės bazės, o kartu — be atitinkamos progresinių pajamų mokesčių politikos — vargiai įsivaizduojamas.

Iš tiesų Voleškaitės laikysena nemažai ką pasako apie aptariamojo sluoksnio psichologiją. Štai jie tikrai gyvena šiltai, patogiai ir jaukiai, kol daugelis tiesiog skursta. Jiems pasisekė, jie iškilo į Lietuvos visuomenės viršų. Bet jiems to maža. O bet kokias mintis apie bent dalinį jų miesčioniškų "sparnų" pakarpymą — ar progresiniais mokesčiais, ar kuo nors panašiu — jie pasitinka kaip kone nusikalstamą išpuolį.

Istorinė perspektyva

Šiaip ar taip, reikia nepamiršti bendro konteksto. Taip, BVP ir pasiturinčiu vadinamas sluoksnis auga. Bet skurdas nesitraukia. O kartu neišvengiamai artėja demografinė duobė, kurią Lietuvai prognozuoja JTO. Todėl žvelgiant į situaciją, kaip į visuminį socialinį procesą, perspektyvos daug kur abejotinos. Taip pat pačiam elitui ir jo sočiai maitinamiems miesčionims.

Tereikia prisiminti, pavyzdžiui, tai, kad iki 1789 m. įvykusios Didžiosios buržuazinės revoliucijos, Prancūzijos aukštuomenė taip pat turtingai, prabangiai gyveno. Jai nieko netrūko, nebent saiko ir adekvataus padėties įvertinimo. Kuo visa tai baigėsi, žinome iš istorijos. O kuo baigsis šių dienų Lietuvos ponams, parodys ateitis.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

92
Tegai:
Lietuva
Dar šia tema
Kurgi tie geri atlyginimai?
Ekspertas: Latvijos valdininkai pasirengę didinti minimalią algą dėl savo atlyginimų
Kanalo RT logotipas, archyvinė nuotrauka

Paprieštarauti negalime blokuosime. Lietuva rado paaiškinimą, kodėl uždraudė RT

(atnaujinta 15:36 2020.07.09)
Lietuvos "žiniasklaidos sargai" uždraudė šalyje transliuoti RT. Jų sprendimas buvo pagrįstas ne RT turinio cenzūra, o "pritrauktu už ausų" faktu — neva kanalui vadovauja Rusijos pilietis Dmitrijus Kiseliovas, kuriam taikomos sankcijos

Rusijos žurnalistų bendruomenės, Rusijos ambasados ​​Lietuvoje, RT vadovės Margaritos Simonian argumentai — kaip žirniai į sieną.

"Gerbiama Lietuvos radijo ir televizijos komisija, kuri uždraudė RT Lietuvoje. Dmitrijus Kiseliovas neturi nieko bendra su "Russia Today". Dmitrijus Kiseliovas vadovauja naujienų agentūrai MIA "Rossija segodnia". Net jei "Google" vertėjas jums sako, kad "Russia Today" verčiama kaip "Rossija segodnia", — sprendimą Facebook puslapyje komentavo RT vyriausioji redaktorė Margarita Simonian.

Pasipiktinimą tokiu sprendimu išreiškė ir Rusijos ambasada Lietuvoje.

"Rusijos užsienio reikalų ministerija jau išaiškino, kad tvirtinimai, jog Dmitrijus Kiseliovas valdo RT kanalų grupę, yra netiesa. Šį nedraugišką Lietuvos valdžios institucijų sprendimą mes vertiname kaip dar vieną žingsnį kovoje su alternatyviomis nuomonėmis ir žiniasklaidos laisve", — Lietuvos žiniasklaida cituoja Rusijos ambasados atstovą spaudai Aleksandrą Kudriavcevą.

Tiek diplomatai, tiek kanalo vadovybė apie tai kalbėjo dar prieš Lietuvos radijo ir televizijos komisijos posėdį, komentuodami Latvijos žiniasklaidos laisvės puoselėtojų sprendimą nutraukti septynių kanalų arabų ir ispanų kalbomis transliavimą Latvijoje.

Bet, matyt, "Google" vertėjas lietuvių cenzoriams yra svaresnis įrodymas nei diplomatų ar paties RT kanalo, kuris šiandien yra tarp pasaulio žiniasklaidos lyderių, vadovybės žodžiai. Anksčiau Baltijos šalyse buvo bandoma apkaltinti RT dėl "feikų". Bet kažkodėl nepavyko iš piršto laužtų kaltinimų pagrįsti faktais. Tai pripažįsta patys Lietuvos cenzoriai.

"Programų transliacija nutraukiama ne dėl pažeidimų, o dėl to, kad asmuo, susijęs su šios televizijos programomis, yra įtrauktas į asmenų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą. Tai yra ponas Kiseliovas. Jis neturi gauti naudos, todėl laidų transliacija nutraukiama. Tai buvo padaryta Latvijoje, ir dabar ir Lietuvoje", — po komisijos posėdžio sakė LRTK pirmininkas Mantas Martišius.

Pasirodo, atvirose žurnalistinėse diskusijose nepavyko paneigti RT medžiagos teisingumo. Todėl nuspręsta apeiti iš kitos pusės. Kaip tarybiniais laikais, kurių dabartinė Lietuvos valdžia labai nekenčia, kai buvo nuspręsta nutildyti "balsą iš anapus".

Tikėtina, kad toks radikalus Lietuvos ir, ko gero, Latvijos valdžios sprendimas neliks ne tik be RT vadovybės, bet ir visos Rusijos žurnalistų bendruomenės atsako.

"Tai yra tiesioginis spaudimas žiniasklaidai, atviras cenzūros aktas. Šio sprendimo priežastys kelia nerimą, nes tai, kad Kiseliovas vadovauja RT — matyt, čia žmonės painioja RT, "Russia Today" ir "Rossija segodnia". <...> Tai yra specifiškas tiesioginis spaudimas mūsų žiniasklaidai. Kokie galėtų būti mūsų veiksmai, mes taip pat pasakėme. Jei, pavyzdžiui, RT vadovybė pateiks ieškinį, gins savo teises teisme, tada tai bus absoliučiai logiškas sprendimas. Imtis kai kurių veidrodinių priemonių neveiksminga, o lietuviška žiniasklaida tokia apimtimi Rusijoje netransliuojama, juolab jokie televizijos kanalai", — Sputnik Lietuva sakė Rusijos žurnalistų sąjungos viceprezidentas Timuras Šafiras.

Anot LTRK vadovo Manto Martišiaus, komisijos sprendimas uždrausti RT transliacijas Lietuvoje įsigalioja iškart nuo jo paskelbimo internete, tai yra, nuo liepos 9 dienos. Nuo šios dienos kabelinės ir IT televizijos operatoriai — "Balticum", "Consilium Optimum", "Penki kontinentai" ir "megogo.net" — turi nutraukti penkių RT grupės kanalų (RT, RT HD, RT Spanish, RT Documentary ir RT Documentary HD) transliavimą.

Anksčiau tam, kad būtų užblokuotos tam tikros žiniasklaidos priemonės Lietuvos informacinėje erdvėje, neužteko vien LTRK sprendimo. Tai turėjo patvirtinti teismo nuosprendis. Bet po daugybės prieštaringai vertinamų klausimų, susijusių su Rusijos televizijos kanalų ("Pervyj kanal", "Rossija", "NTV") transliacijų blokavimu Lietuvoje, jie nusprendė nesivarginti su tokiomis smulkmenomis. Kaip ir viskas aišku, tačiau nepriklausoma teismų sistema Lietuvoje yra santykinė sąvoka. Bus lengviau, kaip ir represijų laikais, jei mirties bausmę paskelbs ne teismai, o "troikos".

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
žiniasklaida, Lietuva, Dmitrijus Kiselevas, RT
Dar šia tema
Lietuvos URM rekomenduoja Radijo ir televizijos komisijai drausti RT programas
Lietuva kovoja su RT. O gal reikėtų su "fake'ų kūrėjais" iš JAV?
Simonian sureagavo į galimybę Estijoje uždrausti RT
Simonian sureagavo į penkių RT kanalų draudimą Lietuvoje
Lietuvoje uždrausta RT
LGBT vėliava, archyvinė nuotrauka

LGBT aktyvistai gali sutrukdyti Lenkijos draugystei su Baltijos šalimis

(atnaujinta 17:07 2020.07.08)
Pasaulinis "LGBT paramos" mėnuo, vadovaujamas JAV ir Didžiosios Britanijos, Rytų Europoje dar nesulaukė didelio palaikymo. Tos pačios lyties asmenų meilės aktyvistai reikalauja, kad Baltijos šalių prezidentai aiškiai išreikštų savo poziciją dėl gėjų ir lesbiečių

Homofobiškiausios šalies ES Rytų stovykloje — Lenkijos — vadovas Andžejus Duda jau viešai pasisakė už vienos lyties asmenų santuokos draudimą. Tačiau jo kolegos Baltijos šalyse šiek tiek pasimetę.

Kitą sekmadienį Lenkijoje vyks antrasis prezidento rinkimų turas. Ir niekas negali būti tikras, kad Andžejus Duda liks prezidentu kitai kadencijai. Europos akimis, jis yra skandalingas veikėjas. Maža to, kad jam vadovaujant Lenkija pradėjo agresyviai diktuoti sąlygas visai Europos Sąjungai ir pretenduoti į lyderystę, tai Lenkijos prezidentas dar sau leido nekorektiškai kalbėti apie seksualines mažumas. Žodžiu, pirmojo prezidento rinkimų turo išvakarėse jis dar kartą pasakė "ne" tos pačios lyties asmenų santuokai ir paskelbė krikščioniškųjų šeimos vertybių viršenybę Lenkijoje.

Užtat artimiausių Lenkijos politinių draugų-partnerių — Baltijos šalių — požiūris į LGBT bendruomenę nėra toks aiškus. Vos prieš kelias dienas Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid su šypsena ir nuolankumu leido seksualinių mažumų atstovams prie jos suknelės prisegti vaivorykštės spalvų ženklelį.

Latvijos prezidentas dar kol kas negavo panašaus ženklelio. Tačiau verta prisiminti, kad Latvijos užsienio reikalų ministerijai antrą kadenciją vadovauja atviras gėjus Edgaras Rinkevičius.

Lietuvos prezidentą Gitaną Nausėdą vis dar kankina neaiškios mintys. Praėjusią savaitę Lietuvos LGBT bendruomenės aktyvistai jau ėmėsi įspėjamojo veiksmo — surengė piketą prie Prezidentūros. Jie paragino Nausėdą "atsakyti už žodžius", pasakytus prieš metus rinkimų karštinės metu. Tada pavyzdingas šeimos vyras Nausėda pažadėjo, kad jei bus išrinktas prezidentu, prisisegs vaivorykštės spalvos ženklelį kaip solidarumo su LGBT bendruomene simbolį. Piketas praėjo, o iš Prezidento rūmų iki šiol nė žodžio.

Ko gi laukia Gitanas Nausėda? Galbūt Lenkijos prezidento rinkimų antrojo turo rezultatų? Iš tiesų, šiandien Europoje Lietuva neturi artimesnės draugės nei Lenkija. Ir nuo to, kas artimiausiais metais vadovaus Lenkijai, priklauso ne tik Vilniaus pozicija tarptautiniais klausimais, bet ir jo požiūris į LGBT bendruomenę. O dar geriau būtų jau žinoti ir rudenį vyksiančių JAV prezidento rinkimų laimėtoją. Kas, jei gėjų neapkenčiantį Trampą nugalės liberaldemokratas Džo Baidenas.

Verta priminti, kad homofobiškiausių ES šalių reitinge Lietuva kartu su Lenkija yra sąrašo viršuje. Lietuvos Seimas tos pačios lyties asmenų santuokos pripažinimą jau keletą kartų atmetė. Galbūt todėl praėjusiais metais JAV Valstybės departamentas atsiuntė atvirą gėjų Robertą Gilchristą vadovauti ambasadai Vilniuje. Taip sakant, švietimo ir įspėjimo tikslais. Taigi, Gilchristas ir jo bendruomenė laukia, ką pasakys Gitanas Nausėda. Ar LGBT žmonės bus laukiami Prezidento rūmuose? Ar prezidentas leis prie jo kostiumo prisegti vaivorykštės ženklelį? Ar dalyvaus pirmoji Lietuvos ponia?

Taip, ir pačiam Gitanui Nausėdai, ir jo patarėjams teks padaryti sunkų pasirinkimą. Ir nutylėti šiuo klausimu nepavyks. Ypač rudenį vyksiančių Seimo rinkimų išvakarėse. Galų gale net netiesioginis tam tikros politinės partijos palaikymas iš prezidento pusės gali turėti įtakos balsavimo rezultatams. O statymai yra labai aukšti. Ar liks valdžioje dabartinės koalicijos partijos, vadovaujamos "valstiečių" Ramūno Karbauskio, ar sugrįš konservatoriai-liberalai? Kiekvienas gautas mandatas bus vertas aukso. O LGBT bendruomenės balsai gali būti lemiami.

Sprendžiant iš naujausių viešosios nuomonės apklausų rezultatų, LGBT idėjas masėms propaguojantys Lietuvos konservatoriai ir liberalai turi gerą šansą atgauti valdžią. Taigi, spalio 11 dieną rinkėjams teks balsuoti ne tik už partijos programines gaires, bet ir už šeimos vertybes.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
LGBT, Lenkija, Lietuva
Dar šia tema
Lietuva — mažumų skriaudėja ar LGBT propagandos taikinys?
Lietuvoje ne visiems priimtinas "LGBT paramos mėnuo"
Agresyvi vaivorykštė
Vanduo, archyvinė nuotrauka

Nuo kitos savaitės dalis namų Klaipėdoje liks be karšto vandens

(atnaujinta 17:25 2020.07.09)
Šiaurinės miesto dalies vartotojams energetikai rekomenduoja užsukti buto ar pastato įvadinį karšto vandens ventilį, kad už iš krano bėgantį šaltą vandenį nereikėtų mokėti kaip už karštą

VILNIUS, liepos 9 — Sputnik. Nuo liepos 13 dienos be šilto vandens kelias paras turės verstis šiaurinės Klaipėdos dalies gyventojai, tačiau ne visi, praneša miesto savivaldybė.

Šiais metais hidrauliniai bandymai bus vykdomi pagal naują sistemą. Paprastai dideliu slėgiu testuojant šilumos trasas uostamiestis buvo skeliamas į dvi dalis. Riba eidavo ties Kauno gatve. Šiaurinė dalis išbandoma pirmiau, o pietinė Klaipėda keliomis savaitėmis vėliau. Ši tvarka bus išlaikyta ir šiemet, bet bandant šiaurinę miesto dalį įtraukiami keli pastatai iš Šilutės plento: 19, 19C, 27, 29.

Išimtimi tampa ir Saulės kvartalo naujakuriai, gyvenantys Jaunystės g. 1, 2, 3, 4, 7, 8, 10, 14, 16, Ragainės g. 1, 1A, 2, 2A, 3, 5C, 5D, 5G, 5E, 5F, 6, 6A, 12, 12A bei Liepų g. 83 pastatas. Nors tai šiaurinei miesto daliai priskiriami namai, jiems šilumos energijos tiekimas karšto vandens gamybai nebus nutrauktas.

"Vadinamajame Saulės kvartale yra nutiesta nauja magistralė, keliuose objektuose dar vykdome tinklų pajungimo darbus, todėl ten hidraulinių bandymų kol kas neatliksime. Įprastai hidraulinių bandymų metu testuojamoje miesto pusėje šilumos negaminame, bet kad nepalikti minėtų namų vartotojų be patogumų, kitą savaitę laikinai įjungsime šalia esančią Paupių rezervinę katilinę ir tieksime šilumą Saulės kvartalui", — pasakojo Arūnas Smaguris, AB "Klaipėdos energija" Šilumos tiekimo tarnybos vadovas.

Kitiems šiaurinės miesto dalies vartotojams energetikai rekomenduoja užsukti buto ar pastato įvadinį karšto vandens ventilį, kad už iš krano bėgantį šaltą vandenį nereikėtų mokėti kaip už karštą.

Elektros energija, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Сергей Мальгавко

Kaip ir įprasta, pirmadienį, liepos 13-ąją, iš ryto dauguma namų dar turės karštą vandenį, antradienį bus atliekami trasų bandymai, o trečiadienį vakare karštas vanduo vėl tekės magistraliniais vamzdynais. Pasak energetikų, ten, kur nebus aptikta gedimų, šiluma vartotojams grįš ketvirtadienį ar penktadienį.

Pagal "Klaipėdos energijos" grafiką, hidrauliniai bandymai Klaipėdoje šiemet vyks šiaurinėje miesto dalyje liepos 13–18 dienomis, o pietinėje — rugpjūčio 10–15 dienomis.

Vartotojai, kurių pastatams dėl aptiktų defektų numatytu laiku nebus atnaujintas šilumos tiekimas, bus informuojami individualiai. 

Dar šia tema
Nuo rugpjūčio bazinė šilumos kaina vilniečiams bus mažesnė
Kaip pasikeitė savaitinės dujų kainos Baltijos šalyse