Rusijos ir Ukrainos susitarimo dėl mainų šalys atskrido į Maskvą, archyvinė nuotrauka

Lietuvos ir vėl nepakvietė: Vilnių apėmė isterija dėl Maskvos ir Kijevo dialogo

255
(atnaujinta 14:41 2019.09.10)
Po šeštadienį įvykusių plataus masto kalinių ir sulaikytųjų mainų tarp Ukrainos ir Rusijos Vilnius vėl įsikišo į Maskvos ir Kijevo santykius

Visas pasaulis ir didžiųjų valstybių vadovai sveikino kalinių ir nuteistųjų mainus tarp Rusijos ir Ukrainos. Tačiau yra ir tokių, kuriems dialogo pradžia ir galima karo Donbase pabaiga visai nepatinka.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija, tiksliau, pats Linas Linkevičius, užuot pasveikinęs Maskvą ir Kijevą, vėl aršiai pasisakė Rusijos atžvilgiu — pareikalavo paleisti visus be išimties sulaikytus Ukrainos piliečius. Neva, visi jie nekalti. Matyt, Linas Linkevičius tiesiogiai susipažino su visomis baudžiamosiomis bylomis, iškeltomis prieš ukrainiečius Rusijoje, ir paskelbė išteisinamąjį nuosprendį.

"Raginame Rusiją besąlygiškai išlaisvinti kitus Rusijos Federacijos teritorijoje neteisėtai laikomus Ukrainos piliečius", — rašoma URM pranešime.

JAV prezidentas Donaldas Trampas, Vokietijos kanclerė Angela Merkel teigiamai pasisakė apie mainus. O Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas netgi pavadino mainus "lemiamu žingsniu konstruktyvaus dialogo atnaujinimo link" ir pažadėjo kartu su Berlynu dar labiau stengtis skatinti taikos procesą pietryčių Ukrainoje.

Tačiau oficialusis Vilnius praleido dar vieną progą "tiesiog patylėti". Lietuva, pripratusi kišti nosį į kitų reikalus, vėl nurodė Rusijai, ką daryti. Juk be visažinio Lino Linkevičiaus Ukrainos reikalų niekas neišspręs. Kalinių mainai Užsienio reikalų ministerijos pranešime vadinami ne geros valios veiksmu, o tik Tarptautinio jūrų teisės tribunolo sprendimo, įpareigojančio Rusiją paleisti Ukrainos jūreivius, suimtus Kerčės sąsiauryje, "pakaitalu".

Pasirodo, Lietuva tarsi nepatenkinta tuo, kad jūreiviai išlaisvinti. Galėtų dar Rusijos kalėjime pasilikt. Linkevičius turėtų apie ką šaukti iš Europos ir pasaulio forumų tribūnų. Olegas Sencovas buvo paleistas. Tad ką dabar Lietuvos užsienio reikalų ministrui daryti su #freeSencov plakatu? Pridėti prie kolekcijos #freeSavchenko?

Ypač Lietuva nepatenkinta tuo, kad į Rusiją išsiųstas Ukrainos pilietis Vladimiras Cemachas, kurį specialiosios tarnybos pagrobė iš nepripažintos Donecko Liaudies Respublikos teritorijos. Lietuvos užsienio reikalų ministerija dar prieš bet kokius teismus jau paskelbė Cemachą prisidėjusiu prie МН17 katastrofos. Taip pat kategoriškai teigiama, kad Malaizijos "Boeing" buvo numuštas Rusijoje pagaminta raketa. Jei jau ją pagamino Rusija, tuomet ir už šią nelaimę turėtų atsakyti Maskva.

Tuomet, remiantis Lietuvos diplomatijos logika, lygiai taip pat galima teigti, kad Lietuva kalta dėl Donbaso gyventojų mirčių. Kas atvirai gyrėsi, kad pirmasis pasaulyje pradėjo tiekti amuniciją Kijevo režimui, kuriam vadovavo tuometinis prezidentas Petro Porošenka? Teisingai — oficialus Vilnius, kuriam vadovavo jau buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė ir užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Ir jei kada nors Hagoje įvyks tarptautinis teismo procesas prieš nusikaltėlius, kurie pradėjo kruvinas žudynes Donbase, tada šie du aukšto lygio Lietuvos pareigūnai gali būti įtraukti į šią bylą kaip prisidėję prie taikių Ukrainos piliečių nužudymo.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

255
Tegai:
Linas Linkevičius, Užsienio reikalų ministerija, Lietuva, Ukraina, Rusija
Temos:
Rusijos ir Ukrainos kalinių mainai (14)
Dar šia tema
"Le Figaro" Kijevą pavadino Rusijos miestu
Rusijos URM vadovas viliasi normalizuoti santykius su Ukraina
Rusijos ambasada: Ukrainos atžvilgiu Lietuva atsilieka nuo pasaulinės tendencijos
Люди в защитных масках на улице

Europa atrado savo problemų kaltininką

(atnaujinta 16:34 2021.03.03)
Europos diplomatijos vadovas Žozepas Borelis, kalbėdamas Europos Parlamento komiteto dėl užsienio kišimosi į demokratinius ES procesus posėdžiuose, apkaltino Rusiją dezinformacijos kampanija

Šia kampanija, anot jo, siekiama sumenkinti ES demokratiją ir susilpninti tarptautinį bendradarbiavimą.

Borelis atkreipė dėmesį į ypatingą melagingos ar klaidinančios informacijos pavojų vykstančios pandemijos akivaizdoje.

"Matėme, kaip prokremliški kanalai skleidžia teiginius, kad kaukių nešiojimas yra nenaudingas, arba įkaitindavo balsus prieš karantiną", — sakė jis. Dabar, diplomato manymu, išryškėjo Maskvos vakcinų diplomatija, kuria, viena vertus, bandoma diskredituoti vakarietiškus preparatus ir jų gamintojus, kita vertus, šlovinti ir aktyviai propaguoti savo darbus.

Pareigūno susirūpinimas yra suprantamas. Tuo metu, kai Rusijoje daugumos žmonių gyvenimas normalizavosi su minimaliais nepatogumais, o valdžia palaipsniui panaikina dėl pandemijos nustatytus apribojimus, Europoje kyla naujų karantino sugriežtinimų banga. Suomijoje įvesta nepaprastoji padėtis. Čekijoje dėl didžiausio sergamumo pasaulyje gyventojams draudžiama palikti savo gyvenamąsias vietas. Apribojimai sugriežtinti ir Italijoje.

Savo ruožtu beveik metus draudimų išvarginti ir namuose sėdintys Europos gyventojai vis nenoriau priima valdžios argumentus, kad visos šios priemonės taikomos tik jų pačių labui. Masiniai protestai apėmė praktiškai visą žemyną.

Situacija yra tokia sunki, kad prieš mūsų akis byra Europos gretų harmonija. Čekija kreipėsi į Rusiją su prašymu tiekti "Sputnik V" — tai yra sutarta šalies prezidento ir ministro pirmininko pozicija. Slovakija žengė dar toliau ir, sekdama Vengrijos, Serbijos ir daugelio kitų šalių pavyzdžiu, Rusijos preparatą registravo pagreitinta tvarka, nelaukdama Europos reguliavimo institucijos patvirtinimo. Lenkams, kurių situacija su koronavirusu taip pat labai sunki, kreiptis į Rusiją pagalbos — neįsivaizduojamas dalykas, todėl jie pradėjo derybas su Kinija dėl COVID-19 vakcinos pirkimo.

Situacija vis labiau primena tą, kuri įvyko lygiai prieš metus — kai Europos Sąjunga parodė visišką bejėgiškumą ekstremalioje situacijoje, o jos narės buvo priverstos įveikti ūmiai apėmusią krizę.

Oro uostas
© Sputnik / Владимир Астапкович

Skirtumas yra tas, ir tai iš tikrųjų yra labai svarbu, kad tada visuotiniu mastu įvyko force majeure. Tada paaiškėjo, kad Briuselis iš esmės yra neveiksnus, kai reikia skubiai reaguoti į ekstremalias aplinkybes. Tai, žinoma, buvo nemalonus atradimas Europai, tačiau ES bejėgiškumas toje situacijoje galėtų būti jei ne pateisinamas, bet bent jau paaiškintas ypatingu netikėtumu ir tuo pačiu globaliu iškilusios problemos pobūdžiu.

Dabar situacija gerokai skiriasi.

Kai pandemijos protrūkio staigmena atslūgo, Europos Sąjunga vėl atsidūrė ant žirgo, nes tai, kas visada buvo laikoma jos stipriosiomis pusėmis, sulaukė paklausos: strateginis planavimas, sudėtingų procesų organizavimas, lėšų kaupimas ir paskirstymas. Visuose naujausiuose Europos valdžios institucijų veiksmuose, pradedant precedento neturinčio ekonomikos atkūrimo plano priėmimu, buvo skaidriai matomas arogantiškas pažadas visam pasauliui parodyti, kaip kovoti su tokiomis grėsmėmis.

Parodė.

Rezultatas buvo nesėkmės svarbiausiose veiklos srityse. Europos pasirinkta karantinų strategija virto fiasko, o "katastrofos" sąvoka vis labiau tinka gyventojų skiepijimo padėčiai apibūdinti.

Tuo pačiu metu dabartinio vaizdo niūrumas yra ypač akivaizdus, ​​atsižvelgiant į klestinčią padėtį šalyse, kurioms Europa ketino duoti patarimus kovoje su pandemija.

Ir visa ko esmė — klaidingi Europos valdžios sprendimai. Tai kenkia Europos Sąjungos reputacijai kur kas labiau nei jos sumišimas ir neveikimas lygiai prieš metus.

Esant tokiai situacijai, reikšmingi tampa Rytų Europos valstybių bandymai atlikti savarankiškus veiksmus. Jie, žinoma, žino savo nepilnavertiškumą ES, taip pat tai, kad dėl koronaviruso problemos yra pasmerkti gauti paramą likučių principu. Todėl vis daugiau šalių nustoja kantriai laukti savo eilės ir imasi Briuselio nesankcionuotų veiksmų.

"Brexit" bei augančio Lenkijos ir Vengrijos euroskepticizmo kontekste šalių, kurios nėra linkusios atsigręžti į Briuselį, elgesys — net ir dėl nenugalimos jėgos aplinkybių — atrodo kaip negeras ženklas Europos Sąjungai.

Beveik prieš šešerius metus Europa su entuziazmu surengė sau migracijos krizę, su kurios pasekmėmis vis dar kovoja. Kova su pandemija sukėlė dar vieną aukšto lygio nesėkmę Europos politikoje. Pasirodo, per trumpą laikotarpį įvyko daugybė strateginių klaidingų skaičiavimų su sunkiomis pasekmėmis.

Esminis Briuselio atsisakymas pripažinti savo klaidas, primetant kaltę išoriniams priešams, kenkiantis Europos demokratijai ir solidarumui, garantuoja, kad šios klaidos nėra paskutinės.

Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
COVID-19, koronavirusas, pandemija, Rusija, ES
Dar šia tema
Lietuva pasirengusi pasidalinti vakcina su Ukraina tik tuo atveju, jei bus perteklius
Lietuva ES vakcinų gamintojams papasakojo, kaip išplėsti gamybą
Puškovas išjuokė Zelenskio pasiūlymą padėti Lietuvai gaminant vakciną
Lenkija paragino vakcinų nuo COVID-19 gamintojus "pasidalinti" licencija
Gitanas Nausėda ir Gabrielius Landsbergis, archyvinė nuotrauka

Konservatoriai spaudžia prezidentą dėl EVT. Ar Landsbergis pakartos Ušacko likimą?

(atnaujinta 14:52 2021.03.03)
Konservatoriai neatsisako planų atskirti prezidentą nuo Briuselio. Gitanas Nausėda priešinasi. Kuo tai gali baigtis?

Pastaruoju metu tapo aišku, kad konservatorių santykiuose su Nausėda ne viskas gerai — manytina, kad jų iniciatyva siųsti į ES valstybių vadovų susitikimus savo premjerę, o ne prezidentą atsirado ne tuščioje vietoje.

Tiesa, iš pradžių atrodė, kad tai tik simboliniai bandymai paspausti valstybės vadovą. Bet vėliau paaiškėjo, kad pusiaukelėje konservatoriai sustoti neketina — nusprendė rengti įstatymo projektą, kuris nustatytų, kas turėtų važiuoti į Briuselį.

Pažymėtina, kad konservatorių argumentai, bandant pakoreguoti ilgametę tradiciją, yra silpni. Net jų koalicijos partnerių liberalų atstovas Eugenijus Gentvilas pažymėjo: "Man natūraliai kiltų klausimas, kodėl tiems patiems konservatoriams 2008–2009 metais nekilo jokių klausimų. Grybauskaitė pasiėmė teisę važinėti, ir tiek. Dabar jau kyla".

Žinoma, galima teigti, kad Grybauskaitė monopolizavo keliones į Briuselį, nes puikiai orientavosi tiek užsienio ir saugumo politikos klausimuose, tiek ekonominiuose reikaluose. Tačiau Nausėda irgi yra geras ekonomistas, ir šiuo atveju (jau nekalbant apie tarptautinius santykius) Šimonytė neturi prieš jį jokio pranašumo.

Tuomet galima pagalvoti, kad konservatoriai paprasčiausiai nori dominuoti užsienio politikoje. Tačiau Nausėda pareigingai vykdo proamerikietišką ir antirusišką politiką. Atitinkamai, "Tėvynės sąjungos" motyvai greičiausiai yra kitokie.

Kaip pažymėjo vienas iš "valstiečių" lyderių Saulius Skvernelis: "Konservatorių partija atėjo į valdžią ir jėgą demonstruoja, bando pasiimti kuo daugiau galių". "Nemanau, kad yra konservatorių galvojimas apie geresnį valstybės atstovavimą. Man atrodo, kad yra bandoma organizuoti politinės galios centrų slinktį, akumuliuojant didesnę galią vyriausybėje, ir tą daryti būtent prezidentūros, kaip institucijos, sąskaita", — pridūrė laikinas socialdemokratų vadovas Mindaugas Sinkevičius.

"Dabar valdantieji, greičiausiai, tikrina, kiek galima pastumdyti tas įtakos galias, nes dalyvavimas Europos Vadovų Taryboje (EVT) politine prasme yra svarbus ne tik šalies interesams atstovaujant, bet ir pasididinant savo matomumą ir svarbą", — apibendrinano politologas Ramūnas Vilpišauskas.

Trumpai tariant, akivaizdu, kad konservatorių veiksmų tikslas — ne užsienio politikos kontrolė ir rūpinimasis valstybės interesais, o siekis palaužti Nausėdos pasipriešinimą kovoje dėl valdžios (politinės įtakos), padaryti jį rankiniu prezidentu, kaip tai įvyko Grybauskaitės, iš kurios jie nenorėjo atimti jokių teisių, atveju.

Žinoma, dabartinis valstybės vadovas tai puikiai supranta ir sureagavo aštriai — pažadėjo vetuoti įstatymą, numatantį premjero dalyvavimą EVT susitikimuose, ir paragino vyriausybę rūpintis krizės valdymu, o ne eskaluoti atstovavimo EVT klausimą.

Po tokių prezidento žodžių konservatoriai — jeigu jie norėtų išvengti konflikto su juo — turėtų apsiraminti. Tačiau jų lyderis Gabrielius Landsbergis pareiškė, kad reikia leisti kiekvienam turėti savo nuomonę ir, jeigu nepavyks susitarti, palikti sprendimą Seimui.

Tiesą pasakius, suprantama pozicija partijos lyderiui, bet ne užsienio reikalų ministrui, kuris pagal savo institucinį statusą turėtų susilaikyti nuo tokių gan agresyvių pareiškimų prezidento atžvilgiu. O kadangi jis nesusilaikė, galima konstatuoti, jog besitęsiančios kalbos apie tai, kas turėtų atstovauti Lietuvai EVT, nėra paprasta diskusija — jos reiškia, kad Nausėda (a) tikrai nesutaria su konservatoriais ir (b) neketina jiems paklusti.

Jeigu spaudimas jo atžvilgiu tęsis (o taip greičiausiai ir bus), galima prisiminti, kaip Grybauskaitė privertė atsistatydinti užsienio reikalų ministrą Vygaudą Ušacką — jei Landsbergis nori politikuoti, tegul politikuoja, bet tik kaip partijos pirmininkas, o ne kaip URM vadovas, turintis remti prezidentą, o ne kvestionuoti jo galias.

Trumpai sakant, Nausėdos, atrodo, laukia sunkūs laikai, esminių išbandymų metas, nes jis bando mesti iššūkį "piktiems Lietuvos politikos genijams". Bus įdomu stebėti, kaip jam toliau seksis šiame nulinės sumos žaidime. Jeigu jis nori laimėti, turės veikti ryžtingai, ir, pavyzdziui, užsienio reikalų ministro pakeitimas taptų "rezultatyviu smūgiu".

P. S. Šiandien aišku, kad aptariamos situacijos esmė — ne nauda Lietuvai, o kova dėl valdžios. Jeigu pažiūrėtume į problemą teoriškai, nepriklausomai nuo asmenybių ir partinių preferencijų, pirmiausia savo žodį turėtų teigti Konstitucinis Teismas, o po to galima bus galvoti, kaip įgyvendinti jo sprendimą.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Gitanas Nausėda, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), konservatoriai
Dar šia tema
Nausėda paragino sudaryti ilgalaikį vakcinų tiekimo į ES grafiką
Šimonytė pažymėjo, kad jos dalyvavimas EVT kai kuriais atvejais būtų praktiškesnis
Ekspertas: vargu ar Lietuvos vadovas perleis savo įgaliojimus ministrei pirmininkei
Lęšių sriuba

Įvardyta naudingiausia sriuba

(atnaujinta 23:11 2021.03.03)
Dietologės teigimu, kad sriuba būtų naudinga, joje turi būti bent minimumas daržovių iš paprastųjų angliavandenių grupės ir mėsos gabalėlis kaip baltymų ir riebalų šaltinis

VILNIUS, kovo 3 — Sputnik. Naudingiausia sriuba yra lęšių, apie tai televizijos kanalui "Zvezda" pasakojo mitybos specialistė Olga Dekker.

Pasak specialistės, šioje sriuboje gausu baltymų. "Nors jie yra augaliniai, ten iš viso 12 aminorūgščių, tačiau į šią sriubą taip pat galime pridėti gyvūninių baltymų šaltinių, pavyzdžiui, mėsos", — paaiškino ji.

Šioje sriuboje taip pat yra daug ląstelienos, kuri naudinga sveikatai ir imunitetui, pridūrė Dekker.

Tuo pat metu antra pagal naudingumą yra daržovių sriuba su mėsos sultiniu, pasakė dietologė. Pasak jos, tokiai sriubai galima naudoti tiek šviežias, tiek šaldytas daržoves.

"Aš įdėčiau šparaginių pupelių, cukinijų, galima salierą virti, taip pat saliero šaknį. Tai yra, paprastųjų angliavandenių grupės minimumą. Tada mes turėsime mėsos gabalėlį kaip baltymų ir riebalų šaltinį bei papildomai ląstelienos iš daržovių", — rekomendavo specialistė.

Tegai:
sveika mityba
Temos:
Sveikas gyvenimo būdas — mityba, receptai