Kaunas, archyvinė nuotrauka

Dėvėtų drabužių krautuvės ir lauko tualetai: ar tokia tikrųjų Gerovės valstybė?

93
(atnaujinta 23:00 2019.09.11)
Visi Lietuvoje prakalbo apie Gerovės valstybę, tačiau, atrodo, niekas neįsivaizduoja, kokia ji turėtų būti; ar dažnos kelionės apsipirkti į Lenkiją, dėvėtų drabužių parduotuvių gausa ir lauko tualetai turėtų būti valstybės, kurioje visiems gera, požymiai?

Gerovė gali būti materiali. Gerovė gali būti ir nemateriali. Kokios gerovės siekiame? Kokios pageidautumėt?

Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda džiaugiasi, kad Lietuvoje apie Gerovės valstybę prakalbo ne tik jis. Ne tik Jis, viršpartinis, prakalbo ir partijos. Kairėje, dešinėje. Net liberalai. Tiesa, niekas rišliai taip ir nepasako, kas yra ta Gerovės valstybė. Net Lietuvos finansų ministras Vilius Šapoka nežino. Už nežinojimą ministras gavo iš Jo Ekscelencijos pastabą. J. E. pastabą įrašė į ministro pažymių knygelę. Taigi, kažin ar ministras pereis į kitą vyriausybę po 2020 metų Seimo rinkimų.

Finansų ministras, komentuodamas prezidento Nausėdos pasiūlymus kitąmet socialinės apsaugos išlaidas padidinti 100 mln. eurų, prakalbo apie būtinybę nusiimti rožinius akinius. Šapoka siūlo 2020 metų biudžetą formuoti nekeliant visuomenei didesnių už valstybės pajėgumus lūkesčių.

Finansų ministrui Viliui Šapokai pasiūlius prezidentui Gitanui Nausėdai teikiant mokestinius siūlymus nusiimti rožinius akinius, pastarasis atkirto, kad ministras nesupranta, kas yra Gerovės valstybė.

Gerovės valstybė — kai visiems tokioje valstybėje bent materialiai yra gerai. Ar bent pakenčiama būti buityje. Turi ką pavalgyti, apsirengti, stogą virš galvos. Beje, apie aprangą.

Pamenat "Landsbergio univermagus", kai prieš kelis dešimtmečius miestelių aikštėse vykdavo dėvėtų drabužių prekyba? Tuomet tautiečiai šias prekyvietes pakrikštijo "Landsbergio univermagais", kur vieni bėdžiai už centukus kitiems nepasiturintiems perleisdavo panešiotą drabužėlį ar kokį namų apyvokos daiktą.

Dabar Lietuva Europos Sąjungoje, NATO narė. Dabar viskas kur kas šviesiau ir moderniau. Dabar dėvėti rūbeliai kitaip įpakuoti, kitaip parduodami.

Dėvėtų drabužių parduotuvės tiek Lietuvoje, tiek užsienyje klesti toliau, o į šį verslą netikėtai pradėjo skverbtis net pasaulinės kompanijos. Be to, vis dažniau dėvėtus drabužius internete pardavinėja patys gyventojai, taip pat kai kuriose šalyse klesti ir jų nuoma.

Štai Lenkijos centrinė statistikos valdyba pranešė, kad dėvėtų drabužių parduotuvių skaičius šalyje toliau auga ir jau viršijo trisdešimt tūkstančių. Tokių krautuvių metinė apyvarta pasiekė 6 milijardus zlotų (1,37 mlrd. eurų), o jose lankosi jau 55 procentai gyventojų, iš kurių net 42 procentai tai daro reguliariai.

Prognozuojama, kad į Varšuvą netrukus atkeliaus ir Vakarų sostinėse pasirodžiusios naujos rūšies dėvėtų drabužių parduotuvės. Antai šią vasarą Berlyno prekybos centre "Alexa" pradėjo veikti drabužių prekybos internetu milžino "Zalando" įsteigta dėvėtų drabužių parduotuvė "Zircle". Visos prekės joje kainuoja po 3, 5 ir 7 eurus.

Ne paslaptis, kad nemaža dalis tautiečių vyksta "apsiprekinti" į Lenkiją. Žmonės moka skaičiuoti, ir jeigu jiems tai apsimoka, o valdžia nieko nedaro, kad pinigai liktų Lietuvoje ir papildytų šalies biudžetą, belieka palinkėti jiems laimingo kelio. Viliantis, kad kada nors mūsų prekybos tinklų apetitas sumažės, ir jie prisimins, kad laukinio kapitalizmo pradinį etapą kaip ir praėjome, kad plėšikauti vis naujai dygstančiose XXI amžiaus "šventovėse" kaip ir nebepridera.

Dabar vyksim gėrio ne tik į lenkiškų parduotuvių tinklo "Biedronka" parduotuves, bet ir į naujos rūšies dėvėtų rūbų parduotuves Suvalkuose, Varšuvoje, Berlyne...

Ne visur reikia vykti. Kai kur reikia eiti tik pėsčiomis. Karaliai ir prezidentai į tą vietą vaikšto pėsti. Ta vieta ne visur su patogumais. Lietuvoje tokių nekomfortiškų vietų tūkstančiai. Ir Lietuvą už tai gali nubausti Europos Komisija (EK).

EK Lietuvai paskelbė ultimatumą dėl lauko tualetų atsisakymo ir centralizuotos kanalizacijos vystymo. Lietuvai gresia milijoninės sankcijos dėl lauko tualetų, tačiau plonos gyventojų piniginės neleidžia valstybei vykdyti įsipareigojimų.

Gyventojams, nepaisantiems įspėjimo dėl naudojimosi lauko tualetu, grės baudos nuo 70 iki 100 eurų. Įdomu, su kokiomis mintimis apie Gerovės valstybę tupi toks nubaustas Lietuvos valstybės gyventojas uždraustoje savo tupykloje.

Pakilkime nuo tupyklos aukščiau. Į subtilesnį lygį. Ant Vilniaus Tauro kalno, kur stato stato Tautos namus, o ten tebestovi dar vis... Profsąjungų rūmų griuvėsiai. Pakilkime dar aukščiau, ant sostinės Šeškinės kalno, kur tebestovi dar vis... Nacionalinio futbolo stadiono pamatai-griuvėsiai. Ar šie materialūs griuvėsiai simbolizuoja ir nematerialius? Ant kokių pamatų statoma Gerovės valstybė?

Prezidentas Nausėda dar nepamiršo rinkimų pažadų — siūlo į Seimo rudens sesijos darbotvarkę įtraukti Pelno, Gyventojų pajamų mokesčio ir Akcizų įstatymų pataisas, kurios didintų biudžeto pajamas. Papildomomis lėšomis būtų siekiama mažinti skurdą, pajamų nelygybę ir socialinę atskirtį. Gal net atsirastų pinigų Tautos namams ir Nacionaliniam futbolo stadionui pagaliau užbaigti.

Nausėda nori keisti daugiausia intrigomis grįstą šalies politinę darbotvarkę. J. E. Gitano Nausėdos siūloma mokesčių pertvarka neabejotinai sulauks didžiulio pasipriešinimo. Tikėtina, tai sukels diskusijas visuomenėje. Ir, tikėkimės, tai turės poveikį žmonių mentalitetui. Kur kas didesnį, nei Prezidento pirmtakės Dalios Grybauskaitės pomėgis visiems grūmoti.  

Prezidento Gitano Nausėdos nesėkmės atveju Gerovės valstybė virs dar didesnio Liūdesio valstybe. Ypač į ją žvelgiant iš tupyklos be patogumų.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

93
Tegai:
Gitanas Nausėda, Lietuva
Dar šia tema
Nausėda pasiūlė planą Seimui, kaip pagerinti Lietuvos gyventojų gyvenimą
Socialdemokratai įvertino Lietuvos prezidento pasiūlymus
Seimui pristatyta rudens sesijos darbų programa