Baltarusijos AE, archyvinė nuotrauka

Užrakinti energetinę sieną: Lietuva rado išeitį aklavietės dėl Astravo AE

139
(atnaujinta 16:17 2019.09.13)
Lietuvos Seime — naujos diskusijos apie Baltarusijos atominę elektrinę. Seimo nariai bando rasti išeitį iš aklavietės, prie kurios valstybę privedė ankstesnė valdžia

Artėja metų pabaiga. 2019 metų gruodį suplanuotas pirmojo Astravo jėgainės energetinio bloko paleidimas, o 2020 metų birželį — antrojo. Kaimyninės Latvijos energetikai ir ekonomistai biudžeto projekte jau numato dividendus, kuriuos gaus, pirkdami iš kaimynų pigią elektrą. O Lietuvos energetikai graužiasi alkūnes ir tyliai verkia virtuvėje. Neduok Dieve, kad visažinis VSD (Valstybės saugumo departamentas) išgirs šį verksmą! Tuoj pat kaip tėvynės išdaviką pririš prie gėdos stulpo!

Astravo AE statyba, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Виктор Толочко, Александр Шурмелев

Pasakyti ką nors teigiamo apie Astravo elektrinę šiandieninėje Lietuvoje neįmanoma, nes tai baisus nusikaltimas. Visi, nuo žemiausio rango valstybės pareigūno iki ministro pirmininko ir prezidento, vietoje rytinės maldos turėtų pakartoti mantrą apie "antrojo Černobylio" prie pat Lietuvos sienos pavojų. Taip daryti įpareigoja 2017 metais balandžio 20 dieną Seimo priimtas Būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, įstatymas.

Ir jei dešiniųjų "dvasinis" lyderis Vytautas Landsbergis Astravo AE vertina tik kaip atominę bombą, kurią "Rosatom" pakišo po ES sienomis, tai minėtas įstatymas — bomba prieš Lietuvos ekonomiką. Ir pakišo šią bombą ne kas kitas, kaip patys patriotiškiausi patriotai — konservatoriai ir socialdemokratai, kurie pakaitomis valdė Lietuvą 1991—2016 metais.

O dar spėjo ant Lietuvos tautos pečių užkrauti didžiulį SGD terminalą "Independence". Norėjo dar pradėti statyti nuosavą atominę vietoje uždarytos Ignalinos AE. Tačiau žmonės referendume grėsmingai atkirto: "Užteks tyčiotis! Nereikia naujų didelių išlaidų politikų aferoms! Vis dar neužmiršome skandalingo naftos koncerno "Mažeikių nafta" pardavimo amerikiečiams!"

Linkevičius padėkojo Lenkijai už energijos iš Astravo AE atsisakymą >>

Trumpai tariant, kol latviai skaičiuoja būsimą pelną, galbūt Lietuvai laikas įjungti atbulinę pavarą ir išeiti iš energetinės aklavietės? Pavyzdžiui, imti ir tiesiog atšaukti įstatymą, visiškai suvaržantį Lietuvos ekonomiką.

"Turime kritiškai peržvelgti ir savo nuveiktus darbus, ir savo retoriką, kuri buvo. Jeigu sakėme, kad neįsileisime elektros (iš Atravo AE — Sputnik), tai buvo formuojamas toks naratyvas, kad pro visus kitus galus taip pat nepateks. Tai dabar ar tie tikslai pasiekti ir kas ko nepadarė? Čia ne kaltųjų paieška", — sakė Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys.

Jis teigė, kad Seimas ir Energetikos ministerija turėtų atlikti teisinę įstatymo analizę. Ar tai logiška? Taip. Tačiau, kaip galiausiai paaiškėjo, susitikimas Seime buvo skirtas ne tam, kad būtų rastas ekonomiškas sprendimas, o siekiant dar akliniau uždaryti Lietuvos energetinę sieną. Ir jei prireiks, diplomatiniais kanalais padidinti spaudimą neklaužadoms kaimynams latviams, atrasti svarių argumentų ir įtikinti Briuselio pareigūnus laikytis "teisingo" požiūrio į Astravo AE.

"Negali važiuoti į Briuselį ir sakyti: mes taip nutarėme ir mums taip reikia. Nes ir dabar mes prekiaujame su Rytų šalimi. Reikia suprasti, kad Briuselio akimis, kaip aš įsivaizduoju, tai nėra Astravas, čia yra prekyba su trečiosiomis šalimis — ir Rusija, ir Baltarusija, ir kitomis. Ir čia reikėtų įrodinėti, kad mūsų noras neįsileisti elektros iš trečiųjų šalių yra pagrįstas", — sakė Poderys.

Lietuviai baiminasi, kad elektra per Latviją pateks į Lietuvos elektros tinklus pagal neatidėliotinas sutartis, jau sudarytas Europos "Nord Pool Spot" biržoje.

"Jeigu rusiškas elektros portfelis patenka prekybai Helsinkis-Talinas-Ryga, o tame portfelyje aiškiai žinome, yra ir baltarusiška, ar mūsų įstatymas leidžia mūsų biržai prekiauti su tomis biržomis. Nes pagal "Nord Pool" taisykles automatiškai anonimiškai patenka pas mus elektra. Siūlau pasidaryti teisinę analizę, kad neįsišautume sau į koją ar į galvą", — cituoja žiniasklaida sunerimusį Poderį.

Čia, pasak seimūnų, būtina sustabdyti Astravo AE branduoliniuose reaktoriuose užaugintų elektros diversantų įsiskverbimą į Lietuvą. Ir anksčiau priimtas įstatymas neturi būti atšaukiamas, jį reikia dar labiau griežtinti. Seime vykusiame posėdyje dalyvavęs prezidento patarėjas Tomas Lukoševičius jau pažadėjo seimūnams, kad Gitanas Nausėda yra pasirengęs pataisyti įstatymą ir dar labiau sugriežtinti elektros importą iš trečiųjų šalių. O Lietuvos fizikams, matyt, bus liepta sukurti mechanizmą, kaip laiduose atpažinti Baltarusijos AE pagamintą elektrą.

Santrauka. Taigi, posėdis Seime, paskelbtas kaip išeities iš aklavietės ieškojimas, virto sprendimo, kaip dar labiau pagilinti šią situaciją, paieškomis — dar labiau užveržti kilpą ant Lietuvos ekonomikos kaklo.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

139
Tegai:
Lietuva, Astravo AE
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos (519)
Dar šia tema
"Raganų medžioklė" ir ginčas su Ryga dėl Astravo AE: kaip Lietuva praranda sąjungininkus
Linkevičius ir naujasis Baltarusijos ambasadorius aptarė Astravo AE saugą
Politologas: Vakarai gali mėginti užmegzti dialogą su Minsku, padedami Lietuvos
Люди в защитных масках на улице

Europa atrado savo problemų kaltininką

(atnaujinta 16:34 2021.03.03)
Europos diplomatijos vadovas Žozepas Borelis, kalbėdamas Europos Parlamento komiteto dėl užsienio kišimosi į demokratinius ES procesus posėdžiuose, apkaltino Rusiją dezinformacijos kampanija

Šia kampanija, anot jo, siekiama sumenkinti ES demokratiją ir susilpninti tarptautinį bendradarbiavimą.

Borelis atkreipė dėmesį į ypatingą melagingos ar klaidinančios informacijos pavojų vykstančios pandemijos akivaizdoje.

"Matėme, kaip prokremliški kanalai skleidžia teiginius, kad kaukių nešiojimas yra nenaudingas, arba įkaitindavo balsus prieš karantiną", — sakė jis. Dabar, diplomato manymu, išryškėjo Maskvos vakcinų diplomatija, kuria, viena vertus, bandoma diskredituoti vakarietiškus preparatus ir jų gamintojus, kita vertus, šlovinti ir aktyviai propaguoti savo darbus.

Pareigūno susirūpinimas yra suprantamas. Tuo metu, kai Rusijoje daugumos žmonių gyvenimas normalizavosi su minimaliais nepatogumais, o valdžia palaipsniui panaikina dėl pandemijos nustatytus apribojimus, Europoje kyla naujų karantino sugriežtinimų banga. Suomijoje įvesta nepaprastoji padėtis. Čekijoje dėl didžiausio sergamumo pasaulyje gyventojams draudžiama palikti savo gyvenamąsias vietas. Apribojimai sugriežtinti ir Italijoje.

Savo ruožtu beveik metus draudimų išvarginti ir namuose sėdintys Europos gyventojai vis nenoriau priima valdžios argumentus, kad visos šios priemonės taikomos tik jų pačių labui. Masiniai protestai apėmė praktiškai visą žemyną.

Situacija yra tokia sunki, kad prieš mūsų akis byra Europos gretų harmonija. Čekija kreipėsi į Rusiją su prašymu tiekti "Sputnik V" — tai yra sutarta šalies prezidento ir ministro pirmininko pozicija. Slovakija žengė dar toliau ir, sekdama Vengrijos, Serbijos ir daugelio kitų šalių pavyzdžiu, Rusijos preparatą registravo pagreitinta tvarka, nelaukdama Europos reguliavimo institucijos patvirtinimo. Lenkams, kurių situacija su koronavirusu taip pat labai sunki, kreiptis į Rusiją pagalbos — neįsivaizduojamas dalykas, todėl jie pradėjo derybas su Kinija dėl COVID-19 vakcinos pirkimo.

Situacija vis labiau primena tą, kuri įvyko lygiai prieš metus — kai Europos Sąjunga parodė visišką bejėgiškumą ekstremalioje situacijoje, o jos narės buvo priverstos įveikti ūmiai apėmusią krizę.

Oro uostas
© Sputnik / Владимир Астапкович

Skirtumas yra tas, ir tai iš tikrųjų yra labai svarbu, kad tada visuotiniu mastu įvyko force majeure. Tada paaiškėjo, kad Briuselis iš esmės yra neveiksnus, kai reikia skubiai reaguoti į ekstremalias aplinkybes. Tai, žinoma, buvo nemalonus atradimas Europai, tačiau ES bejėgiškumas toje situacijoje galėtų būti jei ne pateisinamas, bet bent jau paaiškintas ypatingu netikėtumu ir tuo pačiu globaliu iškilusios problemos pobūdžiu.

Dabar situacija gerokai skiriasi.

Kai pandemijos protrūkio staigmena atslūgo, Europos Sąjunga vėl atsidūrė ant žirgo, nes tai, kas visada buvo laikoma jos stipriosiomis pusėmis, sulaukė paklausos: strateginis planavimas, sudėtingų procesų organizavimas, lėšų kaupimas ir paskirstymas. Visuose naujausiuose Europos valdžios institucijų veiksmuose, pradedant precedento neturinčio ekonomikos atkūrimo plano priėmimu, buvo skaidriai matomas arogantiškas pažadas visam pasauliui parodyti, kaip kovoti su tokiomis grėsmėmis.

Parodė.

Rezultatas buvo nesėkmės svarbiausiose veiklos srityse. Europos pasirinkta karantinų strategija virto fiasko, o "katastrofos" sąvoka vis labiau tinka gyventojų skiepijimo padėčiai apibūdinti.

Tuo pačiu metu dabartinio vaizdo niūrumas yra ypač akivaizdus, ​​atsižvelgiant į klestinčią padėtį šalyse, kurioms Europa ketino duoti patarimus kovoje su pandemija.

Ir visa ko esmė — klaidingi Europos valdžios sprendimai. Tai kenkia Europos Sąjungos reputacijai kur kas labiau nei jos sumišimas ir neveikimas lygiai prieš metus.

Esant tokiai situacijai, reikšmingi tampa Rytų Europos valstybių bandymai atlikti savarankiškus veiksmus. Jie, žinoma, žino savo nepilnavertiškumą ES, taip pat tai, kad dėl koronaviruso problemos yra pasmerkti gauti paramą likučių principu. Todėl vis daugiau šalių nustoja kantriai laukti savo eilės ir imasi Briuselio nesankcionuotų veiksmų.

"Brexit" bei augančio Lenkijos ir Vengrijos euroskepticizmo kontekste šalių, kurios nėra linkusios atsigręžti į Briuselį, elgesys — net ir dėl nenugalimos jėgos aplinkybių — atrodo kaip negeras ženklas Europos Sąjungai.

Beveik prieš šešerius metus Europa su entuziazmu surengė sau migracijos krizę, su kurios pasekmėmis vis dar kovoja. Kova su pandemija sukėlė dar vieną aukšto lygio nesėkmę Europos politikoje. Pasirodo, per trumpą laikotarpį įvyko daugybė strateginių klaidingų skaičiavimų su sunkiomis pasekmėmis.

Esminis Briuselio atsisakymas pripažinti savo klaidas, primetant kaltę išoriniams priešams, kenkiantis Europos demokratijai ir solidarumui, garantuoja, kad šios klaidos nėra paskutinės.

Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
COVID-19, koronavirusas, pandemija, Rusija, ES
Dar šia tema
Lietuva pasirengusi pasidalinti vakcina su Ukraina tik tuo atveju, jei bus perteklius
Lietuva ES vakcinų gamintojams papasakojo, kaip išplėsti gamybą
Puškovas išjuokė Zelenskio pasiūlymą padėti Lietuvai gaminant vakciną
Lenkija paragino vakcinų nuo COVID-19 gamintojus "pasidalinti" licencija
Gitanas Nausėda ir Gabrielius Landsbergis, archyvinė nuotrauka

Konservatoriai spaudžia prezidentą dėl EVT. Ar Landsbergis pakartos Ušacko likimą?

(atnaujinta 14:52 2021.03.03)
Konservatoriai neatsisako planų atskirti prezidentą nuo Briuselio. Gitanas Nausėda priešinasi. Kuo tai gali baigtis?

Pastaruoju metu tapo aišku, kad konservatorių santykiuose su Nausėda ne viskas gerai — manytina, kad jų iniciatyva siųsti į ES valstybių vadovų susitikimus savo premjerę, o ne prezidentą atsirado ne tuščioje vietoje.

Tiesa, iš pradžių atrodė, kad tai tik simboliniai bandymai paspausti valstybės vadovą. Bet vėliau paaiškėjo, kad pusiaukelėje konservatoriai sustoti neketina — nusprendė rengti įstatymo projektą, kuris nustatytų, kas turėtų važiuoti į Briuselį.

Pažymėtina, kad konservatorių argumentai, bandant pakoreguoti ilgametę tradiciją, yra silpni. Net jų koalicijos partnerių liberalų atstovas Eugenijus Gentvilas pažymėjo: "Man natūraliai kiltų klausimas, kodėl tiems patiems konservatoriams 2008–2009 metais nekilo jokių klausimų. Grybauskaitė pasiėmė teisę važinėti, ir tiek. Dabar jau kyla".

Žinoma, galima teigti, kad Grybauskaitė monopolizavo keliones į Briuselį, nes puikiai orientavosi tiek užsienio ir saugumo politikos klausimuose, tiek ekonominiuose reikaluose. Tačiau Nausėda irgi yra geras ekonomistas, ir šiuo atveju (jau nekalbant apie tarptautinius santykius) Šimonytė neturi prieš jį jokio pranašumo.

Tuomet galima pagalvoti, kad konservatoriai paprasčiausiai nori dominuoti užsienio politikoje. Tačiau Nausėda pareigingai vykdo proamerikietišką ir antirusišką politiką. Atitinkamai, "Tėvynės sąjungos" motyvai greičiausiai yra kitokie.

Kaip pažymėjo vienas iš "valstiečių" lyderių Saulius Skvernelis: "Konservatorių partija atėjo į valdžią ir jėgą demonstruoja, bando pasiimti kuo daugiau galių". "Nemanau, kad yra konservatorių galvojimas apie geresnį valstybės atstovavimą. Man atrodo, kad yra bandoma organizuoti politinės galios centrų slinktį, akumuliuojant didesnę galią vyriausybėje, ir tą daryti būtent prezidentūros, kaip institucijos, sąskaita", — pridūrė laikinas socialdemokratų vadovas Mindaugas Sinkevičius.

"Dabar valdantieji, greičiausiai, tikrina, kiek galima pastumdyti tas įtakos galias, nes dalyvavimas Europos Vadovų Taryboje (EVT) politine prasme yra svarbus ne tik šalies interesams atstovaujant, bet ir pasididinant savo matomumą ir svarbą", — apibendrinano politologas Ramūnas Vilpišauskas.

Trumpai tariant, akivaizdu, kad konservatorių veiksmų tikslas — ne užsienio politikos kontrolė ir rūpinimasis valstybės interesais, o siekis palaužti Nausėdos pasipriešinimą kovoje dėl valdžios (politinės įtakos), padaryti jį rankiniu prezidentu, kaip tai įvyko Grybauskaitės, iš kurios jie nenorėjo atimti jokių teisių, atveju.

Žinoma, dabartinis valstybės vadovas tai puikiai supranta ir sureagavo aštriai — pažadėjo vetuoti įstatymą, numatantį premjero dalyvavimą EVT susitikimuose, ir paragino vyriausybę rūpintis krizės valdymu, o ne eskaluoti atstovavimo EVT klausimą.

Po tokių prezidento žodžių konservatoriai — jeigu jie norėtų išvengti konflikto su juo — turėtų apsiraminti. Tačiau jų lyderis Gabrielius Landsbergis pareiškė, kad reikia leisti kiekvienam turėti savo nuomonę ir, jeigu nepavyks susitarti, palikti sprendimą Seimui.

Tiesą pasakius, suprantama pozicija partijos lyderiui, bet ne užsienio reikalų ministrui, kuris pagal savo institucinį statusą turėtų susilaikyti nuo tokių gan agresyvių pareiškimų prezidento atžvilgiu. O kadangi jis nesusilaikė, galima konstatuoti, jog besitęsiančios kalbos apie tai, kas turėtų atstovauti Lietuvai EVT, nėra paprasta diskusija — jos reiškia, kad Nausėda (a) tikrai nesutaria su konservatoriais ir (b) neketina jiems paklusti.

Jeigu spaudimas jo atžvilgiu tęsis (o taip greičiausiai ir bus), galima prisiminti, kaip Grybauskaitė privertė atsistatydinti užsienio reikalų ministrą Vygaudą Ušacką — jei Landsbergis nori politikuoti, tegul politikuoja, bet tik kaip partijos pirmininkas, o ne kaip URM vadovas, turintis remti prezidentą, o ne kvestionuoti jo galias.

Trumpai sakant, Nausėdos, atrodo, laukia sunkūs laikai, esminių išbandymų metas, nes jis bando mesti iššūkį "piktiems Lietuvos politikos genijams". Bus įdomu stebėti, kaip jam toliau seksis šiame nulinės sumos žaidime. Jeigu jis nori laimėti, turės veikti ryžtingai, ir, pavyzdziui, užsienio reikalų ministro pakeitimas taptų "rezultatyviu smūgiu".

P. S. Šiandien aišku, kad aptariamos situacijos esmė — ne nauda Lietuvai, o kova dėl valdžios. Jeigu pažiūrėtume į problemą teoriškai, nepriklausomai nuo asmenybių ir partinių preferencijų, pirmiausia savo žodį turėtų teigti Konstitucinis Teismas, o po to galima bus galvoti, kaip įgyvendinti jo sprendimą.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Gitanas Nausėda, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), konservatoriai
Dar šia tema
Nausėda paragino sudaryti ilgalaikį vakcinų tiekimo į ES grafiką
Šimonytė pažymėjo, kad jos dalyvavimas EVT kai kuriais atvejais būtų praktiškesnis
Ekspertas: vargu ar Lietuvos vadovas perleis savo įgaliojimus ministrei pirmininkei
Lęšių sriuba

Įvardyta naudingiausia sriuba

(atnaujinta 14:42 2021.03.03)
Dietologės teigimu, kad sriuba būtų naudinga, joje turi būti bent minimumas daržvių iš paprastos angliavandenių grupės ir mėsos gabalėlis kaip baltymų ir riebalų šaltinis

VILNIUS, kovo 3 — Sputnik. Naudingiausia sriuba yra lęšių sriuba, apie tai televizijos kanalui "Zvezda" pasakojo mitybos specialistė Olga Dekker.

Pasak specialistės, šioje sriuboje gausu baltymų. "Nors jie yra augaliniai, ten iš viso 12 aminorūgščių, tačiau į šią sriubą taip pat galime pridėti gyvūninius baltymų šaltinius, pavyzdžiui, mėsą", — paaiškino ji.

Šioje sriuboje taip pat yra daug ląstelyno, kuris naudingas sveikatai ir imunitetui, pridūrė Dekker.

Tuo pat metu antra pagal naudingumą yra daržovių sriuba su mėsos sultiniu, pasakė dietologė. Pasak jos, tokiai sriubai galima naudoti tiek šviežias, tiek šaldytas daržoves.

"Aš įdėčiau šparaginių pupelių, cukinijų, galima salierą virti, taip pat saliero šaknį. Tai yra, paprastos angliavandenių grupės minimumą. Tada mes turėsime mėsos gabalėlį kaip baltymų ir riebalų šaltinį bei papildomai ląstelyno iš daržovių", — parekomendavo specialistė.

Tegai:
sveika mityba
Temos:
Sveikas gyvenimo būdas — mityba, receptai