Žydų antkapis, archyvinė nuotrauka

Nusiritome iki svastikos. Kur meilė kolaborantams atvedė Lietuvą?

72
(atnaujinta 14:05 2019.09.17)
Dėl svastikos atsiradimo prie Lietuvos žydų bendruomenės pastato policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl neapykantos kurstymo. Fašistinio simbolio pasirodymas Holokausto dalyvių — lietuvių "partizanų" — heroizacijos fone kelia nerimą visoje Lietuvoje

Jau seniai nebuvo ir staiga atsirado?

Žeme iš gėlių vazono "nupieštą" svastiką praeiviai pastebėjo sekmadienio rytą. Nuotrauka iškart pasirodė socialiniuose tinkluose. Visuomenės reakcija — pasipiktinimas. Bet, matyt, yra ir tokių, kurie kandžiai šmaikštauja uždarose fašistinio jaunimo — kasmetinių eitynių su šūkiu "Lietuva — lietuviams!" dalyvių — grupėse.

Jau dešimt metų tokios eisenos yra neatsiejama Kovo 11-osios, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos, šventės dalis. Viskas kaip pridera. Eisenoje dalyvauja jaunuoliai ir merginos, nešini trispalve ir "herojų" nuotraukomis. Juos nuo Katedros aikštės iki Lukiškių aikštės atvirai lydi policija, viskas vyksta po vyriausybės pastato langais, aiškiai matyti iš Prezidentūros. Pro šių gerbiamų pastatų langus berniukams ir mergaitėms tiesiog grasinama pirštu. Kaip negerai. O vėliau mitinguose ir televizijoje kalbama apie "praeities didvyrius", kurie su ginklais rankose narsiai kovojo su sovietų valdžia. Na, ir kartu visai netyčia prisidėjo prie 200 tūkstančių žydų sunaikinimo per Antrąjį pasaulinį karą.

Holokausto "didvyriai"

Šių "didvyrių" garbei statomi paminklai ir iškabinamos memorialinės lentos. Jų palaikai iškilmingai perlaidojami. Jų "didvyriška kova" aprašoma istoriniuose romanuose, apie jų narsų gyvenimą kuriami filmai. O tie, kurie abejoja "didvyrių" nuopelnais, persekiojami ir viešai šmeižiami. Puikus pavyzdys — skandalas dėl Rūtos Vanagaitės knygos. Juk Vanagaitė išdrįso suteršti "didvyrių" įvaizdį Vilniaus ir Kauno geto kalinių, Panerių miško, Tauragės ir Telšių aukų krauju.

Pastaruosius dešimt savo prezidentavimo metų buvusi Lietuvos vadovė Dalia Grybauskaitė bandė nuplauti šį kraują nuo "partizanų" uniformos. Beveik prieš pat Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanjahu apsilankymą Lietuvoje Grybauskaitė eina aplankyti vieno iš likusių "miško brolių" ir žada jam amžiną globą. Ir visa tai prieš nacionalinės televizijos kameras.

Tačiau šių kamerų, kaip ir paprastų stebėjimo kamerų, nebuvo prie Lietuvos žydų bendruomenės pastato, kai kažkieno rankos ant šaligatvio piešė fašistinę svastiką. Ir tai likus kelioms dienoms iki Nacionalinės Holokausto aukų atminimo dienos, kuri Lietuvoje kasmet minima rugsėjo 23 dieną. Neužmirštame jūsų, Lietuvos žydai.

Bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky skambina pavojaus varpais. Anot jos, bendruomenės pastate dažnai vyksta kūrybiniai užsiėmimai, hebrajų kalbos pamokos ir kiti renginiai, kuriuose dalyvauja nepilnamečiai.

"Vaikams nesaugu, jei už kelių metrų nuo LŽB durų atsiranda svastika, kai pastato viduje vaikai ruošiasi koncertui Tautų mugėje. Sutapimas — Vilniaus centre vykstančios Tautų mugės metu, kurios tikslas — surengti Lietuvoje gyvenančių Tautinių bendrijų pristatymą, pamatome svastiką", — sakė Kukliansky.

Kaip stručiai — slepia galvą smėlyje

Taip, ponios Kukliansky pasipiktinimą galima suprasti. Juk svastikos atsiradimo fakto jau nebenuslėpsime. Ir į tai reikia garsiai reaguoti. O štai tai, kad žydų bendruomenės vadovė meilikauja konservatoriams — Lietuvos neonacių globėjams — daugumai gyventojų lieka užkulisiuose. Jos vykdoma dešiniesiems palanki politika jau atvedė bendruomenę prie susiskaldymo ribos. Ir tik laiku patikslinti bendruomenės įstatai leido Kukliansky vėl tapti bendruomenės vadove.

Nuo 2013 metų, tapusi pirmininke, Faina Kukliansky bando nukirsti aštrius kampus, kitaip nei buvęs organizacijos vadovas Simonas Alperavičius, kuris vadovavo bendruomenei nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo momento beveik iki pat savo mirties 2014 metais.

Daugiausia dėl Alperavičiaus įtakos Lietuvos prezidentas Algirdas Brazauskas 1995 metais atsiprašė žydų tautos už Lietuvoje vykusį Holokaustą. Už tai jį uoliai kritikavo Lietuvos nacionalistai.

Krokodilo ašaros

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius šiandien taip pat lieja krokodilo ašaras ir svastikos incidentą vadina "apgailėtinu".

"Apgailėtinas įvykis, kuris reikalauja kuo skubesnio ištyrimo. Visiškai nenatūralus mums, tikrai pastaruoju metu nėra būdingi tokie išpuoliai ir garbės nedaro, aišku, reikia kuo greičiau išsiaiškinti ir užkirsti kelią", — sakė jis žiniasklaidai.

O kodėl gi jūs, pone Linkevičiau, nepriklausomybės metais du kartus buvęs gynybos ministru ir du kartus Lietuvos užsienio reikalų ministru, ne užkirtote kelią nacionalistų eisenai Kovo 11 dieną, bet leidote joms tapti tradicinėmis? Štai dabar ir skinkite savo vadovavimo vaisius. Atrodo, tai dar ne viskas.

Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno trys tūkstančiai žydų. Įdomu, kiek jų iš tikrųjų liko šiandien?

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

72
Tegai:
Lietuvos žydų bendruomenė, fašizmas
Dar šia tema
Prie Lietuvos žydų bendruomenės pastato Vilniuje atsirado svastika
Žydų bendruomenė baiminasi dėl vaikų po svastikos atsiradimo Vilniuje
Buvęs rabinas: žydų bendruomenė moka už bandymą užglaistyti lietuvių kolaborantų kaltę
Vamzdžiai Keystone XL vamzdynui

Į Rusiją pripumpuoti pinigų. Baidenas varo amerikiečių naftininkus į kampą

(atnaujinta 23:39 2021.01.25)
Pirmąją darbo dieną 46-asis prezidentas Džo Baidenas pasirašė įsaką, draudžiantį statyti "Keystone XL" magistralinį vamzdyną. Tai buvo padaryta aiškiai priešinantis Donaldo Trampo veiksmams, kuris savo ruožtu panaikino savo pirmtako Barako Obamos įsaką

Pirmas įspūdis — tai kažkokie JAV vidaus reikalai, politinių partijų ir grupuočių "informavimas", tačiau yra faktų, rodančių, kad Baideno sprendimas gali turėti toli siekiančių padarinių kelioms šalims vienu metu, tarp jų ir Rusijai.

Įgyvendinti ir uždrausti planai

Pirmiausia, derėtų priminti, kad "Keystone XL" yra ketvirtasis "Keystone" naftos tiekimo vamzdynų tinklo etapas, jungiantis naftos telkinius Kanados Albertos provincijoje su naftos perdirbimo gamyklomis Vidurio Vakarų ir JAV įlankos pakrantėse. Antrasis "Keystone" etapas eina per vieną iš pagrindinių žalios naftos prekybos centrų pasaulyje, kur susidaro WTI žalios naftos kaina.

Metinis pirmosios ir antrosios "Keystone" linijų pajėgumas yra 590 tūkstančių barelių per dieną, trečioji linija, vedanti į pietų naftos perdirbimo gamyklas, yra 700 tūkstančių barelių per dieną. Pajėgumai padidėjo būtent dėl ​​to, kad didžiausia pasaulyje naftos saugykla yra Kušinge — bendras rezervuarų tūris čia siekia 82 milijonus barelių. Tačiau negalima atmesti galimybės, kad šis rodiklis pralenkė Kiniją, kuri nemėgsta skleisti tikslių duomenų apie naftos saugyklas, kurias pastaruoju metu gana aktyviai stato.

Маршрут трубопровода Кистоун
"Keystone" dujotiekio maršrutas

Ketvirtąjį šio vamzdyno etapą, kuris gavo savo pavadinimą "Keystone XL", Kanados bendrovė "TransCanada Corporation" suprojektavo už 800 tūkstančių barelių per dieną metinį pajėgumą. Siūlomas "Keystone XL" maršrutas turėjo būti maždaug 1 900 kilometrų ilgio, tačiau maršrutas eina per "Bakken" skalūnų gavybos teritoriją.

"Keystone" projektas buvo skirtas keliems tikslams pasiekti vienu metu. Pirma, Kanados bituminių naftos telkinių geografinė padėtis nėra labai gera — atstumas iki Atlanto vandenyno ir Ramiojo vandenyno pakrantės yra per didelis. Antra, Kanados naftos eksportuotojai turi minimalų žalios naftos eksporto lygį, nes dėl kokybės ji nėra tinkama rafinuoti: didelis klampumas, didelis tankis ir didelis sieros kiekis. Tuo tarpu JAV apie 90 procentų telkinių yra lengva ir mažai sieros turinti nafta, todėl naftos perdirbimo gamyklos gali gaminti visą spektrą produktų, pradedant benzinu, baigiant mazutu ir degutu (kad ir kaip keista, bet JAV taip pat tiesia naujaus automobilių kelius ir juos remontuoja), jiems reikia būtent tokios kokybės naftos, kurios yra Kanados bituminiame smėlyje.

Kanados nafta, Gvaidas Venesueloje, Ruhanis Irane

Meksikos įlankos pakrantėje yra daug naftos perdirbimo gamyklų, iš kurių 12 yra stambios. Tradiciškai jos pirko Venesuelos sunkiąją naftą, tačiau prieš porą metų ši tradicija buvo sulaužyta — nuo to laiko, kai Chuanas Gvaidas "paskirtas" Venesuelos prezidentu JAV, o po to — drausmingoje ES. Iškart po to, kai paaiškėjo, kad Nikolas Maduras neketina palikti savo posto, kad dar viena "spalvotoji revoliucija" nepavyko, JAV pasipriešinusiai šaliai taikė vienašališkas diskriminacines priemones, kurios žiniasklaidoje dažnai klaidingai vadinamos sankcijomis.

Dabar mes dar kartą atidžiai pažiūrėkime į datas. 2017 metų sausio 12 dieną Donaldas Trampas panaikino vykdomąjį Obamos įsakymą sustabdyti "Keystone XL". 2018 metų vasarą "TransCanada" jau pradėjo ruoštis naftotiekio statybai — buvo išvalyti miško kirtimai, pradėti vamzdžių ir kitų medžiagų gabenimai į Montanos ir Pietų Dakotos valstijų teritoriją. Jei į projektą, kuris užplūdo JAV teismines institucijas protestais prieš MNP statybą, nebūtų įsikišusios įvairiausios aplinkosaugos grupės, 2020 metais "Keystone XL" jau būtų pradėtas eksploatuoti. Tai užtikrintų sunkiosios Kanados naftos tiekimą Persijos įlankos pakrantės naftos perdirbimo gamykloms ir įprastą jų veiklą.

Gerai žinomi įvykiai Venesueloje prasidėjo, prisiminkime, 2019 metų sausio mėnesį. Tai, kad juos sukėlė JAV, yra Polišinelio paslaptis. Pagrindinis JAV skaičiavimas, be abejo, buvo tas, kad jiems pavyks pastatyti Gvaidą į valdžią Venesueloje, tačiau operacija buvo gana rizikinga, todėl Trampas apsidraudė išduodamas leidimą "Keystone XL" statybai. 2016 metų prezidento kampanijos metu būtent naftos ir anglies ir naftos bendrovės suteikė didžiausią paramą Trampui; todėl 45-ojo JAV prezidento planuose tikrai nebuvo numatyta jas prarasti. Tačiau Maduro nuvertimas neįvyko, o teisminės institucijos blokavo naftos vamzdyno statybą.

Todėl JAV naftos perdirbėjų padėtis yra itin linksma. Sunkiosios naftos nebuvimas reikštų ir dyzelinio kuro nebuvimą, kuris, nepaisant visų madingų "žaliųjų" tendencijų, buvo ir tebėra labai populiarus produktas tarp Amerikos automobilių savininkų. Dėl paskelbtų priemonių prieš Venesuelą naftos perdirbimo gamyklų savininkams buvo atimta galimybė importuoti sunkiąją Venesuelos "Merey" naftą.

Kalbant apie cheminę sudėtį, kuo artimesnė "Merey" kuro rūšis vadinama "Iran Heavy" — manau, kad čia nereikia komentarų. Kita "artimiausia "Merey" giminaitė" yra žalia nafta, vadinama "Urals". Įvedęs diskriminacines priemones Venesuelai ir Iranui, Trampas nesumažino antirusiškos retorikos intensyvumo, tačiau amerikiečių naftos perdirbimo gamyklų savininkai buvo tiesiog priversti didinti Rusijos naftos pirkimus.

2019 metais, palyginti su 2018, Rusijos naftos tiekimas į JAV padidėjo 3,1 karto — nuo 1,38 milijono tonų (10,1 milijono barelių) iki 4,28 milijono tonų (31,4 milijono barelių). Per pirmuosius dešimt 2020 metų mėnesių Rusija į JAV tiekė 22,8 mln. tonų (167 mln. tonų naftos ir naftos produktų), pagal šį rodiklį užimdama ketvirtą vietą. Priešakyje yra Kanada, Meksika ir Saudo Arabija, o trečioje vietoje yra "Saudi Aramco" dėl to, kad ši įmonė valdo didžiausią naftos perdirbimo gamyklą JAV ir degalinių tinklą keliose valstijose.

Negana to: iš tų 167 milijonų barelių žalia nafta sudaro tik 15 procentų, o likę 85 procentai yra mazutas. Priežastis ta, kad Rusijos naftos kompanijos mieliau dirba su savo partneriais pagal ilgalaikius kontraktus, dėl ko "Urals" amerikiečiams paprasčiausiai nepakako.

Amerikos naftos perdirbimo gamyklų technologinės linijos leidžia naudoti lengvojo mazuto ir mazuto mišinį — todėl ponai sutiko įžengti į sunkius 2020-uosius metus su savo antipandeminėmis priemonėmis ir nauju OPEC+ susitarimu dėl Rusijos naftos bendrovių gelbėjimo.

Rinkitės, bet atsargiai. Atsargiai, bet rinkitės

Atsižvelgiant į visa tai, Baideno "Keystone XL" sprendimas atrodo labai įdomus. Išmeskite daugybę žodžių apie kovas dėl aplinkos, ką mes turime? Yra nedaug variantų. Arba Baidenas užmerks akis prieš tai, kaip JAV naftos kompanijos "pumpuoja pinigus" į Rusijos naftos pramonę, taip sukeldamas griežtą politinių oponentų kritiką.

Arba Baidenas sutiks, kad Valstijos grįžtų į JCPOA (Bendrą išsamų veiksmų planą) dėl Irano branduolinės programos, taip panaikindamos visus Trampo šiai valstybei taikomus apribojimus. Tokiu atveju Iranas plačiai grįš į pasaulinę naftos rinką — pagal Irano energetikos lyderių pareiškimus jie per trumpą laiką galės eksporto apimtį pasiekti iki 2,2 milijono barelių per dieną, ypač todėl, kad Iranas neprisiima jokių įsipareigojimų OPEC+.

Tai, žinoma, leis Amerikos įmonėms, turinčioms naftos perdirbimo gamyklas, atsisakyti Rusijos naftos ir jos produktų. Tačiau dėl tokio papildomo naftos kiekio sumažės pasaulinės jos kainos, o tai bus naujas smūgis skalūnų gamybai, kuri jau yra nukritusi į JAV po visko, kas įvyko per 2020 metus. Yra ir trečias variantas — Iranas gali atnaujinti savo eksportą, tačiau tuo pačiu atsisakyti tiekti naftą į JAV ne tik dėl ideologinių priežasčių, bet ir dėl to, kad daug lengviau ir pigiau pristatyti kurą savo tradiciniams vartotojams Indijai ir Kinijai. Trumpai tariant, "geležinis vamzdis", kurį Baidenas uždraudė statyti, gali sukelti daug minčių politologų apmąstymams.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
nafta, JAV, Džo Baidenas, Rusija
Vakcina Sputnik V, archyvinė nuotrauka

Meluoja ir neraudonuoja kodėl Lietuva prieš "Sputnik V" vakciną?

(atnaujinta 16:00 2021.01.25)
Lietuva kritikuoja rusišką vakciną, bet nenori matyti "Pfizer" problemų. Atrodo labai negražiai

Tarptautinėje politikoje paprastai nėra draugų ir sentimentų — tik interesai ir bekompromisė kova, nulinės sumos žaidimas. Tačiau būna retų atvejų, kai net didžiausi priešai padeda vienas kitam (pavyzdžiui, perspėja dėl galimo teroro akto) ar susilaiko nuo kritikos, kaip gyvūnai Kiplingo "Džiunglių knygoje" sausros metu prie vandens. Tačiau net tokioje situacijoje gali atsirasti Šerchanas ir jo niekingas pakalikas — šakalas Tabakis, kuriems negalioja jokios minimalaus padorumo taisyklės. 

Prieš koronavirusą visi lygūs, jis negaili nieko: nei amerikiečių, nei vokiečių, nei rusų, nei lietuvių — nieko. Todėl galima tik džiaugtis, kad atsirado įvairios vakcinos, ir nesvarbu, kas jas sukūrė. Svarbiausia, kad žmonija gavo šansą įveikti minėtą ligą, ir reikia išnaudoti bet kokį šansą — ar tai būtų rusiškas preparatas, ar amerikietiškas, ar kiniškas. 

Kitaip tariant, ciniški politiniai žaidimai šiuo atveju yra nepriimtini, net antižmogiški. Ir jeigu privačias farmacijos kompanijas, kurios gina pirmiausiai savo produktą, dar galima kažkaip suprasti (jos visada daro verslą iš bet kokios nelaimės ir nori uždirbti kuo daugiau), atskirų valstybių — pavyzdžiui, Ukrainos — bandymai be pagrindo menkinti Rusijos vakciną savo piliečių gyvybių sąskaita yra sunkiai suprantami.

Be abejo, tai nereiškia, kad vakcinų gamintojų iš viso negalima kritikuoti. Svarbu, kad oficialios institucijos ir, jeigu reikia, žiniasklaida sąžiningai atskleistų visą tiesą — taip pat ir nemalonią — apie jas, nes nuo to priklauso žmonių sveikata. Tačiau tendencingas neobjektyvumas šiuo atveju yra smerktinas elgesys.  

Neseniai, sausio 22 dieną, valstybinė Lietuvos televizija (LRT) parodė reportažą, kuriame buvo toks komentaras: "Europos vaistų agentūra iki kitos savaitės pabaigos turėtų patvirtinti dar vieną — bendrovės "AstraZeneca" ir Oksfordo universiteto — vakciną, tačiau net nesvarsto galimybės įteisinti daug ekspertų abejonių sukėlusią Rusijos vakciną "Sputnik V". Rusija ją įregistravo dar nepradėjusi didelio masto klinikinių bandymų, tačiau Vengrijos vyriausybė perka du milijonus rusiškos vakcinos dozių". 

Po tokių žodžių net nežinai, nuo ko pradėti. Pirmiausia reikia pažymėti, kad Rusija pateikė paraišką dėl "Sputnik V" registracijos Europos Sąjungoje ir tikisi, kad ekspertizės procesas, po kurio bus priimtas galutinis sprendimas, prasidės vasario mėnesį. Tačiau Lietuvos televizija apie tai, turbūt, negirdėjo ar nenorėjo girdėti.

Antra, dėl "ekspertų abejonių" ir bandymų. Galbūt, "Sputnik V" ne pati geriausia vakcina pasaulyje, bet ką tada kalbėti apie "Pfizer" produkciją, nuo kurios, kaip viešai pranešama, miršta žmonės. Be to, neramina ne RT ar Sputnik, o "Le Monde" publikacija apie tai, kad aukščiausi Europos Komisijos vadovai spaudė Europos vaistų agentūrą kuo greičiau įregistruoti "Pfizer" ir "Moderna" vakcinas. Ir apskritai, jeigu "Sputnik V" vakcina buvo įregistruota skubotai, su kokia kita vakcina buvo atlikti visi klinikiniai bandymai, kurių reikalauja standartinė procedūra? Apie tai Lietuvos televizija savo reportaže taip pat nekalba.

Trečia, jame norima pasakyti, kad Vengrija, skirtingai nuo likusios ES, pasielgė neatsakingai, nusprendusi skiepyti savo piliečius rusiška vakcina. Taip, turbūt, yra dėl to, kad šalies specialistai "nieko nesupranta", arba dėl to, kad premjeras Viktoras Orbanas yra "kvailas diktatorius" ir/ar "Putino draugas". Tačiau kaip tada vertinti daugybės pasaulio šalių, kurios įsigijo "Sputnik V", elgesį? Jie visi kvailiai ar savo žmonių priešai? Kodėl Argentinos prezidentas pasiskiepijo šia vakcina?

Po šitos publikacijos kažkas pasakys — Rusijos propaganda vykdo informacinį karą prieš vakarietiškas vakcinas ir primeta savąją, o kartu niekina Lietuvą ir visą ES. Šiame kontekste dar kartą reikia pabrėžti — apskritai nesinori nieko kritikuoti kovos su koronavirusu kontekste, nes sunku ir valstybėms, ir vakcinų gamintojams. Neišvengiamos klaidos ir problemos, nes reikėjo veikti greitai.

Tačiau, jeigu jau lyginti, tai būtina daryti maksimaliai objektyviai. Jeigu Lietuva (kaip neadekvati Ukraina) nenori pirkti rusiškos vakcinos, galimai, vien todėl, kad tai prieštarauja Briuselio ir Vašingtono nurodymams, tegul neperka, bet bent jau nereikia jos menkinti ir daryti iš žmonių kvailius vien todėl, kad Rusijai sekasi vakcinų gamybos srityje.

Paraiška dėl "Sputnik V" pripažinimo buvo pateikta ne tik Europos vaistų agentūrai (EVA), bet ir Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO), į kurią sugrįžo JAV. Jeigu PSO ir EVA verdiktai bus teigiami, ką tuomet sakys Lietuvos valdžia (ir žiniasklaida)? Greičiausiai bus priversta pripažinti, kad rusiška vakcina yra normali (bet vis tiek nepirks iš principo). Tai gal iš karto elgtis konstruktyviau ir atsakingiau, kad po to nereikėtų raudonuoti ir teisintis prieš pasaulį ir savo žmones? Nors Lietuvos politikams, žurnalistams ir ekspertams tai jau seniai ne problema.  

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
vakcina, COVID-19, koronavirusas, Rusija, Lietuva, Sputnik V
Temos:
Vaistų ir vakcinos nuo COVID-19 sukūrimas
Dar šia tema
Ko tikėtis iš "EpiVacCorona". Viskas apie peptidinę COVID-19 vakciną
Ekspertas atskleidė "inovatyvų" "Sputnik V" skirtumą nuo kitų vakcinų
Antikūnų kiekis vyrų ir moterų kraujyje po vakcinos "Sputnik V" nesiskiria
Pakistanas pritarė Rusijos "Sputnik V" vakcinos vartojimui, praneša žiniasklaida
Rusijos URM, archyvinė nuotrauka

ES nori atsargiai naudoti sankcijas prieš Rusiją, sakoma Slovakijoje

(atnaujinta 09:36 2021.01.26)
Rusijos užsienio reikalų ministerija anksčiau patarė užsienio politikams, komentuojantiems situaciją su Navalnu, gerbti tarptautinę teisę ir spręsti savo šalių problemas

VILNIUS, sausio 26 — Sputnik. Europos Sąjunga nori atsargiai naudoti sankcijas prieš Rusiją, neketina remtis tik jomis, sakė Slovakijos užsienio reikalų ministerijos vadovas Ivanas Korčokas, pažymėdamas, kad ši tema turėtų tapti pagrindine tema ES diplomatijos vadovo Žozepo Borelio vizito į Maskvą metu.

"Mes norime atsargiai elgtis su tokiu instrumentu kaip sankcijos, norime užleisti vietą teisingam teismui (prieš tinklaraštininką Aleksejų Navalną)", — po ES užsienio reikalų ministerijų vadovų susitikimo Briuselyje sakė Slovakijos diplomatas.

Pasak Slovakijos užsienio reikalų ministro, ši tema turėtų tapti pagrindine ES diplomatijos vadovo Žozepo Borelio vizito į Maskvą vasario pradžioje metu. Jo susitikimas su Lavrovu numatytas vasario 5 dienai.

"Europos Sąjunga ketina įrodyti, kad nenori be galo pasikliauti tik sankcijų politika. Bet jei (Rusijos Federacijoje) norima visiškai pašalinti Navalną iš politinio gyvenimo, tai ES tai bus nauja situacija", — RIA Novosti cituoja Slovakijos ministrą.

Rusijos užsienio reikalų ministerija anksčiau patarė užsienio politikams, komentuojantiems situaciją su Navalnu, gerbti tarptautinę teisę ir spręsti savo šalių problemas, o pirmadienį Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pažymėjo, kad Vakarų politikų pareiškimai šia tema yra "kaip nukopijuoti". Savo ruožtu Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas pažymėjo, kad Kremlius neketina klausytis užsienio pareiškimų apie Navalną.

Navalnas buvo sulaikytas sausio 17 dieną Šeremetjevo oro uoste, jam grįžus iš Vokietijos, kur jis buvo gydomas po tariamo apnuodijimo incidento. Chimki miesto teismas sulaikė Navalną 30 dienų. Federalinės bausmių vykdymo tarnybos duomenimis, Navalnas, įtrauktas į ieškomų asmenų sąrašą, buvo areštuotas už pakartotinius bandomojo laikotarpio pažeidimus kaip nuteistasis lygtine bausme.

Tegai:
sankcijos, Aleksejus Navalnas, ES, Rusija
Dar šia tema
Diplomatinis šiurkštumas ir slapti dokumentai: apie ką Lavrovas kalbėjo su žiniasklaida
Vokietija pareiškė, kad jos pozicija dėl "Nord Stream-2" nepakeičiama