Lietuvos ir Ukrainos vėliavos

Ukrainietiška grėsmė Lietuvai mitas ar realybė?

127
(atnaujinta 14:36 2019.09.18)
Estijos vidaus reikalų ministro nuomone, šaliai reikia pagalvoti apie bevizio režimo ukrainiečiams panaikinimą, nes jie kelia jai ekonominę ir tapatybės grėsmę. Ar reikėtų susirūpinti ir Lietuvai?

Šiandien priimta manyti, kad Baltijos valstybės yra ištikimos Ukrainos sąjungininkės, jos atstovės ES ir NATO. Jose sakoma: "Ukrainiečiai mūsų broliai".

Ir štai Estijos vidaus reikalų ministras Martas Helme (tai yra, ne paprstas žmogus ir ne eilinis politikas) ėmė ir pareiškė, kad tūkstančiais į šalį atvykstantys ukrainiečiai yra Rusijos "Trojos arklys", "nes tie, kas čia atvyksta, ne tiek ukrainiečiai, kiek rusai iš Rytų Ukrainos, surusėję ukrainiečiai arba tiesiog — "homosovietikus". Kita šio didelio migracinio spaudimo iš Rytų pasekmė Estijai, anot ministro, atimtos iš vietinių gyventojų darbo vietos, dėl ko šalyje nekyla atlyginimai.

Šiame kontekste jis nusprendė išsiaiškinti, ar Estija gali vienašališkai panaikinti ES nustatytą bevizį režimą su Ukraina. Žinoma, galima teigti, kad tai neadekvačios marginaliai konservatyvios partijos (EKRE) atstovo idėjos. Tačiau pats faktas, kad apie ukrainiečius imta kalbėti kritiškai Baltijos valstybėje (ten juk galioja neoficiali taisyklė — apie Ukrainą ir JAV arba gerai, arba nieko) ir kad kalba ministras, yra sensacija.

Ar jo akcentuota problema aktuali Lietuvai? Taip, ir čia taip pat jau kalbama apie migrantų iš Ukrainos poveikį šalies darbo rinkai. Tačiau ar yra tapatybės-politinė grėsmė?

Kažkam reikia dirbti

Emigracija jau seniai tapo viena iš didžiausių Lietuvos bėdų. O dirbti šalyje juk kažkam reikia. Ir štai į ją pradėjo plūsti ukrainiečiai.

Įdomus dalykas yra tas, kad, kuomet žiūri į statistiką ar girdi apie tai, jog ukrainiečių Lietuvoje dešimtys tūkstančių, kad be jų neįsivaizduojamas vežėjų darbas ar kad daug jų dirba statybų sektoriuje, fiziškai nejauti jų buvimo kažkur šalia. Tačiau kai prie tavęs gatvėje prieina labai panašus į statybininką po darbo žmogus ir rusiškai su ukrainietišku akcentu paklausia, kur čia netoli parduotuvė, ar kai vaikų žaidimo aikštelėje girdi su tokiu pat akcentu kalbančią (prieš)mokyklinio amžiaus mergaitę ir jos tėvus, supranti — jie čia.

Iki tam tikro momento Lietuvoje buvo tik konstatuojama, kad šalyje pakankamai sparčiai auga migrantų iš Ukrainos skaičius. Tačiau šiandien, kai šalies ekonomikoje išryškėja lėtėjimo ženklai, pavyzdžiui, "Luminor" banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas pažymėjo: "Pagrindinės priežastys — augantis nedarbo lygis pakankamai netikėtai, ir taip — emigrantų srautas, kuris pristabdė augimą".

Kaip patikslino kitas žinomas Lietuvos ekonomistas Romas Lazutka: "Yra menkesnio išsilavinimo žmonės, kurių pasiūla yra pakankama, ir mažėja paklausa dėl imigracijos iš slavų šalių — Ukrainos ir Baltarusijos — ir paklausa nedidėja, o tie, kurie ieškosi darbo —negali rasti", — konstatavo ekspertas, siūlydamas kontroliuoti imigraciją, kad dėl nekvalifikuotų darbuotojų iš užsienio nebūtų užimamos lietuvių darbo vietos, nes tuomet jie emigruos.

Šita lazda turi du galus. Verslas pasakys: mums nesvarbu, kas pas mus dirba — lietuvis ar ukrainietis, mums svarbu, kad būtų tinkamas darbuotojas, o jeigu ukrainietis sutinka dirbti už mažesnį atlyginimą — dar geriau, nes didėja mūsų konkurencingumas.

Kitas lazdos galas — socialinė įtampa. Kai darbo užtenka visiems ar kai galima išvažiuoti į Europą, pusė bėdos. Bet dabar darbo jau neužtenka, o Europoje vis populiaresnės tampa tokios partijos kaip EKRE, kurios nenori "atvirų durų" politikos.

Reiškia, teks likti, o darbo nėra. Kas kaltas? Atvykėliai ir valdžia, kuri nieko nedaro, kad jų bent jau būtų mažiau. O geriau, kad jų iš viso nebūtų. Ir taip vakarykščiai broliai, Maskvos agresijos aukos ir sąjungininkai kovoje su Kremliumi nepastebimai gali tapti "choholais, kurių čia privažiavo".

Tai ne Rusija, kuri iš savų atims, kad kam nors Sirijoje ar Donbase padėtų. Tai Vakarai — čia, kai pradeda trūkti pinigų sau, draugystė greitai pasibaigia. Ir Lietuvos valdžia, norėdama likti savo vietoje, bus priversta reaguoti į visuomeninius lūkesčius ir ieškoti būdų, kaip spręsti minėtą socialinę-ekonominę/migracinę problemą, paaiškinimų, kodėl svečių iš Rytų daugiau negalima leisti į šalį be apribojimų.

Estijos VRM vadovas jau vieną tokį sugalvojo — ir vėl rusai puola. Lietuva, reikalui esant, šitą jo logiką ne tik lengvai perims, bet dar išplėtos — "gilios minties" meistrų užtenka.

"Slaptas Putino planas" ar LDK stiprybė

Turbūt, Jums bus nesunku įsivaizduoti, kad koks nors Laurynas Kasčiūnas ir Audronius Ažubalis pateiks tokią įvykių versiją: migracinė prorusiškai nusiteikusių ukrainiečių ekspansija į Baltijos valstybes ir Lenkiją yra gudrus Rusijos prezidento Vladimiro Putino planas, pagal kurį jis specialiai pradėjo karą Ukrainoje, kad po to rusifikuotų minėtas teritorijas kaip TSRS laikais.

Tačiau pažiūrėkime į situaciją rimtai. Ar ukrainiečiai iš tiesų gali etniškai pakeisti Lietuvos visuomenę taip, kad taps svarbiu ne tik ekonominiu, bet ir politiniu (rinkiminiu) faktoriumi joje?

Pirmiausiai šiame kontekste reikia atsakyti į klausimą, ar dabartinės migracinės tendencijos tęsis ir stiprės. Šiandien atsirado nedidelė viltis, kad padėtis Ukrainoje stabilizuosis, ir karas pasibaigs. Tačiau net tokiu atveju tikėtis, kad ekonominė situacija šalyje staigiai pagerės, būtų naivu. Atitinkamai, ukrainiečiai važiuos į Lietuvą ir toliau.

Antra, jie gali reikšmingai pakeisti etninę Lietuvos, kurioje dominuoja titulinė nacija, sudėtį ir tapti joje politiniu faktoriumi tik ilgalaikėje perspektyvoje — ir tai su sąlyga, kad lietuvių šalyje sparčiai mažės. Kitaip tariant, darbo migrantai iš Ukrainos — bent jau kol kas — tikrai ne katastrofa. Dar daugiau, reikia džiaugtis, kad mūsų ekonomikai padeda slavai, o ne pabėgėliai iš Artimųjų Rytų ar Afrikos. Pagaliau, vadinamieji "homosvietikus" linkę dirbti, o ne kelti revoliucijas (radikalus elementas lieka Ukrainoje, nes turi ten ką veikti).

Tačiau visiškai ignoruoti ukrainiečių imigracijos proceso, žinoma, negalima. Reikia vystyti savo ekonomiką, kas kurs darbo vietas, kurių užteks visiems, ir skatins gimstamumą, kas sustiprins lietuvių etninius pamatus. Tokiu atveju atvykėliai iš Ukrainos efektyviai integruosis į Lietuvos gyvenimą ir taps ne iššūkiu, o privalumu — kaip kitataučiai LDK laikais. Yra posakis, kad nuo meilės iki neapykantos vienas žingsnis, bet Lietuvai, kalbant apie darbo migrantus iš Ukrainos, geriau prisiminti frazę iš sovietinės komedijos "kas mums trukdo, tas mums padės" ir pagalvoti, kaip tai pasiekti, o ne imtis kažkokių ribojančių veiksmų.

Baigiant, norisi priminti, kad kaip ir Helme vidaus reikalų ministru (tik Italijoje) tapo populistu vadinamas Matteo Salvini's, kuris griežtos migracinės politikos dėka ženkliai padidino savo populiarumą ir šiandien planuoja laimėti būsimus parlamento rinkimus. Šiame kontekste vienareikšmiškai teigti, kad Estijos VRM vadovo iniciatyvą entuziastingai parems jo tėvynainiai ir kitos Baltijos valstybės, žinoma, negalima. Tačiau tam tikras antiukrainietiškas (nes masiškai atvyksta būtent jie, o ne kinai ar arabai) diskursas (kol kas pagrinde ekonominis) Baltijos valstybėse, atrodo, pradeda formuotis.

Kuo visa tai baigsis, kol kas pasakyti sunku, nes įvykių eiga priklausys nuo daugybės faktorių. Akivaizdu, kad iš besiklostančios situacijos reikia ieškoti pozityvios išeities, bet, kaip sakoma, žodis — ne žvirblis, išskrido — nesugausi...

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija

127
Tegai:
Lietuva, Ukraina
Dar šia tema
Ukrainos darbininkai Lietuvoje — broliai ar vergai?
Restorano savininkas įžeidė ukrainiečius, vartodamas Trečiojo Reicho terminus
Grėsmė Lietuvai ― nebe Rusija, o imigrantai?
Latvijos restoranų savininkas paragino įleisti į šalį ukrainiečius indų plauti
Būkit malonūs. Latvijos restoranai prašo įsileisti į šalį ukrainiečius
Amerikiečių tankai Abrams

Išvyko nežadėdami sugrįžti: Lietuvai teko atsisveikinti su JAV tankais

(atnaujinta 18:48 2020.06.01)
JAV kariuomenės mechanizuotasis batalionas palieka Lietuvą. "Abrams" tankai, kuriais taip didžiavosi Lietuva, pakraunami ant geležinkelio platformų ir siunčiami namo į Teksasą

Praėjusią savaitę Lietuvos krašto apsaugos ministerija pasipiktino suklastota netikra naujiena, jog amerikiečiai apkaltino Lietuvą netinkamu "sąjungininkų įsipareigojimų" vykdymu. O reaguodama į tokius kaltinimus Lietuvos krašto apsaugos ministerija neva ketina reikalauti JAV kariuomenės išvedimo iš respublikos teritorijos.

Žinoma, vasalas net negalėjo pakelti akių į šeimininką, o apie prieštaravimus reaguojant į jo nurodymus negali būti nė kalbos. Bet, kaip paaiškėjo, klastotė, kurią kažkas atsiuntė vienai iš svarbiausių Lietuvos žiniasklaidos redakcijų, buvo netoli tiesos. Bent jau jos autorius tikrai žinojo, kad amerikiečių kariai ketina palikti Lietuvą. O kaip tai įvyks — kita kalba.

Jie išvyko nežadėdami grįžti

O dabar pasaulio žiniasklaida oficialiai skelbia, kad JAV kariuomenės mechanizuotasis batalionas po ilgo buvimo Lietuvoje yra išsiųstas namo. Matyt, vykstant protestams didžiuosiuose Amerikos miestuose, Pentagono vadovybė ir pats prezidentas Donaldas Trampas nusprendė, kad "Abrams" tankai greičiausiai bus naudingi ne Baltijos šalims apsaugoti, bet atkurti tvarką ir demokratiją pačiose JAV. Lietuvos karinė vadovybė gali tik liūdnai konstatuoti šį faktą.

Pasak krašto apsaugos ministro Raimundo Karoblio, amerikiečiai turėjo savo kovinio rengimo programas, kurias jie čia įgyvendino. Be to, jis pripažino, kad tai yra atgrasymo priemonė ir mums reikia Amerikos kariuomenės būrio.

"Tačiau pagrindinės atgrasymo priemonės yra pažangūs NATO batalionai", — interviu "EuroNews" sakė Karoblis.

Ar amerikiečių tankai grįš į Lietuvos žemę? Klausimas vis dar atviras

"Tai buvo nuostabu. Girdėjau tik teigiamų atsiliepimų apie kariuomenės patirtį, apie puikius įvertinimus, kuriuos gavo JAV kariškiai, ir apie pagalbą — buvo nuostabu", — diplomatiškai kalbėjo JAV ambasadorius Lietuvoje, kraunant "Abrams" ant geležinkelio platformų. 

JAV diplomatinės atstovybės Lietuvoje vadovas pasidžiaugė, kad dėl koronaviruso pandemijos JAV kariškiai papildomus porą mėnesių galėjo treniruotis Lietuvos pratybų aikštelėse.

Nuo 2017 metų iš valstybės biudžeto buvo skiriamos didžiulės sumos NATO pratybų serijai organizuoti ir prižiūrėti. Lietuvos valdžia daro viską, kad įrodytų savo lojalumą NATO, ir neabejotinai paklūsta aukščiausiajai Šiaurės Atlanto aljanso vadovybei. Net kenkdama savo piliečių gyvenimo kokybei, visų lygių valstybės vadovybė pareiškia, kad ji ir toliau vykdys pagrindinį NATO finansinį kriterijų — skirti gynybai bent du procentus BVP. Ir tai dėl koronaviruso pandemijos įvykusio staigaus ekonomikos nuosmukio fone.

Akivaizdu, kad Lietuvos kariuomenė, net ir sudėjusi titaniškas pastangas, vargu ar sugebės susidoroti su "agresore iš Rytų" be NATO ir ES pagalbos.

Raimundo Karoblio teigimu, net "Rail Baltica" geležinkelis, kurį jie planuoja nutiesti iš Europos į Baltijos šalis, pirmiausia turėtų būti skirtas greitam karinės technikos gabenimui, o tik po to gyventojų poreikiams tenkinti.

"Lietuvos kariuomenė, Krašto apsaugos ministerija esame pateikę Europos Komisijai projektus, kurie turi būti prioritetiniai <...> Turi atitikti ir "Rail Baltica" projektas, taip pat keliai, tiltai ir panašūs dalykai", — žurnalistams penktadienį sakė ministras.

Kas tai, jei ne Lietuvos valstybės militarizavimas ir pasirengimas atiduoti savo teritoriją užsienio kariniam kontingentui? Bet Lietuvos Konstitucijoje juodu ant balto parašyta, kad dislokuoti užsienio karines bazes yra draudžiama respublikoje: "Masinio naikinimo ginklai ir užsienio valstybių karinės bazės negali būti Lietuvos Respublikos teritorijoje" (137 straipsnis, 13 skyrius).

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Karinės pajėgos užsienyje: JAV ir RF
© Sputnik /
Karinės pajėgos užsienyje: JAV ir RF
Tegai:
Lietuva, JAV, Abrams
Dar šia tema
Nausėda pažadėjo, kad gynybos išlaidų nesumažins net koronavirusas
Ekspertas: Baltijos šalys praras JAV ir NATO pinigus, jei sumažins išlaidas gynybai
Neramumai Mineapolyje

"Greičiausiai tai rusai": nulaužtas absoliutus JAV ginklas

(atnaujinta 16:47 2020.06.01)
CNN teigimu, "gana tikėtinas" Rusijos agentų dalyvavimas visoje Amerikoje vykstančiuose pogromuose  

Dieną anksčiau, kai tas pats televizijos kanalas išleido istoriją, kurioje vienas iš ekspertų pareiškė, kad "Rusijos agentai" dalyvavo riaušėse, Donaldas Trampas asmeniškai iš jo pasijuokė savo "Twitter" paskyroje.

Primename, kad Amerikos prezidento santykiai su vienu įtakingiausių Amerikos televizijos kanalų yra šiek tiek prastesni nei tarp Irano ir Izraelio, nors iki šiol jie vis dar buvo šiek tiek geresni nei tarp "baltųjų" ir "raudonųjų" pilietinio karo Rusijoje metu.

Dar 2016 metais CNN darė viską, kad Trampas netaptų prezidentu, o vėliau vis kaišiojo jam pagalius į ratus. Savo ruožtu Trampas CNN įvardija tik kaip "netikrų naujienų platintoją" ir atvirai jo nekenčia, džiaugdamasis kanalo reitingų kritimu.

Todėl, beje, Amerikos prezidentą ypač nudžiugino žinia, kad pogromo dalyviai Atlantoje atsitiktinai užpuolė CNN būstinę, sudaužė langus ir sugadino, ką galėjo. Trampas pabrėžė, kad nutiko likimo ironija: protestuotojai nusiaubė tą patį kanalą, kuris palaikė ir pagrindė jų veiksmus.

O dabar linksmoji dalis. Faktas yra tas, kad šiuo metu CNN švenčia gimtadienį, jubiliejų, jam sukaks keturiasdešimt metų.

Tai, koks buvo šis kanalas iš pradžių ir koks jis yra dabar, aiškiai parodo Amerikos lyderystės pasaulyje istoriją apskritai.

Prieš keturiasdešimt metų jaunas ir arogantiškas žiniasklaidos magnatas Tedas Terneris įkūrė pirmąjį visą parą veikiantį tinklą, teikiantį nuolatines naujienas kabeliu tiesiai abonentams. Tai buvo proveržis ir revoliucija informaciniame versle. Tai buvo, jei jums patinka, pirmas žybsnis to interneto, su kuriuo šiandien mes gyvename.

Tuomet, 1980 metais, šis lūžis buvo pastebėtas, tačiau jie tam neskyrė didelės reikšmės vien todėl, kad Vakarų ir ypač Amerikos, revoliucijos mokslo ir verslo, politikos ir socialinių technologijų srityse tada skubėjo, šokdamos viena per kitą. Terneris skelbia naujienas ištisą parą, kitais metais NASA išleidžia daugkartinio naudojimo pilotuojamą erdvėlaivį aštuoniems įgulos nariams (taip, tai buvo prieš 39 metus, todėl mes primename, kad šiandienos aimanos "o, Dieve, pagaliau įvyko kosmoso revoliucija" yra įprasta savireklamos isterija), tada IBM pradeda pardavinėti pirmąjį serijinį asmeninį namų kompiuterį, o kitas žingsnis yra mobilusis telefonas, o jį jau vejasi dar niekam nežinomas ateities karalius — internetas.

Pati Amerika tada buvo besąlygiška XX amžiaus dvasios išraiškos lyderė. Ji buvo jauna, bet jau suaugusi (vidutinis amerikiečio amžius 1980 metais buvo 30 metų), ji buvo sklidina ne tik atvykusių, bet ir savų genijų, turinčių klasikinį išsilavinimą, liberalių (to laikmečio prasme), technokratiškų ir tuo pačiu giliai tikinčių, išradingų ir veržlių.

CNN tapo galingu šios grobuoniškos Amerikos įtakos realybei įrankiu — ir ji parodė savo galią visapusiškai augdama vienuoliktaisiais savo gyvavimo metais, kai visa planeta neatsitraukdama žiūrėjo laidą "Karas įlankoje". Mūsų nuostabos kupinoms akims parodytas supermodernus amerikiečių lėktuvas sutriuškino vieną galingiausių Eurazijos armijų kaip popierinę figūrą. Spektaklis, kurį tada išvydo pasaulis, įžiebė visos žemiečių kartos širdyse įsitikinimą, kad JAV yra nenugalima ir nesustabdoma jėga, padariusi tam tikrą kokybinį atsiskyrimą nuo likusios žmonijos. Tai, kad likęs pasaulis dabar amžinai pasmerktas tiesiog sekti paskui JAV, paklusti JAV ir tikėtis jų užuojautos. 

Kai paskui Irako karinę galybę iš planetos žemėlapio dingo Tarybų Sąjunga, o likę jos fragmentai vienaip ar kitaip prisiekė ištikimybę JAV, tam tikra prasme tai buvo laiminga Amerikos XX amžiaus pabaiga. Vienam neginčijamų šios pergalės herojų Tedui Terneriui belieka tik vesti ne žemesnio lygio nei Jane Fonda Holivudo žvaigždę ir pasitikti su ja gyvenimo saulėlydį. Ką ir padarė Terneris.

Bet juokingiausia tai, kad realybėje nebūna jokių "laimingų pabaigų". Realybėje nebūna baigiamųjų titrų, visos pergalės ir triumfas yra laikini, po jų visada prasideda naujas skyrius.

Su Amerika, kuri užkariavo pasaulį XX amžiuje, galbūt nutiko "laimingos pabaigos sindromas". Tai yra, ji tikrai patikėjo, kad žmonijos istorijoje jau skaitomi titrai, ir nesitikėjo tęsinio.

Patvirtinantis faktas: iškart po TSRS žlugimo Amerikos valstybinės organizacijos smarkiai sumažino "Rusijos specialistų" rengimą: kam mums reikia specialistų, kurių niekada neprireiks?

Tačiau pati amerikiečių diplomatija, pasak veteranų, taip pat pateko į kažkokią keistą pergalės viršūnę: vietoj kompromiso ieškotojų ir manipuliacijų meistrų JAV diplomatinės mokyklos  pradėjo leisti "gerai apmokamus kurjerius, išvežiojančius nediskutuotinus pavedimus" ir manančius, kad jei kas nors nepasiduoda Amerikos spaudimui, tai tiesiog reikia dar labiau padidinti tą spaudimą.

Šio sindromo auka taip pat tapo amerikiečių "nuotolinio valdymo pultas nuo realybės", kurio detalės buvo ir CNN, ir Holivudas ir "spalvotosios technologijos", bei — jau naujame amžiuje — "Facebook" ir "Twitter". Po kelioms šalims įvykdytų mirties bausmių dėl sąmoningai melagingų kaltinimų ir daugybės sėkmingų "twitter revoliucijų" su atitinkama žiniasklaida persidengimo Amerikos "realybės kontrolės centruose" regis, daugelis pagaliau įsitikino: nėra jokios kitos realybės, išskyrus tą, kurią specialiai apmokyti žmonės masiškai įšvirkščia į auditorijos smegenis. Užvestas variklis su gera kamera ir "Facebook" palaikymu, su Amerikos ambasada už nugaros ir amerikiečių bombonešių sparnais — naujas absoliutus superginklas.

Tačiau realybė įrodė, kad ji vis dar egzistuoja, ir kad ir koks didelis spaudimas jai būtų daromas, ji ras būdą atkeršyti.

"CNN pasaulyje" apokalipsė, vaizdžiai tariant, įvyko dar 2016 metais, kai, nepaisant visiško dominavimo Amerikos žiniasklaidoje (santykinai nuo 15 % iki 85 % Klinton naudai), Trampas laimėjo rinkimus.

Tam, ką JAV įprasta vadinti "gilumine valstybe", buvo daugiau nei nepageidaujamo kandidato pergalė. Tai buvo smūgis idėjiniams "Happy End'o epochos" pagrindams, kontroliuojamos realybės idėjai, CNN ir "The New York Times" sąjungos nenugalimumo dogmoms.

Beje, galbūt būtent todėl, kad "giluminė valstybė" iš principo negalėjo atsisakyti tikėjimo visišku tikrovės valdymu per nuotolinio valdymo pultą, ji pasinaudojo mistinės korupcijos versija, kurią rusai nukreipė į Amerikos tikrovę. Tai buvo rusai, kurie "nulaužė Amerikos nuotolinio valdymo pultą" — ir mes pralošėme.

Taip susiklostė aplinkybės, kad būtent CNN tapo pagrindiniu šios magiškos versijos propagandistu.

Ir jis aktyviai dalyvavo dar neseniai šaltuoju pilietiniu karu JAV vadintame kare, o dabar net neaišku, ar jį galima vadinti šaltuoju.

Beje. Dabar, kai trisdešimt didžiųjų Amerikos miestų yra kupini pogromo dūmų, o pirmojo privataus (nors ir vyriausybės įsakymu ir oficialiais pinigais pastatyto) kosminio laivo šaukiniai didvyriškai pasklido po planetą, galime pamėginti įsivaizduoti, kaip "žiniasklaidos" skleidžiamos ir realios tikrovės santykis pasaulinio hegemono teritorijoje vystysis toliau.

Yra versija, kad kažkas panašaus tęsis. Esmė ta, kad nėra tikros "pasaulio pabaigos", kaip ir tikros laimingos pabaigos. Apokalipsė nebūtinai yra mirtina. Galbūt tai tik pasaulio politinio ir ekonominio, greičiausiai ir valdžios lyderio praradimas.

Tai tik nelaimingų šalies dalių panardinimas į savotišką "trečiąjį pasaulį" (40 milijonų bedarbių blaškosi po JAV ir tai, jų teigimu, nėra riba) — su visomis socialinėmis pasekmėmis. Tai visuomenės atskirtis ir šalies susiskaldymas į skurdžias post-apokaliptines teritorijas ir turtingas izoliuotas salas, iš kurių, galbūt, bus paleista dar daugiau dizainerių raketų. Kai kur ištisi miestai pereis prie sojos troškinio, o kai kur filmuos svaiginančius serialus su didžiuliais biudžetais.

Tiesiog Amerika nebus ta, kuri kadaise paleido "Space Shuttle" ir kurią iki šiol prisimena CNN įkūrėjas 81 metų Terneris.

Tačiau ne faktas, kad prisimena: prieš porą metų jis prisipažino, kad kenčia nuo demencijos.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
CNN, Amerika, Rusija
Dar šia tema
Miestas ugnyje: nufilmuotas JAV policijos nuovados padegimas
Holivudo kunigaikštis. Kaip avantiūristas iš Vilniaus sukūrė verslą JAV
Trampas paskelbė apie "didžiausio ginklo" JAV atsiradimą
JAV užfiksuota dešimtys smurto ir grasinimų žurnalistams atvejų
Protestai Vašingtone

Rusijoje žodžius apie šalies poveikį JAV protestams pavadino melu

(atnaujinta 16:43 2020.06.01)
Buvusi JAV prezidento patarėja nacionalinio saugumo klausimais Susan Rice anksčiau teigė, kad Rusija gali būti susijusi su smurto bei protestų akcijomis JAV, tačiau ji nepateikė jokių įrodymų ar konkrečių faktų

VILNIUS, birželio 1 — Sputnik. Kaltinimai Rusijai dėl protestų organizavimo JAV gali būti kdar vienos antirusiškos kampanijos, kaip visada, pagrįstos klastotėmis, dalis, sakė Rusijos Federacijos tarybos tarptautinio komiteto vadovas Konstantinas Kosačevas.

Buvusi JAV prezidento patarėja nacionalinio saugumo klausimais Susan Rice anksčiau teigė, kad Rusija gali būti susijusi su smurto bei protestų akcijomis JAV. Tačiau ji nepateikė jokių įrodymų ar konkrečių faktų.

"Tai įvyko. Amerikiečių netikrų naujienų aparatas barškėdamas ir stenėdamas įsiūbavo tą patį seniai numatytą veiksmas", — "Facebook" rašė Kosačevas.

"Ir tai būtų labai juokinga. Bet bus labai liūdna, nes tai gali būti pirmoji kregždė, paskui kurią atskris varnų pulkai", — sakė politikas ir pabrėžė, kad "blogas kvapas sklinda ne iš Rusijos".

Pasak parlamentaro, norėtųsi tikėti, kad oficialiame Vašingtone "po to viso siaubo, kuris vyksta Amerikos miestuose, užteks nuoširdžių užuojautos žodžių visiems, kas nukentėjo, ir tiems, kurie dar nukentės, ir elementaraus savisaugos instinkto, kuris neleis kelti politinių žaidimų nacionalinės tragedijos metu".

Kosacčevas taip pat pažymėjo, kad Rice pareiškimas yra "tiesioginis įžeidimas — ne tiek Rusijai, kurios tiesiog negali būti šioje situacijoje, bet savo žmonių ir JAV piliečio George'o Floydo atminimo".

Po Afrikos kilmės amerikiečio George'o Floydo mirties policijos rankose kilo riaušės Mineapolyje ir keliuose kituose miestuose. Internete pasirodė vaizdo įrašai, kuriuose matyti, kad policija uždėjo Floydui antrankius, pargriovė užgriuvo jį trise, vienas iš jų keliu jam užspaudė kaklą. Floydas vaizdo įraše kelis kartus sako, kad negali kvėpuoti, vėliau nurimsta. Jis mirė intensyvios terapijos skyriuje. Prasidėjus riaušėms, keturi policininkai buvo atleisti, o vienas iš jų buvo apkaltintas aplaidumu.

Tegai:
protestai, Rusija, JAV
Dar šia tema
Miestas ugnyje: nufilmuotas JAV policijos nuovados padegimas
"Lemtinga klaida": Zacharova atsakė į kaltinimus Rusijai dėl neramumų JAV
"Greičiausiai tai rusai": nulaužtas absoliutus JAV ginklas