Nacionalistų mitingas Vilniuje

Ko nori Vilniuje mitinguojantys nacionalistai?

83
(atnaujinta 12:54 2019.09.19)
Jau kurį laiką Vilniuje mitinguoja nacionalistai. Tai už Noreiką-Vėtrą, tai už Vyčio paminklą Lukiškių aikštėje. Akcijos, nors nedidelės — bet pastovios. O susirenkanti publika — dažniausiai ta pati

Kadangi jaučiasi tam tikras suaktyvėjimas, vertėtų paklausti — kas gi šie veikėjai ir ko jie siekia? 

Vienos vieningos partijos ar apskritai organizacijos pas juos nėra. Šiuo požiūriu besireiškiantis judėjimas — gan margas. Bet tarp jų esama esminių bendrų vardiklių, kurie, atsispindėdami jų retorikoje ir išduoda pagrindinius nacionalistų tikslus.

"Istorijos politika"

Pavyzdžiui, kone kiekvienas jų mitingas pirmiausiai akcentuoja ne kokias nors socialines problemas, bet būtent tai, kas vadinama "istorijos politika". Tiek Noreikos, tiek Vyčio paminklo, tiek, tarkime — Kazio Škirpos bei kitais atvejais. Pagrindinis prioritetas — palaikyti bei įtvirtinti savaip idealizuotą nacionalistinį Lietuvos ir lietuvių tautos istorijos aiškinimą, kuriame neva grynos tautos ir jos herojų kelią vis pastoja "pikti" išorės priešai, žodžiu — "blogiukai": žydai, rusai, komunistai ir t. t.

Naujoji Noreikos lenta Vilniuje
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Tai nėra kažkas naujo. Panaši nuostata pas mus ir taip galioja valstybiniu lygiu. Pasakojimas apie neva laisvą ir klestėjusią, didesnių vidinių problemų neturėjusią, bet štai pikto ruso, komunisto, žodžiu — "sovietinio okupanto" parklupdytą (ir lig šiol "kažkaip" neatsigaunančią...) Lietuvą pas mus diegiamas jau nuo mokyklos suolo. Nacionalistai tiesiog nori tokį modelį įtvirtinti ir, galime sakyti — sugriežtinti, kad atitinkamai būtų apdorojama masinė visuomenės sąmonė.

Praktinį tokios programos įgyvendinimą šiandien matome Lenkijoje, kur jau eilę metų šeimininkauja dešinioji Teisės ir teisingumo partija, vadovaujama Jaroslavo Kačinskio. Kad ir keista, ten visuomenėje skleidžiamos rusofobinės, antitarybinės ir apskritai lenkiško šovinizmo nuotaikos nėra kažkoks savaiminis reiškinys, bet, priešingai — turi labai aiškią geopolitinę potekstę. Būtent — tandemą su Jungtinių Valstijų interesais regione.

Nacionalistai — JAV geopolitinio žaidimo dalis

Nenuostabu, kad dalis už minėtųjų mitingų stovinčių lietuvių nacionalistų tiek atvirai žavisi šių dienų Lenkija, tiek gauna iš jos pinigus. O būtent — po "Krikščioniškos kultūros instituto" vardu dešimtis tūkstančių eurų (pavyzdžiui, 2017 metais — daugiau nei 36 tūkst.!) iš Lenkijoje veikiančio "Petro Skargos vardo fondo" gaunanti Vytauto Radžvilo nacionalistų grupė, dabar jau atvirai prabilusi apie naujos partijos kūrimą.

Dėsninga, kad jie, kaip dabartiniai Lenkijos valdantieji — labai aršiai pasisako prieš Rusiją, kartu pabrėždami savo lojalumą NATO. O kartu tai šiek tiek paradoksalu — nes Lenkijos nacionalistai kartais net neslepia savo troškimų Vilniaus krašto atžvilgiu. Tiesa, kol gyvuoja ES — jų įgyvendinimas sunkiai įsivaizduojamas. Bet pakitus aplinkybėms, tai nebūtų neįmanoma.

Iš tiesų dalis JAV valdančiųjų sluoksnių savo geopolitinėje konfrontacijoje prieš Rusiją yra suinteresuota tiek Baltijos ir Juodąją jūras jungiančio "antirusiško koridoriaus" (kurio neabejotina lyderė yra ir bus Lenkija) egzistavimu, tiek ES silpnėjimu. Būtent čia tokiems dešiniesiems nacionalistams, kaip mūsiškiai — tenka potencialiai nemenkas vaidmuo.

Pavyzdžiui, ES kracho atveju Lenkija, kaip ekonominė ir politinė regiono lyderė — neabejotinai būtų toliau remiama Jungtinių Valstijų. O tai, savo ruožtu, įgalintų ją įgyvendinti eilę senų teritorinių ambicijų, nes vargu, ar dėdei Semui itin rūpėtų Lietuvos likimas... Tuo atveju, galbūt, apie nepriklausomą Lietuvą rėkiantys mūsų nacionalistai-katalikai taptų lietuviškų Lenkijos vasalų valdytojais?

Klausimas, aišku — teorinis, nes tokios situacijos dabar nėra. Ir kol kas ji nenusimato. Bet susiklosčius reikiamoms aplinkybėms, dalis Lietuvos nacionalistų turėtų, taip sakant, visus duomenis tokiai rolei atlikti. Kas, be abejo — šiek tiek paradoksalu, turint omeny jų kalbas apie tariamą Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Tik bėda, kad abstrakčios nepriklausomybės, kaip ir laisvės — niekada nebuvo, nėra ir nebus.

O link ko veda šios tiesos nesupratimas, parodė Ukrainos atvejis, kai 2013-2014 metais neramumų įkarštyje siautėję vietos nacionalistai galvojo nuversią susikompromitavusį prezidentą Viktorą Janukovičių ir vietoje jo patys ateisią į valdžią kurti "stiprios", "ukrainietiškos" Ukrainos. Tuo tarpu praktika parodė, kad Rusijai palankius (arba bent neutralius) oligarchus pakeitė provokarietiški — o pati liaudis tik dar labiau nuskurdo.

Ko jie nori?

Šiaip ar taip, savo tikslus jie įsivaizduoja kitaip. Ar tautininkai, ar Arvydas Juozaitis, ar Radžvilas ir Ko — visas šis spektras laiko save kovotojais už tariamo tautinio grynumo principu paremtą Lietuvos valstybę. O kelią link šio tikslo, kad ir ne visur sutardami — jie mato gan panašų.

Konkrečiai — imant valdžią per rinkimus ir pradedant nuo minėtosios "istorijos politikos" dar griežtesnio įtvirtinimo įstatymais. Koja kojon eitų dar didesnės išlaidos kariniams reikalams gintis nuo neva "puolančio" ruso. O be to, žinoma — ir vis intensyvesnis psichologinis visuomenės rengimas. Tiek galimam karui, kuris reikštų tikrų tikriausią krašto pražūtį, tiek susidorojimui (ar "minkštam", ar "kietam"...) su vidaus priešais, t. y. opozicija.

Tuo būdu būtų formuojama kad ir ne fašistinė, bet laipsniška lenkiama link fašizmo valstybė ir visuomenė. Panašiai kaip dabar Lenkijoje. Tik kiek tame būtų nepriklausomybės — didelis klaustukas. Nes, kaip minėta aukščiau, lemiamas veiksnys čia — ne nacionalistinės vietinių iliuzijos, bet Jungtinių Valstijų geopolitiniai žaidimai. Todėl, net be pačios nacionalistų ideologijos — vien to pakanka, kad į jų projektą būtų žiūrima gan kritiškai.

Rusofobijos liga

Pavyzdžiui, kitas Lietuvoje į taip vadinamą tautinę poziciją pretenduojantis Rolandas Paulauskas, priešingai mūsų minimiems — rusofobija "neserga". O todėl pasisako už labiau balansuotą užsienio politiką. Už taiką ir neutralitetą. Bet nors iš esmės būdamas nacionalistu — iš bendrojo "plano" jis iškrenta kaip "prorusiškas". Žodžiu — "vatnikas". Kaip nekeista, jo idėjos lieka paraštėje. Lygiai taip pat, kaip visų kitų, metančių esminį iššūkį dabarties Lietuvos geopolitinei orientacijai.

Nors dabar, kol dar gyvuoja NATO su stipria JAV kariuomene, aklai proamerikietiškos (ir atitinkamai rusofobinės) pozicijos laikytis atrodo bepigu — ilgainiui kils vis daugiau klausimų.

Tiksliau — kils vis daugiau problemų. Lietuvos istorijoje netrūksta pavyzdžių, kaip būtent lietuvių nacionalistai išdavė realų šalies nacionalinį interesą. Tuo tarpu jį apginti padėjo būtent adekvatus santykis su didžiąja kaimyne Rytuose.

Kaip bus ateity — aišku, tiksliai žinoti negalime. Bet mūsiškių nacionalistų deklaruojamų siekių įgyvendinimas, bent su tokia, kaip jų, laikysena — abejotinas. "Geriausiu" atveju čia gali būti kažkas iš tos "operos", kur, kaip moko liaudies išmintis — gerais norais kelias į pragarą grįstas... Norai, geri jie ar blogi — bet ten nuvesti gali.

Tik ar pačiai lietuvių tautai šito reikia?..

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija

83
Tegai:
rusofobija, nacionalistai, Lietuva
Dar šia tema
Lietuva, Lenkija ir ES — šiandien ir rytoj
Kodėl rusofobai nusitaikė į Sputnik
Noreikos-Vėtros atminimo lenta: dėl ko nesutaria valdantysis elitas?
Sunkusis ekranoplanas А-050 Čaika-2, archyvinė nuotrauka

"Kaspijos monstro" atgimimas: būti ar nebūti

(atnaujinta 17:59 2020.08.06)
Artimiausiu metu į Rusijos karinį jūrų laivyną grįš sunkieji koviniai ekranoplanai — naujausioje versijoje su sparnuotosiomis raketomis

Jie gali veikti šalia gimtųjų krantų ir atokiausiuose planetos regionuose, esant bet kokioms klimato sąlygoms, be bazinės infrastruktūros.

Vienintelis pasaulyje rusiškas raketinis ekranoplanas "Lun" liepos 31 dieną buvo nutemptas jūra nuo Kaspijsko iki Derbento, kur jis taps centriniu "Patriot" parko eksponatu.

Po ilgų bandymų pastatytas prieš 34 metus Žemutiniame Naugarde ekranoplanas "Lun" 1991 metais buvo perduotas Kaspijos flotilės bandomajai operacijai. Ir liko vienintelis iš aštuonių projekto 903 suplanuotų prietaisų serijos. Tačiau ekranoplanai neliko užmarštyje.

Dėl didelio greičio (500 km / h) ir mažo skrydžio aukščio (7–10 metrų), raketas nešiojantys ekranoplanai nepastebimi radarų pajėgia įveikti tūkstančius kilometrų virš jūros ir lygumose, iš netikėtų krypčių priartėti prie priešo karinių jūrų pajėgų bazių ar lėktuvnešių grupių ir smūgiuoti raketos paleidimo atstumu.

Naujieji ekranoplanai išplės karinių jūrų pajėgų kovos galimybes. Anksčiau Rusijos karinio jūrų laivyno laivų statybos skyriaus vadovas, 1-osios pakopos kapitonas Vladimiras Triapichnikovas teigė, kad "ekranoplanų kūrimas" bus įtrauktas į laivų statybos programą iki 2050 metų.

Rusijos Federacijos gynybos ministerija sudarė taktinę ir techninę užduotį sukurti naują ekranoplaną, vyksta eksperimentiniai projektavimo darbai. Pirminiais duomenimis, naujasis ekranoplanas startuos 2022 metais.
Žiniasklaida aktyviai diskutuoja apie "Kaspijos monstro" atgimimą (nes aparatas Vakaruose taip buvo vadinamas dėl milžiniško dydžio ir fantastiškos išvaizdos). Neliko nuošalėje nei Amerikos "National Interest", nei kinų leidinys "Sohu". 

Mokslo, technologinė ir gamybinė bazė yra — Rusija, kurdama daugiafunkcinius ekranoplanus žymiai lenkia Vakarų šalis. Taigi, "Lun" gerai skraidė ir vykdė raketų paleidimus prieš 29 metus, o "Boeing Pelican" — krovininis ekranoplanas, kurio projektinė talpa buvo 1200 tonų (skyrius buvo apskaičiuotas 17 "Abrams" tankų) — nebuvo pastatytas net kaip prototipas.

Kokios yra Rusijos karinio jūrų laivyno kovinių ekranoplanų atgimimo perspektyvos šiandien?

Taikymo ypatumai

Daugiafunkciniai ekranoplanai (Vakaruose jie vadinami WIG — "Wing-In-Ground effect") artimiausiu metu gali tapti pagrindu kurti ir naudoti naujausias didelio tikslumo sparnuotąsias ir viršgarsines raketas, smogiamuosius dronus, elektromagnetines patrankas, sunkiąsias torpedas.

Kaip greitojo reagavimo pajėgos, smogiamieji ekranoplanai galėtų veiksmingai patruliuoti Rusijos Arktyje.
Desantinėje (krovininėje) modifikacijoje, šie įtaisai leis greitai perkelti karius su standartine ginkluote ir šarvuočiais dideliu atstumu. Naujieji ekranoplanai praktiškai nematomi priešų radarams, efektyvumu ir keliamąja galia pranoksta lėktuvus ir sraigtasparnius.

Jie leidžia "nukreipti jėgą" dideliu atstumu nuo konflikto zonos ("Čaika-2" — iki 5000 km) ir visose srityse tobulina Rusijos pajėgas.

Anot "National Interest", naujasis ekranoplanas A-050 "Čaika-2" yra "Kaspijos monstro" reinkarnacija ir yra kuriamas (Žemutinio Naugardo centriniame projektavimo biure, pavadintame Aleksejevo vardu) keleiviams (iki 100 žmonių) ir kroviniams gabenti pakrančių zonose, įskaitant Arktį. Statoma visa eilė "sparnuotų laivų" su įvairia talpa (specializacija), ir pakils į dangų ne vėliau kaip 2022 metais.

Anksčiau Kinija inicijavo derybas dėl kelių ekranoplanų "Čaika" pirkimo Liaudies išsivadavimo armijai. Tai netiesiogiai rodo aukštą transporto priemonės pasirengimą ir efektyvumą, o tai gali būti didelis netikėtumas potencialiam priešui.

Kaip aviacijos rūšis be aerodromų, ekranoplanai yra naudingi ir civiliniame gyvenime. Pavyzdžiui, Rusijos NPO "Ekolen" kuria civilį "Kaspijos monstro" analogą — antžeminę-oro amfibiją, galinčią skraidyti lėktuvo greičiu ir kurios daug didesnė krovinių talpa — iki 750 tonų — skirta eksploatuoti jūrose ir upėde, tundroje ir dykumoje. Pakilimui ir tūpimui ekranoplanui reikalingas tik pakankamas vandens plotas arba lygus žemės plotas.

Nepakartojamas pasirodymas

Ekranoplanas naudoja efektą, kuris atsiranda skrendant labai mažame aukštyje, kai įeinantis oro srautas sukuria tankią "oro pagalvę" po sparnu. Pakilęs virš jūros (ledo lauko, snieguotos lygumos ar pietų stepių), prietaisas įgyja stabilumą ir "sklando" iki 500 km / h greičiu, esant minimalioms kuro sąnaudoms ir esant dideliam naudingam kroviniui: "Čaika-2" — iki 10 tonų.

Aleksejevo vardo projektavimo biuras Žemutiniame Naugarde taip pat dirba kuriant sunkiąją ekranoplano A-080 "Chaika-3" versiją, kurios kilimo svoris yra 100 tonų. Perspektyvus aparatas bus aprūpintas šiuolaikine Rusijos avionika ir navigacijos bei akrobatinio skraidymo kompleksu. Jis galės savarankiškai vykti į neapšviestą pakrantę su penkių laipsnių nuolydžiu, bazuotis ant vandens ir aerodromuose.

Net senas geras "Lun" yra technologiškai įspūdingas, kuris 450 km / h greičiu galėtų įveikti daugiau nei 2000 km, aukštyje nuo trijų iki 500 metrų, ir būdamas tokio dydžio kuro sunaudoja penkis kartus mažiau nei transporto lėktuvas.

Pagarbą kelia vien jo išvaizda. Korpuso priekyje, ant pilono, yra 8 traukos varikliai  (Il-86 turbinos pagrindu), kurių purkštukai yra išdėstyti kampu į vandenį,kad sustiprėtų žemės efektas (įpurškiamas srautas atsispindi sparnuose, esančiuose šiek tiek už nugaros). Ant ekranoplano korpuso yra trys poros priešlėktuvinių raketų ZM-80 "Moskit", kurių nuotolis iki 250 km, ir orientacinis radaras. Ilgis yra beveik 74 metrai, o trapecijos formos sparnai, kurių plotis yra 44 metrai, o plotas — 550 kvadratinių metrų, vainikuoja erdvėlaivio išvaizdą, o maksimali kilimo masė yra 380 tonų.

Kalbant apie kovinę misiją, trijų viršgarsinių raketų "Moskit" būtų pakakę lėktuvnešiui sunaikinti. Ekranoplanai buvo sukurti TSRS kariniam jūrų laivynui kaip priemonė sunaikinti priešo laivus. Pirmasis "Lun" skrydis įvyko 1985 metais. Didelis greitis ir ilgaamžiškumas, kartu su aukštais naudingumo rodikiais ir galimybe judėti per sausumą ir ledą (taip pat skristi dideliame aukštyje) nuo pat pradžių suteikė neįtikėtinų galimybių.

Ekranoplanai "Lun" ir  "Orlionok" gerai pritaikyti raketoms ir desantininkams pristatyti. Desantinis "Orlionok" buvo mažesnis, jis buvo skirtas greitam kariuomenės ir įrangos (iki 150 desantininkų ar dviejų pėstininkų kovos mašinų) gabenimui. Žlugus TSRS, visos serijos prietaisų statyba buvo sustabdyta (iki to laiko antrasis 903 projekto "Lun" buvo paruoštas 95 proc.), o kovinis "lėktuvnešių žudikas" buvo juokais paliktas Kaspijske.

Tai neturėtų pasikartoti, nes Vakarų "partneriai" vis tiek to neįvertins. Šiandien kokybiškai naujame technologiniame lygyje įmanoma ir būtina pagerinti ekranoplanų kovines savybes — ir sustiprinti taiką Rusijos ir jos sąjungininkų naudai.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
ekranoplanas, Kaspijos jūra, Rusijos karinis jūrų laivynas, Rusija
Minskas, archyvinė nuotrauka

Grasina botagu ir vilioja meduoliu: Lietuva pabudo prieš rinkimus Baltarusijoje

(atnaujinta 13:43 2020.08.06)
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius Baltarusijos valdžiai, kuriai vadovauja prezidentas Aleksandras Lukašenka, dar kartą griežtai nurodė, kad smurtas prieš opoziciją yra nepriimtinas

Artėjančius Baltarusijos Respublikos prezidento rinkimus atidžiai stebi kaimynai lietuviai. Labiau, nei tiesiog atidžiai. Ir jie dalina gerus patarimus, kaip geriausia sodinti ir apvagoti bulves. Taigi pagrindinis Lietuvos užsienio politikos patarėjas Linas Linkevičius pasakinėja savo kaimynui apie jo selekcininių eksperimentų neleistinumą.

"Esame labai susirūpinę galimu valdžios smurto ir perteklinės jėgos panaudojimu opozicijos atžvilgiu rinkimų laikotarpiu ir ypač po rinkimų", — pranešime žiniasklaidai teigė Linas Linkevičius.

Matyt, Linas Linkevičius jau aiškiai žino, kas bus po rinkimų. Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovas telefonu paprašė savo kolegos — Baltarusijos URM vadovo Vladimiro Makėjaus, su kuriuo neseniai užmezgė šiltus, beveik draugiškus santykius, perduoti jo susirūpinimą "į patį viršų". 2020 metų pradžioje Linkevičius net lankėsi pas Makėjų Minske. Už tai vos nebuvo ketvirčiuotas politinių oponentų — Lietuvos konservatorių. Žinotų jie, konservatoriai, kad tuometinis Lietuvos užsienio reikalų ministro vizitas Baltarusijoje yra Baltarusijos kelio į ES pradžia pagal "Ukrainos scenarijų".

Taip sakant, išėjimas į maratono lenktynių, kurios prasidės sekmadienį, rugpjūčio 9 dieną, startą.

Telefoniniame pokalbyje su Makėjumi, matyt, linkėdamas sėkmės Baltarusijos žmonėms, Linkevičius patikino, kad Baltarusijos nepriklausomybė ir klestėjimas yra labai svarbūs Lietuvai.

"Padėsime ją (nepriklausomybę — Sputnik) išsaugoti tiek tarptautiniu lygiu, tiek ir dvišaliais santykiais", — sakė Linkevičius.

O jei netikite, atsiminkite, kaip visais lygmenimis Lietuva kovojo už Ukrainos nepriklausomybę. Ji padėjo ir padeda iki šiol naudingais patarimais, kaip tapti tikra europietiška valstybe.

Simboliška, kad Ukraina savo kelią į civilizuotą Europos visuomenę pradėjo būtent po Rytų partnerystės viršūnių susitikimo, vykusio 2013 metų spalio mėnesį Vilniuje, Lietuvai pirmininkaujant ES. O Lietuvos diplomatai, pasak Davido Žvanijos, buvusio Aukščiausiosios Rados deputato ir artimo Petro Porošenkos draugo, tada aktyviai padėjo Euromaidanui ne tik pinigais, bet ir ginklais.

Beje, Lietuva buvo pirmoji iš pasaulio valstybių, atvirai siuntusi "mirtinus ginklus" Donbasui sutramdyti. O 2013-ųjų Lietuvos Seimo pirmininkė, Darbo partijos atstovė Loreta Graužinienė iš tribūnos Kijevo Nepriklausomybės aikštėje garsiau nei visi pasaulio politikai šaukė: "Šlovė Ukrainai! Didvyriams šlovė!".

Taigi, mieli draugai, nesijaudinkite. Mes ir jums padėsime, kiek galėsime. Nebijokite ir laikykitės, nesvarbu, kokius Baltarusijos Respublikos prezidento rinkimų rezultatus paskelbs Baltarusijos Respublikos Centrinės rinkimų komisijos vadovė Lidija Jermošina. Svarbiausia, kad pirmosiomis dienomis po rugpjūčio 9 dienos visos demonstracijos būtų taikios ir padorios.

Svarbiausia — nepamirškite atsidėkoti lietuviams po "Belmaidano" pergalės. Jiems nereikia daug. Uždarykite ir užpilkite betonu Astravo AE reaktorius amžiams.

"Taip pat labai neigiamai vertiname artimiausiu metu planuojamą Astravo elektrinės paleidimą. Mūsų informacija verčia daryti išvadas, kad paleidimas yra skubinamas, neatsižvelgiant į saugumo reikalavimus", – pabrėžė ministras Linkevičius.

O mes, lietuviai, ir jums, baltarusiams, per naujus elektros tinklus iš Lenkijos ir Vidurio Europos tieksime elektrą, išgrynintą ir išvalytą nuo Rusijos įtakos. Jei ką, tieksime ir naftą, ir suskystintas gamtines dujas iš JAV. Kokiomis kainomis? Na, kažkaip atsiskaitysime. Kaimynai visada susitaria geruoju, kai brėžia sieną tarp bulvių lysvių.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
rinkimai, Baltarusija, Lietuva
Dar šia tema
Atidarytas Lavoriškių pasienio kontrolės punktas su Baltarusija
Nuo trečiadienio atnaujinami skrydžiai į Baltarusiją
Baltarusijos Energetikos ministerija pranešė, kada prasidės fizinis BelAE paleidimas
Liūtai, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: rugpjūčio 8-osios šventės

(atnaujinta 17:49 2020.08.07)
Prieš dešimt metų šią dieną Lietuvoje praūžęs škvalas pasiglemžė 4 žmonių gyvybes, tačiau romantikai rugpjūčio 15-ąją gali švęsti Tarptautinę orgazmo dieną

Rugpjūčio 8 yra 220-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 221-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 145 dienos.

Tarptautinė orgazmo diena

Tarptautinė orgazmo diena kasmet rugpjūčio 8 dieną švenčiama nuo 1998 metų Šventės šūkis — Vientisas pasaulio orgazmas. Tai energijos, ekstazės, malonumo diena. Šventę raginama švęsti visame pasaulyje — nuo Aliaskos iki Zimbabvės (nuo šalčiausios vietos iki karščiausios ir nuo A iki Z). Kaip švęsti? Vienam ar dviese, ar grupėmis, kaip tik patinka.

Šventės iniciatorius biseksualas Aleksas Hirka teigia, kad šią dieną verta dovanoti seksualias dovanas, kaip dovanos dovanojamos per Kalėdas; vaidinti įvairius vaidmenis, persirengiant kaip per Helovyną; prisiekti meilę kaip per Valentino dieną.

Terminas "orgazmas" (aukščiausias lytinio pasitenkinimo laipsnis) kilo iš graikiško žodžio "orgao" — degti aistra. Orgija kažkada buvo vadinamos romėnų ir graikų apeigos, skirtos dievams, dažniausiai vyno ir pramogų dievui Bakchui arba Dionisui garbinti. Tų puotų metu buvo mėgaujamasi visais malonumais, nieko nesivaržoma, todėl galiausiai žodis "orgija" pradėtas vartoti ištvirkavimo prasme.

Mokslininkai teigia, kad žmonės ir delfinai — vieninteliai, kurie mylisi dėl malonumo. Nepaisant to ilgiausiai trunka kiaulės orgazmas — net 30 min. Liūtai poruojasi iki 50 kartų per dieną. Jokio malonumo sueities metu nejaučia katės patelė, išgyvena vien skausmą.

Ši diena Lietuvos istorijoje

1864 metais Vilniaus generalgubernatoriaus įsaku panaikinti Bernardinų ir Pranciškonų vienuolynai.

1992 metais Lietuvos krepšininkai Barselonos olimpinėse žaidynėse iškovojo bronzos medalius.

2010 metais Lietuvoje praūžęs škvalas pasiglemžė 4 žmonių gyvybes, pridarė didžiulių nuostolių šalies ūkiui. Ypač nukentėjo Alytaus ir Varėnos rajonai bei Kauno miestas.

Ši diena pasaulio istorijoje

1786 metais pirmą kartą įveiktas aukščiausias Europos kalnas Monblanas — į jį įkopė Mišelis Gabrielis Pakardas (Michel-Gabriel Paccard), lydimas tarno Žako Balmato (Jacques Balmat).

1937 metais gimė JAV kino ir teatro aktorius Dastinas Hofmanas (Dustin Hoffman). Už vaidmenis juostose "Kramer prieš Kramerį" bei "Lietaus žmogus" jis apdovanotas JAV kino meno akademijos "Oskarais".

1963 metais Didžiojoje Britanijoje įvyko vadinamasis "Didysis traukinio apiplėšimas" — nusikaltėlių grupė sustabdė iš Glazgo į Londoną vykusį pašto traukinį ir pagrobė 2,6 mln. svarų.

2000 metais 13 žmonių žuvo ir daugiau kaip 90 buvo sužeisti per bombos sprogimą vienoje iš Maskvos požeminių perėjų.

Savo vardadienius šiandien švenčia Daina, Dainė, Dainius, Dainys, Dainora, Elidas, Elidijus, Tulgirdas.

Tegai:
Lietuva, šventės, šventė