Nauja atminimo lenta Noreikai

Signalas JAV: Lietuvai laikas baigti garbinti nacių kolaborantus

160
(atnaujinta 17:26 2019.09.19)
JAV Valstybės departamento atstovė pareiškė, kad nacių kolaborantų garbinimas kenkia Lietuvos tarptautinei reputacijai. Ar Vilnius išgirs šį signalą ir supras savo istorinę klaidą?

Ar galėjo Jonas Noreika pagalvoti, kad po mirties bus vienų šlovinamas, o kitų kritikuojamas ir net daužomas plaktuku; kad po daugybės metų sukels skandalą, kurį komentuos aukščiausi Lietuvos vadovai ir net JAV Valstybės departamento pareigūnė. Greičiausiai, negalėjo, bet Lietuva turėjo suprasti, kad anksčiau ar vėliau ji susidurs su problemomis dėl savo abejotinos istorinės-tapatybinės politikos, kurios centre yra "su sovietine okupacija kovoję partizanai".

Kai tarp draugų vienybės nėra

Situacija nusirito iki to, kad šalies premjeras priverstas komentuoti tyrimą dėl svastikos, atsiradusios prie Lietuvos žydų bendruomenės pastato. Kaip pažymėjo Saulius Skvernelis, valstybė netoleruos nesantaikos kurstytojų, nes jai visada buvo ir išliks svarbi tautinė ir religinė tolerancija. Žodžiai, be abejo, teisingi, bet po Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus sprendimo nukabinti Noreikos atminimo lentą tos tolerancijos Lietuvos visuomenėje sumažėjo.

Iš pradžių šalies žydų bendruomenė, kuri pastaruoju atveju aktyviai siekė istorinio teisingumo, dėl grasinimų uždarė Vilniaus sinagogą ir savo būstinę. Vėliau viskas, regis, aprimo, bet pilietinės iniciatyvos rėmuose Noreikos atminimo lenta sugrįžo į savo vietą, o žydai kaip nacizmo laikais vėl išvydo svastiką. Tuo tarpu naujasis Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, komentuodamas Šimašiaus veiksmus, pasakė: "Sprendimas neišmintingas, sukiršinęs visuomenę".

Šiame kontekste pažymėtini du momentai. Pirma, Lietuvos vadovas iš esmės stojo Noreikos šalininkų pusėn, dėl ko Šimašius net pareiškė: "Dabar man yra neramu dėl Prezidentūros, kaip institucijos, orumo". Akivaizdu, kad šalyje nėra vieningo požiūrio į jautrius istorijos klausimus. Kita vertus, Vilniaus meras turėjo suvokti, kad savo veiksmais sukiršins visuomenę, ir — kaip standartinis nemalonumų vengiantis politikas — nuo jų susilaikyti. Tačiau jis nesusilaikė, nors tikrai nepasižymi moraliniu principingumu. Kodėl?

Vilniaus meras naują lentą Noreikai pavadino "gėdos paminklu" >>

Žydai pradeda ir laimi?

Akivaizdu, kad vadinamųjų "partizanų" istorijoje yra nemažai "juodųjų puslapių", susijusių su didvyriams nederama veikla prieš taikius Lietuvos gyventojus. Nacionalinio pasididžiavimo mito kūrėjai šiuos puslapius, savaime suprantama, ignoruoja, ir jeigu kalba eitų tik apie lietuvius, šis triukas, greičiausiai, pavyktų. Tačiau problema ta, kad nuo "herojų" rankų nukentėjo ir žydai, kurie tokių dalykų nepamiršta ir neatleidžia.

Žinoma, negalima to teigti vienareikšmiškai, bet susidaro įspūdis, kad jie sugebėjo kažkuo prispausti Šimašių, kad jis nukabintų Noreikos lentą. Tas faktas, kad šiandien Lietuvos elgesį sukritikavo JAV pareigūnė, tai tik patvirtina.

Ar jūs galite patikėti tuo, kad ji neturi ką veikti ir tik domisi, kas ten vyksta kažkokioje Lietuvoje. Visi žino, kad Amerikoje stiprūs žydų, kurie visada padeda vieni kitiems ir veikia kaip globalus kolektyvinis junginys, lobistai. Kitaip tariant, akivaizdu, kad kažkas priėjo prie minėtos pareigūnės, užsiimančios Holokausto klausimais, ir paprašė pamokyti Lietuvą gerų manierų.

Ir, matyt, neatsitiktinai šalies užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, komentuodamas pilietinių aktyvistų, kurie vėl pakabino Noreikos lentą, veiksmus, perspėjo: "Šis veiksmas vėl pritrauks dėmesį, deja, ne iš gerosios pusės parodys Lietuvą. Tikrai pakenks Lietuvos įvaizdžiui, vienareikšmiškai bus pasmerktas visų žydų organizacijų ir Izraelio, neabejoju, kad labai neigiamai bus įvertintas ir Jungtinių Valstijų".

Taip ir atsitiko. Ir tai rimta. Vienas dalykas, kai nacių pagalbininkais ir banditais "miško brolius" vadina Rusija (galima pasiteisinti, kad tai Maskvos propaganda, siekianti sumenkinti Lietuvos didvyrius), ir visai kitas, kai tą patį teigia Lietuvos idealo — Amerikos — pareigūnė.

Lietuvos žydų bendruomenė griežtai sureagavo į naują lentą Noreikai >>

Reikia alternatyvos

Žinoma, galima bandyti ignoruoti nemalonų istorijos pamokos iš Amerikos pusės momentą, bet aklumas problemos neišspręs. Lietuvos žydų aktyvumas apnuogino tai, kas anksčiau ar vėliau turėjo išryškėti — padariusi herojais tuos, kurių reputacija daugeliu atvejų nėra nepriekaištinga, Lietuva žengė į "minų lauką", kuriame jos reputacija "sprogo" jau keletą kartų, nes tiesiog neįmanoma padaryti saldainio iš tam netinkančios medžiagos.

Kita vertus, pasistengus šlovingoje Lietuvos istorijoje galima rasti nemažai alternatyvų efektyviai tapatybinei kūrybai — LDK kunigaikščiai (straipsnio autoriaus nuomone, geriausias variantas), sukilimų prieš Carinę Rusiją organizatoriai, 1918 metų Nepriklausomybės akto signatarai ir taip toliau. Dar daugiau, jeigu jau labai norisi, kad atitinkamoje istorijoje figūruotų "kovos su Rytų agresoriumi ir okupantu" elementas, visur tai galima rasti.

Svarbiausia, minėtuose atvejuose nėra tiek dviprasmiškumų ir neigiamų atspalvių, kiek mite apie "miško šviesos karius". Kodėl naujos tautos kūrimui buvo pasirinktas būtent pastarasis siužetas, neaišku (gal dėl to, kad paprastas, o su gilesne istorija reikėtų padirbėti, labai tinka šios dienos antirusiškų aktualijų kontekste, ir buvo galvojama, kad problemų nebus).

Apskritai galima teigti, kad nesutarimai visuomenėje dėl Noreikos lentos ir svastika prie žydų bendruomenės pastato — tik "ligos" pasekmės. Kovoti reikia ne su jomis, o su "ligos" priežastimi, lėtai, bet užtikrintai pereinant prie kito istorinio diskurso kaip nacionalinės tapatybės formavimo ir sustiprinimo pagrindo. Prie ko veda klaidingų didvyrių pasirinkimas, akivaizdžiai rodo karti Ukrainos patirtis.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija

160
Tegai:
kolaborantai, JAV, bilietai, Lietuva, Jonas Noreika
Dar šia tema
Vilniaus centre vėl pakabinta lenta Noreikai. Straipsnių bus?
Naujoji Noreikos lenta — kas ir kodėl ją pakabino?
Prie Lietuvos žydų bendruomenės pastato Vilniuje atsirado svastika
Žydų bendruomenė baiminasi dėl vaikų po svastikos atsiradimo Vilniuje
Policija pradėjo tyrimą dėl svastikos šalia žydų bendruomenės pastato
Nacių bendrininkų šlovinimas kenkia Lietuvos reputacijai, teigė JAV diplomatė
Tankai T-80 BVM ir T-14 Armata Pergalės parado metu, archyvinė nuotrauka

"Armata" ruošiasi eksportui: kas pirmasis gaus naujausią Rusijos tanką T-14

(atnaujinta 18:13 2020.07.14)
Rusija ir toliau išstumia konkurentus tarptautinėje ginklų rinkoje ir pristato modelį, neturintį analogų pasaulyje — trečiosios kartos "Armata T-14". Tai rodo sėkmingą Rusijos gynybos pramonės plėtrą ir kovinės mašinos technologinį pranašumą

Rusijos federalinės karinio-techninio bendradarbiavimo tarnybos direktorius Dmitrijus Šugajevas liepos 6 dieną pareiškė, kad Maskva ketina eksportuoti naujausius "Armata T-14" tankus. Rusija parduoda išskirtinai patikimus ir efektyvius ginklų modelius, kurie bus paklausūs ir pakeis konkuruojančius gaminius.

Intriga ta, kad tai yra vienintelis trečiosios pokario kartos tankas pasaulyje. Net Rusijos gynybos ministerijai iki šiol pavyko sudaryti sutartis su 132 unikalių šarvuočių (T-14 tankų ir sunkiųjų pėstininkų kovos mašinų T-15 ant "Armata" platformos) vienetais. Pristatymų laukiama iki 2021 metų pabaigos. Pardavimai užsienyje prasidės gavus Rusijos Federacijos gynybos ministerijos įsakymą ir patvirtinus mašinos eksporto pobūdį (ekspertai sprendžia, ką galima siųsti į užsienį, o kokius elementus naudos tik Rusijos kariuomenė).

Aukštųjų technologijų tankas nėra pigus — iki 7 milijonų dolerių už vienetą, o Egiptas, Indija, Kinija jau parodė susidomėjimą "Armata" (buvo gautos preliminarios paraiškos). Beje, gerai žinomi užsienio tankai — amerikiečių "Abrams", Prancūzijos "Leclerc", Vokietijos "Leopard", Izraelio "Merkava" — kainuoja nuo 6 iki 12 milijonų dolerių.

Tikėtini klientai

Anksčiau Egiptas nusprendė įsigyti 400–500 naujų rusiškų T-90MS tankų ir tikėtina, kad ateityje užsisakys T-14. Indija planuoja įsigyti iki 1770 modernių tankų, svarsto ir galimybę pirkti "Armata", preliminariai įvertinta sutarties suma — 442 milijardai rublių. Kinija tikrai neliks nuošalyje.

Naujausio Rusijos tanko eksporto į artimiausius užsienius apimtys dar nenustatytos. Žinoma, T-14 padės sustiprinti NVS šalių gynybinius pajėgumus. Anksčiau jie aktyviai pirko rusų pagamintus šarvuočius iš Armėnijos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Kazachstano ir Uzbekistano.

Rusija taikiai užkariavo maždaug trečdalį pasaulinės ginklų rinkos. Šiandien į "Rosoboronexport" portfelį įtraukta užsakymų už 55 milijardus dolerių (antra vieta pasaulyje po Jungtinių Valstijų). Apie 15 % Rusijos ginklų eksporto tenka sausumos technikai. Rusijos Federacijai pavyko tapti naujų tankų rinkos lydere. Neatsitiktinai T-90 tankas Vakaruose buvo vadinamas "mirtinu Rusijos gynybos eksporto smūgiu". Ateinančiais metais "Uralvagonzavod" klientams išsiųs apie 2500 T-90MS tankų. Naujausias T-14 žada būti vertas pergalių eksporto perėmėjas.

Technologinė kompetencija

T-14 yra skirtas kovoms tiesioginio kontakto su priešu metu, paremti motorizuotų šautuvų vienetų pažangą, įtvirtinimų naikinimą, priešo pajėgas, esančias apkasuose ir atvirose vietose. Tankas "Armata" buvo išbandytas kovinėmis sąlygomis Sirijos Arabų Respublikos teritorijoje, o liepos pradžioje jis buvo sėkmingai išbandytas nepilotuojamu režimu.

Unikali kovinė mašina turi negyvenamą bokštą, šarvuotą kapsulę įgulai, 125 mm pabūklą (pranašesnį už NATO 120 mm pabūklus), modulinę konstrukciją ir atvirą skaitmeninę architektūrą — robotizacijos pagrindą. Ateitis priklauso nepilotuojamiems tankams su elektromagnetiniais pabūklais, kurie sėkmingai kuriami Rusijoje.

T-14 pabūklų operatorius ir tanko vadas valdo ginklus per skaitmenines sąsajas (tripleksai liko praeityje). Tanko ugnies galia yra padidinto galingumo 2A82-1M 125 mm lygiavamzdis pabūklas.

Į T-14 tanko gynybos sistemą įeina aktyviosios gynybos sistema "Afganit", automatinė užsklandos nuo šaudmenų nustatymo sistema su bet kuriomis kreipiamosiomis sistemomis (iš visų kampų, įskaitant viršutinį pusrutulį), taip pat dinaminės gynybos kompleksas "Malachit" (kovoja su kaupiamosios ir kinetinės amunicijos skilimo efektu). Paskutinė riba — kombinuotas, daugiasluoksnis šarvas su racionaliais pakreipimo kampais.

"Armata" yra pirmasis visiškai naujo dizaino pasaulyje tankas ir jis pirmasis aprūpintas "slaptomis technologijomis", skirtomis sumažinti matomumą visame elektromagnetiniame spektre. Mašinoje yra integruota informacijos valdymo sistema, kurią galima derinti su kitomis valdymo sistemomis. Tai yra, kiekviena T-14 įgula mūšio lauke veikia ne savarankiškai, o bendroje taktinių ryšių valdymo sistemoje. Be to, sunkiosios "Armata" kategorijos vienoje vikšrinėje bazėje buvo sukurta technologiškai "susijusi" pėstininkų kovos mašina T-15 ir šarvuota remonto ir gelbėjimo transporto priemonė T-16.

Tanko, struktūriškai panašaus į T-14, idėja pirmaujančių šalių ekspertai puikavosi du dešimtmečius. Žingsnių į priekį yra, bet tik Rusija gali pristatyti paruoštą serijinį produktą. Tuo tarpu JAV kuria tik vikšrinę platformą "Future Ground Combat System", o ratinė šarvuotoji kovinė mašina "Striker" ("MobileGunSystem") su negyvenamu bokšteliu nėra tankas.

Pasaulyje nėra tiesioginių "Armata" konkurentų ar analogų. Praėjusiais metais T-14 buvo pripažintas geriausiu iš 12 išsivysčiusių šalių kovinių transporto priemonių. Rusija vienintelė sukėlė šios technologijos revoliuciją (neperdedant) tankų gamyboje ir pagrįstai tikisi gauti didelius ekonominius ir karinius-politinius dividendus.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tankas T-14 „Armata“
© Sputnik /
Tankas T-14 „Armata“
Tegai:
Rusija, T-14 "Armata"
Dar šia tema
JAV tanko "Abrams" įgula įvertino rusišką "Armata"
"Die Welt" pripažino "Armatos" pranašumą prieš vokiečių "Leopard-2"
Kokiu tikslu Sirijoje išbandomas Rusijos tankas "Armata"
Победивший на выборах президент Польши Анджей Дуда

Naujas Lenkijos padalijimas. Šį kartą Rusija jame nedalyvauja

(atnaujinta 15:34 2020.07.14)
Tai buvo ilgiausi, nenuspėjamiausi, keisčiausi, nešvariausi rinkimai. Ir atrodo, kad jie dar nesibaigė.

Kalba eina apie ilgai kenčiančius Lenkijos prezidento rinkimus, kurie turėjo būti surengti dar gegužę. Priminsime, kad jei jie būtų surengti per įstatymų nustatytą terminą, dabartinis prezidentas Andžejus Duda būtų turėjęs visas galimybes laimėti pirmajame ture, nes, remiantis daugybe apklausų, jo reitingas tada viršijo 60 procentų. Štai kodėl liberali opozicija, kurią aktyviai remia Vakarų politikai ir žiniasklaida, padarė viską, kas įmanoma, kad pandemijos pretekstu būtų nutrauktas balsavimas. Ir jiems pavyko.

Rinkimų atidėjimas vasaros viduriui iš tikrųjų tapo savotišku "trečiuoju turu" (jei pateiksime analogiją su 2004 metų Ukrainos "oranžine revoliucija"), nenumatytu šalies Konstitucijoje. Kai kurių savo šalininkų akivaizdoje Duda išseko, parodė silpnybę, todėl jo reitingas po gegužės mėnesio balsavimo atšaukimo iš pradžių nukrito beveik perpus. Opozicija pasinaudojo momentu ir iš rinkimų atsiėmė atvirai pražūtingą statytinę, kurią bandė priešpriešinti Dudai pavasarį, — buvusią Seimo pirmininkę Malgožatą Kidavą-Blonską.

Remiantis pirmojo turo rezultatais, atrodė, kad Duda užsitikrina gana patogų 13 % atotrūkį, tačiau iki balsavimo dienos apklausos parodė, kad oponentai žengia koja kojon, su beveik vienodais rodikliais. Tiesą sakant, būtent taip ir baigėsi rinkimai. Iškart po apygardų uždarymo buvo paskelbti pirminių apklausų rezultatai: dabartinis prezidentas laimi tik su 0,8 % persvara. Galutinis rezultatas buvo šiek tiek didesnis Dudos naudai: 51,2 %, tuo tarpu Tšakovskis gavo 48,8 %.

Ko gero, Lenkijos vienybei toks rezultatas yra pats rizikingiausias. Labai emocingos kampanijos metu abi stovyklos viena kitai išsakė daug įžeidimų, įtarimų ir kaltinimų. Esant tokiam minimaliam dabartinio prezidento atotrūkiui nuo konkurento, labai lengva suabejoti jo pergalės teisėtumu, atsižvelgiant į nešvarius metodus, kurie buvo naudojami kampanijos metu. Tiesą sakant, Tšaskovskio šalininkai iškart pradėjo tai daryti.

Lenkijos visuomenė yra susiskaldžiusi geografiškai: septynios rytų vaivadijos balsavo už dabartinį prezidentą, devynios vakarų balsavo už jo konkurentą. Vyksta aštri kartų stratifikacija. Taigi, už Dudą savo balsus atidavė 62 % vyresnių nei 60 metų rinkėjų, o už Tšaskovskį — 64 % jaunų žmonių iki 29 metų. Dabartinį valstybės vadovą palaikė didžioji dauguma patriarchalinio Lenkijos kaimo, jo oponentą — dideli miestai, žvelgiantys į Vakarų Europą.

Jei anksčiau Lenkijos elitas susivienydavo bent jau aplink išgalvotą "Rusijos grėsmės" idėją, dabar šios temos lyg ir nebuvo. Ne, žinoma, be jos neapsieita. Ir šia prasme neįvyko jokių esminių pokyčių: ir Duda, ir Tšaskovskis nesiskiria vienas nuo kito, kai aptaria užsienio politikos darbotvarkę, išreikšdami antirusiškas, proamerikietiškas ir pro-NATO idėjas.

Įdomus momentas: pagrindinė "pop" tema, kad ir kaip paradoksalu gali atrodyti tiems, kurie laikė Lenkiją katalikiška tradicijas palaikančia valstybe, buvo LGBT bendruomenės ir tos pačios lyties asmenų santuokų aptarimas. Artėjant rinkimams Duda suintensyvino savo antigėjišką retoriką ir netgi prisikalbėjo, kad "LGBT ideologija yra labiau griaunanti nei komunizmas", o tai Vakaruose sukėlė nepaprastai piktą reakciją.

Reikėtų pažymėti, kad į kampaniją ne kartą įsikišdavo Europos struktūros, kurios, sustiprėjus konservatyviai Dudos retorikai, padidino savo pareiškimų, aiškiai palankių prezidento oponentui, aštrumą. Pavyzdžiui, valdančiosios partijos kontroliuojamų regionų valdžios institucijoms bandžius pasiskelbti "nuo LGBT laisvomis" zonomis, Europos Komisija akimirksniu smogė į silpnąją lenkų vietą: pagrasino, kad už tai atims iš vietos valdžios institucijų finansavimą. Taigi, jei kas nors bus apkaltintas kišimusi į Lenkijos rinkimus, tai šį kartą vargu, kad Rusija.

Tiesą sakant, antrojo turo išvakarėse Vokietija už tai jau gavo pylos. Lenkijos užsienio reikalų ministerija iškvietė Vokietijos įgaliotinį po "Die Welt" straipsnio, kuriame atvirai raginta balsuoti už Tšaskovskį. Žibalo į ugnį pripylė ir lenkų bulvarinis leidinys "Fakt", kuris apkaltino Dudą dangstant pedofilą. Duda iškart atkreipė dėmesį į vokiečių laikraščio savininkus ir apkaltino Vokietiją norint išrinkti Lenkijos prezidentą.

Dudos komanda, kurią iš visų pusių apsupo Briuselis ir liberali Europos žiniasklaida, galiausiai ėmėsi kurso, kuris XXI amžiui atrodė visiškai laukinis. Nuspręsta sulošti antisemitizmo korta. Tai buvo padaryta valstybinio Lenkijos televizijos kanalo TVP, kuris iš esmės buvo prezidento žiniasklaidos būstinė (97 % naujienų apie Dudą buvo teigiamos, trys procentai — neutralių istorijų, o 87 % pranešimų apie Tšaskovskį buvo neigiami, 13 % — neutralūs), rankomis.

Šis kanalas pastatė Tšaskovskį į keblią padėtį klausimu, ar jis ketina mokėti žydams kompensaciją už Holokaustą Lenkijoje. Tada jis reguliariai skleidė tezę, kad opozicijos kandidato atsisakymas diskutuoti šiuo klausimu yra jo sąmokslo su kažkokiomis "žydų organizacijomis" užkulisiuose, kartais tiesiogiai nurodant Džordžą Sorošą, apraiška. Šis žingsnis taip sukrėtė Vakarų ir Izraelio žiniasklaidą, kad, matyt, Varšuvai teks dar ilgai aiškintis dėl tokių originalių šiuolaikinei Europos valstybei rinkimų technologijų.

Apskritai Briuselio ir Dudos tarpusavio pretenzijų kampanija šioje įnirtingoje kovoje sukaupė labai daug. Sudėtingi pastarųjų metų santykiai tikrai nepagerės po tokio audringo apsikeitimo nuomonėmis. Taigi, pagrindinis tokių nešvarių rinkimų-2020 rezultatas buvo politinio susiskaldymo Lenkijoje paaštrėjimas ir ryškus jos santykių su sąjungininkais Europoje pablogėjimas.

Varšuva turėtų užfiksuoti, kad Rusija su tuo neturėjo nieko bendro.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Andrzejus Duda, rinkimai, Lenkija
Dar šia tema
Paaiškėjo paskutinės sociologinės apklausos prieš Lenkijos vadovo rinkimus rezultatai
Lietuvos lenkai balsų dauguma palaikė Dudos varžovą
Ekspertas pakomentavo JAV ir Lenkijos santykių ateitį
Rankos, archyvinė nuotrauka

Lietuvoje miršta vienas keturių vyresnių nei 75 metų amžiaus užsikrėtusių koronavirusu

(atnaujinta 22:50 2020.07.14)
Naujausiais duomenimis, respublikoje iš viso patvirtinti 1875 koronavirusinės infekcijos atvejai, mirė beveik 80 žmonių

VILNIUS, liepos 15 — Sputnik. Lietuvoje daugiausia koronaviruso atvejų 100 tūkstančių gyventojų yra vyresnių nei 85 metų amžiaus grupėje. Tai teigiama Aurelijaus Verygos Facebook pateiktoje informacijoje apie epidemiologinę situaciją Lietuvoje dėl koronaviruso (COVID-19) infekcijos.

85+ grupėje sergamumo rodiklis yra 116,55 proc. 100 tūkst. žmonių. Šio amžiaus pacientų mirštamumas 100 tūkst. gyventojų yra 30,53. Pažymėta, kad 77,38 proc. šios amžiaus grupės pacientų, sergančių koronavirusu, buvo paguldyti į ligoninę.

Antroje vietoje pagal sergamumą buvo pacientai nuo 50 iki 54 metų (97,94 iš 100 tūkst. žmonių). Taip pat didelis sergamumas buvo užregistruotas tarp 45–49 metų amžiaus pacientų (96,90 100 tūkst. žmonių) ir 55–59 metų pacientų (92,86 100 tūkst. žmonių).

Dažniausiai Lietuvoje hospitalizuojami 75–79 metų (77,05 proc.), 80–84 metų (76,81 proc.), 70–74 metų (74,65 proc.) ir 65–69 metų (53,40 proc.) pacientai.

Be to, anot pranešimo, respublikoje mirė kas ketvirtas 75–79, 80–84 ir 85 metų amžiaus grupių pacientas.

Antradienio ryto duomenimis, bendras COVID-19 atvejų skaičius Lietuvoje siekia 1875. Iš jų 1571 pasveiko, 79 pacientai mirė. Dabar šalyje yra paskelbta ekstremalioji padėtis.

Anksčiau sveikatos apsaugos ministras sakė, kad antroji koronaviruso banga respublikoje gali prasidėti rugpjūtį. Anot jo, sveikatos apsaugos sistema jau pradėjo ruoštis antrajam protrūkiui, tačiau kol kas padėtis stabili.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje nustatyta daugiau kaip 12,7 milijono infekcijos atvejų, daugiau nei 566 tūkstančiai žmonių mirė.

Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
© Sputnik /
Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
Tegai:
koronavirusas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Keturiose Lietuvos savivaldybėse fiksuojamas itin didelis sergamumas COVID-19
ULAC vadovas papasakojo apie besimptomę COVID-19 formą ir medikų užsikrėtimo riziką
Rusija papasakojo, kada gali prasidėti vakcinos nuo COVID-19 gamyba
Iš Lietuvos į JAV išsiųsta kovai su COVID-19 skirtų apsaugos priemonių siunta