Рабочие-строители, архивное фото

Kaip dirba Lietuva: vietinių ir migrantų darbo "kančios"

56
(atnaujinta 12:47 2019.09.25)
Nuo ko priklauso darbuotojo apsauga darbovietėje: nuo darbdavio ar nuo paties žmogaus? Lietuvos darbo apsaugos standartai kartais yra tokie, kad net į neblaivų darbuotoją jau nebekreipiama dėmesio

Prieš kurį laiką pasirodė žinia apie darbo metu atliekų rinkimo įmonėje "Virginijus ir Ko" žuvusius darbininkus. Nors apie tai, kaip vyrus mirtinai prispaudė presas, daugiau detalių neviešinama, pats atvejis provokuoja mintis apie darbo sąlygas Lietuvoje.

Pradėkime nuo skaičių. Dar 2015 metais pagal mirčių skaičių darbo metu Lietuva kone pirmavo visoje ES (Lietuvos vidurkis — 3,84 atvejai iš 100 tūkst.; ES vidurkis — 1,83), atsilikdama tiktai nuo vargingu gyvenimu garsėjančios Rumunijos (5,56 atvejai iš 100 tūkst.). Konkrečiai tai reiškė 44-ias mirčių atvejus darbo metu per vienerių metų laikotarpį.

Tokie duomenys, geri ar blogi, bet kėlė gėdą lietuviams likusios, ypač Vakarų Europos akivaizdoje. Todėl netrukta prabilti apie būtinumą situaciją gerinti. Ir, kiek tai liečia būtent mirties atvejus — panašu, kad reikalai iš tiesų kažkiek pagerėjo.

Tai irgi byloja skaičiai. Antai praėjusiais 2018-aisiais metais darbo metu žuvo 36 darbininkai. Nors vaizdas, lyginant su ES, tikrai ne geriausias — matyti, kad pažangos čia esama. Bet visgi būtų klaidinga manyti, kad situacija iš esmės pagerėjo, kalbant apie darbo sąlygas mūsų krašte apskritai. Anaiptol — daugybė šių laikų lietuviškos darbo kultūros piktžaizdžių iki šiol bado akis.

Kaip dirba ir gyvena atvykėliai

Ypač ryškiai tai matyti statybose. Ten tiek anksčiau, tiek dabar daugiausia nelaimių ir nutinka. Be to, per paskutinius keletą metų palyginus neblogai (nors ir "vokeliuose"...) apmokamų Lietuvos statybininkų gretas papildžius pigios ukrainietiškos darbo jėgos rezervams. Apie jį jau esame kalbėję kituose straipsniuose. Todėl čia apsiribosime tik einamosios temos požiūriu aktualiausiais faktais.

O jie yra tokie, kad tipiškas darbininkas iš Ukrainos, kad ir dirbdamas ne mažesniu krūviu už vietinius, įprastai gauna iki maždaug 50% pastarųjų darbo užmokesčio. Dar daugiau. Šie žmonės įprastai apgyvendinami itin ankštomis, jei ne stačiai antisanitarinėmis sąlygomis. Apie kažkokius realius darbo saugos reikalavimus čia nebūna nei kalbos. Šalmų jie nenešioja. O kai, prislėgti savo kasdienio gyvenimo naštos, ateina dirbti išgėrę — į tai, kaip taisyklė, rimčiau nereaguojama.

Tokia yra padėtis ukrainiečius samdančiose Lietuvos statybos įmonėse. Beje, kad ir ten, kur viskas iš esmės legalu. Kur dirbama, taip sakant, "по законy". Kitų, už vadinamojo teisėtumo ribų išeinančių atvejų net neminėsime. Ir nors darbo migrantų bei vietinių darbininkų padėtis toli gražu ne tokia pat, tai visgi atspindi lietuviškoms įmonėms būdingą požiūrį į darbo žmogų. Nesvarbu — ar lietuvį, ar atvykėlį.

Norint tuo įsitikinti, pavyzdžių ilgai ieškoti nereikia. Pakanka pažvelgti į sąlygas Lietuvoje daugumoje lietuviško kapitalo įmonių ir palyginti jas su situacija užsienio bendrovėse.

Grėsmingoms darbo sąlygoms — žalia šviesa

Štai, pažvelgus į kitą, darbuotojų skaičiumi gausiausią Lietuvos ekonominį sritį — mažmeninės prekybos tinklus ("Maxima", "Iki", "Rimi" ir t. t.), atsiskleidžia gan panaši situacija. Pavyzdžiui, nemažą dalį tokių įstaigų personalo sudaro palyginti jauni žmonės, kurie, skurdo iš provincijos genami, vyksta dirbti į didmiesčius. Tokiose įmonėse jie, kaip taisyklė, apgyvendinami itin ankštuose personalo butuose. Darbo valandos praktiškai neribojamos, nemokamai tenka atidirbinėti ir viršvalandžius. Lyg to būtų maža, eilinius darbuotojus už kolegų klaidas įprasta kaltinti visus kartu. Todėl gyvuoja atitinkamai nusistovėjusi įskundimų kultūra. Ir už visą šį "gėrį", aišku — temokama "minimalkė"...

Tuo tarpu mūsų jau aukščiau aptarinėtose statybose bendras vaizdas — irgi nekoks. Čia daugiausia smulkių, apie 20—50 darbuotojų turinčių įmonių, kuriose (gailint reikiamų lėšų...) įprasta darbininkams neduoti net elementariausių saugos priemonių. Pavyzdžiui, dirbant tarp dulkių, ar net su tokiomis žalingomis medžiagomis, kaip asbestas, dažniausiai respiratorių niekas neduoda. Kaip ir, kada reikėtų — šalmų, apsauginių akinių, raiščių ir t. t. Be to, netrūksta ir statybviečių, kuriose, esant drėgnoms sąlygoms, prie per vandenį einančių elektros prailgintuvų nebūna pridedama nuotekų relė. Kokios galimos tokio aplaidumo pasekmės — nesinori net įsivaizduoti.

Iš esmės tokia padėtis reiškia kažką panašaus į savotišką tiksinčią bombą. Jai tiksint tik ir telaukiama, kad įvyks nelaimė. Ir nors atitinkamų saugos priemonių reikalauja netgi įstatymas — už tai atsakinga Valstybinė darbo inspekcija didesnio susirūpinimo šia sritimi nerodo. Žodžiu, grėsmingoms darbo sąlygoms įjungta žalia šviesa.

Tuo tarpu užsieninio kapitalo statybų įmonėse situacija kiek kitokia. Paprastai jos būna stambios, po TSRS žlugimo privatizuotos ir nors nuo tada gerokai susitraukusios — bet vis dėlto išlikusios. Tokiose įmonėse, kaip, tarkime, RNDV, arba suomiams priklausančioje YIT "Kausta" (buvusiame Kauno statybos treste), paprastai laikomasi daugmaž visų darbo saugos reikalavimų. O ir atlyginimai, kaip taisyklė — didesni kaip smulkiose firmose. Bet panašiai yra ir stambaus lietuviško kapitalo įmonėse — "Alvoroje", "Lieteme" ir kt. Čia, vienaip ar kitaip, bet siekiama laikytis ES keliamų standartų.

Kita vertus, įsidėmėtina, kad tokiose įmonėse darbuotojai paprastai verčiami naudotis atitinkamomis priemonėmis. "Verčiami", nes patys nenori. Kas, be abejo, atspindi ne kokią mūsų darbo kultūrą. Bet kaltinti Lietuvą ar lietuvius apskritai čia nebūtų tikslu, nes skirtumą, be kita ko (bent statybų, o taip pat gamybos sektoriuose), lemia stambių ir smulkių įmonių skirtis. Pagaliau, patį personalą tiek užsienio, tiek Lietuvos įmonėse daugiausia sudaro vietiniai.

Šiuo požiūriu stambios įmonės — neabejotinai pažangesnės. Visgi jų idealizuoti nevertėtų. Atitinkamos tvarkos laikomasi ne tiek iš kokio tai altruizmo, kiek paprasčiausiai siekiant ekonominio efektyvumo. Dar daugiau — tiek smulkiose, tiek stambiose tokio profilio įmonėse plačiai paplitusi ir tam tikra "dedovščina". Tuo tarpu kai anksčiau minėtame mažmeninės prekybos sektoriuje nors ir stambiausių prekybos tinklų darbuotojai "mėgaujasi" išties apgailėtinomis darbo sąlygomis.

Tad apskritai, nors Lietuva mėgsta save vaizduoti išsivysčiusia ir europietiška šalimi (aišku — ir ten, Vakaruose savos bėdos, bet tai jau kitas reikalas), vaizdas pas mus toli gražu ne toks. Tikrovė — gerokai nutolusi nuo vadinamųjų europinių standartų ir, tiesiai šnekant, yra gana niūroka.

Be abejo, toji tikrovė susijusi su esama ekonomine santvarka, nes privatiems kapitalo savininkams pirminis prioritetas yra ne žmogus — bet pelnas. Kita vertus, žymi reikšmė tenka darbo žmogaus požiūriui į save patį, į savo sveikatą bei orumą. Nuostatoms ir įpročiams, kuriuos formuoja pilka mūsų kasdienybė.

Ar taip turi būti? Ar tai reikia kentėti? Tai labiau retoriniai klausimai. Kad ir kaip į juos atsakytum, viena lieka aišku — kad teigiamų pokyčių niekas ant padėkliuko neatneša. Juos pasiekia, juos išsikovoja tik patys dirbantieji. O ar pasieks, ar išsikovos Lietuvoje — kol kas lieka atviru klausimu. Į jį tegul atsako laikas ir patys žmonės.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

56
Tegai:
Lietuva, darbdavys, darbas
Dar šia tema
Ukrainos darbininkai Lietuvoje — broliai ar vergai?
Ekspertas: sąlygos moterims Lietuvoje būdingos XIX amžiaus ekonomikai
Ingrida Šimonytė ir Gabrielius Landsbergis, archyvinė nuotrsuka

Valdžia dangaus kodėl nesidžiaugia konservatoriai?

(atnaujinta 13:00 2020.10.29)
Lietuvoje naujos valdančiosios koalicijos formavimo metas. Susitarti ir dirbti dešiniesiems bus sunku

Po antrojo Seimo rinkimų turo pabaigos tapo aišku, kad Lietuva turės naują valdžią. Galima bandyti aiškintis, kodėl nepavyko kairiesiems, bet tai jau praeitis. Dabar visi laukia dešiniosios koalicijos susiformavimo su konservatoriais priešakyje. Jų lyderė Ingrida Šimonytė jau pagrįstai mato save premjero kėdėje, bet įdomu tai, kad Gabrielius Landsbergis kažkaip netrykšta entuziazmu. Ir jeigu pagalvoti, viskas "Tėvynės sąjungai" iš tiesų ne taip gražu, kaip atrodo.

Pirmiausiai, sudėjus jos ir liberalų mandatus, dauguma gaunasi labai trapi (yra tik kelių balsų persvara). Atitinkamai, bet kokio svarbaus sprendimo priėmimas pareikalautų maksimalios sąjungininkų mobilizacijos. Tačiau net ne tai yra didžiausia problema.

Opozicijoje dirbti lengva. Dabar reikės prisiimti atsakomybę už padėtį šalyje. O ta padėtis nėra paprasta. Užgriuvo antroji koronaviruso banga, ir situacija medicinos įstaigose artėja prie kritinės. Tuo pat metu reikia tvirtinti biudžetą. Trumpai sakant, ne pats geriausias momentas perimti valdžią.

Antra, derybos su liberalais bus labai sunkios. Viena vertus, konservatoriai gavo žymiai daugiau vietų parlamente, bet be partnerių nieko nebus. Pastarieji tai puikiai supranta ir reikalaus nemažai (pavyzdžiui, Seimo pirmininko posto). Ir tai jau nekalbant apie karčią "Liberalų sąjūdžio" santykių su "Tėvynės sąjunga" istoriją, kai konservatoriai, kaip galima įtarti, sužlugdė liberalų ambicijas tapti sistemine partija. Pastarieji to, greičiausiai, nepamiršo, ir dabar ideali proga atkeršyti (priversti konservatorius duoti tai, ko bus prašoma, ir dar daugiau).

Ne mažiau specifinė partnerė yra "Laisvės partija". Derybos su ja gali būti komplikuotos tiek dėl Aušrinės Armonaitės ambicijų, tiek dėl programinių nuostatų nesuderinamumo — LGBT teisės yra skaudi tema krikščioniškam konservatorių sparnui.

Trečia, kyla įtarimas, kad ne viskas gerai "Tėvynės sąjungos" viduje. Šimonytės pakvietimas reiškė, kad Landsbergis jaunesnysis nesusitvarko su lyderio vaidmeniu. Jeigu konservatoriai nelaimėtų rinkimų, jis galėtų nustumti ją į šalį ir susigrąžinti prarastas pozicijas. Dabar gi Šimonytė taps premjere ir politiškai dar labiau sustiprės, o Gabrieliui teks susitaikyti su antro numerio statusu ilgesniam laikui. Ir tai jau nekalbant apie bendrą įtampą santykiuose tarp liberalaus ir krikščioniško partijos sparno, apie kurią kalbama vis dažniau.

Apibendrinkime. Potenciali dauguma trapi balsų prasme. Situacija valstybėje dėl koronaviruso krizinė. Liberalų partijos — toli gražu ne idealūs partneriai konservatoriams, nes nesutiks būti pavaldiniais. Nėra vienybės ir "Tėvynės sąjungos" viduje. Galiausiai, opozicija (tie patys "Valstiečiai") tikrai neleis naujiems valdantiesiems ramiai mėgautis valdžia.

Kitaip tariant, kaip bebūtų keista, bet konservatoriams dabar ne pats geriausias metas valdymui, ir net jeigu koalicija bus suformuota, nėra tvirtos garantijos, kad po kurio laiko Lietuva dėl nesantaikos jos viduje negaus iš esmės mažumos vyriausybės ("Tėvynės sąjungos" ar "Valstiečių").

Visai baigiant, norisi užfiksuoti naują įdomų Lietuvos politinio proceso aspektą — konservatoriams ir liberalams, kurie turėtų sukurti parlamentinę daugumą, vadovauja moterys, ir kiekviena iš jų yra savaip išskirtinė. Kokią įtaką tai turės, kol kas pasakyti sunku — gal jokios, o gal didelę. Kaip ten bebūtų, moterų stilius politikoje skiriasi nuo vyriško (jos gali veikti kiečiau ir principingiau), ir d'Artanjanui Gitanui Nausėdai gali būti nelengva su tomis trimis muškietininkėmis.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redkacijos pozicija.

Kas valdys Lietuvą: išrinktas 2020-2024 metų kadencijos Seimas
© Sputnik
Kas valdys Lietuvą: išrinktas 2020-2024 metų kadencijos Seimas
Tegai:
Seimo rinkimai, konservatoriai, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD)
Dar šia tema
Ir vėl keičiasi valdžia Lietuvoje: konservatoriai švenčia pergalę 
Konservatoriai papasakojo apie kandidatus į naująją Lietuvos vyriausybę
"Liberalų sąjūdis" nori vadovauti trims ministerijoms
Seimo posėdis, archyvinė nuotrauka

Pasitikėjimo paradoksai. Kaip sudėlioti postus naujoje valdžioje ir Landsbergių neužgauti?

(atnaujinta 09:34 2020.10.29)
Pagal visuomenės veikėjų vertinimo reitingą, nepalankiausiai Lietuvos gyventojai vertina Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininką Gabrielių Landsbergį ir Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininką Vytautą Landsbergį

Šiose nepopuliarumo lenktynėse anūkas su seneliu konkuruoja. Ar gali Lietuvos gyventojai pasitikėti tuo, ką vertina nepalankiai? Ypač nepalankiai — patriarchą. Ir ne staiga. Metai iš metų.

Seimo rinkimų rezultatai rodo, kad gali. Paradoksas.

Po Seimo rinkimų, vidurnaktį, trijų partijų — Laisvės, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų — vadovai paskelbė bendrą deklaraciją dėl koalicijos formavimo pradžios.

"Lietuva į ketvirtą nepriklausomos atkurtos valstybės dešimtmetį įžengė su žemais pasitikėjimo demokratija, jos pagrindinių institucijų bei tarpusavio vieni kitais rodikliais. Šalyje vyraujančios nepasitikėjimo tendencijos grėsmingos tiek valstybingumui, tiek Lietuvos demokratinei raidai", — rašoma tekste.

Tekste akcentuojamas pasitikėjimas ir nepasitikėjimas. "Pasitikėjimas" minimas net kelis kartus.

"Visuomenė išreiškė pasitikėjimą demokratinėmis, teisės viršenybės principą, žmogaus teises gerbiančiomis politinėmis partijomis, o šalį valdžiusių atžvilgiu sumenkęs pasitikėjimas liudija politinių permainų būtinybę", — teigiama dokumente, kurį pasirašė visų trijų politinių partijų lyderiai.

"Esame pasiryžę telktis siekdami atkurti pasitikėjimo ryšius valstybėje bei tarp jos žmonių ir formuoti koaliciją bei Vyriausybę, vadovaujamą Ingridos Šimonytės", — teigiama partijų deklaracijoje.

Pasitikėjimas ne visų vienodai suprantamas. "Pasitikėjimu" galima skaldyti ir valdyti. "Pasitikėjimu" galima manipuliuoti ir sėti nepasitikėjimą.

Rinkimus laimėję konservatoriai jau vardija pirmuosius darbus, kurių imsis suformavę Vyriausybę. Koronaviruso valdymo keitimas — vienas pirmųjų.

Gabrielius Landsbergis akcentavo, kad partija imsis tikrinti COVID-19 duomenis dėl neatitikimų būtent rinkimų dieną.

Gabrieliui Landsbergiui įtartinai atrodo, kad būtent rinkimų dieną buvo suklysta pateikti užsikrėtimų koronavirusu skaičius. Pasak politiko, tai, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), ryte paskelbęs vienus užsikrėtimų skaičius, vakare juos patikslino, gali būti susiję su tuo, kad galbūt rinkimų dieną buvo siekta nuslėpti tikrąją padėtį šalyje.

Beje, NVSC yra Lietuvos valstybės institucija. Ne kokios kitos Lietuvai priešiškos valstybės kontora.

"Labai stebina, kad ta diena, kai Lietuva nesugebėjo suskaičiuoti atvejų, yra būtent antrojo turo rinkimų diena. Toks sutapimas daugiau nei apmaudus. Jau dabar aišku, kad žmonės socialiniuose tinkluose kelia hipotezę, ar taip nebuvo mėginta nuslėpti tikrosios padėties, šiek tiek ją pašvelninant, nesumažinant žmonių galimybių eiti į rinkimus", — LRT televizijoje nepasitikėjimą sėjo konservatorių lyderis.

Iš tikrųjų, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) įspėjo, kad statistika vėluos. Pirmadienį SAM apie naujausius atvejus pranešė vėliau nei įprastai.

SAM ryte paskelbė, kad pranešimą apie COVID-19 situaciją paskelbs vėliau. Tokio sprendimo priežastis sukėlė nemenką nerimą.

"Yra skaičiuojama. Patys suprantate, vienas dalykas yra suskaičiuoti 200 atvejų, kitas dalykas — suskaičiuoti, kai skaičius yra didesnis. Kaip rodo pastarųjų dienų statistika, tikrai tas skaičius yra augantis, o tam, kad nebūtų klaidinama visuomenė, tiesiog laukiame — yra skaičiuojama ir vertinama šiuo metu", — pirmadienį sakė SAM atstovė Neringa Mikėnaitė.

Naujausi atvejai buvo paskelbti po 13 valandos. Sekmadienį Nacionalinis visuomenės sveikatos centras pranešė, kad nustatyta 415 naujų koronaviruso atvejų, tačiau vėliau patikslino, kad naujų užsikrėtusiųjų skaičius siekia 603. SAM šią situaciją sekmadienį aiškino darbuotojų trūkumu ir pervargimu.

Bet pono Landsbergio jau buvo viešai paskleistos abejonės ir nerimas. Sukelta įtampa visuomenėje. Ir nepasitikėjimas Lietuvos valdžios institucijomis.

O naujai išrinkti deputatai tuo metu dalinosi valdžios postus.

Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen išreiškė pageidavimą, kad naujojoje Vyriausybėje jos partija turėtų švietimo, mokslo ir sporto, aplinkos bei ekonomikos ir inovacijų ministrų portfelius.

TS-LKD partneriai Liberalų sąjūdis pareiškė pretenziją ir į Seimo pirmininko postą.

Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen turi svarbių savybių, kurios padėtų einant Seimo pirmininkės pareigas, pakomentavo konservatorius į Seimo rinkimus vedusi kandidatė į premjeres Ingrida Šimonytė.

"Čmilytė-Nielsen turi daug savybių, kurios yra svarbios ar būtų svarbios Seimo pirmininkui. Viktorija turi daug gebėjimų telkti, neantagonizuoti ir kažkaip padaryti Seimo darbą mažiau, galbūt, konfliktišką negu mes matėme iki šiol. Nors tai ne tik Seimo pirmininko atsakomybė, bet taip pat ir paties Seimo", — delfi.lt laidoje "Lietuvos politikos forumas" teigė Šimonytė.

Buvusi šachmatų čempionė V. Čmilytė-Nielsen Seime dirbs antrą kadenciją. Liberalų sąjūdžiui V. Čmilytė-Nielsen vadovauja nuo 2019-ųjų rugsėjo.

Prieš pat Seimo rinkimus dabartinis Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis iš "valstiečio" virto "liberalu" ir į Seimą išrinktas vėl.

Viktoras Pranckietis Seimo pirmininku išbuvo visą ketverių metų kadenciją. Turi daugiau patirties nei jo partijos pirmininkė Čmilytė-Nielsen. Kodėl pono Pranckiečio niekas nepasiūlo į Seimo pirmininkus? Nepasitiki? O gal todėl, kad pasitikėjimas Seimu per šią kadenciją nusmuko į rekordines žemumas?

Šiose valdžios portfelių dalybose yra ir daugiau šachmatininkų. Ir jų, tiksliau, jo, politinių šachmatų partija pradėta kur kas anksčiau nei šie Seimo rinkimai. Dar tada, kai Gabrielius Landsbergis tapo TS-LKD paveldėtoju.

Būtų neįprasta mūsų politinei kultūrai, jeigu Seimo pirmininko postas atitektų kam nors kitam. Ir neatitektų Landsbergių dinastijai.

Taigi, pasitikėjimo klausimas nėra tik politinis užkalbėjimas. Tarpusavio pasitikėjimas bus patikrintas pačios koalicijos viduje.

Kokie bus mainai ir nuolaidos derantis dėl Seimo pirmininko pozicijos? Juk čia nėra svarbi politinė aritmetika. Čia svarbi simbolika.

Čmilytė-Nielsen keliskart droviai užsiminė, kad pagal tradiciją Seimo pirmininko pozicija turėtų priklausyti antrai pagal mandatų skaičių partijai — Liberalų sąjūdžiui. O kaip tuomet Landsbergiai?

Ir visai nesvarbu, ar šiais ponais Lietuvos gyventojai pasitiki, ar vertina palankiai, ar nelabai. Į rinkimus reikėjo ateiti!

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Kas valdys Lietuvą: išrinktas 2020-2024 metų kadencijos Seimas
© Sputnik
Kas valdys Lietuvą: išrinktas 2020-2024 metų kadencijos Seimas
Tegai:
Viktoras Pranckietis, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Ingrida Šimonytė, Gabrielius Landsbergis, Seimas, Seimo rinkimai
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Ir vėl keičiasi valdžia Lietuvoje: konservatoriai švenčia pergalę 
Konservatoriai papasakojo apie kandidatus į naująją Lietuvos vyriausybę
Į naują parlamentą perrinktas 81 esamo Seimo narys
Maxima

"Maximos" darbuotojai Vilniuje, Kaune, Lentvaryje, Joniškyje ir Biržuose susirgo COVID-19

(atnaujinta 14:17 2020.10.29)
Vakar koronavirusas nustatytas vienuolikai "Maximos" darbuotojų, visi jie šiuo metu gydosi namuose

VILNIUS, spalio 29 — Sputnik. Trečiadienį nustatyti 11 naujų "Maximos" darbuotojų susirgimų COVID-19 infekcija atvejai, praneša prekybos tinklo spaudos tarnyba.

Koronavirusu užsikrėtė maisto gamybos cecho Vilniuje bei administracijos, "Maxima" parduotuvių Kaune, Lentvaryje, Joniškyje ir Biržuose darbuotojai.

Prekybos tinklo atstovai nurodo, kad šiuo metu neturi žinių, kad daugiau tose pačiose parduotuvėse ir jų padaliniuose dirbantys kolegos jaustų COVID-19 infekcijai būdingus simptomus.

"Vakar koronavirusas nustatytas vienuolikai "Maximos" darbuotojų, kurie gydosi namuose. Darbuotojai, kurie turėjo galimai artimą kontaktą su COVID-19 sergančiais kolegomis, saviizoliavosi. Parduotuvių ir kitų padalinių patalpos, kuriose dirbo koronavirusu užsikrėtę darbuotojai, yra papildomai išvalytos ir atlikta pilna vidaus dezinfekcija", — sakė prekybos tinklo "Maxima" komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė.

Vilniuje esančio maisto gamybos cecho darbuotoja, kuriai diagnozuotas koronavirusas, paskutinį kartą darbo vietoje lankėsi spalio 23 dieną. Jai COVID-19 testas atliktas spalio 27 dieną. Epidemiologinės diagnostikos metu nustatyti du galimai artimi kontaktai su kolegomis. Darbuotojai saviizoliavosi.

Kauno "Akropolyje" esančios "Maxima XXX" darbuotoja dėl COVID-19 tirta spalio 27 dieną. Darbo vietoje ji paskutinį kartą buvo spalio 26 dieną. Dvi kolegės, kurios galimai turėjo sąlytį, saviizoliavosi. 

Koronavirusu užsikrėtusi Lentvaryje, Geležinkelio gatvėje 11A, esančios "Maxima X" parduotuvės darbuotoja saviizoliuojasi jau nuo praėjusio ketvirtadienio, spalio 22 dienos, nes kontaktavo su kolege, kuriai buvo nustatytas susirgimas COVID-19 infekcija. Jai COVID-19 testas buvo atliktas spalio 27 dieną. Ji artimų kontaktų neturėjo.

"Maxima X" parduotuvės, esančios Biržuose, Vabalninko gatvėje 8A, darbuotoja, kuriai nustatyta COVID-19 liga,  paskutinį kartą darbo vietoje buvo spalio 22 dieną. Jai COVID-19 testas buvo atliktas spalio 26 dieną. Viena kolegė, kuri galimai turėjo sąlytį, saviizoliavosi. 

Taip pat COVID-19 infekcija nustatyta dar 6 darbuotojams Joniškyje. Čia esančioje "Maxima XX" parduotuvėje, Upytės gatvėje 19, po pirmųjų nustatytų COVID-19 atvejų, su sergančiaisiais galimai kontaktavę kolegos nuo praėjusios savaitės buvo saviizoliavęsi.

Iš viso nuo koronaviruso pandemijos pradžios susirgimai COVID-19 infekcija yra diagnozuoti 52 "Maximos" darbuotojams, iš kurių 24 darbuotojai yra pasveikę ir sugrįžę į darbus. Iki šiol dėl COVID-19 yra ištirti 895 prekybos tinklo "Maxima" darbuotojai. Šiuo metu 54 darbuotojų testo atsakymų dar laukiama.

Tegai:
koronavirusas, Maxima LT
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Stankūnas pakomentavo galimą lovų trūkumą COVID-19 pacientams
Merkel įvedė Vokietijoje karantiną nuo lapkričio
NVSC turėjusius sąlytį su COVID-19 pacientais apie izoliaciją informuos SMS žinute