JAV karinė technika Pabradėje, archyvinė nuotrauka

Rotacijos imitacija: Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje neramu

528
(atnaujinta 12:18 2019.09.30)
JAV kariuomenės "rotacinis" buvimas Lietuvoje jau beveik tapo pastoviu, jis didėja kiekybe ir kokybe. Panaši "sutramdymo" politika neprisideda prie įtampos regione mažinimo

Lietuva laukia daugiau nei 500 JAV sausumos pajėgų karių atvykimo. Kartu valstybėje pasirodys ir amerikiečių šarvuota technika: 30 tankų "Abrams", 25 pėstininkų kovos mašinos "Bradley", 70 ratinių transporto priemonių.

Taigi, dislokacijos punkte netoli Pabradės — per kelis kilometrus iki sienos su Baltarusijos Respublika — bus sukurta nuolatinė bazė (karinės technikos, arsenalo, buitinės infrastruktūros parkas), skirta operatyviai dislokuoti pilnavertę JAV šarvuotąją diviziją (nesvarbu, rytoj ar kada nors vėliau).

Sukomplektuotoje amerikiečių armijos šarvuotoje divizijoje yra iki 17 tūkstančių karių, 290 M1 "Abrams" tankų, 330 pėstininkų kovos mašinų "Bradley", 348 M113 šarvuočiai, 146 sraigtasparniai. Tokios divizijos (JAV jų yra keturios) yra skirtos karams ir ginkluotiems konfliktams Europos teritorijoje, jos pasižymi didžiausiais kovos pajėgumais operacijoms strateginėse ir operatyvinėse zonose.

Amerikos kariuomenės taktika ir strategija iš esmės yra puolamojo pobūdžio. Šarvuotosios pajėgos — pagrindinė smogiamoji JAV sausumos pajėgų jėga, ekspansijos įrankis. Atsižvelgiant į tai, visos kalbos apie humanitarinį "sutramdymą" ar Lietuvos gynybos stiprinimą atrodo kaip figos lapelis. Mes esame liudininkai to, kaip įrengiamas placdarmas ir vyksta laipsniškas amerikiečių kariuomenės puolamųjų pajėgų didinimas.

Nepagrįstas optimizmas

"Nuosekliai ir kantriai siekėme didesnio ilgalaikio JAV karinio įsitraukimo Lietuvoje ir visame regione. Todėl JAV kariuomenės bataliono atvykimas ilgesniam laikotarpiui — gera ir laukta žinia, mūsų ilgalaikių pastangų ir investicijų rezultatas", — sakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.

Jis pabrėžė, kad Lietuva ne kartą yra priėmusi JAV batalionus pratyboms, tačiau šį kartą JAV kariuomenė atvyksta "ne į tarptautines pratybas, o ilgalaikiam dislokavimui". Čia verta paminėti, kad nuo 2014 metų pavasario Lietuvoje yra dislokuota daugiau nei dešimt JAV sausumos pajėgų rotacijų. Beveik nuolatinis Amerikos kariuomenės buvimas respublikoje yra akivaizdus ir neproduktyvus, prisidedantis prie regiono militarizacijos ir tarptautinės bei karinės įtampos augimo.

Lietuvos krašto apsaugos ministerija patikslino, kad JAV kariuomenės pajėgos atvyks "atgrasymui ir pratyboms", be to, amerikiečiai "bendradarbiaus su Lietuvos kariais, keisis patirtimi įgyvendinant Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų mechanizacijos projektą". Faktiškai iki 2020 metų pavasario respublikoje bus dislokuotas priešakinis JAV šarvuotosios divizijos batalionas. Tikriausiai esame liudininkai to, kaip formuojasi nauja JAV karinė bazė Europoje.

Sunku pritarti Lietuvos gynybos ministro optimizmui, nes atvykus amerikiečių tankininkams padidės ne gynybos pajėgos, o valstybės priklausomybė nuo tam tikrų Pentagono sprendimų. Lietuvos krašto apsaugos ministerija išreiškia pasirengimą "suteikti visą reikalingą paramą" — apgyvendinimą, logistiką ir panašiai. O kas tada?

Žodžiai ir darbai

Šalia esanti Baltarusija atsidūrė sunkioje padėtyje, nors ir anksčiau visais metų laikais prie respublikos sienų dvelkė NATO pratybų Baltijos šalyse paraku. Neseniai buvo pastebėtas atšilimas Vašingtono ir Minsko santykiuose, pasiekti susitarimai dėl diplomatinių santykių tarp JAV ir Baltarusijos Respublikos, kurie buvo nutraukti prieš dešimt metų, atkūrimo. Ir staiga staigmena — amerikiečių "M1 Abrams" tankai stovės 150 kilometrų atstumu nuo Minsko. Todėl neatsitiktinai Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas rugsėjo 25 dieną paskelbė, kad Baltarusijos atsisakymas dislokuoti Rusijos karinę bazę savo teritorijoje yra "tikrai nemalonus epizodas".

Čia derėtų priminti, kad Vašingtono politika Minsko atžvilgiu yra reglamentuota 2004 metų Baltarusijos demokratijos įstatymu ir 2011 metų Demokratijos ir žmogaus teisių įstatymu. Sankcijas vis dar galima skelbti.

Pažangios JAV šarvuočių divizijos dislokavimas Lietuvos teritorijoje, už dešimties kilometrų nuo Baltarusijos sienos, yra nepaprastai neatsakingas ir trumparegiškas Vilniaus žingsnis. Tai tikrai nieko gero neduos Europos ir Baltijos šalių saugumui.

NATO pajėgos Baltijos šalyse
© Sputnik /
NATO pajėgos Baltijos šalyse

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

528
Tegai:
karinė bazė, JAV, Baltarusija, Lietuva
Dar šia tema
Nausėda pakvietė Trampą apsilankyti Lietuvoje
Ginkluotųjų pajėgų transportas Lietuvos keliais važiuos nemokamai
Pentagonas rengia didelio masto kariuomenės dislokavimą Europoje
ES vėliavos, archyvinė nuotrauka

Lūžio taškas Europos laukia ES projekto perkrovimas?

(atnaujinta 14:01 2020.05.28)
ES diplomatijos vadovas Žozepas Borelis kreipėsi į Vokietijos diplomatus su programine kalba apie Europos ateitį. Po jos galima padaryti keletą svarbių išvadų

Pirmiausia Borelis aiškiai pasakė, kad Europa išgyvena egzistencinę krizę. Iš tiesų, koronaviruso epidemija ne tik parodė ES kaip institucijos neefektyvumą (nors buvo puikus šansas jį pademonstruoti ir taip sustiprinti Briuselio autoritetą), bet ir dar labiau suskaldė jo vienybę. Borelio teigimu, šiandien "šalių narių pozicijos labai skiriasi įvairiais klausimais", ir Europos Sąjungai gyvybiškai reikalinga Vokietijos ir Prancūzijos lyderystė europinės tapatybės (vienybės) stiprinimo srityje.

ES vėliava, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Алексей Витвицкий

Anksčiau Europos lydere buvo Amerika. Kaip pažymėjo Borelis, XX amžius buvo JAV amžiumi, bet dabar pasaulio raidos svorio centras persikelia į Aziją. Kitaip tariant, "vyresniojo brolio", kuris iš už Atlanto pasakys, kaip elgtis, ir viskuo pasirūpins, laikai baigiasi. Europai reikia galvoti, kaip gyventi savarankiškai.

Tačiau, nespėjus apsiprasti su šia mintimi, kaip pasakė Borelis, jau "auga spaudimas pasirinkti pusę" Amerikos ir Kinijos konflikte. Šiame kontekste suprantama, kad Europa nenori tapti šios priešpriešos įkaite ir/ar instrumentu. Bet problema ta, kad šiandien ji neturi aiškios, vieningos pozicijos ir dėl strategijos Kinijos atžvilgiu. 

Rusijos atveju aiškumo daugiau vien todėl, kad Europai reikalingi rusiški ištekliai. Todėl, anot Borelio, santykiuose su Maskva reikalingas sankcijų ir bendradarbiavimo balansas. Tiesa, ir šiuo atveju lengviau pasakyti, nei suprasti, ką tai reiškia, ir padaryti.

Lietuvai minėta mintis dėl faktinio ES ir JAV ilgos strateginės santuokos žlugimo ir būtinybės rinktis puses nieko gero nežada. Žinoma, galima pasirinkti ne Berlyną ir Paryžių, o Vašingtoną, kuris Vilniui visada buvo prioritetinis partneris.

Tačiau tokiu atveju reikia suprasti tai, kad šalies padėtis Europoje komplikuosis, nes "kas ne su mumis, tas prieš mus", ir turėti omenyje tai, kad amerikiečių požiūris į sąjungininkus (kuriuos jie traktuoja labiau kaip pavaldinius) yra labai egoistinis (šiandien tu reikalingas ir remiamas, o rytoj su tavimi atsisveikins kaip su nereikalingu balastu pagal principą — nieko asmeniško, tik JAV interesai, kurie visada svarbiausi). 

Tiesa, kurį laiką Lietuvai greičiausiai dar pavyks laviruoti, kadangi Senajame žemyne nebus tvarkos ir aiškiai apibrėžto konsoliduoto centro (angl. Core Europe). Tačiau, kaip pažymėjo Borelis: "Mes tikimės, kad Vokietija kaip pirmininkaujanti ES valstybė padės pasiekti ambicingą atsigavimo, kito europinio biudžeto ir platesnio europinio projekto perkrovimo (angl. re-launch) rezultatą".

Kitaip tariant, šiandien Borelio (Briuselio) ambicijos integruoti į ES Vakarų Balkanus ar aktyviai dalyvauti Libijos konflikto, kuris yra "ES patikimumo testas prie pat mūsų slenksčio", sprendime gali atrodyti kaip nelabai pagrįstos — apie kokią Balkanų integraciją galima kalbėti, kai Sąjungos viduje didelės ekonominės problemos ir dezintegracinės nuotaikos (beje, Libijai Borelis skyrė žymiai daugiau dėmesio nei Ukrainai, kurią paminėjo tik vieną kartą, nors jos pilietinis karas dar arčiau Europos — ir Kijevui tai nežada nieko gero).

Tačiau kas nekelia sau ambicingų tikslų, tas niekada jų nepasieks, ir manytina, kad anksčiau ar vėliau "vieningos Europos" projektas įgaus naują pagreitį ir pavidalą. Ypač šiuo atveju įdomu tai, kad iš pradžių akivaizdžiai pasimetę dėl koronaviruso situacijos aukščiausi ES vadovai pastaruoju metu pradėjo vieningai transliuoti panašią mintį apie naują Europą — tarsi kažkas jiems pagaliau suformulavo naujas instrukcijas, kaip toliau plėtoti ES projektą.

Trumpai sakant, kova dėl Europos ateities tarp federalistų ir nacionalistų tęsiasi. Taip, koronaviruso krizė pirmųjų planams sudavė skaudų smūgį, o antrieji jos sąlygomis pajuto "kraujo kvapą" (užtenka paskaityti, ką rašo Marine Le Pen apie globalistinės Europos Sąjungos pabaigą). Tačiau dabar Jungtinių Europos Valstijų šalininkai Berlyne, Paryžiuje ir Briuselyje, atrodo, nusprendė kontratakuoti ir susigrąžinti prarastas pozicijas. 

Lietuvai šiame kontekste reikia atidžiai stebėti situaciją ir ruoštis sunkiems strateginiams išbandymams, nes transatlantinės vienybės laikai jau tikrai artėja prie pabaigos, visą laiką sėdėti ant dviejų kėdžių (Amerikos ir Europos) nepavyks, o pasirinkimas turės rimtas ilgalaikes pasekmes. 

Ne veltui sakoma: devynis kartus pamatuok, dešimtą pjauk.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
ES, Europa
Dar šia tema
Nausėda įvertino Europos atsigavimo fondo nuostatas
Sakmė apie prarastą pelną. Lenkija nekantrauja pažvelgti į "Gazprom" kišenę
Senamiestis, archyvinė nuotrauka

Pažadėti dar nereiškia neatleisti. Ar Lietuvoje galima pasitikėti verslo pažadais

(atnaujinta 10:12 2020.05.28)
Verslas pažadėjo, kad nemažins atlyginimų darbuotojams, jei valdžia sumažins pajamų mokestį ir padidins neapmokestinamų pajamų dydį. Jie net pasirašė memorandumą. Bet kadaise verslininkai jau žadėjo nekelti kainų pereinant prie euro...

Pirmasis COVID-19 pandemijos etapas artėja prie pabaigos, o Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) jau perspėja apie artėjančią antrąją bangą. Per du griežto karantino mėnesius Lietuvos verslininkams jau pavyko atsikratyti darbinio balasto. Kažkas buvo išsiųstas nemokamų atostogų, kažkam sumažino atlyginimus. O dabar galima duoti pažadus, sakyti, žiūrėkite, kokie mes esame padorūs — neatleidinėsime, nemažinsime, nesiųsime. Ir net pasiruošę prisiekti popieriuje — pasirašyti ten kažkokį memorandumą.

Rotušes aikštė, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Bet jūs vyriausybėje suteikite mums pinigų iš valstybės iždo mokesčių lengvatų forma — penkiais procentais sumažinkite pajamų mokestį ir padidinkite neapmokestinamų pajamų dydį. Tokius didžiulius nuostolius dėl koronaviruso nupiešime jums ant popieriaus, o kai gausime pinigus, jau kaip nors pasidalinsime įmonės viduje. Garbės žodis!

Ir lietuviai jau turėjo progą įsitikinti verslo žmonių sąžiningumu. Prisiminiau 2015 metus, sausio 1-ąją — atsisveikinimą su litu ir euro įvedimą. Tuomet vyriausybė, pasitikėdama verslo sąžiningumu, taip pat pažadėjo žmonėms, kad neva kainos tikrai nedidės. Jie tiesiog padalins visas kainas ir atlyginimus litais iš 3,45... ir viskas. O Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas net viešai susilažino iš savo liemenės, kad kainos tikrai nedidės. Visi valdininkai ir asmeniškai tuometinė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė įtikinėjo savo piliečius, kad būtų labai patogu keliauti po pasaulį ir išdidžiai mokėti bendrą Europos valiutą, negalvojant, kur išsikeisti litus.

Tačiau pasibaigus pirmiesiems euro apyvartos Lietuvoje metams, akys atsivėrė. Atlyginimai buvo sąžiningai padalinti pagal kursą ir ilgam įšaldyti, o daugelyje parduotuvių kainų etikečių tiesiog pakeitė valiutos piktogramą, palikdami nepakitusius skaičius.

Ir šiandien, praėjus penkeriems metams po euro įvedimo, straipsnio autorius prisimena, kaip turėdamas vidutinį 2000–2500 litų atlyginimą apsikirpdavo pigioje kirpykloje už 8–10 litų. Ir šiandien, turėdamas vidutinį 1 000 eurų atlyginimą (neatskaičius mokesčių), už paprastą apsikirpimą jis atiduoda tuos pačius 8–10 eurų. Lietuviai prisimena mėgstamų uogų, braškių, kainas vėlyvą pavasarį–vasaros pradžioje. 2014 metais kilogramas braškių kainavo nuo trijų iki penkių litų (vienas — pusantro euro), o šiandien — nuo penkių eurų turguje iki dešimties eurų (supakuotų) prekybos centruose. Taip galima prisiminti ir palyginti daugelį šeimos biudžeto pajamų ir išlaidų straipsnių.

Vilniaus senamiestis, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Taigi, paprastas Lietuvos gyventojas dar labai ilgai prisimins prekybininkų ir verslininkų sąžiningumą. Štai ir socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis sako tą patį: "Matome, kad didesnę dalį lėšų gautų tie, kurie turi didesnes pajamas. Iš socialinės pusės žiūrint, skurdo, nelygybės problemų ši priemonė (GPM tarifo mažinimas penkiais procentais ir NPD didinimas — Sputnik) nemažina, gal net turi neigiamą poveikį, todėl mes atsargiai žiūrime į šią priemonę".

Prisiminkite, kad mokesčių naštos verslui mažinimo iniciatorius buvo Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, buvęs aukščiausias bankų sektoriaus vadovas, įpratęs dirbti su dideliais makroekonomikos skaičiais. Šiandien Nausėdos, kaip prezidento, mąstymas nepasikeitė. Anksčiau jis į Lietuvą žvelgė iš savo dvaro Vilniaus priemiestyje, o dabar — pro Daukanto aikštėje stovinčių rūmų langus. Žodžiu, prezidentas yra toli nuo eilinio lietuvio problemų. Jam artimesnės yra didžiojo verslo problemos.

"Viena iš įvardijamų rizikų viešoje erdvėje buvo, kad ne visa nauda pasinaudos tiesiogiai darbuotojai, bet turime šiandien šios rizikos suvaldymo pavyzdį, kai verslo atstovai ir didžioji dalis profsąjungų sutarė, kad jei būtų priimti įstatymų pakeitimai, tai nepaveiktų žmonių darbo sutarčių ir visas papildomas pajamų padidėjimas atitektų darbuotojams", — spaudos konferencijoje sakė prezidento patarėjas Simonas Krėpšta.

Na, o eiliniams lietuviams belieka tik tikėti ir patikrinti pasirašyto memorandumo rezultatus savo plonose piniginėse.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
darbas, verslas, krizė, koronavirusas, mokesčiai, Lietuva
Dar šia tema
Per karantiną Lietuvoje pagausėjo nepasiturinčiųjų, kuriems trūksta pinigų maistui
"Gerovės valstybė", kurioje "rizikos grupių" asmenims vietos nėra
Politologas: Lietuvos opozicija sukurs rinkimų kampaniją koronakrizės tema
Vyriausybė pritarė siūlymui skirti vienkartinę išmoką visiems šalies vaikams
Sporto varžybos

Lietuvoje nuo birželio 1-osios į sporto renginius bus įleidžiami žiūrovai

(atnaujinta 13:37 2020.05.28)
Lietuvoje lengvinamos karantino sąlygos, todėl vėl galės vykti tarptautinės varžybos, sporto renginiuose galės dalyvauti žiūrovai, jų skaičių numatoma didinti etapais

VILNIUS, gegužės 28 — Sputnik. Nuo birželio 1 dienos lengvinant karantino sąlygas Lietuvoje vėl bus galima rengti tarptautines varžybas su užsienio sportininkais, o visuose sporto renginiuose bus leidžiama dalyvauti žiūrovams, praneša Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos spaudos tarnyba.

Anot pranešimo, į Lietuvą dalyvauti aukšto meistriškumo sporto varžybose galės atvykti užsienio sportininkai ir juos aptarnaujantis personalas, jiems nebus taikomas 14 dienų saviizoliacijos terminas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius pažymėjo, jog Lietuvos sportininkams yra labai svarbu galėti ruoštis didžiausioms tarptautinėms sporto varžyboms: pasaulio ir Europos čempionatams, olimpinėms ir paralimpinėms žaidynėms, kurios buvo nukeltos į šių metų pabaigą arba perkeltos į kitus metus.

"Norint išlaikyti aukštus meistriškumo standartus sportininkams būtina varžytis ne tik su savo šalies atletais, bet ir sportininkais iš užsienio šalių. Švelnėjant karantino sąlygoms, tai bus galima daryti mūsų šalyje", — pasakė ministras.

Sporto, kaip ir kitų sričių, renginių dalyvių skaičių numatoma didinti etapais.  Nuo birželio 1 d. iki 15 d. atvirose erdvėse vyksiančiuose renginiuose galės dalyvauti ne daugiau kaip 300 žiūrovų ir dalyvių, tarp žiūrovų užtikrinant ne mažesnį nei 1 metro atstumą. Uždarose erdvėse vyksiančiuose renginiuose galės dalyvauti ne daugiau kaip 100 žiūrovų ir dalyvių, tarp žiūrovų turės būti užtikrintas ne mažesnis nei 2 metrų atstumas, o erdvė, skirta žiūrovams, užpildoma ne daugiau kaip 30 procentų.

Atstumo reikalavimas nebus taikomas sutuoktiniams, artimiesiems giminaičiams, įtėviams, įvaikiams, globėjams ir rūpintojams.

Nuo birželio 16 dienos organizuojamiems renginiams atvirose erdvėse žiūrovų ir dalyvių skaičius bus didinamas iki 500, o uždarose — iki 150.

Tegai:
Lietuva, koronavirusas, karantinas, sportas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Nuo kitos savaitės atidaromas Fabijoniškių baseinas 
"Padariau klaidą". Rapšys neteko vairuotojo pažymėjimo už dalyvavimą dragų lenktynėse
Lietuvoje karantinas pratęstas iki birželio 16 dienos