JAV karinė technika Pabradėje, archyvinė nuotrauka

Rotacijos imitacija: Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje neramu

538
(atnaujinta 12:18 2019.09.30)
JAV kariuomenės "rotacinis" buvimas Lietuvoje jau beveik tapo pastoviu, jis didėja kiekybe ir kokybe. Panaši "sutramdymo" politika neprisideda prie įtampos regione mažinimo

Lietuva laukia daugiau nei 500 JAV sausumos pajėgų karių atvykimo. Kartu valstybėje pasirodys ir amerikiečių šarvuota technika: 30 tankų "Abrams", 25 pėstininkų kovos mašinos "Bradley", 70 ratinių transporto priemonių.

Taigi, dislokacijos punkte netoli Pabradės — per kelis kilometrus iki sienos su Baltarusijos Respublika — bus sukurta nuolatinė bazė (karinės technikos, arsenalo, buitinės infrastruktūros parkas), skirta operatyviai dislokuoti pilnavertę JAV šarvuotąją diviziją (nesvarbu, rytoj ar kada nors vėliau).

Sukomplektuotoje amerikiečių armijos šarvuotoje divizijoje yra iki 17 tūkstančių karių, 290 M1 "Abrams" tankų, 330 pėstininkų kovos mašinų "Bradley", 348 M113 šarvuočiai, 146 sraigtasparniai. Tokios divizijos (JAV jų yra keturios) yra skirtos karams ir ginkluotiems konfliktams Europos teritorijoje, jos pasižymi didžiausiais kovos pajėgumais operacijoms strateginėse ir operatyvinėse zonose.

Amerikos kariuomenės taktika ir strategija iš esmės yra puolamojo pobūdžio. Šarvuotosios pajėgos — pagrindinė smogiamoji JAV sausumos pajėgų jėga, ekspansijos įrankis. Atsižvelgiant į tai, visos kalbos apie humanitarinį "sutramdymą" ar Lietuvos gynybos stiprinimą atrodo kaip figos lapelis. Mes esame liudininkai to, kaip įrengiamas placdarmas ir vyksta laipsniškas amerikiečių kariuomenės puolamųjų pajėgų didinimas.

Nepagrįstas optimizmas

"Nuosekliai ir kantriai siekėme didesnio ilgalaikio JAV karinio įsitraukimo Lietuvoje ir visame regione. Todėl JAV kariuomenės bataliono atvykimas ilgesniam laikotarpiui — gera ir laukta žinia, mūsų ilgalaikių pastangų ir investicijų rezultatas", — sakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.

Jis pabrėžė, kad Lietuva ne kartą yra priėmusi JAV batalionus pratyboms, tačiau šį kartą JAV kariuomenė atvyksta "ne į tarptautines pratybas, o ilgalaikiam dislokavimui". Čia verta paminėti, kad nuo 2014 metų pavasario Lietuvoje yra dislokuota daugiau nei dešimt JAV sausumos pajėgų rotacijų. Beveik nuolatinis Amerikos kariuomenės buvimas respublikoje yra akivaizdus ir neproduktyvus, prisidedantis prie regiono militarizacijos ir tarptautinės bei karinės įtampos augimo.

Lietuvos krašto apsaugos ministerija patikslino, kad JAV kariuomenės pajėgos atvyks "atgrasymui ir pratyboms", be to, amerikiečiai "bendradarbiaus su Lietuvos kariais, keisis patirtimi įgyvendinant Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų mechanizacijos projektą". Faktiškai iki 2020 metų pavasario respublikoje bus dislokuotas priešakinis JAV šarvuotosios divizijos batalionas. Tikriausiai esame liudininkai to, kaip formuojasi nauja JAV karinė bazė Europoje.

Sunku pritarti Lietuvos gynybos ministro optimizmui, nes atvykus amerikiečių tankininkams padidės ne gynybos pajėgos, o valstybės priklausomybė nuo tam tikrų Pentagono sprendimų. Lietuvos krašto apsaugos ministerija išreiškia pasirengimą "suteikti visą reikalingą paramą" — apgyvendinimą, logistiką ir panašiai. O kas tada?

Žodžiai ir darbai

Šalia esanti Baltarusija atsidūrė sunkioje padėtyje, nors ir anksčiau visais metų laikais prie respublikos sienų dvelkė NATO pratybų Baltijos šalyse paraku. Neseniai buvo pastebėtas atšilimas Vašingtono ir Minsko santykiuose, pasiekti susitarimai dėl diplomatinių santykių tarp JAV ir Baltarusijos Respublikos, kurie buvo nutraukti prieš dešimt metų, atkūrimo. Ir staiga staigmena — amerikiečių "M1 Abrams" tankai stovės 150 kilometrų atstumu nuo Minsko. Todėl neatsitiktinai Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas rugsėjo 25 dieną paskelbė, kad Baltarusijos atsisakymas dislokuoti Rusijos karinę bazę savo teritorijoje yra "tikrai nemalonus epizodas".

Čia derėtų priminti, kad Vašingtono politika Minsko atžvilgiu yra reglamentuota 2004 metų Baltarusijos demokratijos įstatymu ir 2011 metų Demokratijos ir žmogaus teisių įstatymu. Sankcijas vis dar galima skelbti.

Pažangios JAV šarvuočių divizijos dislokavimas Lietuvos teritorijoje, už dešimties kilometrų nuo Baltarusijos sienos, yra nepaprastai neatsakingas ir trumparegiškas Vilniaus žingsnis. Tai tikrai nieko gero neduos Europos ir Baltijos šalių saugumui.

NATO pajėgos Baltijos šalyse
© Sputnik
NATO pajėgos Baltijos šalyse

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

538
Tegai:
karinė bazė, JAV, Baltarusija, Lietuva
Dar šia tema
Nausėda pakvietė Trampą apsilankyti Lietuvoje
Ginkluotųjų pajėgų transportas Lietuvos keliais važiuos nemokamai
Pentagonas rengia didelio masto kariuomenės dislokavimą Europoje
JAV prezidentas Donaldas Trampas, archyvinė nuotrauka

Gedimino kalną papuošė užrašas "Trump": kodėl lietuvių "patriotai" negali be pono?

(atnaujinta 10:56 2020.10.28)
Praėjusį savaitgalį Vilniuje buvo galima pamatyti, kaip ant Gedimino kalno — ilgamečio mūsų nacionalinio simbolio — viršūnės atsirado užrašas "Trump"

Jį ten užkėlė grupė piliečių, surengusių akciją esamam JAV prezidentui palaikyti. Ir, be to, šitai padariusieji — ne kokie nors liberalai, bet "patriotais" save laikantys nacionalistai. Tad kaipgi tai suprasti?

Juk pats faktas patriotiškumu nedvelkia nei iš tolo: štai kažkas ėmė ir ant Lietuvos simbolio pastatė tekstą su svetimos valstybės vadovo vardu...

Akcijos rengėjai — nacionalistai

Na, bet akcijos dalyviai šiuo atveju — juk ne kokie vaivorykštiniai liberalai, bet aršūs lietuvių nacionalistai: Kęstutis Tamašauskas ir Genovaitė Astra, abu anksčiau rengę demonstracijas už nacių bendrininkų Kazio Škirpos ir Jono Noreikos-Vėtros "šviesų atminimą". Šie du siejasi su (neseniai N. Puteikio "centristų" perimtais) tautininkais — profašistinio nusistatymo net neslepiančia politine grupuote, kuri, vis dėlto, akcentuoja tariamą "lietuvybę" ir, atseit, tautinės "laisvės bei nepriklausomybės" siekį.

Betgi taip išeina, kad štai tokie "Lietuvos lietuviams" šalininkai turėtų, geruoju ar piktuoju, bet vis dėlto lemti Lietuvos savarankiškumą. O čia — atvirkščiai — matome, kaip Lietuvos valstybingumo simbolį šie tariami "patriotai" išpuošia svetimos valstybės lyderio pavarde. Ir kaip tada suprasti šitokį jų nukrypimą? Ar tai — kažkokia šizofrenija? Ar tiesiog nevykęs pokštas?

O, galbūt, už šito dalyko yra kažkokia logika?..

Protrampinės iliuzijos

Kad suprastume, reikia žinoti, kaip savo veiksmus motyvuoja aukščiau minėti veikėjai: anot jų, Donaldas Trampas kovoja prieš JAV Demokratų partiją, Baideną, Klinton, už jų visų stovintį Dž. Sorošą ir t. t., o, tai darydamas, atseit, atstovauja nacionalinių valstybių ir tradicinės moralės, o ne kosmopolitizmo ir vaivorykštinio liberalizmo idėjoms. Ir todėl, tikintų jie, reikia Trampą palaikyti. Juk JAV, galų gale, yra "geriausios" mūsų draugės, "saugumo garantas" ir t. t.

Ši "daina" skaitytojui tikriausiai yra žinoma. Ir, žinoma, būtų galima pagrįsti, kodėl toks Trampo vertinimas apskritai yra perdėm optimistinis (o tiksliau — iliuzinis), bet tai juk nėra šio straipsnio nagrinėjama tema.

Iš tiesų, čia labiausiai akis bado kitkas. O būtent tokių "patriotų" aklumas priešais faktą, kad šiandien pasaulyje — nesvarbu, ar valdytų Trampas ar Baidenas, respublikonai ar demokratai — būtent JAV yra toji jėga, kuri pamina šalių nacionalinį suverenitetą ir neša vadinamąsias "Vakarų vertybes", be to, kad Lietuva šiandien yra faktinis Jungtinių Valstijų vasalas. Na, ir pagaliau — nuo šio aklumo sunkiai atsiejamas polinkis netgi ne šiaip keliaklupsčiauti, bet tiesiog šliaužte šliaužioti ant pilvų priešais Vašingtoną kaip tariamąjį mūsų "geradarį" (taigi: "partnerį", "saugumo garantą" ir t. t. ir pan.).

Aišku, lygia greta šios amerikanofilijos, tokie štai "patriotai" (tiek minėtieji Trampo palaikymo akcijos "veidai", tiek atitinkamos politinės partijos) negaili nei laiko, nei jėgų išvedžiojimams apie tariamą "Rusijos grėsmę" ir, atseit, "sovietų okupacijos" baisumus — koneveikdami tą vienintelę jėgą, kuri šiandien realiai ir bando užstoti nacionalinį suverenitetą bei jų pačių tradicines vertybes prieš Amerikos vykdomą puolimą...

Kolonijinio mentaliteto problema

Ir tai, nors keista, vis dėlto dėsninga...

Juk jų tariami herojai — Noreika, Škirpa ir t. t. — savu laiku buvo nacistinio Reicho pakalikais. Nes jiems reikėjo, atseit, "užtarėjo" prieš tariamą "blogį iš Rytų" — "kacapą", "maskolių", "komuniagą", kaip jie tai vadina. O kad tasai Reichas ruošė pražūtį ne tiktai žydų ar, sakykime, romų, bet ir lietuvių tautai (ir, atitinkamai, daugumai Rytų Europos tautų), jiems buvo nė motais.

Taigi, obuoliai nuo obels toli nenuriedėjo: dabarties nacionalistai, šliaužiodami prieš JAV, tęsia savo pirmtakų istorines tradicijas. Nepasikeitė niekas, išskyrus šių šiaudinių "patriotų" šeimininkas: tada buvo Berlynas, dabar — Vašingtonas. Ir čia subjektyvūs tokių aktyvistų motyvai neturi esminės reikšmės: objektyviai viskas sueina į tai, kad jie remia imperiją, kuri laiko jų neva mylimą tėvynę "už tam tikros vietos".

Šiuo požiūriu, reikėtų kalbėti tiesiog apie kolonijinį tiek Lietuvos apskritai, tiek ypač apie lietuvių nacionalistų — tariamųjų "Lietuvos gynėjų" — mentalitetą, kuris tėra nykus atspindys to paties požiūrio, kurį iš kitos pusės demonstruoja sisteminės politinės jėgos valstybinio lygmens užsienio politikoje (tiek ES, tiek NATO ir tų pačių Jungtinių Valstijų atžvilgiu).

Iš tiesų, šie žmonės pripratę pataikauti, įsiteikti tam, kas galingesnis (arba bent toks atrodo), o ne siekti tikros teisybės ir, juo labiau, ne būti savo krašto šeimininkais, kokiais, bent jau teoriškai, šie ir panašūs nacionalistai norėtų būti...

Galbūt, visokių marginalinių, JAV specialiųjų tarnybų operacijomis formuojamų pseudojudėjimų (pavyzdžiui, "Q") požiūriu tokie gestai yra labai "kieti" ir patrauklūs. Tačiau kiek čia sveiko proto, politinės nuovokos ar, galų gale, tautinio ar elementaraus žmogiško orumo — spręskite patys.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija. 

Tegai:
JAV prezidento rinkimai, Lietuva, JAV, Donaldas Trampas
Dar šia tema
Į Lietuvą per šį mėnesį atplaukė antrasis SGD krovinys iš JAV
Ekspertas: jei laimės Baidenas, Baltijos šalimis dar labiau manipuliuos
Lietuvoje treniruosis NATO greitojo reagavimo pajėgos
Amerikos ekspertai apkaltino "Sputnik Lietuva" griaunant Vakarų vienybę
Baltųjų meškų kostiumais apsirengę aktyvistai, agituoja už branduolinės energijos naudojimą vietoj iškastinio kuro per klimato žygį Katovicuose, Lenkijoje

Atominiai spąstai Rusijai. Lenkija ir jos bandymai pasistatyti atomines elektrines

(atnaujinta 12:41 2020.10.27)
Lenkija, ištikima savo pasirinktai geopolitinei krypčiai ir savo "pagrindinio Jungtinių Valstijų draugo Europoje" pareigoms, tęsia sistemingą darbą, kad nutrauktų santykius su Rusija ir kiek įmanoma priešintųsi Rusijos energetikos plėtrai

Spalio pradžioje Lenkijos konkurencijos ir vartotojų apsaugos tarnyba (UOKiK) paskyrė "Gazprom" rekordinę baudą — 7,6 mlrd. dolerių, o projekte dalyvaujančios įmonės — "Engie", "Uniper", "Wintershall" ir OMV — yra jai skolingos daugiau 61 mln. Taip pat UOKiK įpareigojo šias korporacijas nutraukti visas sutartis, numatančias "Nord Stream-2" finansavimą. Lenkija įsižeidė, kad vokiečiai, prancūzai ir austrai, neprašydami jos leidimo, nusprendė pastatyti jiems gyvybiškai svarbų dujotiekį.

Dujotiekio Nord Stream-2 statyba, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Илья Питалев

Tai nėra pirmas toks Varšuvos sprendimas. Tiesa, šiuo metu "Gazprom" ir jos partneriai sumokėjo lygiai nulį dolerių pagal visus panašius reikalavimus, tačiau lenkai atkakliai laikosi savo linijos.

Tuo tarpu naujienų agentūra "Reuters" pranešė, kad Jungtinės Valstijos ir Lenkija sudarė lemtingą susitarimą, kuris leis Rytų Europos šaliai kartą ir visiems laikams atsikratyti priklausomybės nuo Rusijos dujų, taip pat palikti akmens anglį kaip energetinę bazę ir pradėti naują, žalią skyrių savo istorijoje. Pasak JAV energetikos sekretoriaus Dano Brujeto, Jungtinės Valstijos įsipareigoja per ateinančius pusantrų metų parengti šešių branduolinių reaktorių, kurių bendras pajėgumas yra iki devynių gigavatų, Lenkijoje statybų planą.

Taip pat yra žinoma, kad Amerikos branduolinių technologijų įsigijimas Lenkijos biudžetui kainuos 18 mlrd. dolerių, o iš viso įgyvendinant energetikos komplekso pertvarkymo planą gali prireikti apie 40 mlrd. Už šią sumą Vašingtonas žada paleisti pirmąjį reaktorių ne vėliau kaip 2033 metais, o iki 2040 metų Lenkija turės tris veikiančias atomines elektrines, kurių pagalba bus galima nutraukti anglies deginimą ir dar po dešimties metų pasiekti nulinį šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą.

Susitarimas yra daugiau nei keistas, jei žinote pagrindinius faktus apie pasirašiusiųjų finansines ir technines galimybes.

Turime pradėti nuo to, kad keturiasdešimt milijardų dolerių Varšuvai yra fiziškai per sunki. Lenkija daugelį metų buvo viena iš pagrindinių Europos Sąjungos finansinės paramos gavėjų. Kasmet Lenkijos biudžetas gauna vidutiniškai 20–23 milijardus eurų, kuriuos jis gali išleisti vidaus ekonominėms problemoms spręsti. Briuselis tiesiog blokuos tiesioginį pinigų pervedimą amerikiečiams vien dėl to, kad Vokietija, Austrija ir Prancūzija yra pagrindinės Europos biudžeto pildytojos. Tos šalys, kurioms lenkai visomis jėgomis trukdo statyti "Nord Stream-2" statybas.

Beje, palyginti neseniai Vašingtonas ir Varšuva jau paskelbė projektą, kuris turėjo pagaliau palaidoti Maskvos planus susieti Europą su dujotiekiais. Buvo kalbama apie Amerikos SGD tiekimą. 2018 metų rudenį regazifikacijos terminalas Swinoujscie uoste sudarė sutartį su Amerikos "Cheniere Marketing International LLP" dėl 0,52 milijono tonų SGD (0,7 mlrd. kubinių metrų) tiekimo per metus. Tuometinis pagrindinės Lenkijos naftos ir dujų bendrovės PGNiG vadovas Piotras Vozniakas teigė, kad amerikietiškų suskystintų dujų kaina yra "visiškai konkurencinga" ir kad Lenkija netrukus atsikratys Rusijos dujų adatos.

Pažymėtina, kad tada ponas Vozniakas išsisuko nuo atsakymų į visus tiesioginius klausimus apie dujų kainą. Dabar jau 2020 metų pabaiga, jis beveik metai kaip atleistas iš vadovo posto, o kaina vis dar yra visiška paslaptis.

Iš Amerikos pusės viskas vyksta dar įdomiau.

Nuo 1954 metų iki šių dienų visą išorinį bendradarbiavimą branduolinės energetikos srityje JAV reglamentuoja vadinamojo atominės energijos įstatymo nuostatos. Dokumentas yra labai platus, tačiau jame kuo aiškiau išdėstytos pagrindinės sąlygos. Jungtinės Valstijos, parduodamos savo branduolines technologijas, išlaiko visas fizinės ir intelektinės nuosavybės teises. Pirkėjas neturi teisės perduoti jokių duomenų ar savarankiškai sodrinti uraną ar ieškoti kitų kuro tiekėjų. Be to, visi techniniai ir mokslo pokyčiai, atsirandantys dėl Amerikos reaktorių veikimo, automatiškai tampa JAV nuosavybe. Iki šiol keturiasdešimt devynios šalys ir Taivanas sutiko su tokiomis pavergimo sąlygomis.

Tačiau tarpvalstybinių susitarimų su Amerika pasirašymas visiškai nereiškia, kad kita pusė iš tikrųjų gaus atominį "puodą".

Ryškiausias pastarųjų metų pavyzdys yra Amerikos atominių elektrinių statyba Kinijoje, kuri, modernizuodama savo energetikos sektorių, paprašė amerikiečių, atstovaujamų "Westinghouse" ir "General Electric", pastatyti šešias atomines elektrines vienu metu. Dėl to buvo pastatyti dvi elektrinės — "Haiyan" ir "Sanmen", kartu statybos laikotarpis pailgėjo nuo ketverių metų iki dvylikos, o projekto sąmata patrigubėjo. Išanalizavęs statybų pažangą, Pekinas atšaukė susitarimą ir atsisakė tolesnio bendradarbiavimo.

Amerikiečiai bandė išlaikyti gerą miną blogo žaidimo sąlygomis bei pareiškė, kad turėdami pažangiausias technines žinias jie puikiai jaučiasi vidaus rinkoje, kur, beje, vidutinis atominių elektrinių amžius jau labai priartėjo prie penkiasdešimt metų. Tačiau praktiškai viskas vėl pasisuko kitaip.

Nord Stream-2
© Sputnik / Алексей Витвицкий

"Westinghouse" pardavė į užsienį AP1000 III + kartos reaktorius, kurių instaliuota pajėgumas siekė 1,1 gigavato. 2011 metais, supratęs, kad beviltiškai nutraukiama sutartis su Kinija, Branduolinės energetikos reguliavimo komisijoje buvo suorganizuotas skubus AP1000 licencijavimas ir ji gavo visus reikiamus leidimus naudoti Jungtinėse Valstijose. Po devynerių metų savo šalyje nebuvo pastatyta nė vieno tokio reaktoriaus. Paskutinis bandymas pristatyti AP1000 į vidaus rinką įvyko 2013 metais, kai iškart buvo pradėtos statyti dvi atominės elektrinės — Vogtle ir Virgil C. Summer. Tačiau dėl daugelio priežasčių nė viena jų nebuvo baigta.

Kol "Westinghouse" dairėsi po visą pasaulį ir bandė kam nors parduoti savo reaktorių, Kinijos valstybinė investicijų korporacija (SPIC) paskelbė pradedanti kurti savo naujos kartos CAP1400 reaktorių arba "Guohe-1". Kaip galima atspėti iš santrumpos, Kinijos reaktorius yra pagrįstas amerikiečių AP1000, tačiau Kinijos pusė nedelsdama atmetė visus galimus autorių teisių pažeidimus. SPIC vyriausiasis inžinierius teigia, kad bendrovė "visiškai pertvarkė pagrindinius siurblius, vožtuvus, reaktoriaus korpusą, garo generatorių, reaktoriaus vidinius elementus, valdymo strypų pavaras, kaltinius turbinos rotorius, suvirinimo reikmenis, U vamzdžius ir kitus pagrindinius komponentus". Tai iš esmė tai yra visiškai naujas techninis sprendimas.

Analizė ir blaivus skaičiavimas rodo, kad Lenkija, norėdama įsirengti pirmąją šalies atominę elektrinę, turėjo kreiptis į bet ką, tik ne į JAV, bet didžioji politika turi savo taisykles, kur logika vaidina toli gražu ne pagrindinį vaidmenį.

Ryšium su Lenkijos planais sąmoningai niekada neminėjome Rusijos ir korporacijos "Rosatom". Amerikos ir Lenkijos tandemas yra nukreiptas būtent prieš Rusiją ir jos branduolinės energijos flagmaną. Tiesa, kadangi lenkai neturi kuo susimokėti, o amerikiečiai neturi ką statyti, visa tai labai primena akių dūmimą ir audringos veiklos imitavimą.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
branduolinė energetika, Rusija, JAV, Lenkija
Dar šia tema
Lenkija nurodė Vokietijai, kad sprendimas dėl "Nord Stream-2" akivaizdus
JAV sukurs koaliciją prieš "Nord Stream-2": ar tai sustabdys statybas?
Įmantrus energetikos žlugdymas: ko nori ES nutraukdama ryšius tarp Pabaltijo ir Rusijos 
Aleksandras Lukašenka

"Štai jums ir reformos". Kodėl Lukašenka prabilo apie terorizmą Baltarusijoje

(atnaujinta 11:58 2020.10.28)
Visuotinis streikas, kuriuo Svetlana Tichanovskaja grasino oficialiajam Minskui, neįvyko. Baltarusija išėjo į darbą. Tuo tarpu Aleksandras Lukašenka grįžo prie savo įprastinės retorikos: jis sako, kad ekonominė sėkmė yra svarbesnė už žadėtas ​​reformas

VILNIUS, spalio 28 — Sputnik. Pasitikėjimo jam suteikė JAV valstybės sekretoriaus Maiko Pompėjaus skambutis. RIA Novosti autorius Antonas Lisicinas aiškinosi, kas vyksta respublikoje.

Nieko neįvyko

Tichanovskajos ultimatumo terminas baigėsi pirmadienio vakarą. Opozicionierė reikalavo Lukašenkos atsistatydinimo iš respublikos vadovo posto, smurto gatvėse nutraukimo ir visų dėl politinių priežasčių sulaikytų asmenų paleidimo. Ji grasino masiniais nepaklusnumo veiksmais.

Tačiau spalio 26 dienos rytą praktiškai nieko neįvyko. Minsko gatvėse rinkosi nedidelės grupės su baltos-raudonos-baltos spalvos vėliavomis. Kaip įprasta, dirbo būsto ir komunalinių paslaugų teikimo bendrovės, važiavo viešasis transportas, darželiai priėmė vaikus, mokiniai skubėjo į mokyklas, o įmonės pranešė, kad darbas vyksta įprasta tvarka. Masinių protestų veiksmų nebuvo pastebėta ir kituose miestuose.

Nors buvo bandyta streikuoti. Gardine, prie "Gardino azoto" gamyklos įėjimo, teisėsaugos pareigūnai sulaikė apie penkiasdešimt žmonių, kurie ragino streikuoti. Įmonės darbas nebuvo sutrikdytas, piketo iniciatoriai neturėjo nieko bendro su gamyba, tvirtino koncerno "Belneftechim", kuriam priklauso ir "Gardino Azotas", atstovas Aleksandras Tiščenka. "Mes dirbame įprastu režimu", — pabrėžė jis.

"Belorusneft" nepavykusio streiko organizatoriai buvo atleisti — korporaciniame pokalbyje buvo suburta streiko grupė. Penkiolika žmonių pareiškė norą protestuoti, šeši iš jų įrašė vaizdo įrašus su atitinkamais raginimais.

Bendrovės vadovybė bandė įtikinti aktyvistus nusiraminti, tačiau jie liko nepalaužiami. Vakare jie buvo atleisti iš darbo.
Antradienį tapo žinoma apie įvykį su Minsko kardiologinio centro gydytojais. Pirmadienio rytą gydytojai išsirikiavo į vadinamąją solidarumo grandinę sostinės Dzeržinskio prospekte. Jie buvo sulaikyti, paskui paleisti ir nuvyko į darbą. Jie paaiškino, kad išėjo į protesto akciją, bet patys neorganizavo streiko.

Sprogimai, padegimai ir kiti veiksmai

Tuo tarpu Valstybės saugumo komitetas perspėjo, kad į kai kuriuos protestuotojų smurto veiksmus bus reaguojama kaip į terorizmą. Tai įvyko po pranešimo, kad Gomelyje buvo nukenksmintas "panašus į naminę bombą" įtaisas. "Įtaisas" buvo paslėptas po baltos-raudonos-baltos spalvos vėliava.

"Sprogimai, padegimai ir kiti veiksmai, keliantys mirties ar kitų sunkių padarinių pavojų, vykdomi siekiant destabilizuoti viešąją tvarką, yra kvalifikuojami kaip teroro išpuolis", — pažymėjo KGB Tyrimų skyriaus vadovas Konstantinas Byčekas.

Lukašenka taip pat kalbėjo: "Kaip įvertinti tai, kad žmonės jau pasiekė geležinkelį, blokavo automatiką, uždarė bėgius. Tai gali sukelti rimtų geležinkelio avarijų, katastrofų ir žmonių aukų, tai yra organizuotų nusikalstamų grupių veiksmai su terorizmo požymiais".

Tuo tarpu Svetlana Liubeckaja, Atstovų rūmų Nuolatinės teisėkūros komisijos pirmininkė, priminė, kad priimami pasiūlymai dėl Konstitucijos pataisų. Jie turėtų būti siunčiami parlamentui. Galima tik spėlioti, kokie bus šie pokyčiai.

Opozicija reikalavo grįžti prie 1994 metų normų, kai parlamentas turėjo daugiau įgaliojimų, o valstybine kalba buvo laikoma tik baltarusių kalba. Lukašenka prieš tam tikrą laiką paminėjo reformas. Apie tai jis taip pat kalbėjo per pokalbį su opozicijos atstovais KGB kardomojo kalinimo centre. Bet detalių nuo to laiko nepadaugėjo.

Susitikime dalyvavęs Lukašenkos oponentas Jurijus Voskresenskis priminė, kad prezidentas "oponavo labai efektyviai". Respublikos vadovas taip pat atsakė į priekaištus dėl didelės, kritikų manymu, priklausomybės nuo Rusijos. "Kai kurie mano kolegos parodė visišką nekompetenciją, — sakė Voskresenskis. — Pavyzdžiui, jie klausia: "Kaipgi taip, mes dabar dar labiau priklausome nuo Rusijos?" Prezidentas atsako: "Kaip tu taip kalbi, jei nežinai skaičių? Kai atėjau 1994 metais, eksportas į Rusiją sudarė 87 proc., 2019 metų pabaigoje — 47 proc."

Akivaizdu, kad ateityje Baltarusijos lyderis planuoja sumažinti ekonomikos reformas. Aptardamas medienos apdirbimo, plaušienos ir popieriaus pramonės plėtrą, Lukašenka nepamiršo opozicijos reikalavimų: "Rinkimų proceso metu atkreipiau dėmesį į tai, kaip mūsų "zmagarai" ir "sviadomija" šaukė: "Duok reformų!" Tai yra reformos — turime vystytis ir, svarbiausia, gilinti miško ištekliais pagrįstą gamybą."

Ilgas Europos žaidimas

Tuo tarpu, kaip paaiškėjo, Lukašenka visiškai ne diplomatinėje izoliacijoje, kuria grasino Europa. Savaitgalį, prieš ultimatumo pabaigą, jis telefonu kalbėjosi su JAV valstybės sekretoriumi Maiku Pompėjumi. Pokalbis vyko Vašingtono iniciatyva ir truko apie pusvalandį.

Šalys sutarė, kad "per tą laiką, kuris praėjo nuo Maiko Pompėjaus vizito vasario mėnesį Minske, padėtis smarkiai pasikeitė ir atsiranda naujų iššūkių".

Be to, kaip sakė Baltarusijos prezidento spaudos tarnyba, "valstybės sekretorius pabrėžė, kad jis visada išlieka mūsų šalies suvereniteto ir nepriklausomybės šalininkas". Lukašenka diplomatui pasakojo apie nacionalinį dialogą, kurį jis palaiko Baltarusijoje.

Baltarusijos lyderis taip pat pabrėžė, kad Minskas ir Maskva bus priversti reaguoti į Lenkijos, Lietuvos ar kitų šalių agresijos atvejus. Pompėjas patikino, kad nereikia bijoti tokio įvykių vystymosi, nėra jokios grėsmės iš Varšuvos ir Vilniaus.

Nacionalinės strategijos instituto tarptautinių programų direktorius Jurijus Solozobovas aiškina, kad svarbiau nutraukti diplomatinę ES, o ne JAV blokadą.

"Europa, visų pirma, Lenkija, žaidžia ilgai. Yra civilinio protesto patirties. Pavyzdžiui, devintojo dešimtmečio "Solidarumas", kai molekulinis pasipriešinimas kenkė režimui kiekvieną dieną. Ir, svarbiausia, bendri veiksmai galiausiai sukuria pilietinę tautą, kurios anksčiau nebuvo. Be to, tai įvyksta pagal istorinius standartus, akimirksniu", — sako ekspertas.

Pasak jo, visos šalies streiko akcijų paketas buvo per didelis, todėl nesuveikė. Opozicija užsienyje negali pasikliauti veiksmingu masinių protestų organizavimu. "Labiausiai tikėtina, kad jie bandė išbalansuoti padėtį, paskatinti Lukašenką imtis naujų jėgos veiksmų. Nepavyko", — sako Solozobovas.

Tačiau jis pažymi: šis taktinis pralaimėjimas nepakeičia ilgalaikės strategijos dėl Lukašenkos legitimumo. "Baltarusijos prezidentas iššvaistė didelę paskolos, kurią jam suteikė tiek Rusijos vadovybė, tiek Rusijos visuomenė, dalį. Vašingtono dėmesys yra vertingas. Tačiau po ketverių metų bet kuriuo atveju bus naujas prezidentas ir nauja administracija. Ir ES, kartoju, yra pasirengusi žaisti šį žaidimą daugelį metų. Tai nėra klasikinis greitas valstybės perversmas — užgrobiant pastatus, paperkant sargybinius ir artimiausią aplinką, kaip parašyta Edvardo Lutvako vadovėlyje. Tai yra sistemingas ilgalaikis darbas siekiant pakeisti civilizacinį pasirinkimą. Ir tai vykdantieji yra labai aiškūs: laikas Lukašenkai yra ribotas išteklis; varijantų pas jį nedaug".

Pasak Nacionalinės strategijos instituto generalinio direktoriaus pavaduotojo Aleksandro Kostino, pavojus Baltarusijai kyla dėl tolesnio protestų radikalėjimo. Tai daro įtaką oficialiems Maskvos ir Minsko santykiams ir net Rusijos įvaizdžiui Baltarusijos visuomenės akyse.

"Demonstrantų skaičius sumažėjo, tačiau protestų intensyvumas išaugo. Tai įtvirtina neigiamą prezidento reputaciją gyventojų ir tarptautinės bendruomenės akyse. Tai taip pat suteikia protestuotojams ir pasyviems valdžios oponentams priežastį sieti Maskvos integracijos planus su neigiama Lukašenkos figūra. Ir tai jau yra Rusijos problema", — daro išvadą Kostinas.

Projekto "SONAR-2050" analitikos biuro vadovas Ivanas Lizanas mano, kad masiniai mitingai Baltarusijoje "labiau primena norą šokti vorele dėl pačių šokių". "Bandymus sustiprinti protestus sukelia sunkumai opozicijos stovykloje. Vyksta užsienio įtakos centrų mūšiai, ginčai tarp lyderių".

Tichanovskaja buvo paskirta "kovos" veidu, tačiau yra ir Cepkalos šeima (kandidato į respublikos vadovo postą Valerijaus Cepkalos — Sputnik), yra lenkų, dalyvaujančių NEXTA projekte, kurį Minskas pripažino ekstremistiniu. Ultimatumai ir streiko paskelbimas yra siekis parodyti naudingumą, galimybę paveikti situaciją Baltarusijos viduje", — įsitikinęs Lizanas.

Ekspertas pabrėžia: Lukašenkos derybos su Pompėjumi, taip pat prezidento pareiškimai vidaus auditorijai rodo, kad valdžia, atsigavusi po pirmojo sukrėtimo, nori atidėti žadėtą ​​reformą ir įšaldyti padėtį vidaus politikoje. O išorėje — grįžti prie įprasto "daugiavektoriškumo".

Tegai:
protestai, Aleksandras Lukašenka
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Tichanovskaja papasakojo apie savo gyvenimo sąlygas Lietuvoje
Tichanovskajos atstovė spaudai nesugebėjo paneigti, kad ji gavo pinigų iš Lukašenkos
Ekspertas: Tichanovskajos žodžiai apie "milijardus" iš Lietuvos — įprastas masalas