JAV karinė technika Pabradėje, archyvinė nuotrauka

Rotacijos imitacija: Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje neramu

539
(atnaujinta 12:18 2019.09.30)
JAV kariuomenės "rotacinis" buvimas Lietuvoje jau beveik tapo pastoviu, jis didėja kiekybe ir kokybe. Panaši "sutramdymo" politika neprisideda prie įtampos regione mažinimo

Lietuva laukia daugiau nei 500 JAV sausumos pajėgų karių atvykimo. Kartu valstybėje pasirodys ir amerikiečių šarvuota technika: 30 tankų "Abrams", 25 pėstininkų kovos mašinos "Bradley", 70 ratinių transporto priemonių.

Taigi, dislokacijos punkte netoli Pabradės — per kelis kilometrus iki sienos su Baltarusijos Respublika — bus sukurta nuolatinė bazė (karinės technikos, arsenalo, buitinės infrastruktūros parkas), skirta operatyviai dislokuoti pilnavertę JAV šarvuotąją diviziją (nesvarbu, rytoj ar kada nors vėliau).

Sukomplektuotoje amerikiečių armijos šarvuotoje divizijoje yra iki 17 tūkstančių karių, 290 M1 "Abrams" tankų, 330 pėstininkų kovos mašinų "Bradley", 348 M113 šarvuočiai, 146 sraigtasparniai. Tokios divizijos (JAV jų yra keturios) yra skirtos karams ir ginkluotiems konfliktams Europos teritorijoje, jos pasižymi didžiausiais kovos pajėgumais operacijoms strateginėse ir operatyvinėse zonose.

Amerikos kariuomenės taktika ir strategija iš esmės yra puolamojo pobūdžio. Šarvuotosios pajėgos — pagrindinė smogiamoji JAV sausumos pajėgų jėga, ekspansijos įrankis. Atsižvelgiant į tai, visos kalbos apie humanitarinį "sutramdymą" ar Lietuvos gynybos stiprinimą atrodo kaip figos lapelis. Mes esame liudininkai to, kaip įrengiamas placdarmas ir vyksta laipsniškas amerikiečių kariuomenės puolamųjų pajėgų didinimas.

Nepagrįstas optimizmas

"Nuosekliai ir kantriai siekėme didesnio ilgalaikio JAV karinio įsitraukimo Lietuvoje ir visame regione. Todėl JAV kariuomenės bataliono atvykimas ilgesniam laikotarpiui — gera ir laukta žinia, mūsų ilgalaikių pastangų ir investicijų rezultatas", — sakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.

Jis pabrėžė, kad Lietuva ne kartą yra priėmusi JAV batalionus pratyboms, tačiau šį kartą JAV kariuomenė atvyksta "ne į tarptautines pratybas, o ilgalaikiam dislokavimui". Čia verta paminėti, kad nuo 2014 metų pavasario Lietuvoje yra dislokuota daugiau nei dešimt JAV sausumos pajėgų rotacijų. Beveik nuolatinis Amerikos kariuomenės buvimas respublikoje yra akivaizdus ir neproduktyvus, prisidedantis prie regiono militarizacijos ir tarptautinės bei karinės įtampos augimo.

Lietuvos krašto apsaugos ministerija patikslino, kad JAV kariuomenės pajėgos atvyks "atgrasymui ir pratyboms", be to, amerikiečiai "bendradarbiaus su Lietuvos kariais, keisis patirtimi įgyvendinant Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų mechanizacijos projektą". Faktiškai iki 2020 metų pavasario respublikoje bus dislokuotas priešakinis JAV šarvuotosios divizijos batalionas. Tikriausiai esame liudininkai to, kaip formuojasi nauja JAV karinė bazė Europoje.

Sunku pritarti Lietuvos gynybos ministro optimizmui, nes atvykus amerikiečių tankininkams padidės ne gynybos pajėgos, o valstybės priklausomybė nuo tam tikrų Pentagono sprendimų. Lietuvos krašto apsaugos ministerija išreiškia pasirengimą "suteikti visą reikalingą paramą" — apgyvendinimą, logistiką ir panašiai. O kas tada?

Žodžiai ir darbai

Šalia esanti Baltarusija atsidūrė sunkioje padėtyje, nors ir anksčiau visais metų laikais prie respublikos sienų dvelkė NATO pratybų Baltijos šalyse paraku. Neseniai buvo pastebėtas atšilimas Vašingtono ir Minsko santykiuose, pasiekti susitarimai dėl diplomatinių santykių tarp JAV ir Baltarusijos Respublikos, kurie buvo nutraukti prieš dešimt metų, atkūrimo. Ir staiga staigmena — amerikiečių "M1 Abrams" tankai stovės 150 kilometrų atstumu nuo Minsko. Todėl neatsitiktinai Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas rugsėjo 25 dieną paskelbė, kad Baltarusijos atsisakymas dislokuoti Rusijos karinę bazę savo teritorijoje yra "tikrai nemalonus epizodas".

Čia derėtų priminti, kad Vašingtono politika Minsko atžvilgiu yra reglamentuota 2004 metų Baltarusijos demokratijos įstatymu ir 2011 metų Demokratijos ir žmogaus teisių įstatymu. Sankcijas vis dar galima skelbti.

Pažangios JAV šarvuočių divizijos dislokavimas Lietuvos teritorijoje, už dešimties kilometrų nuo Baltarusijos sienos, yra nepaprastai neatsakingas ir trumparegiškas Vilniaus žingsnis. Tai tikrai nieko gero neduos Europos ir Baltijos šalių saugumui.

NATO pajėgos Baltijos šalyse
© Sputnik
NATO pajėgos Baltijos šalyse

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

539
Tegai:
karinė bazė, JAV, Baltarusija, Lietuva
Dar šia tema
Nausėda pakvietė Trampą apsilankyti Lietuvoje
Ginkluotųjų pajėgų transportas Lietuvos keliais važiuos nemokamai
Pentagonas rengia didelio masto kariuomenės dislokavimą Europoje
HIMARS, archyvinė nuotrauka

Kodėl HIMARS kelia grėsmę Rumunijai ir Baltijos šalims, o ne Rusijai

(atnaujinta 17:08 2020.11.27)
Jungtinės Valstijos ir jos NATO sąjungininkai neturi ginklų, kurie iš tikrųjų ir galiausiai kelia grėsmę Rusijai Krymo pusiasalyje ar Kaliningrado srityje

NATO sąjungininkų skaičiaus negalima paversti karinių operacijų kokybe net Afganistane (talibai — nėra aukščiausių technologijų priešai).

Amerikiečių nejaudina didelis atsilikimas nuo Rusijos pažangių ginklų technologijų srityje (viršgarsinės raketos, oro gynybos ir elektroninio karo sistemos, povandeninės robotikos sistemos). Praktikuodamos "aukštųjų technologijų karo" taktiką, JAV sausumos pajėgos praėjusią savaitę per kelias valandas iš Vokietijos į Rumuniją skraidino dvi daugkartines paleidimo raketų sistemas HIMARS ("High Mobility Artillery Rocket System"), paleido keletą mokomųjų raketų į Juodąją jūrą ir greitai įrenginius grąžino į Ramšteino bazę.

"Forbes" duomenimis, vienos dienos šaudymo misija Rumunijoje buvo Amerikos kariuomenės "ugnies jėgos atkūrimo" demonstravimas, "žinia Maskvai" ir "raketų staigmena" Rusijos pajėgų grupei Kryme. Kitaip ir būti negali, nes Juodoji jūra "greitai virsta Rusijos ežeru", o tai kelia grėsmę JAV interesams.

Žinoma, du HIMARS paleidimo įrenginiai nelemia orų regione, tačiau 2018 metais Amerikos 41-oji artilerijos brigada grįžo į Vokietiją, į šioje brigadoje buvo keturios HIMARS baterijos (iš viso 36 paleidimo įrenginiai, kurių bendras paleidimas —  216 227 mm kalibro raketų). Amerikiečiai mano, kad didelis HIMARS dislokavimo greitis apsunkins priešo kontršūvius: "Sunku pataikyti į raketų paleidimo įrenginį, kuris žemėje praleidžia tik kelias valandas". Ir jie "ugnies reidus" praktikuoja keliose srityse.

Panašios pratybos "Rail Gunner Rush" su tiesioginiu HIMARS sistemų šaudymu anksčiau buvo surengtos Estijoje, maždaug 110 km atstumu nuo Rusijos sienos. Tokiu būdu 2020 metų rugsėjo mėnesį JAV parodė savo "įsipareigojimą Baltijos šalių saugumui". Savo ruožtu Maskva "Rail Gunner Rush" laikė "provokuojančiomis ir itin pavojingomis regiono stabilumui".

Spektakliai Europai

JAV kariuomenė Europoje linkusi nepaisyti sąjungininkų interesų ir net pačios geografijos. "Forbes" pastebi: "Nuo Rumunijos pakrantės iki Krymo — tik 250 mylių (400 km) palei Juodąją jūrą. HIMARS, kurios buvo perdislokuotos į Rumuniją, kelia rimtą ir nenuspėjamą grėsmę Rusijos kariams regione". Rumunijos armijos vadas generolas majoras Lulianas Berdila patvirtina: "Mirtingumas, šiandien įrodytas per pratybose Juodojoje jūroje naudojamą atstumą, kalba pats už save". Beje, Rumunija ruošiasi įsigyti savo HIMARS sistemas iš JAV ir planuoja pasiekti visišką pasirengimą šių ginklų veikimui 2022 metais.

Panašu, kad Rumunijoje sėkmingai įvyko amerikiečių HIMARS sistemų sąveikos su Rumunijos daugialypėmis raketų sistemomis demonstravimas, NATO suformavo operacinę aplinką ir operacijų teatre sukūrė efektyvią strateginio atgrasymo versiją. Tačiau iš tikrųjų dvi 41-osios artilerijos brigados HIMARS pasinėrė į lėktuvą MC-130J, nuskrido į Rumunijos Kogalniceanu oro bazę, vaizdingai (sąlygiškai) pabendravo su 352-osios JAV specialiųjų operacijų divizijos karininkais ir su Rumunijos sausumos pajėgų daliniais. Negražiai apšaudė Juodąją jūrą ir išskrido atgal į Vokietiją.

Galbūt mes tik stebime logistikos tobulinimą, o realioje kovinėje situacijoje 41-oji JAV armijos artilerijos brigada nuskris į Gruziją ar Ukrainą, arčiau priešo. Net tokiu atveju iškrovimo metu HIMARS sistemos gali būti sunaikintos ore ar aerodromuose, tai leidžia Rusijos kosmoso žvalgybos sistemos, oro gynybos sistemos S-400 ir "Iskander-M". Bet kokiu atveju, tokios JAV kariuomenės operacijos (pasirodymai) Europoje kelia grėsmę ne tiek Rusijai, kiek Rumunijai, Baltijos šalims ir kitoms laikino ar nuolatinio HIMARS sistemos dislokavimo vietoms, kurios reaktyvūs sviediniai ir raketose gali būti aprūpinti taktinėmis branduolinėmis galvutėmis. Maskva yra priversta reaguoti ir kurti atsakomąsias priemones.

Tikrosios galimybės

Kovos sąlygomis Amerikos HIMARS sistema pirmą kartą buvo išbandyta 2010 metų vasario mėnesį Afganistane. Buvo atliktos dvi raketų paleidimo priemonės, kurios gerokai nukrypo nuo reikalaujamos trajektorijos ir nukrito nuošalyje nuo taikinio (dėl to žuvo keli civiliai gyventojai). Tyrimo metu HIMARS operacija buvo sustabdyta, tačiau šiandien daugiau nei 400 raketų yra JAV kariuomenėje.

Irake HIMARS kompleksai buvo naudojami kovoje su teroristais nuo 2015 metų lapkričio. Keli šimtai įvairių tipų raketų buvo paleisti ties įvairių taikinių. Duomenų apie paleidimo efektyvumą nėra.

"High-Mobility Artillery Rocket System" yra labai mobili JAV armijos raketinės artilerijos sistema ant FMTV važiuoklės gali gabenti šešias 227 mm raketas (Rusijos analogai yra daugkartinės paleidimo raketų sistemos "Uragan" ir "Smerč") arba vieną taktinę ATACMS ( rusų "Točka-U" analogas). Galima gabenti orlaiviu C-130 Hercules.

Mašina kompensuoja savo nuosavo paleidimo įrenginio nebuvimą įvairiais konteineriais su įvairaus tipo ir kalibro raketomis. Savaeigis paleidimo įrenginys gali nešti skirtingų savybių (nevaldomas ir valdomas) raketas. Gamykloje sviediniai ir raketos dedami į sandarius transportavimo ir paleidimo konteinerius, techninis patikrinimas prieš šaudymą neteikiamas.

Kovinis savaeigio paleidimo įrenginio svoris su šaudmenų apkrova yra apie 11 tonų. Mašina pajėgi važiuoti iki 85 km / h greičiu, važiuoti turimomis kuro atsargomis be papildymo iki 480 km. Kompleksą kontroliuoja trijų asmenų įgula, esanti salono viduje. Šaudymas galimas bet kuria kryptimi, aukščio kampais iki +60 laipsnių.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
raketos, Rumunija, Baltijos šalys, Rusija, JAV
Dar šia tema
Rusija sureagavo į JAV grasinimus dislokuoti naujas raketas Europoje
Karo ekspertas: naujos Rusijos raketos sukels isteriją JAV
"National Interest" įvardijo penkis pavojingiausius Rusijos karinius laivus
Seimo posėdis, archyvinė nuotrauka

Nuotolinis Seimas: Lietuvą valdys dirbtinis intelektas

(atnaujinta 10:24 2020.11.27)
Artimiausiu metu Lietuva išgarsės visame pasaulyje. Šalies įstatymų leidžiamoji valdžia priims revoliucinį sprendimą — įteisins parlamento darbą nuotoliniu būdu. Tai taps dirbtinio intelekto valdžios iš žmogaus perėmimo pradžia

Šią savaitę pritrūko vieno posėdžių salėje sėdėjusių Seimo narių balso, kad būtų priimtos Lietuvos Seimo statuto straipsnių pataisos dėl galimybės Seimo nariams valdyti šalį iš savo namų biuro. Visa valdančiųjų liberalų frakcija buvo saviizoliacijoje. Bet Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen nenusimena. Diena anksčiau, diena vėliau, tačiau bus priimtas revoliucinis sprendimas.

Jau kitą savaitę, kai liberalai išeis iš saviizoliacijos, pagal karantino taisykles, Seime vėl bus balsuojama dėl nuotolinio parlamentarų darbo. Ir jau tada, opozicionieriai-sukilėliai, laikykitės! Įstatymas bus priimtas, ir netvirta 73 valdančiosios koalicijos mandatų dauguma bus žymiai sustiprinta. Kol kas siūloma įteisinti, kad Seimo narys virtualiai galėtų dalyvauti Seimo posėdyje tik paskelbus ekstremalią situaciją ir iškilus grėsmei jo ir aplinkinių sveikatai ir (arba) gyvybei. O jau kitame etape galima nurodyti kitas "balsavimo internetu" priežastis. Ir ten bus galima visą teisėkūros galią šalyje perkelti į virtualią erdvę. Ir netgi įteisinti balsavimą internetu rinkimuose visais valdžios lygmenimis.

"Viena vertus, organizuodami saugesnį Seimo darbą, kita vertus, turime paraleliai spręsti perėjimą prie nuotolinio Seimo darbo. Kuo greičiau tai padarysime, tuo tikresni būsime, kad Seimo darbas gali būti nenutrūkstamas", — cituoja žiniasklaida Čmilytę-Nielsen.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda taip pat išreiškė susirūpinimą. Per vaizdo konferenciją su naujojo Seimo valdybos nariais jis sakė: "Esame kritiškai svarbiame kovos su pandemija taške, be to, būtina sklandžiai užbaigti ir Vyriausybės tvirtinimą. Nepaisant visų Seimui tenkančių išbandymų, šios vienos svarbiausių valstybės institucijų darbas negali nutrūkti ilgesniam laikui. Kviečiu visas parlamentines partijas suvienyti jėgas ir priimti tolesniam Seimo darbui būtinus sprendimus".

Beje, ši darbo forma jau sėkmingai išbandyta vietos valdžios lygiu. Tos pačios sostinės tarybos posėdžiai sėkmingai vyksta interneto platformose. Apie ką čia kalbėti? Pasaulio viršūnių susitikimai ir kalbos JT virtualioje erdvėje jau seniai tapo norma. Taigi fizinio kūno buvimas parlamento rūmuose tampa anachronizmu.

O dabar pereikime nuo pliusų prie šios valstybės, o ateityje ir viso pasaulio, valdymo formos minusų ir trūkumų.

Anądien nutiko juokinga istorija. Nyderlandų žurnalistas Danielis Verlaanas "nulaužė" slaptą ES gynybos ministrų vaizdo konferenciją. Kol karinių departamentų vadovai internete diskutavo apie slaptus gynybos klausimus, ekrane pasirodė žurnalistas ir pasveikino apstulbusius ministrus. Jam pavyko prisijungti prie slaptos vaizdo konferencijos dėl paveikslėlio su slaptažodžiu, kurį netyčia "Twitter" paskelbė Nyderlandų gynybos ministras Ankhas Beyleveldas.

Taip, už šį įžūlų triuką žurnalistą galima patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Bet kas gali garantuoti, kad koks nors programišius, nors ir vidutinio lygio, nemojuos ranka ministrams, o tiesiog ramiai pasidės už ekrano ir užrašys visas ES ir NATO gynybos paslaptis?

Štai ir nėra jokios garantijos, kad koks nors Rusijos ar Kinijos šnipas neprisijungs prie Lietuvos Seimo posėdžio vaizdo konferencijos.

Štai kodėl opozicijos "valstiečiai" šiandien ragina savo kolegas neskubėti, o rimtai apmąstyti šį klausimą. Ne skubėti svarstyti šių įstatymų projektų, bet pirmiausia sukurti specialią jų rengimo grupę. Juk tai nėra paprastas fizinio Seimo nario buvimo ar nebuvimo priimant sprendimą klausimas, o nacionalinio saugumo ir galimo valdžios uzurpavimo siauros grupės žmonių, kurie valdys tą pačią "virtualaus Seimo" sistemą, rankose klausimas. O ateityje — vyriausybės, teismų ir kitų valdžios šakos.

Pažiūrėkite, kas vyksta JAV, kurios lietuviams yra demokratijos etalonas. Garsus skandalas su balsų skaičiavimu, kai kompiuteriai suskaičiavo Baidenui už Trumpą atiduotus balsus. Tai yra, prezidento lenktynių nugalėtojas buvo nustatytas ne realioje, o virtualioje erdvėje.

Paklausite, ką Lietuva turi su tuo bendro? Priminsiu, kad pasibaigus socialdemokratų kadencijai (2012-2016 metais) Lietuvos Vyriausiosios rinkimų komisijos pagrindinio kompiuterio modernizavimo klausimas buvo svarstomas visiems "nepastebimai". To nereklamavo net smalsi Lietuvos žiniasklaida. Na, kompiuteriai, na, programos. Ką tai domina? Tada konkurse dėl už teisę prikimšti VRK kompiuterį programomis už šimtus tūkstančių eurų susirėmė su socialdemokratais (LSDP) ir konservatoriais (TS-LKD) susijusios įmonės. Laimėjo konservatoriai.

"Sputnik Lietuva" jau priminė, kad pagrindinis VRK kompiuteris pirmajame 2016 metų rinkimų ture pasirodė puikiai. Jo darbas sutrikdavo beveik kiekvieną valandą, o po dar vienos pataisymo ekrane rodydavo "besąlygišką konservatorių pergalę" net tose apygardose, kur tankiai gyvena rusai ir lenkai — amžini dešiniųjų oponentai. Pirmasis turas baigėsi pergale su minimaliu TS-LKD pranašumu.

Vilnius, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

Bet antrajame ture "giluminė Lietuva", išsigandusi dar vieno konservatorių sugrįžimo, rankomis ir kojomis balsavo už Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą. Ir pagrindinis VRK kompiuteris tada nepadėjo. Tikriausiai jos virtualūs čiuptuvai dar nepasiekė regionų. Tačiau per ketverius konservatorių buvimo opozicijoje metus, matyt, buvo padarytos išvados ir atlikta programinės įrangos korekcija. Ir jau šį rudenį viskas vyko laikrodžio tikslumu.

Klausantis skandalingų žinių ir balsų skaičiavimo JAV prezidento rinkimuose, autoriaus galvoje sukasi beprotiškos mintys. Bet ką daryti, jei Lietuvoje, kaip ir Pabradės poligone, Amerikos kariai tobulina savo įgūdžius prieš "žygį į Rytus", Amerikos programuotojai taip pat tobulina savo balsų skaičiavimo įgūdžius? Galų gale, kaip žinote, amerikiečiai yra meistrai, kurie vasalų rankomis traukia kaštonus iš ugnies ir naudoja tuos pačius vasalus kaip bandomuosius triušius.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), konservatoriai, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), valstiečiai, Lietuva, Seimas
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Galių patikrinimas. Ar valdantieji verčia Nausėdą "grąžinti skolas"?
Seimo nariai raginami atsiprašyti NVSC
Seimo nariams nepavyko susitarti dėl nuotolinio darbo
Lapkričio 28

Kokia šiandien diena: lapkričio 28-osios šventės

(atnaujinta 16:59 2020.11.27)
Nuo lapkričio 28 dienos iki metų galo lieka 36 dienos, dienos ilgis —  07 val. 57 min. Šią dieną žmonės skatinami susimąstyti apie priklausomybę nuo prekių ir visą dieną iš viso nieko nepirkti

Lapkričio 28 yra 332-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 333-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 33 dienos.

2020 metų lapkričio 28 dieną saulė teka 08:12leidžiasi 16:00, dienos ilgis — 07 val. 48 min.

Pasipriešinimo pirkiniams diena 

Kasmet paskutinį lapkričio šeštadienį Europoje (JAV bei Kanadoje ši diena minima paskutinį lapkričio penktadienį) paplito paprotys minėti Pasipriešinimo pirkiniams dieną (Buy Nothing Day). Šią dieną žmonės skatinami susimąstyti apie priklausomybę nuo prekių ir visą dieną — 24 valandas — iš viso nieko nepirkti.

Ši diena ypač aktuali, prasidedant "karštajam" kalėdinių pirkinių sezonui. Žmonės skatinami susimąstyti, ar tikrai verta pirkti tiek materialių daiktų. Juk artimiesiems daug labiau reikia nematerialių dovanų — jūsų dėmesio, meilės, gero žodžio.

Ši diena istorijoje

1561 metais tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Livonijos ordino sudaryta Vilniaus sutartis, pagal kurią Livonija autonomijos teisėmis prijungta prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės.

Kalėdinės dekoracijos
© Sputnik / Виталий Белоусов

1666 metais Tilžėje mirė kalbininkas Danielius Kleinas, lotynų kalba išleidęs pirmąją lietuvių kalbos gramatiką

1911 metais, Stolaukėlyje, Bartninkų valsčiuje, gimė dainininkė Beatričė Grincevičiūtė. Mirė 1988 metais.

1943 metais Teherano konferencijoje TSRS, Didžiosios Britanijos ir JAV vadovai, svarstę karo bei pokario klausimus, sutarė, jog Karaliaučiaus ir Mažosios Lietuvos teritorijos po karo bus perduotos Tarybų Sąjungai.

1992 metais Vilniuje vyko pirmasis Lietuvos astrologų suvažiavimas.

1994 metais sostinės transporto žiedas prie Šv. Petro ir Povilo bažnyčios, pagerbiant popiežiaus Jono Pauliaus II viešnagę Lietuvoje 1993 metais, pavadintas Jono Pauliaus II aikšte.

1998 metais Kauno arkikatedros kriptoje perlaidoti iš Austrijos parvežti arkivyskupo Juozapo Skvirecko (1873-1959) palaikai. Svarbiausias teologijos profesoriaus darbas — Šventojo rašto vertimas į lietuvių kalbą.

2002 metais archeologai nuo Bastėjos Užupio link aptiko iki tol neužfiksuotą Vilniaus miesto gynybinės sienos, statytos XVI-XVII amžiais, fragmentą.

2008 metais penkioliktosios Vyriausybės vadovu paskirtas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderis Andrius Kubilius

2010 metais Seinuose paminėtas Lenkijos lietuvių leidinio "Aušra" penkiasdešimtmetis.

Šią dieną gimė dainininkė Beatričė Grincevičiūtė (1911), rašytojas Juozas Kuzma (1912), gimė dailininkas Andrius Deltuva (1936), tais pačiais metais gimė poetas Rimantas Klusas. 1942 gimė dailininkė Aldona Visockienė. 1949 gimė prozininkė, eseistė ir dramaturgė Vanda Juknaitė. 1966 Lazdijuose gimė šou renginių vedėjas, prodiuseris, politikas, LR Seimo narys, buvęs Seimo Pirmininkas Arūnas Valinskas.

Savo vardadienius šiandien švenčia: Egmontas, Eidenė, Eidenis, Gintenė, Gintenis, Gintilas, Gintilė, Rimgauda, Rimgaudas, Rimgaudė, Rufas, Steponas, Vakarė.

Tegai:
šventės, šventė, Lietuva
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai