Президент Литвы Гитанас Науседа, архивное фото

Grybauskaitės šmėkla Jungtinėse Tautose Nausėda prieš Rusiją ir globalistus

78
(atnaujinta 22:04 2019.09.29)
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pasakė kalbą Jungtinėse Tautose, kurioje smarkiai sukritikavo Rusiją. Taip pat jam patiko Donaldo Trampo frazė apie patriotus ir globalistus. Ką visa tai reiškia?

Kai Dalia Grybauskaitė tapo Lietuvos vadove, buvo vilčių, kad ji pakoreguos šalies užsienio politiką, padarys ją proeuropietiškesnę ir pragmatiškesnę. Baigėsi viskas radikaliai antirusiška pozicija. Kai prezidentu tapo Gitanas Nausėda, vėl atsirado viltis, kad kažkas pasikeis į gerąją pusę, kad šalis apsiramins bei subalansuos ir racionalizuos savo požiūrį tarptautinėje arenoje.

Po jo ekscelencijos kalbos JTO juntamas tam tikras nusivylimas. Žinoma, Nausėda nenustebino, bet tiesiog norėjosi tikėti, kad jis bus ne toks kaip Grybauskaitė, norėjosi kabintis į įvairius niuansus kaip į jo kitokios pozicijos įrodymus. Po naujojo Lietuvos vadovo pasisakymų Jungtinėse Tautose susidaro įspūdis, kad ir vėl einame į niekur, ir ne tik dėl Rusijos.

Kai nauja — gerai pamiršta sena

Iš esmės, stovėdamas prie JTO tribūnos, Nausėda pasakė Grybauskaitės kalbą. Ir vėl dėl visko kalta Rusija. Šiame kontekste pažymėtini keli momentai.

Pirma, Lietuvos prezidentas atkartojo standartinę mantrą apie Maskvos agresiją Gruzijoje ir Ukrainoje. Tačiau reikėtų priminti, kad ne Rusija pradėjo karą su Pietų Osetija bei Abchazija ir surengė antikonstitucinį valdžios perversmą Ukrainoje, dėl ko šalyje prasidėjo pilietinis karinis konfliktas. Kitaip tariant, apmaudu, kad Nausėda, kaip ir Grybauskaitė, ėmė svaidytis kategoriškais, bet labai ginčytinais štampais.

Antra, jeigu jau Lietuvos vadovas yra už visuotinę teisybę, tai gal derėtų pakalbėti ne tik apie amžinai kaltos Rusijos "nuodėmes", bet ir apie tai, ką JAV daro Sirijoje ir kodėl vienašališkai pripažino Golano aukštumas Izraelio teritorija, arba apie tai, kad Ukrainos karinės pajėgos toliau šaudo į taikius gyventojus Donbase, ir Kijevas nerodo noro vykdyti Minsko susitarimų. Tačiau Lietuva kaip ir anksčiau mato tik vieną medalio pusę, o kitos tendencingai nepastebi.

Taip pat krito į akis tas faktas, kad Nausėda nusprendė pamokyti Europą pažymėdamas: "Dalis politinių lyderių kelia idėją kurti naują geopolitinę erdvę nuo Atlanto vandenyno iki Vladivostoko, kuri įtrauktų ir Rusiją. Mintis įdomi, tačiau ar mes jos įgyvendinimui turime bendrą pagrindą? Ar turime bendrų vertybių? Atsakymas yra "ne"!" Kas gi kitas, jei ne didžioji valstybė Lietuva, galėtų paaiškinti "kvailam" Prancūzijos prezidentui Emanueliui Makronui, kad su Maskva nereikia turėti nieko bendro (nors tai neša Europai tik nuostolius).

Liūdniausia yra tai, kad aukščiau pateiktos Nausėdos mintys, atrodo, taps jo užsienio politikos pagrindu.

"Šito pasisakymo, kalbos tikslas, jeigu galima, taip išsireikšiu, įkalti tam tikrus kuoliukus, kurie man svarbūs užsienio politikoje, tam tikrus principus suformuoti", — pabrėžė prezidentas.

Vadinasi, viskas — "gesinkite šviesą" rytų politikos kambaryje, nieko gero nebus. O gaila.

Tačiau yra dar vienas įdomus momentas, kuris išryškina ir į Vakarus orientuotos Lietuvos politikos trūkumus.

Tarp Scilės ir Charibdės

Kaip minėta aukščiau, Nausėda nesutinka su Makrono pozicija dėl bendradarbiavimo su Rusija. Be to, pritarė Trampo minčiai, kad ateitis priklauso patriotams, o ne globalistams (anksčiau jis sakė, kad globalizmo pagundos kelia grėsmę tautinei tapatybei). Išeina, kad Lietuva — prieš Europos federalistus, norinčius draugauti su Maskva, ir jai labiau pakeliui su Amerika.

Tačiau problema ta, kad šiandien nėra vienos Amerikos — yra Trampo JAV ir jo oponentų (pirmiausia, demokratų) JAV. Nausėda parėmė Trampo suverenaus patriotizmo idėją. Vadinasi, jis už dabartinį Jungtinių Valstijų vadovą? Bet Trampas nėra nusiteikęs prieš bendradarbiavimą su Rusija ir silpnina transatlantinius santykius, o Lietuvos vadovas yra prieš glaudesnius santykius su Maskva ir už transatlantinę vienybę — kaip ir Trampo priešininkai. Tai nejaugi Nausėda su JAV demokratais? Bet jie akivaizdūs globalistai, o Lietuvos lyderiui globalizmas nepatinka.

Apibendrinkime. Lietuva yra prieš Rusiją ir federalistinę Europą (europinius globalistus) ir, regis, renkasi Ameriką kaip savo pagrindinę strateginę partnerę, nors sako, kad rinktis tarp ES ir JAV nenori. Tačiau su kokia Amerika yra Lietuva, neaišku — tarytum labiau su demokratais (nes jie antirusiški ir už NATO), bet valdžioje yra ir, galimai, liks Trampas, kurio pažiūros, išskyrus antiglobalizmą, nelabai dera su Nausėdos "kuoliukais".

Įkyri idėja: kodėl Baltijos šalys JT GA sesijoje klimato klausimais prakalbo apie Rusiją >>

Trumpai tariant, Lietuvos užsienio politika šiandien primena laivą, kuris tarsi apsisprendė, kad Maskvos ir Briuselio "uostai" jam tinka, o kurį amerikietišką pasirinkti, dar tiksliai nežino. Tai yra, viskas kaip visada — iš pradžių darome (deginame senus tiltus), po to galvojame, o galiausiai liekame kvailio vietoje, bet aiškiname visiems, kad reikia elgtis, kaip mes.

Nausėda ir Ukrainos prezidentas Vladimiras Zelenskis buvo permainų simboliai, tačiau abu JTO nusprendė kalbėti apie Rusijos agresiją, kaip tai darė jų pirmtakai. Porošenka 2.0 ir Grybauskaitė 2.0 — ar to norėjo ir ar to reikia Lietuvos ir Ukrainos žmonėms?

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

78
Tegai:
Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja, Gitanas Nausėda
Dar šia tema
JT susitikime Nausėda siūlė mažinti iškastinio kuro naudojimą
Nausėda JT papasakojo apie "gerovės valstybę"
Nausėda pakvietė Trampą apsilankyti Lietuvoje
Prezidentas Nausėda nesilaiko duoto žodžio
Kur dingo moteris mėlynais drabužiais: Lietuvos kalba JT liko nepastebėta
Partija Lietuva — visų rinkimų kampanijos metu surengė krepšinio varžybas, archyvinė nuotrauka

Ar padės Lietuvos krepšinio žvaigždės politikos naujokams laimėti Seimo rinkimus?

(atnaujinta 18:49 2020.09.22)
Posakį, kad krepšinis Lietuvoje yra antroji religija, žino ir jaunas, ir senas. Besidomintis krepšiniu ir nelabai. Krepšinio svarba ir jo populiarumu vėl galime įsitikinti. Ne tik sporto kontekste. Politinio marketingo kontekste. Su moraliniu-kriminaliniu elementu

Šių Seimo rinkimų politinės aikštelės naujokai — Tomo Pačėso vadovaujama partija "Lietuva — visų" su žinomais krepšininkais ir sąrašo vedliu politologu Algiu Krupavičiumi priešakyje — save vadina "politiniais startuoliais".

Buvusio krepšininko ir krepšinio trenerio, Alytaus miesto tarybos nario Tomo Pačėso partija "Lietuva — visų" tikrąja "pandemija" vadina emigraciją ir sako sieksianti dvigubos pilietybės.

Partija piktinasi, kad Lietuvos pilietybės per pastaruosius keliolika metų neteko šalį garsinantys žmonės. Todėl, anot jo, itin svarbu užtikrinti, kad išvykę lietuviai galėtų turėti dvigubą pilietybę.

Kaip pavyzdį partijos vedlys Pačėsas įvardijo krepšininką Žydrūną Ilgauską, iš kurio Lietuvos pilietybė buvo atimta 2015 m. Dėl to partija "Lietuva — visų" jau kreipėsi ir į šalies prezidentą Gitaną Nausėdą.

Partijos sąrašo lyderis politologas Krupavičius pristatė ir daugiau partijos "Lietuva — visų" rinkimų programos gairių.

"Lietuva — visų" sako, kad šaliai reikia įsivesti realius progresinius mokesčius. "Siūlome vokišką modelį, kuris išties ekspertų ir ekonomistų vertinimais yra logiškas ir patikrintas", — sakė Krupavičius.

Krupavičius teigia, kad Lietuvai reikia keisti "elitistinį" mokyklos modelį. Anot jo, jį reikia pakeisti lygybės principu grįstu modeliu, kuris yra Suomijoje. "Modelis veikia gerai, dviračio išradinėti nereikia", — sakė partijos sąrašo lyderis.

Partija "Lietuva — visų" siūlys suteikti piliečiams teisę paleisti Seimą jo kadencijos metu referendumo keliu. Tokią galimybę, anot politologo A. Krupavičiaus, jau ne vienerius metus turi latviai. "Tauta pasakė, kas turi būti lyderiais", — tvirtino jis.

Partija Lietuva – visų palengvins Seimo paleidimą 1
Screebshot
Partija Lietuva – visų palengvins Seimo paleidimą 1

"Lietuva — visų" žada naikinti Seimo narių teisinę neliečiamybę.

"Mūsų siūlomas modelis veikia anglasaksiškose šalyse, kur parlamento narys turi neliečiamybę tik parlamentinei veiklai. Jei parlamento narys patenka į kriminalinę veiklą, jam neliečiamybė nėra taikoma", — sakė Krupavičius.

Taigi, politologui Agiui Krupavičiui naujų dviračių išradinėti nebūtina — jie išrasti vokiečių, suomių, latvių ir kitų. Galima "pasiskolinti".

Šios partijos rinkimų šūkis: "Lietuva visų, žmogus — pirmiausia".

Su šia partija rinkimuose sėkmę bandys tokie gerai žinomi krepšininkai kaip Artūras Jomantas, Steponas Babrauskas bei Valdemaras Chomičius. Jie patekti į Seimą bandys kandidatuodami vienmandatėse apygardose.

Rinkimų programą pristato krepšinio varžybos 2 копия
Screenshot
Rinkimų programą pristato krepšinio varžybos 2 копия

Pats Pačėsas kandidatuos vienmandatėje Pasaulio lietuvių apygardoje. Jo numeris sąraše — pats paskutinis — 51. Pirmuoju numeriu partijos rinkimų sąraše įrašytas politologas Algis Krupavičius.

Politologas Algis Krupavičius iki birželio pabaigos ėjo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinių mokslų fakulteto dekano pareigas, tačiau dėl akademinės etikos pažeidimų, kitaip tariant, dėl plagiato, VDU įgaliojimų politologui nepratęsė.

Teisingumo ministerijos skelbiamais šių metų kovo 1-osios duomenimis, partija "Lietuva — visų", buvusi Emigrantų partija, vienija beveik 4,5 tūkst. narių. Ši partija narių skaičiumi lenkia "Centro partiją-Tautininkus", Lietuvos socialdemokratų darbo partiją, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą.

Partija "Lietuva — visų" savo programą ir kandidatus į deputatus pristato ir partijos "veidaknygėje".

Partijos Facebook'e anonsuojamos krepšinio varžybos, Rūtos Janutienės knygos pristatymas. Į kadrą pakliuvo ir krepšininkai broliai Lavrinovičiai. Nors jie nėra nei partijos "Lietuva — visų" nariai, nei balotiruojasi į Seimą. Tačiau nėra ką prikišti — kadre visi krepšininkai. O krepšinis Lietuvoje antroji religija, kurią eksploatuoja ir politikai, ir verslas.

Pagaminta partijos Lietuva - visų 3
Screenshot
Pagaminta partijos Lietuva - visų 3

Pastaruoju metu broliai Lavrinovičiai sulaukė daug visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio. Daugiau negu visų partijų rinkimų kampanijos kartu sudėjus.

Prasidėjo nuo to, kai garsi pramogų verslo pora — Erica Jennings ir Jurgis Didžiulis — viešai pasiskelbė atsisakantys "Telia" paslaugų. Atsisakymo motyvas — "Telia" telekomunikacijų paslaugas teikianti bendrovė, kuri save įvardija kaip socialiai atsakingą, savo reklamos kampanijai pasirinko krepšininkus brolius Lavrinovičius, kadaise teistus už išžaginimą.

Didžiuliai dėl Lavrinovičių palieka Telia 4
Screenshot
Didžiuliai dėl Lavrinovičių palieka Telia 4

Situacija virto skandalu. Į skandalą "Telia" sureagavo — sustabdė kritikos sulaukusią reklamą. Tai sukėlė dar daugiau diskusijų.

Vieni tvirtino, kad broliai savo praeities nuodėmes atpirko ir nusipelnė gyventi ramiai. Kiti teigė, jog tokiems nusižengimams moralinės senaties būti negali ir tokia reklama — tai lyg žavėjimasis buvusiais nusikaltėliais.

Šia tema pasisako vis daugiau pramogų versle žinomų žmonių.

Į krepšininkų pusę stojęs lietuvių populiariosios estrados dainininkas Kastytis Kerbedis socialiniame tinkle pamiršęs mandagumą išplūdo Didžiulių porą neapykantos kupinais žodžiais.

Lavrinovičių pusėn stojęs A. Pogrebnojus taip pat kirto J. Didžiuliui. "O ką tu padarei dėl Lietuvos?" — savo Facebook'o laiko juostoje klausė žymus drabužių dizaineris.

Savo poziciją išsakė ir menininkas Algirdas Gataveckas. Menininkas savo Facebook'o laiko juostoje svarstė, kad "jei už nusikaltimą gavo bausmę ir atliko ją, tai ar teisiškai teisingas požiūris į juos žiūrėti kaip į nusikaltėlius kurie turi būti apriboti visą likusį gyvenimą?".

Meninkas klausia, "ar šie krepšininkai skirtus turnyrų medalius gavo ar ir tų ne turėtų gauti? Taip nusikaltęs negali gauti valstybinių apdovanojimų, nes tai parašyta įstatyme. Valstybiniai apdovanojimai yra atimami, jei esi nuteisiamas. Tačiau nusikaltęs gali dalyvauti reklamose, taip kaip gali gauti turnyrų medalius. Įstatymas to nedraudžia. Ar turėtų?" — klausia Gataveckas savo Facebook draugų ir sekėjų.

Negalėjo nutylėti ir "blogeris" Zeppelinus Raimondas Navickas.

Raimondas Navickas savo Facebook'o laiko juostoje priminė, kad "teisė išpirkti kaltę, teisė pasitaisyti ir tapti padoriu žmogumi, teisė "būti pamirštam", teisė į objektyvų teismą ir teistumo panaikinimą iki šiol buvo neatsiejama Vakarų civilizacijos dalis". Savo samprotavimus Zeppelinus iliustravo.

Lietuvos krepšinio pasaulis nieko nepalieka abejingais 5
Screenshot
Lietuvos krepšinio pasaulis nieko nepalieka abejingais 5

Krepšinis Lietuvoje nieko nepalieka abejingų. Žymūs krepšininkai verslininkams gali privilioti naujų klientų, o politikams — rinkėjų.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
policija, Seimo rinkimai
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Rimta kova dėl Seimo vietos. Kaip ir kam Jonas Noreika-Generolas Vėtra padės rinkimuose
Priešrinkiminis nuotykis: du seni draugužiai valtyje, neskaitant Lietuvos
Grybai ir politika. Ar įspūdingas grybų derlius padeda kandidatams į Seimą atsipalaiduoti?
Antilenkiška staigmena. Lietuvos teisėjai nusprendė įsikišti į politiką
Lietuvos ir Lenkijos vėliavos, archyvinė nuotrauka

Antilenkiška staigmena. Lietuvos teisėjai nusprendė įsikišti į politiką

(atnaujinta 15:50 2020.09.22)
Lietuvos teisėjų taryba kategoriškai nesutinka su premjero parama teismų reformai Lenkijoje, kuri pažeidžia pagrindinę taisyklę — nepriklausomybę ir nešališkumą. Paaiškėjo, kad teisėjai parodė nelojalumą tiek vykdomajai valdžiai, tiek vienai iš politinių jėgų

Dvi pagrindinės nesutaikomos pastarųjų metų Lietuvos politinės jėgos — konservatoriai (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, TS-LKD) ir "valstiečiai" (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, LVŽS) — prie rinkimų artėja su panašiais rinkėjų pasitikėjimo rodikliais. Remiantis naujausia "Vilmorus" atlikta nuomonės apklausa, kurią paskelbė "Lietuvos rytas", atotrūkis tarp TS-LKD ir LVŽS yra mikroskopinis. 15,1 proc. rinkėjų yra pasirengę balsuoti už valstiečius, o 14,9 proc. — už konservatorius. Ir tai atsižvelgiant į tokių apklausų paklaidą, kuri paprastai yra apie tris procentus.

Taigi, visiškai įmanoma, kad rinkimų nugalėtoją teks nustatyti teismuose. Beje, panaši situacija klostosi ir JAV prezidento rinkimuose. Ir šiandien ten viskas taip painu, kad vyriausiosios JAV Aukščiausiojo Teismo teisėjos Ruth'os Ginsburg mirtis gali radikaliai paveikti rinkimų rezultatus. Jei skirtumas tarp Trampo ir Baideno atsidurs paklaidos ribose, balsų skaičiavimas iš rinkimų komisijos bus perkeltas į Aukščiausiojo teismo posėdžių salę. O ten susidarė pusiausvyra. Pusė teisėjų yra konservatoriai, pusė — demokratai. Tik vieno teisėjo paskyrimas vietoj mirusios Ginsburg gali nulemti rinkimų baigtį.

Paralelės peršasi savaime. Ir jei šiandien JAV Aukščiausiajame Teisme yra penkiasdešimt demokratų prieš penkiasdešimt konservatorių teisėjų, tai Lietuvoje pusiausvyra yra tik vienos politinės jėgos — TS-LKD — naudai. Tai matyti iš naujausių teisėjų, kurie pagal Konstituciją neturėtų kištis į politiką, pareiškimų. Prisiminkite neseniai paskelbtą Konstitucinio Teismo pareiškimą, kad LVŽS vadovaujama vyriausybė yra "neteisėta". Visus tuos metus tylėjo, o štai dabar garsiai pasisakė. Premjeras Saulius Skvernelis šią Konstitucijos sergėtojų kalbą jau pavadino "keista".

Ir štai dar viena dabartinės Lietuvos teisėjų tarybos ataka prieš premjerą ir valdančiąją koaliciją. Savotiškos įstatymų sergėtojų profesinės sąjungos ataka.

"Lietuvos Vyriausybės vadovo pasisakymus apie Lietuvos paramą Lenkijos valdžios vykdomai teismų reformai vertiname kaip nulemtus įtempto rinkiminio laikotarpio ir atsiribojame nuo bet kokių šią reformą palaikančių teiginių", — žiniasklaidoje cituojamas Teisėjų tarybos pranešimas.

Tai yra, teisėjai tarsi pripažįsta, kad ministro pirmininko pareiškimas yra grynai politinis žingsnis, ir išsižada vyriausybės vadovo žodžių. Tuo pat metu patys teisėjai tapo šios politinės kovos dalyviais. O juk galėtų nutylėti arba bent jau deklaruoti savo poziciją po trijų savaičių — po Seimo rinkimų. Šiuo klausimu laiko pakanka. Juk teismų reforma Lenkijoje, kurią, beje, kritikuoja ir aukščiausia ES vadovybė, nėra vienos dienos klausimas. O štai naujosios Seimo sudėties rinkimai jau spalio 11 dieną. Ir bet kokia, net ir mažiausia vienos iš politinių jėgų klaida gali pakreipti svarstykles į priešo pusę.

Verta priminti, kad per paskutinius 2016 metų Seimo rinkimus, po pirmojo turo, susiklostė panaši padėtis. Tuomet, suskaičiavus balsus daugiamandatėse apygardose, konservatoriai aplenkė valstiečius tik vienu mandatu. Ir jie jau šventė pergalę, o jų lyderis Gabrielius Landsbergis matavosi premjero fraką. Tačiau po dviejų savaičių, per balsavimą vienmandatėse apygardose, tuomet dar mažai žinomos partijos "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos" atstovai iškovojo tvirtą pergalę. Atotrūkis buvo toks didžiulis, kad jokios konservatorių apeliacijos teismuose nebūtų padėjusios. Jiems teko susitaikyti ir ketveriems metams atsisėsti į opozicijos kėdę.

Šiandien, sprendžiant iš naujausių apklausų, situacija yra beveik tokia pati. O pagal pirmojo rinkimų turo (spalio 11 dieną) rezultatus vis tiek nebus įmanoma įvertinti galutinės tos ar kitos partijos pergalės. Tačiau negalima atmesti varianto, kad "naujos valdžios" klausimas turės būti išspręstas padedant teisėjams.

Ir dar priminsime, kad prieš paskutinius rinkimus politinėje loterijoje tik mėgėjas galėjo lažintis dėl Ramūno Karbauskio vadovaujamos LVŽS pergalės. Juk tuomet apklausų favoritėmis buvo tik dvi tradicinės partijos — konservatoriai (TS-LKD) ir socialdemokratai (LSDP). Bet lietuvis rinkėjas "iš provincijos" trenkė kumščiu ir suteikė valdžią šalyje naujai politinei jėgai — "valstiečiams". Kiek jie patenkino rinkėjų pokyčių viltis? Tai galutinai paaiškės tik po antrojo rinkimų turo — spalio 25 dieną.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Seimo rinkimai, Lenkija, teisėjai, Lietuva
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Ekspertas: Lietuva ir Lenkija nori įtraukti ES ir JAV į situaciją Minske
Lietuva ir Lenkija aptarė protestus Baltarusijoje: žada paramą ir bevizį režimą
Lietuvos ir Lenkijos SAM vadovai įsipareigojo kartu toliau kovoti su COVID-19 plitimu
Ekspertas: ES neduos Lenkijai pinigų jos idėjoms dėl Baltarusijos
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

Lietuva nepripažino Lukašenkos teisėtu Baltarusijos prezidentu

Nausėdos teigimu, jokia ceremonija — pompastiška ar slapta — nepakeis šio neginčijamo fakto ir nesukurs teisėtumo iliuzijos

VILNIUS, rugsėjo 23 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad Baltarusijos prezidento rinkimų rezultatas yra neteisėtas ir Aleksandro Lukašenkos inauguracijos ceremonija to nepakeis.

"Baltarusijos prezidento rinkimai nebuvo nei laisvi, nei sąžiningi. Rinkimų rezultatas yra neteisėtas. Jokia ceremonija — pompastiška ar slapta — nepakeis šio neginčijamo fakto ir nesukurs teisėtumo iliuzijos. Raginu organizuoti naujus rinkimus, pagrįstus dialogu su pilietine visuomene ir su ESBO stebėtojais",— parašė Nausėda Twitter paskyroje.

Rugpjūčio 9 dieną Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai, kuriuose, pasak Centrinės rinkimų komisijos, Lukašenka laimėjo surinkęs 80,1 proc. Pagal teisės aktus išrinkto prezidento inauguracija turi įvykti per du mėnesius nuo rinkimų dienos. Baltarusijos prezidento  spaudos sekretorė Natalija Eismont anksčiau RIA Novosti sakė, kad ji dar nepaskelbė jo inauguracijos datos, tačiau pažadėjo tai padaryti "arčiau ceremonijai numatyto laiko". Tačiau trečiadienį valstybinė naujienų agentūra Belta"  pranešė, kad Lukašenka užėmė Baltarusijos prezidento pareigas, o inauguracijos ceremonija vyko Nepriklausomybės rūmuose.

Tegai:
Aleksandras Lukašenka, Lietuva
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Linkevičius Lukašenkos inauguraciją vadina "farsu"