Сексуальные меньшинства, лгбт, архивное фото

Lietuvių palaikymas LGBT melas? tikrųjų rodo socialinės apklausos

155
(atnaujinta 13:29 2019.10.02)
Metai po metų, paradas po parado Lietuvoje stiprėja valdančiųjų Vakarų pasaulio "viršūnių" remiamos LGBT ideologijos propaganda. Ir nors daugumos lietuvių ji dar neįtikino, atrodytų, kad tam tikri rezultatai — jau pasiekti

Štai neseniai "Delfyje" ir "Lryte" pasirodė žinia, neva 30% Lietuvos gyventojų pritaria nuomonei, kad visos ES mastu reikėtų įteisinti vadinamąsias vienalytes "santuokas". Kaip rodo ta pati apklausa, apie 60% galvoja priešingai. Nors tai — absoliuti dauguma, visgi masinės informacijos platformose akcentuojami būtent minėtieji 30%, nes skaičius, kad ir ne didžiausias (pavyzdžiui, ES vidurkis — 69%), iš pirmo žvilgsnio jis vis dėlto reikštų tam tikrą padidėjimą.

LGBT eitynės
© Sputnik / Александр Липовец

Minėtąją nuomonių apklausą atliko "Eurobarometras", kuris, kaip leidžia suprasti pavadinimas, veikia visos ES mastu. O vadinamosios LGBT teisės — jau dalis ES politikos. Todėl neturėtų būti nuostabu, jei ir tokie tyrimai vyktų angažuotai, iš atitinkamų pozicijų. Taip pagalvoti ypač nesunku, truputėlį pasidomėjus anksčiau skelbtais analogiškų apklausų rezultatais.

Pavyzdžiui, "Eurobarometras" to paties klausė dar 2015-aisiais. Tuomet, Lietuvoje apklausus 1004 (o visoje ES — 27 tūkst.) gyventojų, vienalytėms "santuokoms" pritarė 24% apklaustųjų. Tuo tarpu visai kitokį vaizdą piešia ta pačia tema, tiktai kitų organizacijų atlikti tyrimai. Antai remiantis 2013 m. "Vilmorus" atliktu tyrimu, tokioms "santuokoms" būtų pritarę vos 7%; 2017-aisiais — 11% (tuo tarpu nepritarė atitinkamai 84% ir 80%) apklaustųjų. O dar 2018-ųjų spalį paskelbti amerikiečių kompanijos "PEW Research Center" tyrimo rezultatai parodė, kad už būtų 12%, o prieš — net 85% Lietuvos gyventojų.

Taigi, kiek "Eurobarometro" teikiami duomenys atspindi Lietuvos realijas, galima laikyti atviru klausimu.

Net geriausiai atliekamas tokias apklausas riboja tiek techniniai, metodologiniai momentai, tiek paprasčiausi atsitiktinumai. Todėl, nors visko gali būti, vargu ar įrodysi, kad čia būta sąmoningo tikslo parodyti Lietuvą palankesnę LGBT reikalavimų atžvilgiu, nei ji iš tikrųjų yra.

LGBT — miesčionių judėjimas

Visgi, koks bebūtų minėtojo tyrimo duomenų adekvatumas tikrovei, būtų naivu tvirtinti, kad Lietuvoje niekas nesikeičia. Nesikeičia būtent šiuo klausimu. Nes iš tiesų, lyginant mūsų šiandieninę visuomenę su ta, kuri buvo prieš gerą dešimtmetį, nepastebėti pokyčių neįmanoma. Pokyčių, liečiančių labai konkrečias socialines-politines ir, galima sakyti, kultūrines tendencijas.

Kokiais 2008-2009 m., pavyzdžiui, Lietuva dar toli gražu nebuvo taip nukraujavusi nuo emigracijos kaip šiandien. Krašte dar buvo likęs nemenkas sveikos darbininkiškos liaudies sluoksnis. Visuomenėje net tokios sąvokos kaip "LGBT" praktiškai nebuvo. Buvo juntama tam tikra tarybinė nostalgija, o antipatija Landsbergiui ir landsbergizmui kone prilygo "geram tonui".

Bet šiandien Lietuva — jau visiškai kitokia. Didžiulė dalis tų, kuriuos tada smarkiausiai paveikė 2008-ųjų krizė ir kurie paskui, 2009-ųjų sausio 16-ąją, rinkosi prie Seimo — jau ne vienerius ar dvejus metus dirba ir gyvena Vakarų Europoje. Tuo tarpu Marijos žemėje greta skurstančių pensininkų bei vos ne vos galą su galu suduriančių lietuvių darbininkų klasės likučių išaugo nemažas ES ir apskritai finansinio kapitalo struktūrų šeriamas miesčionijos sluoksnis.

Aptarnaudamas vadinamąjį elitą sudarančius stambaus kapitalo savininkus bei politikierius, jis — patenkintas savimi ir savo padėtimi viename iš trijų pagrindinių didmiesčių (Vilniuje, Kaune bei Klaipėdoje). Būtent šiame sluoksnyje koncentruojasi vadinamasis tiek konservatorių, tiek liberalų elektoratas; būtent jame stipriausios taip vadinamos vakarietiškos vertybės bei nuotaikos.

O kadangi neatskiriama jų dalis šiandien yra ir LGBT ideologija, tai visiškai nenuostabu, kad stiprėja jos pozicijos. Tai matyti tiek iš augančių paradų, tiek iš kintančių nuotaikų visuomenėje. Daugiau ar mažiau instinktyviai tokius reiškinius atmetantys liaudies sluoksniai dažnai renkasi emigraciją. Čia likusieji liumpenizuojami, arba vienaip ar kitaip tikisi "prasimušti" į minėtąjį elitą aptarnaujančiųjų miesčionių sluoksnį.

Būtent jis sudaro LGBT ir panašių judėjimų socialinę bazę. Apie tai yra rašęs ir vienas britų profesorius marksistas Polas Kokšotas, ekonomine statistika pagrindęs tezę, kad LGBT atitinka bei reiškia būtent smulkiaburžuazinius, arba taip vadinamos viduriniosios klasės interesus (Paul Cockshott, "Class and the LGBT Lobby"). Kitaip tariant, tai yra "viršūnėms" artimesnio, jas aptarnaujančio sluoksnio liberalizmo ideologijos forma.

Asimiliacija į Vakarus ir LGBT "perliukai"

Žinoma, tai liberalizmo forma, kuri iš esmės imituojama nuo Vakarų, persipynusi su jų viešpataujančios finansinės oligarchijos interesais bei siekiais. Nors LGBT veržiasi į visą pasaulį ir jai "imliausias" sluoksnis yra būtent minėtasis, tai dar visko nepaaiškina. Pavyzdžiui, Trečiajam pasauliui priklausančioje Brazilijoje ši tendencija irgi įsigali, nežiūrint, atrodytų, elementarios socialinės-ekonominės logikos. Tuo tarpu daugumoje buvusių TSRS ir apskritai socialistinio bloko kraštų mūsų minimoji mada "neprigyja" taip, kaip prigyja Vakaruose.

Šiaip ar taip, faktas lieka faktu: LGBT tendencija pamažu, bet stiprėja. O ką tai reiškia praktiškai, matyti ten, kur ji stipriausia — JAV ir Vakarų Europoje, kur homoseksualų poroms ne tik leidžiama įsivaikinti, bet propaguojama ištisa "genderio", arba lyties kaip tariamo "socialinio konstrukto" (o ne biologinės duotybės) teorija, kartu su transseksualizmu vaikams.

Akcija prieš gėjų paradą Vilniuje, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Apie praktinį šios ideologijos pritaikymą esame kalbėję anksčiau. Kaip už Atlanto vaikai skatinami darytis lyties keitimo operacijas ir persekiojami tam nepritariantys tėvai. Arba, pavyzdžiui, diskutuojama dėl naujo pedofilijos traktavimo nebe kaip iškrypimo ar nusikaltimo, bet tiktai kaip dar vienos "orientacijos". Visi šie "perliukai" tokie aiškūs, kad sveiko proto nepraradusiam žmogui neturėtų kilti nė menkiausių abejonių dėl LGBT keliamų pavojų visuomenei.

O kadangi Lietuva vis labiau (kad ir periferiškai, bet vis dėlto...) asimiliuojasi į Vakarus tiek ekonomiškai, tiek kultūriškai — privalu būti budriems žinant, kad mūsų krašto neaplenks tai, kas vyksta ten. Viso to atėjimą pas mus lemia objektyvi krašto vystymosi trajektorija. Problema ne tik rimta, bet jau ir neišvengiama. Belieka klausimas — kaipgi ją pasitikti.

Atsakymas į jį bus ne mažiau svarbus, kaip atsakymai į kitas opias šių dienų socialines, politines bei ekonomines problemas. Neutralumo čia nėra ir tikrai negalės būti. Ir kuo greičiau tai suprasime, tuo mums bus geriau.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

155
Tegai:
Lietuva, LGBT
Temos:
Emigracija Lietuvoje: priežastys, padariniai ir skaičiai (16)
Generalinė prokuratūra, archyvinė nuotrauka

Ypatingos svarbos byla. Lietuvoje tiriama buvusio prezidento kolegos veikla

(atnaujinta 17:12 2020.06.03)
Lietuvoje buvo atskleistas dar vienas korupcijos pūlinys. Buvo sulaikyti Lietuvos verslo konfederacijos ir Lietuvos bankų asociacijos vadovai, taip pat keli stambūs verslininkai, kurie bandė daryti poveikį priimant jiems palankius įstatymus

Kilus skandalui, minima ir dabartinio respublikos prezidento Gitano Nausėdos pavardė.

Dviejų stambiausių verslininkų ir bankininkų asociacijų — Lietuvos verslo konfederacijos ir Lietuvos bankų asociacijos — vadovų sulaikymas sukėlė atominės bombos sprogimo padarinius. Iš tiesų vienas jų — Valdas Sutkus — prieš metus buvo pristatytas kaip tuometinio Lietuvos kariuomenės vado Jono Žuko, kuriam tariamai buvo pasiūlytas patarėjas nacionalinio saugumo ir gynybos klausimais būsimojo prezidento Nausėdos administracijoje, "senas pažįstamas". Taigi, Sutkus tarpininkavo Nausėdos derybose dėl būsimos prezidento administracijos formavimo.

Štai kokius duomenis anksčiau paskelbė Lietuvos generalinis prokuroras Evaldas Pašilis apie šią aukšto rango bylą: "Valdas Sutkus, vykdydamas pareigas Lietuvos bankų konfederacijoje, atstovaudamas jos nariams, taip pat kitų verslo subjektų interesus, pasinaudodamas savo padėtimi, viešąja pozicija, verslo santykiais ir įtaka galimai gavo nelegalų piniginį atlygį už savo įtaką priimant įvairius teisės aktus, kurie yra svarbūs tam tikriems verslo subjektams". Ir įvardijo galimai neteisėtai gautą sumą — 400 tūkstančių eurų. Šių pinigų kilmę ir teisėtumą Sutkaus sąskaitose dabar aiškinasi tyrėjai.

Ne mažiau įdomus yra antrasis asmuo, susijęs su korupcijos byla, kurią vykdo Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Generalinė prokuratūra. Tai yra Lietuvos bankų asociacijos prezidentas ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Mantas Zalatorius. Būtent jis veikė kaip pagrindinis vyriausybės ir valdančiosios koalicijos oponentas, kai praėjusį rudenį buvo bandoma apmokestinti Lietuvos bankininkus ir stambiuosius verslininkus. Zalatoriaus nuomonę citavo visos pagrindinės žiniasklaidos priemonės. Jo klausėsi ir citavo net prezidento administracijoje.

Kad būtų radikaliai sustabdytos galimos įžvalgos šiuo klausimu dėl garbingo prezidento vardo, atsakymas buvo paskelbtas jau vakare.

"Dalykinis bendravimas tarp valdžios institucijų ir visuomenės grupių yra demokratinės valstybės pagrindas. Prezidentas pabrėžia, kad toks bendravimas turi būti skaidrus, atitikti įstatymų reikalavimus ir etikos normas", — šalies vadovo poziciją perteikė jo atstovas spaudai Antanas Bubnelis.

Prisiminkite, kad prieš rinkimus į Lietuvos prezidento postą Gitanas Nausėda ėjo Švedijos SEB banko prezidento patarėjo ir vyriausiojo ekonomisto pareigas. Vadinasi, su Zalatoriumi bendravo kaip su kaip kolega. Gal net daugiau. Ar buvo "draugiški ryšiai" tarp Nausėdos ir Zalatoriaus? Apie tai nutylima. O Lietuvos žiniasklaidos reakcija į aukšto rango bylą yra kažkodėl labai vangi, palyginti su tuo, kiek triukšmo kilo dėl susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus pietų ar dėl asfaltuotos gatvės, kurioje gyvena ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

Verta paminėti, kad įprastoje praktikoje vadovaujant valstybei aukšto lygio bylose prezidentas ar ministras pirmininkas kalba asmeniškai. O mažiau reikšmingose — jų spaudos tarnybos cituoja vadovo nuomonę.

Taigi, prezidentas nepavargsta beveik kiekvieną savaitę pareikšti kategorišką reikalavimą atleisti susisiekimo ministrą Narkevičių, o garsus buvusių kolegų sulaikymas pakomentuojamas atstovo spaudai lūpomis. Kaip sakoma, pajauskite skirtumą.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Lietuva, korupcija
Algirdas Paleckis, archyvinė nuotrauka

Pavyzdys kitiems "vatnikams": kokią reikšmę žodžio laisvei Lietuvoje turės Paleckio byla?

(atnaujinta 15:07 2020.06.03)
Pagaliau, po ilgo, pusantrų metų trūkusio delsimo, Šiauliuose prasidėjo tikrasis Algirdo Paleckio — tariamo "tautos priešo" — teismo procesas, kuriame pradėti nagrinėti Paleckiui mesti kaltinimai "šnipinėjimu" Rusijos Federacijos naudai

"Šnipinėjimas" čia, aišku, tegali būti rašomas kabutėse: pirma, nes, kaip ne kartą rašyta anksčiau, Paleckio "šnipinėjimą" sudaro nei daugiau, nei mažiau, kaip viešai prieinamų duomenų rinkimas, iš esmės, žurnalistinis tyrimas.

Ir antra — nes, net jei Paleckis ir būtų norėjęs šnipinėti, vargu, ar būtų galėjęs: tiesiog jis yra pernelyg gerai žinomas, pernelyg "apsišvietęs" tiek visuomenėje, tiek VSD, tiek kitoms represinėms struktūroms, kad galėtų deramai atlikti tokią funkciją.

Žodžiu, šiuo atveju kalba turėtų eiti ne apie šnipinėjimą, bet apie pokario Amerikos pavyzdžiu Lietuvoje įsigalintį neomakartizmo režimą ir būtent tokioje dvasioje vykdomą politinį susidorojimą su Paleckiu, kaip vienu iš tikrosios — nesisteminės, nei vietos "viršūnių" nei Vakarų specialiųjų tarnybų nevaldomos — opozicijos lyderių.

Bertauskui — "stukačiaus" vaidmuo

Vien keliasdešimt bylą sudarančių tomų rodo, kad, fabrikuojant Paleckio "nusikaltimą", buvo kaip reikiant padirbėta. Neabejotina, kad šiuo požiūriu svarbų vaidmenį turėjo atlikti antrasis kaltinamasis — kartu su Paleckiu teisiamas Deimantas Bertauskas, kuris, kaip matyti, laikosi diametraliai priešingos pozicijos Paleckiui.

Sekantiems Paleckio bylos raidą ne paslaptis, kad minėtasis veikėjas, represiniams organams surinkus reikiamą "kompromatą", sutiko bendradarbiauti su jais, t. y. liaudiškai šnekant, tapti "stukačiumi". Žodžiu, Bertauskas, veikiausiai tikėdamasis valdančiajai Lietuvos mafijai faktiškai pavaldžių įstaigų (prokuratūros, teismo ir t. t.) darbuotojų palankumo, nedviprasmiškai pasirinko Judo kelią.

Paskutiniame teismo posėdyje, kol Paleckis mestus kaltinimus (tiek "šnipinėjimu", tiek kt.) neigė, Bertauskas ne tik pastaruosius pripažino, bet — dar daugiau — prašė, kad teismo procesas vyktų privačiai, žodžiu, už uždarų durų. Tikriausiai, taip jis tikisi išvengti viešumo ir užsitikrinti maksimalų kiekį Judo sidabrinių?..

Paleckis tuo tarpu kaip anksčiau, taip dabar reikalauja visiško atvirumo ir skaidrumo, atrodo, taip tikėdamasis demaskuoti tiek vykstantį teisinį farsą, tiek Lietuvoje nusistovėjusią politinio persekiojimo schemą apskritai.

Parodymų neviešins

Deja, bylą nagrinėjančios teisėjos Nijolės Matuzevičienės pozicija kitokia: pastaroji, iš prokurorės Vilmos Vidugirienės išgirdusi, kad neva kaltinamųjų parodymai galėtų pakenkti kitos (o būtent — Golovatovo ir Kruglovo) bylos tyrimui, nusprendė, kad tiek Paleckis, tiek Bertauskas turėsiantys parodymus duoti uždarame posėdyje. Nors dauguma posėdžių, anot Matuzevičienės, būsią vieši, kas iš to, kai svarbiausia liks paslaptyje?

Idealiu atveju, šie "teisėsaugininkai" tikriausiai norėtų Paleckį visai nutildyti ir turėti pavyzdį kitiems "vatnikams": "Girdi, štai kas nutinka, kai meti iššūkį nusistovėjusiai tvarkai, kai atsisakai sekti viršūnių priimtu rusofobiniu politikos kursu", — likusiems nori pasakyti jie. Aišku, ne be reikalo teismas organizuojamas Šiauliuose, nes Vilniuje daug lengviau susirinktų palaikančiųjų būriai.

Vis dėlto, išvengti viešumo netgi pačiu blogiausiu atveju Paleckio persekiotojams nepavyks: dalykas per daug gerai žinomas visuomenei, kad tiesiog praeitų tyliai, tariamąjį "šnipą" pasodinus už grotų.

Paleckis netylės

Verta atminti, kad šiandien Paleckis gyvena namų arešto sąlygomis su prie kojos pritvirtinta sekimo aparatūra. O jei ne jo tėvo Justo Paleckio iniciatyva surinktų 50 tūkst. eurų užstato suma — netgi dabar jis būtų toliau kalinamas. Dalis 1990 m. kovo 11 d. signatarų, tikriausiai ne be Justo Paleckio įsikišimo, taipogi palaikė kardomųjų priemonių Algirdui Paleckiui sušvelninimą. Tiesa, dalis jų tai padarė ne iš altruizmo ar teisingumo jausmo, bet politinio išskaičiavimo: bijo, mat, dėl Lietuvos tarptautinio prestižo...

Be abejo, Lietuva, o tiksliau — 30 metų čia viešpataujantis antitarybinis, rusofobinis režimas, nors ir būdamas faktine Jungtinių Valstijų marionete — visgi siekia palaikyti tam tikrą legitimumo, demokratijos ir t. t. įvaizdį. Tačiau šiai teisėtumo regimybei amžinai gyvuoti neteks. Dar daugiau: Paleckis tylėti nesiruošia ir atvirai skelbia rašąs knygą, kurioje bus išdėstyta ir einamojo teisminio proceso, ir kitų įvykių tikroji esmė. Todėl visuomenė, ar nors sąmoningesnė jos dalis, neliks neinformuota.

O šiuo požiūriu Paleckio teisimas yra daug daugiau nei vieno asmens persekiojimas: tai yra nacionalinio lygmens politinė byla, ankstesniosios bylos dėl valdantiesiems nepatogios tiesos apie 1991 metų sausio 13 dienos įvykius tąsa, kurios baigtis vienaip ar kitaip, bet neišvengiamai turės žymią reikšmę žodžio laisvei Lietuvoje.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Šiauliai, Algirdas Paleckis
Dar šia tema
Žodžio laisvė — tik JAV piliečiams? Asandžo ir Paleckio atvejai
Paleckis: Lietuvos prokurorai žino, kad aš nekaltas
Vokiečių aviganis

JAV užfiksuotas pirmasis koronaviruso atvejis šuniui

(atnaujinta 22:06 2020.06.03)
Pažymima, kad vienas iš augintinio savininkų buvo užsikrėtęs COVID-19. Kartu su vokiečių aviganiu name taip pat gyveno kitas šuo, jis neturėjo koronaviruso simptomų, tačiau viruso antikūnų tyrimas davė teigiamą rezultatą

VILNIUS, birželio 3 — Sputnik. JAV Žemės ūkio departamento Nacionalinė veterinarijos tarnybų laboratorija (NVSL) pranešė apie pirmąjį šalyje patvirtintą šuns koronavirusinės infekcijos atvejį, teigiamas testas buvo gautas iš vokiečių aviganio Niujorke, teigiama JAV Žemės ūkio departamento Gyvūnų ir augalų sveikatos inspekcijos tarnybos pranešime, praneša RIA Novosti.

Anot veterinarijos tarnybos, vokiečių aviganis buvo išsiųstas apžiūrai į privačią veterinarijos kliniką, ir ji nustatė kvėpavimo takų ligos simptomus. Gavus teigiamą SARS-CoV-2 tyrimo rezultatą, papildomi mėginiai buvo nusiųsti į nacionalinės veterinarijos tarnybos laboratoriją, kur infekcija buvo patvirtinta.

Pažymima, kad vienas iš augintinio savininkų buvo užsikrėtęs COVID-19. Kartu su vokiečių aviganiu name taip pat gyveno kitas šuo, jis neturėjo koronaviruso simptomų, tačiau viruso antikūnų tyrimas davė teigiamą rezultatą.

Pareiškime teigiama, kad "tikimasi, jog šuo visiškai pasveiks".

Kaip pabrėžia JAV Žemės ūkio departamento Gyvūnų ir augalų sveikatos inspekcijos tarnyba, koronavirusas anksčiau buvo aptiktas tigrui, liūtei ir dviem katėms.

Anksčiau buvo pranešta, kad mopsas vardu Vinstonas buvo pirmasis šuo JAV su patvirtinta koronavirusine infekcija, tačiau vėliau JAV veterinarijos tarnybos šių pranešimų nepatvirtino.

Žemės ūkio departamento veterinarijos laboratorijos yra oficialus patvirtintų COVID-19 tyrimų su gyvūnais šaltinis JAV. Būtent ši struktūra informuoja PSO apie tokių infekcijų atvejus.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 6,2 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 379 tūkst. žmonių.

Tegai:
JAV, koronavirusas, šuo
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
JT: pandemija atskleidė didėjančią nelygybę
Lenkija atsisakė atidaryti sienas Baltijos šalių gyventojams