JAV prezidentas Donaldas Trampas, archyvinė nuotrauka

Trampas pranašauja pilietinį karą JAV

102
(atnaujinta 20:14 2019.10.02)
JAV vadovas užsiminė, kad jei jis bus nušalintas nuo pareigų, tai bus Amerikos konfliktas, "primenantis pilietinį karą"

Prieš keletą mėnesių, liepą, kai specialiojo prokuroro Miulerio tyrimas dėl "Trampo ir Kremliaus sąmokslo" pasiekė finišo liniją, o Baltųjų rūmų šeimininkas ieškojo pinigų nevaldomam militarizmo festivaliui parado Nepriklausomybės dienos proga forma, rašėme, kad JAV prezidentas, žvanginantis ginklais Maskvos ir Pekino akivaizdoje, ruošiasi ne tam karui.

"Jei perskaitysite tai, ką rašo jo šalininkai ir priešininkai socialiniuose tinkluose, ir pajusite abipusės neapykantos lygį, kurį jaučia skirtingos Amerikos žmonių grupės, kad neįmanoma atsikratyti minties, jog kitas karas JAV bus ne imperialistinis, o pilietinis".

Donaldas Trampas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Алексей Витвицкий

Pradėjus apkaltos procedūrą, pats Donaldas Trampas kalbėjo ir apie būsimą kraujo praliejimą Amerikos gatvėse. Cituodamas garsaus protestanto pastoriaus žodžius, šalies vadovas Twitter'yje užsiminė, kad jei jis bus nušalintas nuo pareigų, tai bus Amerikos konfliktas, "primenantis pilietinį karą".

Tiek demokratai, tiek respublikonai iškart kritikavo Trampą už tai, kad jis pavartojo šį terminą, kuris oficialiame politiniame diskurse buvo praktiškai tabu, o Harvardo teisės profesorius Džonas Koutsas teigė, kad pats Twitter'is yra dar viena apkaltos priežastis, nes pats prezidentas tariamai grasina pradėti pilietinį karą dėl visiškai teisėtų Kongreso ir Senato veiksmų.

Šios pozicijos problema ta, kad Trampas iš tikrųjų teisus, ir po jo pranešimo Twitter'yje "Pilietinis karas 2.0" tapo pagrindine Amerikos socialinių tinklų tendencija.

Sprendžiant iš prezidento rėmėjų reakcijos į pastoriaus Roberto Džefreso kalbą, Trampas suprato, kad pastoriaus žodžiai iš tikrųjų atspindi "tramplistų" (ypač religinių) požiūrį į situaciją Vašingtone:

"Nensi Pelosi (Kongreso demokratų daugumos lyderė) ir demokratai negali atidėti kovos dėl apkaltos. Jie žinojo, kad negalėjo nugalėti (Trampo — Sputnik) 2016 metais su Hilari Klinton, ir jie vis labiau supranta, kad negali laimėti prieš jį 2020 metais, o apkaltos yra vienintelis jų įrankis atsikratyti Donaldo Trampo, ir demokratams nerūpi, jei sudegins jį ant žemės ir sunaikins šalį proceso metu. <...> Jei demokratams pavyks nušalinti prezidentą nuo pareigų (bet jiems nepavyks), tada tai sukels nesantaiką, primenančią pilietinį karą, ir mūsų šalis niekada nebus išgydyta nuo šios nesantaikos", — šie žodžiai, cituojami Trampo asmeninėje Twitter paskyroje, sugrąžino į oficialų JAV politinį diskursą galimybę, kad Amerikos visuomenė vėl patirs smurtinį vidaus politinį konfliktą.

Šiuo metu iš Baltųjų rūmų ateinanti žinia rodo, kad Trampo apkaltos procesas dėl "daromo spaudimo Zelenskiui" iš tikrųjų yra desperatiškas bandymas žengti pirmyn prieš generalinį prokurorą Viljamą Barą ir asmeninį Trampo advokatą Rudolfą Džiulianį. Bus pradėti rodyti kaltinami įrodymai pagrindiniams demokratų politikams ir kitiems Donaldo Trampo oponentams, ir tai liečia ne buvusio viceprezidento Džo Baideno šeimą.

Šiais laikais mažai kas prisimena, bet visa medžiaga, iš kurios vėliau išaugo "Rusijos sąmokslo" atvejis, yra Hilari Klinton būstinės darbuotojų ir rangovų darbo rezultatas kartu su buvusiais (ar dabartiniais) Amerikos, Britanijos ir Australijos specialiųjų tarnybų darbuotojais, taip pat bevardžiais (ir, ko gero, tokių niekada nebuvo) Rusijos šaltiniais.

Akivaizdu, kad visas šis "Rusijos dokumentų rinkinys" apie Trampą, jo sukūrimas ir reklamavimas — viena didelė speciali operacija, kuria siekiama nušalinti teisėtai išrinktą prezidentą nuo pareigų, tai yra, teisine prasme, bandymas maištauti ar įvykdyti valstybės perversmą, pasitelkus dalį politinių ir valdžios institucijų, taip pat paremiant užsienio piliečiams, susijusiems su užsienio (konkrečiai Didžiosios Britanijos) žvalgybos agentūromis.

Dar visai neseniai atrodė, kad jie to išvengs, tačiau paaiškėja, kad jau keletą mėnesių generalinis prokuroras (Trampo statytinis, kuris dėjo visas pastangas, kad būtų "palaidota" byla apie "Rusijos sąmokslą") vykdo tyrimą prieš CŽV ir FTB pareigūnus, susijusius su "Rusijos dosjė" rengimu ir "prastūmimu", taip pat galimu kandidato Trampo ir jo rinkimų štabo stebėjimu.

Amerikos žiniasklaida, ypač "The Washington Post" apie tai, kas vyko, sužinojo dėl to, kad Baras pats įtraukė Donaldą Trampą į derybas su Didžiosios Britanijos ir Australijos pareigūnais, kad būtų palengvintas tyrimas šiose šalyse ir, greičiausiai, jie jau gavo informacijos iš žurnalistų.

Jei "Trampo specialiųjų pajėgų atstovai" turės sąmokslo prieš prezidentą įrodymų, to pakaks, kad prasidėtų didžiausias politinis procesas JAV istorijoje. Be to, tiek aukštieji CŽV, tiek FTB pareigūnai ir jų užsakovai iš Demokratų partijos vadovybės gali sėsti už grotų. Teismų procesų dėl Amerikos mafijos praktika rodo, kad masiniam "pasodinimui" pakanka rasti vieną vienintelę silpnąją grandį — grupės narį, kuris sutinka liudyti mainais už atleidimą nuo galimų bausmių.

Logiška, kad tokią riziką buvo įmanoma pašalinti ar bent kažkiek sumažinti, tik skubiai "iš niekur" sukūrus priežastį pradėti apkaltos procedūrą.

Be to, amerikiečių tyrėjų interesai apėmė ne tik asmenis, bandančius surengti perversmą, naudojant suklastotą "Rusijos dosjė", bet ir "griaučius" pagrindinių demokratų politikų "spintose".

"Huffington Post" praneša, kad "pastarosiomis savaitėmis buvo apklausta dešimtys dabartinių ir buvusių Valstybės departamento pareigūnų, susijusių su el. laiškais, kuriuos prieš keletą metų jie išsiuntė į asmeninį Hilarės Klinton adresą". Tai reiškia, kad Trampas tikriausiai grįžo į skandalą dėl slaptumo pažeidimų, kurie įvyko Hilarei Klinton einant valstybės sekretorės pareigas ir kurie jai padarė didelę žalą 2016 metų rinkimų kampanijos metu.

Nors vienas iš respublikonų šūkių 2016 metais buvo "Pasodink ją!" (turima omenyje "Įkalink Klinton!" — Sputnik), JAV prezidentas iki šiol atsisakė tokių radikalių veiksmų. Galbūt stebėdamas kai kuriuos nerašytus susitarimus dėl abipusio suvaržymo su demokratais. Tikėtina, kad tokie jau nebeveikia.

Jei tai tęsis, kiti dvylika mėnesių turi puikių šansų tapti precedento neturinčio intensyvumo valstybių politinės krizės laikotarpiu. Šalies prezidentas apkaltos metu gali sėsti į "teisiamųjų suolą" JAV Senate, taip pat į teisiamųjų suolą gali sėsti aukštieji CŽV ir FTB pareigūnai ir įtakingiausi Demokratų partijos politikai.

Politinė kova pavirs žaidimu "kas ką pirmiau pasodins". Vis dėlto yra tikimybė, kad net ir per tokį rimtą susirėmimą neišaiškės laimėtojas, tad negalima atmesti galimybės, kad konfrontacija iš teismo salių išties persikels į gatves ir galią perims ne tas, kurio socialiniuose tinkluose geriausiai "šaudomi" "heštegai", o tas, kurio šalininkai taikliausi.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija

102
Tegai:
apkalta, Donaldas Trampas, JAV
Temos:
Priešrinkiminiai žaidimai: kuo baigsis "Burisma" istorija Baidenui ir Trampui (37)
Balsavimas per rinkimus, arhyvinė nuotrauka

Lietuvos rusakalbiai gyventojai, balsuosime?

(atnaujinta 16:01 2020.08.10)
Penktadienį baigėsi pirmasis kandidatų į Seimą priešrinkiminės kampanijos etapas. Tautinės mažumos, kurių Lietuvoje yra beveik 17 procentų, yra iškėlusios savo kandidatus į įvairius politinių partijų ir judėjimų sąrašus. Ar juos palaikys rusakalbiai?

Prieš kiekvienus rinkimus Lietuvos politikai primena, kad šalyje gyvena daugybė potencialių rinkėjų, turinčių nelietuviškas pavardes. Tai lenkai (beveik šeši procentai), rusai (beveik penki procentai), baltarusiai (beveik 1,5 procento) ir kiti daugiau nei 150 tautybių atstovai, kurie nepriklauso, kaip vietiniai patriotai mėgsta save vadinti, "titulinei tautai".

Dalis "nelietuviškų" rinkėjų nepriklausomybės metais lengvai prisitaikė ir netgi sutiko savo pasuose susilietuvinti vardus ir pavardes. Atsirado unikalių vardų — Aleksandras, Sergejus, Vladimiras. O kai kurie Ivanai tiesiog tapo Jonais. "Kraujo šauksmas" nuslopintas ir lietuviškomis pavardžių galūnėmis.

Šiandien šie buvę Lenkijos ir Rusijos, Baltarusijos žydai, graikų totoriai, ukrainiečiai, gruzinai, armėnai ir t.t. aktyviai balsuoja už sistemines Lietuvos politines partijas — už konservatorius, socialdemokratus, liberalus, žaliuosius. Nelite pavardes su lietuviškomis galūnėmis galima pamatyti ir šių politinių asociacijų sąrašuose. Tiesa, ne priešakyje, o sąrašo gale. Maloni išimtis yra konservatorių sąrašas, kuriame garbės vietoje visada pasirodo populiariausias Lietuvos žydas Emanuelis Zingeris. Be to, tarp dvidešimties geriausių liberalų dažnai mirga pavardės iš lenkų diasporos.

Didžioji dalis lenkų ir rusų tradiciškai balsuoja už kandidatus iš dviejų sąrašų. Tai sąlyginės "Lietuvos lenkų rinkimų akcija - Krikščioniškų šeimų sąjunga"  ir Darbo partija. Kodėl sąlyginės? Nes būtent šių dviejų politinių asociacijų sąrašuose tarp lenkų ir lietuvių yra daugiausia rusiškų pavardžių. Juk patys rusai dėl asmeninių kai kurių lyderių ambicijų per 30 Lietuvos nepriklausomybės metų nesugebėjo susivienyti į vieną galingą politinę jėgą. Jie pasiskirstė į dvi partijas — Rusų aljansą, kuriam vadovauja Tamara Lochankina iš Klaipėdos, ir į Lietuvos rusų sąjungą su Sergejumi Dmitrijevu priešaky.
Partijos "Lietuvos lenkų rinkimų akcija - Krikščioniškų šeimų sąjunga" sąraše yra didžioji dalis lenkiškų pavardžių, o Darbo partijos sąraše — lietuviškos. Rusai tik "praskiedžia" šiuos sąrašus.

Uspaskichas: "Aš stosiu krūtine už rusus!"

Pradėkime nuo sąlyginės leiboristų partijos, kuriai vadovauja Viktoras Uspaskichas, charizmatiškasis Lietuvos politikos šou dalyvis. Savo politinės karjeros pradžioje, 2000-aisiais, sėkmingas verslininkas iš savo bendraminčių sukūrė Darbo partiją, o jau per sekančius 2004 metų Seimo rinkimus ji sulaukė stulbinančios sėkmės. Viena vertus, Viktoras yra rusas (gimtinė — Rusijos Archangelsko sritis), kita vertus — "tikras lietuvis", kartais net pamirštantis rusų kalbą.

Viktoras neturėjo ypatingų pasisekimų vyriausybių ir valdančiųjų koalicijų darbe. Tačiau aplink šį asmenį kilo pakankamai skandalų — pradedant tuo metu suklastotu aukštojo mokslo diplomu (2005 metai), kurį pateikė ekonomikos ministras Viktoras Uspaskichas, ir baigiant "juodąja buhalterija" partijoje. Ryškus Darbo partijos vengimo mokėti mokesčius atvejis truko daugiau nei dešimt metų ir jo vadovams baigėsi bauda. O pats Viktoras Uspaskichas netgi paliko savo bendražygių gretas — Darbo partiją.

2015 metais Uspaskichui palikus Darbo partijos pirmininko [areigas, partija apgailėtinai pralaimėjo 2016 metų Seimo rinkimus, net neįveikusi penkių procentų barjero. Tačiau jau 2017 metais Uspaskichas grįžo vadovauti partijai, norėdamas gauti dar vieną Europos Parlamento nario mandatą, kuris, kaip "apsauginis laiškas", gelbsti nuo visų negandų. Dėka rusakalbių rinkėjų balsų, vėl buvo gautas mandatas. O Darbo partija pamažu grįžta į elito gretas.

Kaip rodo naujausios nuomonės apklausos, rudens rinkimuose "darbiečiai" nesunkiai peržengs penkių procentų barjerą ir vėl pateks į Seimą, galbūt net kaip atskira frakcija. Ir tai įvyks "Lietuvos rusų sąjungos", kurios interesus nuolat žada atstovauti Uspaskichas, balsų dėka. Bet, kaip žinote, "pažadėti dar nereiškia vesti". Ir garsus priešrinkiminis lozungas "Aš krūtine stosiu už rusus!" iš Viktoro lūpų yra ne kas kita, kaip šūkis.

Lenkai pamiršo apie rusus

Tiesa, jo politiniai oponentai kovoje dėl rusakalbių rinkėjų balsų — "Lietuvos lenkų rinkimų akcija - Krikščioniškų šeimų sąjunga" bendradarbiaudami su Rusų aljansu, kuriam vadovauja ir europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis — negali pasigirti sėkme.

Pastaraisiais metais lenkai prarado Rusijos rinkėjų lojalumą. Ypač po Ukrainos maidano. Ir viskas dėl neaiškios Rusijos politikos, kuriai aktyviai priešinasi Varšuva, — pagrindinė Lietuvos lenkų gynėja nuo vietinių nacionalistų išpuolių.

Paskutinis "Lietuvos lenkų rinkimų akcija - Krikščioniškų šeimų sąjunga" frakcijos didelis akibrokštas kovoje dėl rusų balsų buvo balsavimas už Lietuvos Seimo nutarimą, pasmerkiantį Rusiją už "Antrojo pasaulinio karo istorijos perrašymą". Šią rezoliuciją taip pat pasirašė vienintelė Seimo narė iš "Rusų aljanso" Irina Rozova. Dėl kurių ji buvo pasmerkta savo rinkėjų, vadinamųjų "vatnikų".

Rinkimai be pasirinkimo

Taigi spalio mėnesį artėjančiuose parlamento rinkimuose Lietuvos rusams bus sunku pasirinkti. Dar kartą pasiduoti Viktoro Uspaskicho žavesiui ir pažadams, balsuoti už Darbo partiją ir jos kandidatų sąrašą vienmandatėse rinkimų apygardose ar pasitikėti kelių politikų, turinčių rusiškas pavardes, autoritetu  partijos "Lietuvos lenkų rinkimų akcija - Krikščioniškų šeimų sąjunga" sąraše?

Prieš spalio mėnesį vyksiančius rinkimus Sputnik Lietuva dar ne kartą grįš prie šios temos. Bandysime nešališkai papasakoti apie šių dviejų politinių asociacijų kandidatų į deputatus pranašumus ir trūkumus, kad padėtume rusakalbiams rinkėjams apsispręsti.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
rinkimai, Seimas
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Donaldas Trampas

Trampas išveda kariuomenę Vokietijos JAV labui. Ir viso pasaulio

(atnaujinta 14:33 2020.08.10)
JAV gynybos sekretorius Markas Esperas teigė, kad artėjantis kariuomenės išvedimas iš Vokietijos atitinka Rusijos sulaikymo strategiją

Departamento vadovo padėtis yra blogesnė nei gubernatoriaus, nes jo žinioje yra tik vienas argumentas, palaikantis deklaruojamą poziciją. Formaliai JAV iš tikrųjų "perkels daugiau kariuomenės toliau į rytus, arčiau Rusijos sienų". Bėda ta, kad atidžiai išnagrinėjus, ši tezė subyra į šipulius atskleisdama to, kas vyksta, esmę, o tai yra labai nepatogu amerikiečiams.

Beveik 12 tūkstančių karių paliks Vokietiją. Tačiau dauguma jų — 6,4 tūkst. žmonių — grįš namo į JAV. Likusi dalis bus perskirstyta kitoms Europos šalims, tame tarpe Italijai ir Belgijai. O šalia Maskvos — į  Lenkiją — bus išsiųsta tik tūkstantis kareivių.

Ne itin įspūdinga matematika, kad palaikytų Espero žodžius. Taip, kitaip būti negali, nes kolizija aplink JAV kontingentą Vokietijoje turi labai tolimą santykį su NATO ir Rusijos konfrontacija.

2018 metų birželio mėnesį "Washington Post" pranešė apie Pentagono atliktą didelio masto kariuomenės perkėlimo į Europą sąnaudų ir poveikio analizę. Laikraštis teigė, kad Trampas tais metais domėjosi šia idėja. Be to, JAV prezidento motyvai buvo susiję tik su nepasitenkinimu NATO sąjungininkais, kurie atsisako finansuoti gynybą. Visų pirma, tai buvo susiję su Berlynu, kuris daugelį metų atkakliai vengė padidinti savo karines išlaidas iki dviejų procentų BVP, kaip reikalaujama Šiaurės Atlanto aljanso chartijoje.

Prieš metus ši tema vėl pasirodė viešojoje erdvėje. Tuomet JAV ambasadorius Vokietijoje Richardas Grenelis tiesiogiai pareiškė apie savo šalies pasirengimą išvesti dalį savo karinio kontingento iš Vokietijos į Lenkiją, nes "įžeidžiama laukti, kai Amerikos mokesčių mokėtojai ir toliau mokės už daugiau nei 50 tūkstančių amerikiečių Vokietijoje, o vokiečiai išnaudos savo biudžeto perteklių vidaus reikmėms".

Šis pareiškimas audringiausią trakciją sukėlė Lenkijoje. Per pastaruosius metus Lenkijos politikai ir žiniasklaida ilgesingai svajojo, kad jų šalis, o ne Vokietija, taptų pagrindiniu Amerikos karinių pajėgų akcentu Europoje. Reikėjo aptarti branduolinių ginklų perskirstymo perspektyvas. Tiesa, reikia pažymėti, kad šie pokalbiai kilo ne nuo nulio, juos išprovokavo valstybės pareigūnai, leidę tokiems įvykiams vystytis.

Apskritai, jei atskirsime faktus nuo politinių pareiškimų, planų ir lūkesčių, tada to, kas vyksta, esmė yra paprasta.
JAV daugelį metų bandė priversti Vokietiją, kaip vieną didžiausių pasaulio ekonomikų, smarkiai padidinti savo karines išlaidas, nes jei pasisektų, didžioji dalis lėšų būtų nukreipta užsienį. Amerikiečiai pasinaudojo grasinimais, spaudimu ir šantažu. Tačiau visos jų pastangos buvo nesėkmingos: Vašingtonui nepavyko nustumti vokiečių valdžios nuo užimamos pozicijos.

Matyt, Donaldas Trampas galop pavargo nuo to, kas vyksta, todėl dabar šalies gynybos ministras ir kiti pareigūnai vykdo priedangos operaciją valstybės vadovo priimtam sprendimui išvesti kariuomenę iš Vokietijos, kad JAV šioje situacijoje neatrodytų visiškai pralaimėjusios.

Štai kaip tai atrodo.

Iš vokiečių gauti to, ko norėjo jiems nepavyko. Papildomų investicijų į savo ekonomiką gauti nepavyko. Karinis kontingentas Europoje bus sumažintas — ir tai atsižvelgiant į didėjančią Rusijos įtaką ir galią. Kariuomenės išvedimas Vokietijai nėra reikšminga bausmė: Vokietija iš tiesų praras darbo vietas ir tam tikras lėšas, kurias uždirba aptarnaudama karinę infrastruktūrą, tačiau šie nuostoliai nepalyginami su tais, kurie būtų buvę, jei šalis būtų sutikusi su Vašingtono reikalavimais.

Apskritai, papildomas tūkstantis karių Lenkijoje yra vienintelis dalykas, leidžiantis JAV išsaugoti veidą ir pareikšti, kad ji tęs savo kursą sulaikyti Rusiją.

Turbūt įdomiausias visos šios istorijos klausimas yra klausimas, kodėl Trampas vis dėlto nusprendė išvesti kontingentą iš Vokietijos. Galų gale jam niekas netrukdė ir toliau traukti katę už uodegos, žiūrėk, gal būtų buvę mažiau neigiamų padarinių.

Ko gero, atsakymo reikia ieškoti Amerikos prezidento asmenybėje ir tiksluose, kuriuos jis išsikelia sau kaip nacionaliniam lyderiui.

Nepaisant viso savo ekscentriškumo, Donaldas Trampas iš tikrųjų yra sutelktas į sisteminių problemų, susikaupusių JAV, sprendimą, įskaitant radikalias priemones. Be kita ko, JAV pateko į spąstus, kai jos ekonominiai interesai ir pasaulio supervalstybės reputacija įsivėlė į tiesioginį konfliktą.

Tiesą sakant, prezidento nepasitenkinimas yra gana pagrįstas: Amerika ne tik perėmė Europos gynybos funkcijas, bet ir daugiausia investuoja į gynybą, o didžiosios ir turtingiausios Senojo pasaulio ekonomikos įsitaisė jai ant kaklo.

Be abejo, čia didžiausią poveikį daro tai, kad nė vienas iš jų, įskaitant Vokietiją, aiškiai netiki karinės grėsmės sau iš Rusijos realybe. Taigi, jei amerikiečiai nori tęsti savo karinius-politinius linksmybes su Maskva, tuomet Europa yra pasirengusi žaisti kartu su savo vyresniąja NATO partnere, tačiau Vašingtonas už savo ambicijas turi susimokėti pats.

JAV, kaip pasaulinės supervalstybės, statusas yra neatsiejama daugumos Amerikos elito vertybė, kuriai nedera gailėti pinigų. Net akivaizdžiai žlungantiems projektams.

Tačiau Donaldui Trampui tokia pozicija, regis, nepriimtina. Jis ne kartą ir atvirai pareiškė, kad pasaulinės vadovybės pareiga yra duoti konkrečią naudą JAV ir jos ekonomikai. Jei taip neatsitiks, vadinasi, supervalstybės statusas yra nenaudinga ir brangi nesąmonė, o jos palaikymui skirti ištekliai turėtų būti nukreipti į reikšmingesnes sritis.

Sprendimas išvesti dalį kontingento iš Vokietijos yra dar vienas pavyzdys, kad Trampo žodžiai atitinka principinius dalykus.
Suprasdamas, kad neįmanoma priversti Berlyno pakeisti savo pozicijos, jis pažvelgė į esamą padėtį kaip verslininkas ir pradėjo išlaidų mažinimo procesą.

Kariuomenės personalo perkėlimas pats savaime pareikalaus didelių išlaidų iš JAV, tačiau bet kokiu atveju tai yra pelningiau, nei toliau mokėti už jų buvimą Vokietijoje ilgus metus. Todėl galime užtikrintai teigti, kad Donaldo Trumpo sprendimas ekonominiu požiūriu yra efektyvus ir atitinka nacionalinius JAV interesus.

Be jokios abejonės tai ardo ir visuotinę JAV hegemoniją, ir atvirai nurodo į jų silpnumą, nesugebėjimą toliau nešti visos prisiimtų finansinių įsipareigojimų naštos. O tai jau atitinka viso pasaulio interesus.

Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Vokietija, JAV
Balsavimo apylinkė Vilniuje, archyvinė nuotrauka
 

Seimas kaltinamas tyčiniu bandymu neleisti Venckienei dalyvauti rinkimuose

(atnaujinta 19:14 2020.08.10)
Politinė partija "Drąsos kelias" neseniai pateikė rinkimų sąrašą Vyriausiajai rinkimų komisijai, kuriai vadovavo Venckienė

VILNIUS, rugpjūčio 10 — Sputnik. Rašytojas ir verslininkas Aurimas Guoga teigė, kad Lietuvos Seimo vadovybė "atsikrato konkurentų". Apie tai ji parašė savo Facebook puslapyje.

Politinė partija "Drąsos kelias" neseniai pateikė rinkimų sąrašą Vyriausiajai rinkimų komisijai, kurioje pirmoji yra buvusi teisėja ir buvusi parlamento narė Neringa Venckienė.

Tuo pačiu metu, kaip sakė Guoga, Valstybinės rinkimų komisijos pirmininkė Laura Matijošaitytė iš karto paskelbė, kad atsisako registracijos, nes Seimas nepriėmė Konstitucijos pataisų, leidžiančių per apkaltą pašalintam asmeniui kelti savo kandidatūrą.

Jis taip pat priminė, kad Seimas turėtų priimti šiuos pakeitimus pagal tarptautinių teismų sprendimus, tačiau vis tiek atideda jų priėmimą.

"Tuo yra ribojama pamatinė pilietinė teisė būti išrinktam demokratiniuose rinkimuose. Paprasčiau kalbant, Seimo nariai taip atsikrato nepageidaujamų konkurentų", — rašo jis.

Visų pirma, kalbama apie bylą Europos žmogaus teisių teisme "Paksas prieš Lietuvą". Buvęs Lietuvos prezidentas Rolandas Paksas, kuriam buvo iškeltas apkaltos procesas, kreipėsi į teismą, kuris tada nusprendė, kad buvusio prezidento Pakso draudimas visą gyvenimą dalyvauti Seimo rinkimuose yra neproporcingas ir paragino jį panaikinti.

Tačiau šių metų birželio pabaigoje Seimas nepriėmė Konstitucijos pataisų, leidžiančių apkaltos būdu pašalintiems asmenims po dešimties metų pertraukos vykti į Seimą.

"Kaip matome, Lietuva tarptautinių nutarimų įpareigota parengti pataisas, kad asmenys, pašalinti iš politinių pareigų apkaltos keliu, nebūtų amžinai suvaržyti kelti savo kandidatūros ateinančiuose rinkimuose. Seimo vadovybė nemano, kad pareiga priimti šias pataisas yra pakankamai svarbi ir jau keletą metų neranda laiko teikti jų Seimo nariams svarstyti. VRK vadovė Laura Matijošaitytė iš anksto pareiškia, kad Venckienė gali nevargti mėgindama užsiregistruoti kandidate Seimo rinkimuose", — rašo jis.

Jis pabrėžė, kad Venckienės teisės yra šiurkščiai pažeidžiamos.

Politinė partija "Drąsos kelias" buvo įregistruota kaip politinės kampanijos dalyvė rinkimuose į Lietuvos Seimą 2020 metų liepos 15 dieną.

Buvusi teisėja aršiai kritikuoja Lietuvos valdžią, ypač dažnai ji primena glaudžius ryšius su konservatoriais palaikančios buvusios Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės klaidas.

Anksčiau Venckienė priminė Grybauskaitės pažadą sustabdyti liustraciją, kurio ji taip ir neįvykdė. Venckienė padarė išvadą, kad buvusi prezidentė "nesulauks liustracijos pabaigos".

Pati Venckienė Lietuvoje kaltinama teismo sprendimo nevykdymu, antstolio veiklos trukdymu, sveikatai padaryta žala ir pasipriešinimu valstybės tarnautojai. Buvusi teisėja nepripažino kaltės. Ji pasinaudojo teise duoti parodymus po to, kai bus apklausti visi liudytojai.

Birželio 15 dieną Panevėžio apygardos teismas sušvelnino kardomąją priemonę buvusiai teisėjai. Teismas nusprendė kaltinamajai taikytą sustiprintą priežiūrą pakeisti švelnesne priemone — įpareigojimu periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Tegai:
Seimo rinkimai, rinkimai, Neringa Venckienė, Seimas
Dar šia tema
Nausėda kviečia ES lyderius įvertinti situaciją Baltarusijoje
Zacharova įvertino Minsko veiksmus žurnalistų atžvilgiu