Latvijos prezidento Egilio Levito vizitas Lietuvoje

Povandeniniai kabeliai santykiuose. Lietuva ir Ryga liko nepatenkintos viena kita

56
(atnaujinta 18:03 2019.10.04)
Latvijos prezidento Egilio Levito vizitas Lietuvoje dar labiau pagilino atskirtį tarp dviejų valstybių. Skausmingas Lietuvos ir Latvijos sienos jūros ruožo ratifikavimo klausimas buvo atidėtas dar ketveriems metams

Dėl elektros energijos tiekimo iš Baltarusijos AE blokavimo taip pat nepavyko susitarti. Šis nesutarimas galiausiai gali lemti grandiozinio Baltijos šalių atjungimo nuo BRELL ir elektros tinklų sinchronizacijos su Europa projekto žlugimą.

Tai, kas taip ilgai buvo aptarinėjama Baltijos šalių politikos ir ekonomikos užkulisiuose, iškilo į viešumą. Vizito Vilniuje metu Latvijos prezidentas atvirai pareiškė, kad ETPA bendraminčių grupė "Baltic Plus" paremta tik nuoga rusofobija. Kai kalbama apie pinigus, "tarp draugų nėra susitarimo".

Jis [Egilis Levitas] pareiškė, kad Ryga ketina pirkti ir parduoti elektrą iš Astravo AE. Ir tai nepaisant to, kad Lietuva įstatymų lygmenyje blokuos tuos pačius Baltarusijos elektros energijos tiekimus ES.

Pažymėtina, kad Latvijos vadovas lankėsi šalyje tomis dienomis, kai dviejuose Lietuvos regionuose vyko pratybos, kurių metu buvo imituojama branduolinė katastrofa Astravo AE, statomoje 50 kilometrų nuo Vilniaus.

"Astravo AE klausimas yra tikrai skausmingas. Mes manome, kad pozicijų skirtumai šiuo klausimu yra tam tikra kliūtis įgyvendinant sinchronizacijos projektą", — per bendrą spaudos konferenciją su Latvijos prezidentu Egiliu Levitu sakė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.

Vienintelis dalykas, kur Latvijos prezidentas išreiškė solidarumą su Lietuvos pozicija — susirūpinimas dėl griežtų saugos kriterijų laikymosi Baltarusijos atominėje elektrinėje, kurios pirmasis reaktorius bus paleistas 2020 metų pradžioje. O iki Lietuvos, Latvijos ir Estijos atjungimo nuo BRELL energijos žiedo (Baltarusija, Rusija, Estija, Latvija, Lietuva), liko dar penkeri metai (iki 2025 metų). Pakankamas laikotarpis, kad būtų galima sutaupyti lėšų perkant elektrą iš Astravo AE.

Apie tai kalbama Rygoje. Kam netekti naudos dėl politinės demagogijos? Na, jei jūs, lietuviai, didžiuojatės savo elektros energijos tiekimo iš Baltarusijos branduolinių reaktorių embargo, tai yra jūsų problema.

"Tokiu būdu mes kalbame apie penkerių metų pereinamąjį laikotarpį iki 2025 metų. Tuo tarpu turėtume stengtis kuo greičiau sumažinti šią problemą, apie kurią turime skirtingas nuomones Lietuvos ir Latvijos vyriausybėse", — Lietuvos žiniasklaida cituoja Latvijos prezidentą Levitą.

Tuo tarpu Gitanas Nausėda atsakė, kad nesutarimai dėl baltarusiškos elektros energijos pirkimo tarp Vilniaus ir Rygos taip pat gali tapti kliūtimi pagrindiniame energetinio saugumo projekte — atjungti Baltijos šalių elektros tinklus nuo posovietinės sistemos ir sinchronizuoti juos su Vakarų Europos elektros linijomis. Šiam projektui jau buvo skirtos didžiulės lėšos iš ES biudžeto. Be to, ir Lenkija skubina Baltijos šalis. Galų gale, kai jos atsijungs nuo BRELL energijos žiedo, Varšuva taps elektros energijos tiekimo iš Vakarų Europos į Rytų monopolininke. Povandeninis elektros kabelis iš Lietuvos į Švediją šiame kontekste neturės ypatingo vaidmens.

Ir kas labiausiai stebėtina — Lenkija iki šiol tvirtai nepareiškė savo požiūrio į Baltarusijos elektros energijos pirkimą po to, kai pradės veikti Astravo AE reaktoriai. Pagalvokite, kodėl.

Egilio Levito vizito Lietuvoje metu buvo aptartas ir kitas skaudus klausimas — Lietuvos ir Latvijos sienos jūros ruožo ratifikavimas. Valstybinė sutartis dėl valstybės sienos buvo pasirašyta prieš 20 metų (1999 metais). Ir tik Lietuvos Seimas tai ratifikavo. Latvijos parlamentarai to nepadarė iki šiol. Ginčijamo Lietuvos ir Latvijos sienos ruožo jūros dugne, pasak geologų, yra naftos išteklių. O kas nori taip lengvai jų atsisakyti savo kaimyno naudai?

Taigi šia linkme Nausėda ir Levitas nė kiek nepasistūmėjo į priekį. Todėl galutinėje spaudos konferencijoje dviejų valstybių vadovai tik pareiškė, kad bandys rasti sprendimą per ateinančius ketverius metus. Ir per tą laiką, kaip sakė išminčius Chodža Nasredinas, arba asilas nugaiš, arba padišachas mirs. Arba Rygoje ar Vilniuje pasirodys naujas prezidentas.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

56
Tegai:
Lietuva, Egilas Levitas, Latvija
Dar šia tema
Latvija pripažino, kad derybos dėl jūros sienos su Lietuva užsitęsė
Lietuva ir Latvija ruošia atvykstančius Ukrainos vaikus kariuomenei
Lietuva baiminasi, kad Latvija apgaudinėja elektros tiekimo klausimais
Lietuva mažiau priklauso nuo naftos importo nei Estija ir Latvija