Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda

Branduolinių raketinių pajėgų plėtra Kaliningrado srityje: ko Nausėda prišnekėjo CNN

326
(atnaujinta 11:31 2019.10.07)
Lietuvos prezidentas davė interviu CNN žurnalistui, ir tai, kas parašyta pastarojo straipsnyje, kelia nuostabą. Tai tikrai buvo Gitanas Nausėda?

Neseniai pasirodė informacija, kad Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda savo interviu CNN žurnalistui pareiškė, jog Rusija nesugebės užimti Lietuvos per keletą dienų, kaip prognozavo žinomo JAV analitikos centro RAND ekspertai — neva šalies generolai pasakė jam, kad tam prireiks trijų-keturių savaičių.

Perskaitęs šį akivaizdžiai su sveiku protu prasilenkiantį teiginį, straipsnio autorius nepatikėjo, kad Lietuvos prezidentas galėjo tai pasakyti, ir nusprendė detaliau susipažinti su visa CNN publikacija. Paaiškėjo, kad sunkiai suprantamų Nausėdos pareiškimų joje yra žymiai daugiau. Dabar apie viską iš eilės.

Pirma, bent šiek tiek karinius reikalus išmanantis žmogus pasakys, kad Lietuvos generolai gyvena kažkokioje kitoje tikrovėje arba paprasčiausiai nori įtikinti prezidentą, kad karinių išlaidų didinimas duoda stebuklingą rezultatą — greitai ir NATO pagalbos neprireiks, o šalies kariuomenė galės ne tik sustabdyti Rusijos puolimą, bet ir kontratakuoti. Todėl kyla klausimas, nejaugi Nausėda toks naivus, kad tiki tokiomis nesąmonėmis? Galėtų bent jau viešai jų neskelbti.

Antra, CNN žurnalistas parašė, kad Lietuvos prezidentą neramina branduolinių raketinių pajėgumų plėtra Kaliningrado srityje. Galbūt, Nausėda žino daugiau, bet viešojoje erdvėje oficialių pranešimų apie tai, kad Rusijos eksklave yra dislokuotas branduolinis ginklas, nėra. Todėl tokius pareiškimus reikia daryti labai atsargiai — nebent žurnalistas blogai suprato Lietuvos vadovą, kuris, galbūt, pasakė, kad Kaliningrado srityje gali būti branduolinės vidutinio nuotolio raketos.

Trečia, Nausėda pažymėjo, kad santykiuose su Rusija "pasiūlė dialogą vietoj priešpriešos, kompromisų paiešką", nors Kremliaus "agresija" Ukrainoje, anot jo, bet kuriuo atveju nepriimtina. Dialogas ir kompromisų paieška? Įdomu.

Šių metų rugpjūtį LRT televizijai Lietuvos prezidentas pasakė taip: "Apie ką būtų galima kalbėti šiuo metu su ponu Rusijos prezidentu Putinu? Kol turime tokią situaciją Ukrainoje, kol turime tolesnį įtampos eskalacijos procesą visame regione, kalbėti tiesiog diplomatinius, malonybinius žodelius nematau pagrindo, o svarbiausia — neturiu tam moralinės teisės". Kitaip tariant, Amerikoje Nausėda akcentuoja dialogą su Rusija, o Lietuvoje sako, jog su Vladimiru Putinu nėra apie ką kalbėti. Tai ką bando apgauti — amerikiečius (Vakarus), lietuvius, o gal save?

Ketvirta, straipsnyje buvo paliesta sankcijų tema. Šiuo atveju Nausėda pažymėjo, kad jos paveikė penkis lietuviško eksporto į Rusiją procentus. O toliau Lietuvos eksporto į Rusiją temos kontekste CNN žurnalistas, cituodamas Nausėdą, parašė, kad maisto produktams, techninei įrangai, metalo produkcijai, plastikui, tekstilei ir baldams "sankcijos netaikomos".

Straipsnio autorius spėja, kad skaitytojai iš karto, greičiausiai, neatkreipė dėmesio į tai, kad šiame ilgame nesankcijinių prekių sąraše yra maisto produktai. Tuo tarpu gerai žinoma, kad į Rusiją draudžiama įvežti įvairią žemės ūkio produkciją iš ES šalių, kas labai paveikė Lietuvą. Įsivaizduoti, kad Nausėda to nežino, tiesiog neįmanoma. O štai iš CNN žurnalisto tokios klaidos (kaip ir branduolinio ginklo Kaliningrado srityje atveju) galima tikėtis.  

Tačiau tuomet kyla klausimas — ar Lietuvos prezidento padėjėjai tikrino straipsnio tekstą prieš publikaciją, kad nebūtų nesusipratimų? Matyt, ne — čia juk CNN, žurnalistikos idealas.

Galiausiai Nausėda pareiškė, kad Lietuvos pareiga (angl. obligation) — padėti Ukrainai integruotis į ES ir NATO, o Baltarusijai "mes turime pabandyti padėti išsaugoti kažkiek nepriklausomybės, pavyzdžiui, sukurdami alternatyvius naftos importo kanalus", nes tai irgi "mūsų atsakomybė" (angl. responsibility).

Sakydamas tai, Lietuvos vadovas pamiršo patikslinti, kad šalies pareiga padėti Ukrainai, iš kurios daroma "Antirusija" ir kurios kariuomenė žudo taikius Donbaso gyventojus, bei "gelbėti" Baltarusiją (suprask, primesti Minskui tai, kas naudinga Vakarams, o ne jam, ir padaryti iš jo antrą Kijevą), yra pareiga Amerikai (kurios interesus Lietuva su malonumu aptarnauja jau seniai, ir Nausėda, atrodo, ketina tęsti šią ydingą praktiką). Kaip sakoma, su tokiais "draugais" (Ukrainai ir Baltarusijai) ir priešų nereikia.

Apskritai, galima teigti, kad CNN straipsnis yra vienas didelis minusas Lietuvos prezidentui — tiek dėl jo pareiškimų, tiek dėl jo komandos aplaidumo. Liūdniausia tai, kad kuo toliau, tuo mažiau lieka vilčių, kad šalies užsienio politikoje kažkas pasikeis į gerąją (pragmatiškesnę) pusę. Kaip kartą pasakė vienas žinomas politinis veikėjas — norėjome, kad būtų geriau, o išėjo kaip visada...

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija    

326
Tegai:
Rusija, CNN, Lietuva, Gitanas Nausėda
Rusijoje prasidėjo pratybos Vandenyno skydas-2020

Atgimusios tradicijos: Rusija Baltijos jūroje parodė įspūdingą jėgą

(atnaujinta 17:15 2020.08.05)
Rusija atgaivina jūrines jūrų laivyno tradicijas, ir tai patvirtina plataus masto manevrai Baltijos jūroje, kuriuos vykdo Baltijos, Šiaurės, Juodosios jūros laivynai ir Kaspijos flotilė

Rusijos karinių jūros pajėgų pratybos "Vandenyno skydas-2020", kuriose dalyvauja daugiau nei 30 laivų, jūrų aviacija ir oro gynyba, pakrančių kariai ir jūrų pėstininkai, Baltijos jūroje prasidėjo rugpjūčio 3 dieną. Karo laivai išplaukė į jūrą iš savo bazinių punktų, sprendė minų dislokavimo užduotis tam skirtose vietose.

Karinio jūrų laivyno jūreiviai mokosi atremti smūgius iš oro, sunaikinti priešo viršvandeninius ir povandeninius laivus. Praktikuojamas taktinių puolimo pajėgų desantas pakrantėje. Atliekami praktiniai smūginių ir priešlėktuvinių raketų paleidimai, artilerijos ugnis ir kitos užduotys. "Vandenyno skydas-2020" manevrams vadovauja Rusijos karinių jūrų pajėgų vadas admirolas Nikolajus Jevmenovas.

Военно-морские учения Океанский щит – 2020
Rusijoje prasidėjo pratybos "Vandenyno skydas-2020".

Intensyvus pratybų planas ir tiesioginė vadovybė liudija įvykio svarbą, kurio fone yra asociacijos su prieš pusę amžiaus pasaulio jūrų istorijoje vykstančiomis didžiausiomis sovietinių jūrų pajėgų operatyvinėmis -strateginėmis pratybomis "Vandenynas". Tada manevrai vienu metu vyko keturių vandenynų vandenyse, kuriuose dalyvavo apie 300 karo laivų. Buvo praktikuojami karinių jūrų pajėgų smogikų būriai, išbandytas karinio jūrų pajėgų pajėgų ir turto centralizuoto valdymo ir valdymo efektyvumas keliomis strateginėmis kryptimis.

Šiandien Rusijos laivynas į vandenynus grįžta aukštesnio technologinio lygio, turėdamas didesnes galimybes su mažesniu skaičiumi viršvandeninių  ir povandeninių laivų.

Manevrai baigsis jūrų pajėgų perkėlimu į nuolatines bazes Baltijos, Šiaurės ir Juodosios jūros laivynuose ir Kaspijos flotilėje. Tačiau bazėse esantys laivai nestovės. Rugsėjį prasidės strateginės vadovybės štabo "Kaukazas-2020" pratybos, kuriose svarbų vaidmenį vaidina Juodosios jūros laivynas ir Kaspijos flotilė.

Darbinė aplinka

Rugpjūčio 3 dieną įvykę Baltijos laivyno mūšiai išsprendė daugybę kovos povandeninio karo ir oro gynybos kovinio rengimo misijų, vykdė įvairaus sudėtingumo artilerijos šaudymus į sunkioje situacijoje esančius oro ir jūros taikinius.

Tuo tarpu Chmelevkos poligone Kaliningrado srityje heterogeniška Baltijos laivyno pajėgų grupė atliko puolimą desanto nusileidimo ant nepritaikytos pakrantės metu. Šiame epizode veikė apie du tūkstančiai kariškių, daugiau nei 20 antvandeninių ir pagalbinių laivų, 18 orlaivių ir jūrų aviacijos sraigtasparnių, daugiau nei 30 jūrų korpusų karinės įrangos ir inžinerinių vienetų.

Военно-морские учения Океанский щит – 2020
Rusijoje prasidėjo pratybos "Vandenyno skydas-2020".

Nusileidimo metu Baltijos laivyno grupės minų traleriai palydėjo laivus "Koroliov", "Minsk", "Kaliningrad", "Jevgenij Kočeskov" ir projekto 21820 desantinius katerius.

Paieškos ir gelbėjimo sraigtasparniais "Ka-27PS" į krantą pristatyti atskiri inžinerinių mazgų būriai, kurie užtikrino minų praėjimus, kad būtų galima saugiai dislokuoti desanto pajėgas. Sulaukę jūrų pėstininkų būrio kovinės paramos, sąlyginio priešo pozicijas užpuolė daugiau nei 25 šarvuočių "BTR-82A" su jūrų pėstininkų korpuso karinio oro pajėgų puolimo bataliono personalu. Kariškiai užtikrino prieštankinę gynybą ir juos labai pagyrė karinių jūrų pajėgų vadas Nikolajus Jevmenovas.

Военно-морские учения Океанский щит – 2020
Rusijoje prasidėjo pratybos "Vandenyno skydas-2020".

Laivyno pajėgos Baltijos jūroje ir toliau veikia dieną ir naktį. Karinių jūrų aviacija nepertraukiamai vykdo skrydžius. Kariniai oro gynybos vienetai vykdo tarprūšinę sąveiką ir aprėpia laivyno pajėgas – taktinių pratybų su gyva ugnimi ir praktinių raketų paleidimo formate, dalyvaujant 400 karių ir 50 karinės technikos vienetų.

Tuo tarpu "jūrų tankistai" naikina sąlyginio priešo krante esančią jėgą, įrangą ir orlaivius. Apie 400 Baltijos laivyno armijos korpuso atskiro tankų pulko karių atliko 50 kilometrų žygį standartine įranga ir vykdė pavyzdinį gyvą šaudymą "priešo" naudojamų masinio naikinimo ginklų sąlygomis (tankų šarvai radioaktyviąją spinduliuotę sumažina maždaug 100 kartų).

Net trumpa apžvalga atskleidžia Rusijos karinių jūrų pajėgų pratybų "Vandenyno skydas-2020" įvairovę ir mastą.

Karinio jūrų laivyno prioritetai

Vašingtonas ir Briuselis skausmingai reagavo į neseniai įvykdytą Rusijos karinio jūrų laivyno papildymą moderniais strateginiais povandeniniais laivais "Borei-A" ir daugiafunkciais povandeniniais laivais "Jasen-M", vadindami tai iššūkiu, į kurį Pentagonas neturi atsako.

Baltijos laivynas vystosi sparčiai, pastaraisiais metais sulaukęs daugiau kaip 20 naujų laivų su aukšto tikslumo tolimojo nuotolio raketomis. Tame tarpe "Karakurt", kurie neturi analogų pasaulyje. Netrukus bus pateikti naujos kartos viršgarsiniai raketiniai ginklai.

Военно-морские учения Океанский щит – 2020
Rusija Baltijos jūroje parodė įspūdingą jėgą.

Kaliningrado srityje, kur yra Baltijsko miestas — viena iš dviejų pagrindinių Baltijos laivyno bazių, nuolat stiprinamas įvairus būrių ir pajėgų grupavimas. Visos Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų raketų brigados yra modifikuotos OTRK "Iskander-M" (tame tarpe 152-oji brigada Černiachovske) ir įvaldoma "jūrų tema". Tačiau Rusija stato naujus karinio jūrų laivyno laivus ne tam, kad gąsdintų savo kaimynus.

Pagrindiniai Baltijos laivyno uždaviniai yra šie: Rusijos ekonominės zonos ir gamybinės veiklos sričių apsauga, laivybos saugumo užtikrinimas, Rusijos vyriausybės užsienio politikos veiksmų įgyvendinimas ekonomiškai svarbiose pasaulio vandenyno vietose (verslo vizitai, bendros pratybos, taikos palaikymo operacijos).

Šių operatyvinio-strateginio jūrų pajėgų formavimo funkcijų svarbą liudija nuolatinis NATO laivų minų grupės buvimas Baltijoje, amerikiečių B-52H strateginių bombonešių skrydžiai 180 km nuo Sankt Peterburgo, Rusijos Federacijos karinės-ekonominės blokados scenarijai, kurie reguliariai praktikuojami Aljanso karinio jūrų laivyno pratybų metu.

Šiandien 5-ojo JAV armijos korpuso vadovybė įsikūrė Lenkijoje. Liepos mėnesį Latvijoje buvo baigtos trijų dienų NATO oro pajėgų pratybos, kuriose dalyvavo daugiau nei 20 naikintuvų ir pagalbinių orlaivių iš penkių aljanso valstybių narių ir Suomijos. Buvo teigiama, kad manevrų tikslai yra pagerinti vadovavimo ir kontrolės įgūdžius, bendradarbiavimą ir oro patruliavimo procedūras (naudojant AWACS). Faktiškai šešių šalių smogiamieji lėktuvai vykdė kovinę sąveiką Baltijos šalių operacijoje prieš Rusiją.

Anksčiau JAV oro pajėgų Europoje vyriausiasis vadas Jeffrey Lee Harrigianas teigė, kad Pentagonas turi planą pralaužti Rusijos oro gynybos sistemą Kaliningrado srityje.

Maskva yra priversta imtis atsakomųjų priemonių, sukurti reikšmingą jūrų pajėgų potencialą vakarų strategine kryptimi – antžeminių laivų formavimą, dyzelinių povandeninių laivų padalinį, pagalbinių ir paieškos bei gelbėjimo laivų formavimą, karinio jūrų laivyno aviaciją, pakrančių būrius, Baltijos laivyno oro gynybos vienetus. "Projektuoti" į vakarus kitų trijų laivynų operacines galimybes.

Baltijos laivyno koviniai laivai dalyvauja didelio masto manevruose, vykdo kovinę tarnybą netoli savo gimtųjų krantų, vykdo misijas Indijos ir Atlanto vandenynuose ir yra nuolat pasirengę atremti realią potencialaus priešo agresiją, raketas ir smūgius iš oro. Panašias užduotis šiandien sprendžia Šiaurės, Juodosios ir Ramiojo vandenyno laivynai. Net Rusijos karinio jūrų laivyno manevrų Baltijos šalyse pavadinimas daug ką pasako. Vis dėlto "Vandenyno skydas-2020" yra skydas, o ne koks nors kardo kirtis (Saber strike), kur septyni puola prieš vieną, ar tvirtinantis, kad dominuoja pasaulyje, griausmas ("Global Thunder").

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Baltijos jūra, Rusija, pratybos
Rikša su kauke, archyvinė nuotrauka

Nuspręsta: Kiniją "smaugs" dešimt susirinkusių. Ar bus pakviesta Rusija?

(atnaujinta 14:54 2020.08.05)
Šaltojo karo su Kinija neišvengiamumo suvokimo, kuris greičiausiai apims sankcijas, ekonominių ryšių ribojimą, abipusį šnipinėjimą ir kitas konfrontacijos formas, fone, Vakarų ekspertai pradeda ieškoti kažkokio stebuklingo būdo nugalėti Pekiną

 Vienokiu ar kitokiu pavidalu, beveik visos Vašingtone, Londone ar Briuselyje aptariamos Kinijos drakono "nugalabijimo" galimybės reiškia tam tikros plačios antikinietiškos koalicijos sukūrimą, siekiant kolektyviai izoliuoti, neutralizuoti ir sugriauti Kiniją pagal maždaug tą patį modelį, kuris buvo sėkmingai naudojamas kovoje prieš TSRS.

Tačiau, jei kai kurių pagrindinių principų lygmeniu nėra įvairovės, tai konkrečių šių principų įgyvendinimo lygmenyje iškyla rimta problema, kurią bandant išsispręsti lūžta prezidentų, ministrų pirmininkų, diplomatų ir analitikų ietys.

Faktas yra tas, kad tiek kai kuriose Europos sostinėse, tiek JAV "minčių rinkiniuose" jau susidaro pagrįstas įspūdis, kad dėl tam tikrų priežasčių išsiskiria daugelis ES šalių (ypač šiuo klausimu išsiskiria Vokietija, Prancūzija ir Italija), taip pat kai kurios Azijos šalys, kurios nenori dalyvauti kaip JAV pėstininkai naujame Šaltajame kare prieš Kiniją.

Be to, jos nenori mokėti pinigų už JAV pergalę šiame kare (tai išreiškiama amžinuose skandaluose dėl Vokietijos ir Prancūzijos nenoro mokėti du procentus BVP už Amerikos teikiamą "karinę priedangą") ir jie net nėra pasirengę tuoj pat taikytis su visiškais apribojimais, pvz., tiekia Kinijos bendrovės "Huawei" 5G tinklams įrangą į Europos Sąjungą, kas neįtikėtinai pykdo "antikiniškus vanagus" Vašingtone ir Londone. Atsižvelgiant į europiečių pareiškimus apie realų savo armijos sukūrimą ir Makrono pareiškimus apie norą vykdyti nepriklausomą (tai yra ne "prorusišką", bet ne "proamerikietišką") užsienio politiką, kyla įtarimų, kad bus labai sunku ir brangu išplėsti aljansą prieš Kiniją. Šiuo metu tik suintensyvėjo šios problemos sprendimų paieška.

Autoritetingame žurnale "Foreign Affairs", kuris leidžiamas globojant įtakingos užsienio reikalų ministro tarybos, analizuojami du požiūriai į šią problemą, iš kurių vieną galima pavadinti "Donaldo Trampo požiūriu", o kitą — "Boriso Džonsono". Atsižvelgiant į didžiulę įtaką, kurią "Council on Foreign Relationsine" daro Amerikos elitui ir proamerikietiškam elitui Europoje, ("smegenų centras" yra kelių populiarių sąmokslo teorijų herojus, kuriuose jis laikomas vos ne "šešėline JAV vyriausybe), verta pasidomėti metodais, kurie siūlomi išspręsti į amerikiečius orientuotos pasaulio tvarkos krizę ir sėkmingai kovoti su "Kinijos problema", juo labiau kad jie yra tiesiogiai susiję su Rusija.

Nepaisant to, kad paskutinis straipsnis užsienio reikalų tema buvo paskelbtas antrašte "Demokratijų taryba gali išgelbėti daugiašališkumą (tarptautiniuose santykiuose. - Sputnik)", Siūlomi metodai vis dar yra sutelkti į faktinį Vašingtono dominavimo (bent Vakarų) pasaulyje išsaugojimą ir skirtumas slypi konkrečiuose Amerikos hegemonijos palaikymo būduose.

Kaip atspirties tašką argumentavimui, autoritetingo amerikiečių leidinio autoriai pradeda nuo teiginio, kad egzistuojanti pasaulio tvarka vos kvėpuoja, o pagrindinė grėsmė dabar yra ne koronavirusas, o Kinija ir Rusija.

"Bet dar prieš koronaviruso pandemiją daugiašalė sistema, kurią JAV padėjo sukurti po Antrojo pasaulinio karo, buvo vos pajėgi išspręsti aktualiausias pasaulio problemas. COVID-19 parodė, kad karalius — nuogas, tačiau iš tikrųjų karalius kurį laiką buvo netinkamai apsirengęs. 

Visuotiniam ekonominio svorio centrui persikėlus į Indijos ir Ramiojo vandenyno regioną, struktūroms, turinčioms pasaulinių ambicijų, tapo neįmanoma reikalauti patikimos lyderystės be reikšmingo atstovavimo šiame regione.

Tačiau G7, atsiradęs po 1973 metų naftos šoko, vis dar turi tik vieną narė —Japoniją — už euroatlantinio regiono ribų. G20, kuris buvo suformuotas po 1997 metų Azijos finansų krizės ir parodė savo vertę per 2008 metų pasaulinę finansų krizę, pasirodė esąs per daug nesuderinamas politiniu požiūriu ir pagal savo galimybes patikimai išspręsti tarptautines problemas. Tuo tarpu JT saugumo taryba buvo pažeista "agresyvaus autoritarizmo atgimimo Kinijoje ir Rusijoje".

Tai labai drąsi diagnozė, kurią galima sumažinti iki šios tezės: "Viskas pražuvo ir niekas neveikia!"

Atitinkamai, siūlomi du sprendimai: vienas — Trampo, kitas — Džonsono. Džonsonas pirmasis sugalvojo naujos struktūros idėją. Gegužės mėnesį jis pasiūlė sukurti dešimties didžiausių demokratijų aljansą, sudarytą iš G7 šalių bei Australijos, Indijos ir Pietų Korėjos, pavadintą D10, kad būtų galima koordinuoti telekomunikacijų politiką ir plėtrą.

Alternatyva Kinijos rinkos lyderei "Huawei", kurios dominavimas 5G technologijoje sukėlė plataus masto susirūpinimą dėl saugumo. Netrukus po to, kai Trampas atšaukė G7 susitikimą birželio mėnesį ir pasiūlė G11 formatą rudenį vyksiančiame viršūnių susitikime. Įveikusi Džonsono pasiūlymą, naujoji Trampo grupė apims tas pačias šalis kaip D10, bet čia taip pat numatoma įtraukti ir Rusiją.

Rusijos ir Kinijos vėliavos, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Алексей Никольский

Užsienio reikalų ekspertai nerekomenduoja kviesti Rusijos į šį klubą ir jie renkasi "D10 variantą", tai yra, Džonsono schemą, tačiau tai nėra svarbiausias dalykas. Šios rekomendacijos motyvacija kelia didelį susidomėjimą, ir ji slypi tame, kad net jei Rusiją bus galima kažkaip įtikinti dalyvauti kovoje prieš Kiniją, Trampo schema vis tiek atrodys labai prastai ir ilgainiui taps beviltiška dėl to, kad pirmiausia turi būti pastatyta antikiniška darbotvarkė, tačiau iš Džonsono schemos tariamai galima išgauti tam tikrą pozityvią kryptį, tai yra, tam tikrą vienijančią idėją, kuri leis sukurti ne "sąjungą prieš Kiniją", bet tam tikrą "aljansą visų labui".

Teigiama darbotvarkė, be abejo, apima tuščių šūkių rinkinį — "Demokratija", "Laisvė" ir "Žmogaus teisės".

Ypač smagu, kad tokios pozityvios darbotvarkės atsiradimas yra priešpastatomas dabartinei užsienio politikai Vašingtone: "JAV gali priešintis Kinijos vadovaujamam Azijos infrastruktūros investicijų bankui, "Belt and Road" iniciatyvai ir Rusijos tiesiamam dujotiekiui "Nord Stream-2"i, tačiau bus sunku įtikinti kitas šalis padaryti tą patį, nebent jos sugalvos įtikinamų alternatyvų. Vašingtonas negali ką nors įveikti niekuo nepasinaudodamas."

Šio požiūrio problema yra ta, kad mažai tikėtina, kad "Demokratija" ir "Laisvė" su užrašu "Pagaminta JAV" pakeis Rusijos dujas Vokietijai arba Kinijos investicijas Italijai. Čia galėtų dirbti amerikiečių pinigai, tačiau Vašingtonui tokių santykių nereikia nepriklausomai nuo konkretaus būsimojo prezidento vardo: tiek Baidenui, tiek Trampui reikia kolonijų, tačiau mažai tikėtina, kad pavyks grąžinti Europos Sąjungą į šią poziciją, ir nesvarbu, D10 ar G11 formatu, o apie Rusiją neverta net kalbėti.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
šaltasis karas, Kinija
Dar šia tema
Supainiojo NATO su prekyba. Kodėl Rusija nenori grįžti į G7
Politologas: G7 negali išspręsti problemų su kitomis šalimis be Rusijos
JAV įvedė sankcijas Kinijai
JAV valstybinio departamento pastatas Vašingtone, archyvinė nuotrauka
 

Rusijos ambasada JAV pakomentavo Valstybės departamento pranešimą apie "propagandą"  

(atnaujinta 13:05 2020.08.06)
Anksčiau JAV Visuotinio įsitraukimo centras prie Valstybės departamento paskelbė pranešimą apie "Rusijos dezinformacijos stulpus", kuriame susistemino "Rusijos propagandos" sąvoką

VILNIUS, rugpjūčio 6 — Sputnik. JAV Valstybės departamento ataskaita apie "Rusijos propagandą" skirta "nuslopinti" Maskvos pasiūlymams atnaujinti bendradarbiavimą su JAV, praneša RIA Novosti su nuoroda į Rusijos ambasados Vašingtone pranešimą.

Anksčiau JAV Visuotinio įsitraukimo centras prie Valstybės departamento paskelbė pranešimą apie "Rusijos dezinformacijos stulpus", kuriame susistemino "Rusijos propagandos" sąvoką.

Šį apibrėžimą apibendrino Rusijos žiniasklaida gavusi valstybės finansavimą. Sputnik, RIA Novosti, RT, "Pirmasis kanalas", "Rossija 24" ir kitų antraštės nurodomos kaip dezinformacijos pavyzdžiai.

Diplomatinė atstovybė patarė Rusijos ir užsienio žiniasklaidai "išdrįsusioms kritikuoti JAV" nepamiršti, kad jos "gali ir beveik neabejotinai taps kruopštaus tikrinimo objektu", o jų ištekliai Amerikos socialiniuose tinkluose gali būti blokuojami be paaiškinimų.

Ambasada teigė, kad JAV Valstybės departamentas "nemėgsta alternatyvių informacijos šaltinių egzistavimo". Jų diskreditavimas, kaip pažymėta diplomatinėje atstovybėje, yra "susijęs su dideliais ištekliais".

"Bet koks balsas, prieštaraujantis Vašingtonui, yra paskelbtas "dezinformacija" tarnaujant Kremliui ir Rusijos specialiosioms tarnyboms", — teigė diplomatai komentare, paskelbtame Facebook.

Ambasada pranešime pateikė absurdiškų teiginių pavyzdžius. JAV užsienio reikalų ministerija "oficialiuose vyriausybės pranešimuose" įregistravo Rusijos liberalų demokratų partijos lyderį Vladimirą Žirinovskį ir privačią radijo stotį "Govorit Moskva".

"Jei tai yra visos struktūros viršūnė, kurią mūsų kolegos amerikiečiai taip kruopščiai pastatė, tada ji labiau primena kortų namelį", — teigė ambasadoje.

JAV veikia valstybinė užsienio transliacijų agentūra — pagrindinė "Voice of America" ir "Radio Liberty/Free Europe" struktūra, kurią Rusijos teisingumo ministerija kartu su kitomis žiniasklaidos priemonėmis įtraukė į užsienio agentų sąrašą.

Organizacija, kuri nuo 1994 metų vadinama Transliavimo valdytojų taryba (BBG), 2018 metais buvo pervadinta į Jungtinių Valstijų pasaulinės žiniasklaidos agentūrą (USAGM). Joje rengiamos televizijos programos, tačiau beveik išimtinai transliuojamos internetu. Agentūra visiškai finansuojama iš JAV biudžeto, 2017 metais jos išlaidos sudarė 748 mln. JAV dolerių.

Tegai:
dezinformacija, Rusija, JAV
Dar šia tema
Atgimusios tradicijos: Rusija Baltijos jūroje parodė įspūdingą jėgą
Lietuvos kariuomenė gavo prieštankinių raketų sistemų "Javelin" siuntą iš JAV