Virginijus Sinkevičius

Aistros dėl Sinkevičiaus pareigų Briuselyje: pavojus EK ar aklas pavydas?

87
(atnaujinta 13:29 2019.10.07)
Virginijui Sinkevičiui rengiantis egzaminui dėl eurokomisaro posto Briuselyje — laiškų mūšis ir Facebook'e

Lietuvos į eurokomisarus deleguotam ekonomikos ir inovacijų ministrui Virginijui Sinkevičiui rengiantis egzaminams Europos Parlamente (EP), du europarlamentarai iš Lietuvos paskirtajai Europos Komisijos (EK) pirmininkei Ursulai von der Leyen išsiuntė laiškus.

Pagal "valstiečių" sąrašą išrinktas Stasys Jakeliūnas nurodo, kad politiko, kuriam pasiūlytas už aplinką ir vandenynus atsakingo eurokomisaro portfelis, darbas EK keltų pavojų. Aušra Maldeikienė stojo jį ginti.

Jakeliūnas apkaltino Sinkevičių melu. Europarlamentaras aiškino, kad 2018 metais jaunos moterys ir žurnalistai Lietuvoje atskleidė kelis galimo seksualinio priekabiavimo atvejus. Jakeliūnas laiške Ursulai von der Leyen teigė, kad Sinkevičius viešai nepadarė visiškai nieko, kad palaikytų ir apgintų merginas.

Ursulai von der Leyen jis nurodė manantis, kad Sinkevičiaus narystė EK keltų pavojų lyčių lygybei ir moterų teisėms. "Tai taip pat susilpnintų tikėjimą ES ir vaidmeniu, kurį jauni politikai gali atlikti, kad padarytų ją stipresne ir teisingesne", — mano Jakeliūnas.

Į Jakeliūno laišką sureagavo EP narė Maldeikienė. Trečiadienį ji savo Facebook'o laiko juostoje teigė, kad Jakeliūnas yra absoliutus melagis.

"Tas žmogus Stasys Jakeliūnas, manyčiau, vedinas aklo pavydo jaunam ir labai talentingam žmogui ir kvailoko įsitikinimo, jog esąs pašauktas didiems darbams, tiesiog bando sumenkinti kitus ir taip iškilti. Apgailėtina, primityvi ir lėkšta siela. O atrodė panašus į padorų", — savo Facebook'o laiko juostoje pasidalino europarlamentarė Maldeikienė.

Maldeikienė pasidalino laišku, kurį išplatino kolegoms EP ir nusiuntė Ursulai von der Leyen. Jame europarlamentarė nurodė patyrusi šoką ir negalėjusi patikėti Jakeliūno veiksmais. Ji teigė žinojusi apie politiko pareiškimus EP grupėje, kurioje dirba, bet nesitikėjo, kad melagingos kalbos pasieks Ursulą von der Leyen.

Maldeikienė teigė, kad visiškai akivaizdu, jog Jakeliūnas pasitelkdamas melu, apgaule ir konspiracijos teorija bando "susikurti sau vardą".

"Tai yra gėdinga diena mano šaliai, nes per tokių žmonių, kaip Jakeliūnas, veiksmus mes nukreipiame dėmesį nuo svarbių politinių klausimų ir mūsų pareigos tarnauti Europos žmonėms bei ES valstybėms narėms į tokius kaimo lygio kivirčus ir nepagrįstus teiginius", — apibendrino europarlamentarė Lietuvos atstovė Aušra Maldeikienė.

Europarlamentarei A. Maldeikienei europarlamentaras S. Jakeliūnas - apgailėtina, primityvi ir lėkšta siela 1
© Photo : screenshot
Europarlamentarei Maldeikienei europarlamentaras Jakeliūnas - apgailėtina, primityvi ir lėkšta siela

Pono Stasio Jakeliūno stojo ginti žurnalistė Rūta Janutienė.

Rūta Janutienė stebėdamasi klausia: "Ką blogo padarė Stasys Jakeliūnas, kad dabar konservatoriškai liberaliuose FB burbuluose retoriškai klausiama, kaip čia jį atšaukus".

Rūtos Janutienės manymu, Jakeliūnas padarė mažiausiai tris mirtinas "nuodėmes".

Rūta Janutienė: "Pirmiausia, jis priminė būsimo EK komisaro netikusius moralinius pasirinkimus. Priminė, kad Sinkevičius gelbėjo, pasak gausokų liudijimų, gašlūną Mykolą Majauską ir stojo ne galimų aukų, o galimo seksualinio plėšrūno pusėn. Maža to, tuomet buvo akivaizdu, kad tai yra dviejų jaunuolių "deal'as".

Rūta Janutienė: "Antra, Jakeliūnas taip pasakė apie būsimą didelį viršininką, o dideli viršininkai (tą žino visi) yra aukščiau moralės".

Rūta Janutienė: "Trečia, Jakeliūnas kepštelėjo politikui, kuris parodė aukščiausią oportunizmo pilotažą, o oportunizmas lietuviškoje politikoje yra kaip keturgubas "tulupas" rusiškame dailiajame čiuožime". Tai yra, nieko ypatingai nenuveikęs, ponas Virginijus gavo pasiūlymą prapulti Briuselyje", — savo Facebook'e pažymėjo Janutienė.

R. Janūtienė V.Sinkevičius gelbėjo gašlūną M. Majauską 2
© Photo : screenhot
Janūtienė: Sinkevičius gelbėjo gašlūną Majauską

Skundo Ursulai von der Leyen autorius Stasys Jakeliūnas savo Facebook'e klausia, ar "laikytis nuoseklios vertybinės pozicijos ir reikalauti adekvataus profesionalumo lygio yra kažkoks lietuviškoje politikoje nepriimtinas reiškinys"? Ar tai nėra pats liūdniausias lietuviškosios realpolitik pavyzdys?" — Lietuvoje jį moralizuojančių retoriškai klausia Lietuvos europarlamentaras Stasys Jakeliūnas.

V. Sinkevičius - liūdniausias lietuviškosios realpolitik pavyzdys 3
© Photo : screenshot
Sinkevičius - liūdniausias lietuviškosios realpolitik pavyzdys

Spalio 5-oji — Tarptautinė mokytojų diena. Ši diena paskelbta minėtina diena UNESCO iniciatyva. Ja siekiama atkreipti dėmesį į itin svarbų mokytojo darbą. Šią dieną svarbu aptarti ne tik visuotinio švietimo problemą, bet ir mokykloje plintančią rūkymo, narkomanijos, mokinių smurtavimo problemą, išspręsti žemą mokytojų atlyginimo klausimą.

Šią dieną mini ir Seimo nariai. Kas su gėlėmis, kas su šautuvu.

Seimo narys Paulius Saudargas dar tik mokosi. Seimo narys taip pat pasveikino savo mokytojus. Tai taip pat "lietuviškosios realpolitik" pavyzdys.

Saudargas Paulius tai visus Mokytojus sveikinu su Jūsų diena! 4
© Photo : screenshot
Saudargas Paulius: tai visus Mokytojus sveikinu su Jūsų diena!

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija

87
Tegai:
Europos Komisija (EK), Lietuva, Virginijus Sinkevičius
Dar šia tema
Europarlamentaras: tikrasis egzaminas Sinkevičiaus dar tik laukia
"Lietuvos vunderkindas": ar Europai reikalingas jaunas eurokomisaras?
Lengvas antausis iš ES: Lietuva nuskriausta dalijant postus Europos Komisijoje
Pavaduotojo pavaduotojas — ką Lietuva gavo Europos Komisijoje?
Savo skyrimą į EK postą Sinkevičius vadina pavyzdžiu ES
Generalinė prokuratūra, archyvinė nuotrauka

Ypatingos svarbos byla. Lietuvoje tiriama buvusio prezidento kolegos veikla

(atnaujinta 17:12 2020.06.03)
Lietuvoje buvo atskleistas dar vienas korupcijos pūlinys. Buvo sulaikyti Lietuvos verslo konfederacijos ir Lietuvos bankų asociacijos vadovai, taip pat keli stambūs verslininkai, kurie bandė daryti poveikį priimant jiems palankius įstatymus

Kilus skandalui, minima ir dabartinio respublikos prezidento Gitano Nausėdos pavardė.

Dviejų stambiausių verslininkų ir bankininkų asociacijų — Lietuvos verslo konfederacijos ir Lietuvos bankų asociacijos — vadovų sulaikymas sukėlė atominės bombos sprogimo padarinius. Iš tiesų vienas jų — Valdas Sutkus — prieš metus buvo pristatytas kaip tuometinio Lietuvos kariuomenės vado Jono Žuko, kuriam tariamai buvo pasiūlytas patarėjas nacionalinio saugumo ir gynybos klausimais būsimojo prezidento Nausėdos administracijoje, "senas pažįstamas". Taigi, Sutkus tarpininkavo Nausėdos derybose dėl būsimos prezidento administracijos formavimo.

Štai kokius duomenis anksčiau paskelbė Lietuvos generalinis prokuroras Evaldas Pašilis apie šią aukšto rango bylą: "Valdas Sutkus, vykdydamas pareigas Lietuvos bankų konfederacijoje, atstovaudamas jos nariams, taip pat kitų verslo subjektų interesus, pasinaudodamas savo padėtimi, viešąja pozicija, verslo santykiais ir įtaka galimai gavo nelegalų piniginį atlygį už savo įtaką priimant įvairius teisės aktus, kurie yra svarbūs tam tikriems verslo subjektams". Ir įvardijo galimai neteisėtai gautą sumą — 400 tūkstančių eurų. Šių pinigų kilmę ir teisėtumą Sutkaus sąskaitose dabar aiškinasi tyrėjai.

Ne mažiau įdomus yra antrasis asmuo, susijęs su korupcijos byla, kurią vykdo Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Generalinė prokuratūra. Tai yra Lietuvos bankų asociacijos prezidentas ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Mantas Zalatorius. Būtent jis veikė kaip pagrindinis vyriausybės ir valdančiosios koalicijos oponentas, kai praėjusį rudenį buvo bandoma apmokestinti Lietuvos bankininkus ir stambiuosius verslininkus. Zalatoriaus nuomonę citavo visos pagrindinės žiniasklaidos priemonės. Jo klausėsi ir citavo net prezidento administracijoje.

Kad būtų radikaliai sustabdytos galimos įžvalgos šiuo klausimu dėl garbingo prezidento vardo, atsakymas buvo paskelbtas jau vakare.

"Dalykinis bendravimas tarp valdžios institucijų ir visuomenės grupių yra demokratinės valstybės pagrindas. Prezidentas pabrėžia, kad toks bendravimas turi būti skaidrus, atitikti įstatymų reikalavimus ir etikos normas", — šalies vadovo poziciją perteikė jo atstovas spaudai Antanas Bubnelis.

Prisiminkite, kad prieš rinkimus į Lietuvos prezidento postą Gitanas Nausėda ėjo Švedijos SEB banko prezidento patarėjo ir vyriausiojo ekonomisto pareigas. Vadinasi, su Zalatoriumi bendravo kaip su kaip kolega. Gal net daugiau. Ar buvo "draugiški ryšiai" tarp Nausėdos ir Zalatoriaus? Apie tai nutylima. O Lietuvos žiniasklaidos reakcija į aukšto rango bylą yra kažkodėl labai vangi, palyginti su tuo, kiek triukšmo kilo dėl susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus pietų ar dėl asfaltuotos gatvės, kurioje gyvena ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

Verta paminėti, kad įprastoje praktikoje vadovaujant valstybei aukšto lygio bylose prezidentas ar ministras pirmininkas kalba asmeniškai. O mažiau reikšmingose — jų spaudos tarnybos cituoja vadovo nuomonę.

Taigi, prezidentas nepavargsta beveik kiekvieną savaitę pareikšti kategorišką reikalavimą atleisti susisiekimo ministrą Narkevičių, o garsus buvusių kolegų sulaikymas pakomentuojamas atstovo spaudai lūpomis. Kaip sakoma, pajauskite skirtumą.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Lietuva, korupcija
Algirdas Paleckis, archyvinė nuotrauka

Pavyzdys kitiems "vatnikams": kokią reikšmę žodžio laisvei Lietuvoje turės Paleckio byla?

(atnaujinta 15:07 2020.06.03)
Pagaliau, po ilgo, pusantrų metų trūkusio delsimo, Šiauliuose prasidėjo tikrasis Algirdo Paleckio — tariamo "tautos priešo" — teismo procesas, kuriame pradėti nagrinėti Paleckiui mesti kaltinimai "šnipinėjimu" Rusijos Federacijos naudai

"Šnipinėjimas" čia, aišku, tegali būti rašomas kabutėse: pirma, nes, kaip ne kartą rašyta anksčiau, Paleckio "šnipinėjimą" sudaro nei daugiau, nei mažiau, kaip viešai prieinamų duomenų rinkimas, iš esmės, žurnalistinis tyrimas.

Ir antra — nes, net jei Paleckis ir būtų norėjęs šnipinėti, vargu, ar būtų galėjęs: tiesiog jis yra pernelyg gerai žinomas, pernelyg "apsišvietęs" tiek visuomenėje, tiek VSD, tiek kitoms represinėms struktūroms, kad galėtų deramai atlikti tokią funkciją.

Žodžiu, šiuo atveju kalba turėtų eiti ne apie šnipinėjimą, bet apie pokario Amerikos pavyzdžiu Lietuvoje įsigalintį neomakartizmo režimą ir būtent tokioje dvasioje vykdomą politinį susidorojimą su Paleckiu, kaip vienu iš tikrosios — nesisteminės, nei vietos "viršūnių" nei Vakarų specialiųjų tarnybų nevaldomos — opozicijos lyderių.

Bertauskui — "stukačiaus" vaidmuo

Vien keliasdešimt bylą sudarančių tomų rodo, kad, fabrikuojant Paleckio "nusikaltimą", buvo kaip reikiant padirbėta. Neabejotina, kad šiuo požiūriu svarbų vaidmenį turėjo atlikti antrasis kaltinamasis — kartu su Paleckiu teisiamas Deimantas Bertauskas, kuris, kaip matyti, laikosi diametraliai priešingos pozicijos Paleckiui.

Sekantiems Paleckio bylos raidą ne paslaptis, kad minėtasis veikėjas, represiniams organams surinkus reikiamą "kompromatą", sutiko bendradarbiauti su jais, t. y. liaudiškai šnekant, tapti "stukačiumi". Žodžiu, Bertauskas, veikiausiai tikėdamasis valdančiajai Lietuvos mafijai faktiškai pavaldžių įstaigų (prokuratūros, teismo ir t. t.) darbuotojų palankumo, nedviprasmiškai pasirinko Judo kelią.

Paskutiniame teismo posėdyje, kol Paleckis mestus kaltinimus (tiek "šnipinėjimu", tiek kt.) neigė, Bertauskas ne tik pastaruosius pripažino, bet — dar daugiau — prašė, kad teismo procesas vyktų privačiai, žodžiu, už uždarų durų. Tikriausiai, taip jis tikisi išvengti viešumo ir užsitikrinti maksimalų kiekį Judo sidabrinių?..

Paleckis tuo tarpu kaip anksčiau, taip dabar reikalauja visiško atvirumo ir skaidrumo, atrodo, taip tikėdamasis demaskuoti tiek vykstantį teisinį farsą, tiek Lietuvoje nusistovėjusią politinio persekiojimo schemą apskritai.

Parodymų neviešins

Deja, bylą nagrinėjančios teisėjos Nijolės Matuzevičienės pozicija kitokia: pastaroji, iš prokurorės Vilmos Vidugirienės išgirdusi, kad neva kaltinamųjų parodymai galėtų pakenkti kitos (o būtent — Golovatovo ir Kruglovo) bylos tyrimui, nusprendė, kad tiek Paleckis, tiek Bertauskas turėsiantys parodymus duoti uždarame posėdyje. Nors dauguma posėdžių, anot Matuzevičienės, būsią vieši, kas iš to, kai svarbiausia liks paslaptyje?

Idealiu atveju, šie "teisėsaugininkai" tikriausiai norėtų Paleckį visai nutildyti ir turėti pavyzdį kitiems "vatnikams": "Girdi, štai kas nutinka, kai meti iššūkį nusistovėjusiai tvarkai, kai atsisakai sekti viršūnių priimtu rusofobiniu politikos kursu", — likusiems nori pasakyti jie. Aišku, ne be reikalo teismas organizuojamas Šiauliuose, nes Vilniuje daug lengviau susirinktų palaikančiųjų būriai.

Vis dėlto, išvengti viešumo netgi pačiu blogiausiu atveju Paleckio persekiotojams nepavyks: dalykas per daug gerai žinomas visuomenei, kad tiesiog praeitų tyliai, tariamąjį "šnipą" pasodinus už grotų.

Paleckis netylės

Verta atminti, kad šiandien Paleckis gyvena namų arešto sąlygomis su prie kojos pritvirtinta sekimo aparatūra. O jei ne jo tėvo Justo Paleckio iniciatyva surinktų 50 tūkst. eurų užstato suma — netgi dabar jis būtų toliau kalinamas. Dalis 1990 m. kovo 11 d. signatarų, tikriausiai ne be Justo Paleckio įsikišimo, taipogi palaikė kardomųjų priemonių Algirdui Paleckiui sušvelninimą. Tiesa, dalis jų tai padarė ne iš altruizmo ar teisingumo jausmo, bet politinio išskaičiavimo: bijo, mat, dėl Lietuvos tarptautinio prestižo...

Be abejo, Lietuva, o tiksliau — 30 metų čia viešpataujantis antitarybinis, rusofobinis režimas, nors ir būdamas faktine Jungtinių Valstijų marionete — visgi siekia palaikyti tam tikrą legitimumo, demokratijos ir t. t. įvaizdį. Tačiau šiai teisėtumo regimybei amžinai gyvuoti neteks. Dar daugiau: Paleckis tylėti nesiruošia ir atvirai skelbia rašąs knygą, kurioje bus išdėstyta ir einamojo teisminio proceso, ir kitų įvykių tikroji esmė. Todėl visuomenė, ar nors sąmoningesnė jos dalis, neliks neinformuota.

O šiuo požiūriu Paleckio teisimas yra daug daugiau nei vieno asmens persekiojimas: tai yra nacionalinio lygmens politinė byla, ankstesniosios bylos dėl valdantiesiems nepatogios tiesos apie 1991 metų sausio 13 dienos įvykius tąsa, kurios baigtis vienaip ar kitaip, bet neišvengiamai turės žymią reikšmę žodžio laisvei Lietuvoje.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Šiauliai, Algirdas Paleckis
Dar šia tema
Žodžio laisvė — tik JAV piliečiams? Asandžo ir Paleckio atvejai
Paleckis: Lietuvos prokurorai žino, kad aš nekaltas
Koronavirusas, archyvinė nuotrauka

Gydytoja: kaukių naudojimas sumažina riziką užsikrėsti COVID-19 dešimtis kartų

(atnaujinta 22:53 2020.06.04)
Gydytoja priminė, kad kaukę dėvėti būtina esant galimam užsikrėtimo pavojui — būnant lauke ar uždaroje patalpoje, kur gali būti kiti žmonės. Kaukę keisti reikia kas dvi valandas

VILNIUS, birželio 4 — Sputnik. Pagrindinis koronavirusinės infekcijos perdavimo būdas yra oras — tai atsitinka kosint, čiaudint ir kalbant, todėl dėvint kaukes rizika užsikrėsti koronavirusu sumažėja dešimteriopai, RIA Novosti sakė Rusijos infekcinių ligų specialistė Irina Ivanova.

"Nepaisant laiko apribojimų, būtina ir toliau laikytis tam tikrų taisyklių. Ypač svarbu išlaikyti atstumą ir naudoti medicinines kaukes. Čiaudint ir kosint ore aplink sergantį žmogų plinta jo seilių, skreplių ir kvėpavimo takų sekreto lašeliai. Ir kadangi koronavirusinė infekcija gali būti besimptomė, žmogus, nežinodamas, kad serga, gali perduoti virusą kitiems žmonėms. Kaukių dėvėjimas dešimtis kartų sumažina riziką užsikrėsti koronavirusu. Be to, svarbu, kad kuo daugiau žmonių naudotų kaukę", — teigė Ivanova.

Gydytoja priminė, kad kaukę dėvėti būtina esant galimam užsikrėtimo pavojui — būnant lauke ar uždaroje patalpoje, kur gali būti kiti žmonės. Kaukę keisti reikia kas dvi valandas.

Tinkamai naudojant medicinines kaukes, kvėpavimo problemų neturėtų kilti. Ypač pabrėžiama, kad nėščioms moterims ir asmenims, sergantiems įvairiomis lėtinėmis ligomis, nešioti medicinines kaukes būtina.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 6,3 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 383 tūkst. žmonių.

Tegai:
saugumas, gydytojai, koronavirusas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
JAV užfiksuotas pirmasis koronaviruso atvejis šuniui
Per parą nustatyti trys koronaviruso atvejai