Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis susitiko su JAV energetikos sekretoriumi Riku Periu

Amerika "mūsų viskas": Lietuvos energetinė politika pilna tuščių lūkesčių

79
(atnaujinta 14:09 2019.10.09)
Lietuvą aplankė JAV energetikos sekretorius Rikas Peris (Rick Perry), su kuriuo susitiko aukščiausi valstybės vadovai. Svečio pareiškimai turėtų priversti juos susimąstyti

Vizito darbotvarkė buvo turininga. Kaip pranešė Lietuvos prezidentūra, Gitanas Nausėda paragino Jungtines Valstijas didinti suskystintų gamtinių dujų (SGD) eksportą į šalį, įsitraukti į elektroenergetinės Lietuvos sinchronizacijos su ES procesą ir padėti užtikrinti Astravo atominės elektrinės (AE) Baltarusijoje saugumą. Ką rodo tokie Vilniaus lūkesčiai ir ką reiškia Perio išsakyta pozicija dėl Astravo AE?

Amerikos interesas — Lietuvos ir Europos interesas?

Apie tai, kad amerikietiškos SGD yra Lietuvos energetinės nepriklausomybės garantas, šalyje kalbama jau seniai. Problema ta, kad realiai SGD terminalas Klaipėdoje yra našta Lietuvos ekonomikai ir gyventojams. Jeigu viskas su juo būtų idealu, turbūt, iš viso nereikėtų pirkti dujų iš "Gazpromo". Na o karčiausia likimo ironija, žinoma, rusiškų SGD atkeliavimas į Klaipėdą.

Trumpai sakant, akivaizdu, jog suskystintos dujos Lietuvai reikalingos tik tam, kad jos terminalas būtų daugiau ar mažiau rentabilus, ir didinti jų importą neapsimoka. Tai kam tada prašyti? Priežastys grynai politinės.

Lietuva sugalvojo sau "didelę rusišką grėsmę" ir mano, kad išgelbėti ją nuo "piktos meškos" gali tik Amerika. Tik niuansas tas, kad dabartiniam Baltųjų rūmų šeimininkui Donaldui Trampui labiau rūpi ne tradiciniai sąjunginiai ryšiai, o pinigai. Šiame kontekste Vilniuje, matyt, buvo nuspręsta, kad JAV vadovo palankumą ir apsaugą (nuo neegzistuojančios grėsmės) reikia "nupirkti".

Kaip? Pirma, du procentai BVP gynybai (NATO). Antra, neseniai pasirodė informacija, kad Lietuva ketina pirkti amerikietiškus šarvuotus visureigius. SGD iš tos pačios serijos — mes ką nors iš jūsų nusipirksime, o jūs tik mus ginkite, tik ginkite. Ir būtų dar pusė bėdos, jeigu Lietuva viena lįstų į tą kilpą. Tačiau ji dar visai ES bando išaiškinti, kad elgtis reikia būtent taip.

Štai Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas susitikimo su Periu kontekste pareiškė: "Akivaizdu, kad kuo daugiau JAV yra Europoje, kuo daugiau JAV yra Europos energetikoje, tuo mes esame stipresni". Ypač vokiečiams su "Šiaurės srautu-2" yra akivaizdu (jau nekalbant apie prekybos karą tarp JAV ir ES šalių). Ir neaišku, ar Briuseliui šiame kontekste patiktų Amerikos įsitraukimas į Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizavimo su žemynine Europa procesą — dar čia jų betrūktų.

Trumpai sakant, po Perio vizito į Lietuvą liko dar mažiau abejonių, kad Nausėda savo užsienio politikoje orientuosis pirmiausiai į Vašingtoną, kurio "stogą" bandoma nupirkti įvairiais būdais. Tai kenkia šaliai tiesiogiai (ekonomiškai) ir blogina jos santykių su Europa atmosferą. Pagaliau, ar pasirinktas partneris patikimas?

Pasitikėk, bet tikrink

Visai iš tolo pradėti gal ir neverta, bet norisi priminti, kad kadaise Sadamas Huseinas ir Hosnis Mubarakas buvo dideli Amerikos draugai. O kas atsitiko po to? Tačiau arčiau šių dienų.

Yra tokia valstybė — Saudo Arabija. Sunku net paskaičiuoti, kiek pinigų ji sumokėjo už amerikietišką ginkluotę, kad "sultonas" paskirtų ją "vyriausiąja žmona" regione, globotų ją ir saugotų. Klausimas — kas įvyko po raketinės atakos prieš sauditus, kurią, kaip sako JAV, surengė Iranas? Atsakymas — nieko. Rijadas liko vienas su savo problema.

Dar yra kurdai, kuriuos amerikiečiai labai rėmė Sirijoje. O dabar ėmė ir išėjo, palikdami juos vienus prieš Turkijos kariuomenę. Tačiau arčiau Lietuvos, kuri vis tik NATO narė, transatlantinės bendruomenės dalis.

Po Nausėdos susitikimo su Periu prezidentūra parengė pranešimą, kuriame sakoma: "Tikimės, kad JAV aktyviai įsitrauks į dialogą su Baltarusija, siekiant Astravo atominės elektrinės branduolinio saugumo užtikrinimo. Ši elektrinė kelia ir hibridinių grėsmių pavojų Baltijos šalių regione, tad ypač svarbu, kad JAV atkreiptų dėmesį į saugumo ir demokratinių vertybių išsaugojimą bei puoselėjimą Europoje".

Po Lietuvos premjero susitikimo su Periu vyriausybės tinklapyje pasirodė pranešimas, kuriame teigiama, kad Saulius Skvernelis pakvietė Jungtines Valstijas aktyviau įsitraukti į nesaugios Astravo AE problemos sprendimą, ir "JAV energetikos sekretorius Rickas Perry pažadėjo paramą".

JAV pažadėjo Lietuvai paramą blokuojant Astravo AE energijos tiekimą >>

O dabar žodis gerbiamam Rikui Periui: "Aš ten nebuvau, neįsigilinau į tai, taigi, pakartosiu tai, kuo pasidalijo prezidentas ir kiti — yra būgštavimas dėl saugumo elektrinės statybose. Mūsų tikslas nėra derėtis dėl branduolinės elektrinės statybų Europoje, ir aš tikrai palikčiau tai šalies lyderiams ir deryboms su baltarusiais ir TATENA".

Jeigu visa tai išversti į paprastą kalbą, tai Lietuva nori įvelti Ameriką į savo problemas su Baltarusija ir neaišku kaip išgirdo, kad JAV jai padės. Tačiau Jungtinių Valstijų energetikos sekretorius paaiškino, kad nieko apie Astravo AE nežino ir kad ne Vašingtono reikalas kištis į kaimynų ginčus. Išvadas dėl Amerikos kaip strateginės Lietuvos sąjungininkės darykite patys.

Apibendrinant, galima teigti, jog nieko mūsų šalies užsienio politikoje, deja, nesikeičia: dėl sunkiai suprantamų priežasčių patys kuriame sau priešus ir išgalvojame draugus, o po to nesuprantame, kaip atsitinka taip, kad net Latvija ir Estija turi kitokią nuomonę. Gal laikas baigti su skrajojimu padebesiais?

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija

79
Tegai:
energetika, Lietuva, JAV
Dar šia tema
Energetikas: nuolatiniai JAV SGD pirkimai nulems Lietuvos ekonomikos nuostolius
Konservatoriai surengė apklausą dėl Rusijos SGD tiekimo į Lietuvą
Lietuva nori padidinti JAV SGD atsargas
Balistinė raketa, archyvinė nuotrauka

Rusijos garantijos dėl keršto agresoriui: dugno paleidžiama balistinė raketa "Skif"

(atnaujinta 16:37 2020.08.11)
Rusija panaudos savo branduolinį potencialą kilus bet kokiai raketų atakai prieš jos teritoriją, nes skrydžio metu neįmanoma nustatyti paleistos kovinės galvutės turinio

Tai teigiama kariuomenės Generalinio štabo parengtame straipsnyje "Dėl Rusijos Federacijos valstybinės politikos branduolinio atgrasymo srityje pagrindų", kurį neseniai paskelbė laikraštis "Krasnaja Zvezda".

Rusijos sunaikinimas tokioje situacijoje bus laikomas priešo taikiniu, o "atsakas bus gniuždantis". Viena iš tokio atsako variantų galėtų būti tarpkontinentinių balistinių raketų "Skif", kurių skaičius, baziniai taškai, smogiamoji galia ir skrydžio trajektorijos yra žinomos tik siauram specialistų ratui.

Vien teoriškai priešas gali susekti ir užpulti strateginio raketinio povandeninio jūrų kreiserio pagal projektą 955 "Borei" kovos patruliavimo zonoje, atlikti prevencinę ataką prieš raketų kompleksus "Jars" su viršgarsiniais individualios orientacijos blokais "Avangard", gali artėdamas prie paleidimo linijų, smogti daugeliui Rusijos strateginių raketų nešamų bombonešių. Ir net tokiu atveju (neįtikėtinos sėkmės) iš vandenynų gelmių bus atsakomasis smūgis. Techniškai neįmanoma surengti prevencinio smūgio prieš "Skif".

Nematoma Rusijos strateginių branduolinių pajėgų sudedamoji dalis, balistinės raketos "Skif" gali daugelį metų būti budėjimo režime jūros dugne, ir pagal komandą smogti į sausumos ir jūros taikinius. Raketa pasižymi ypatingu slaptumu informacinėje sferoje, tai netiesiogiai liudija apie didelį centrinio projektavimo biuro "Rubin" ir Makejevo valstybinio raketų centro plėtros efektyvumą. Manoma, kad "Skif" yra garsiosios jūrų balistinės raketos "Sineva", turinčios patobulintas skrydžio charakteristikas ir naujausią dirbtinį intelektą, patobulinta versija. Svarbiausi "Skif" pranašumai yra didelis kovinis patvarumas ir palyginti mažos eksploatavimo išlaidos.

Paslaptis konteineryje

"Skif" priklauso tolimojo nuotolio raketų, skirtų povandeniniams laivams, grupei ir tarnauja jūros dugne paleidimo konteineryje, kuris patikimai apsaugo nuo milžiniško slėgio ir agresyvios aplinkos, užtikrina ryšį su karinio jūrų pajėgų vado postu. Pagrindinės techninės projekto problemos buvo uždaryto ir nerūdijančio "paketo", galinčio daugelį metų apsaugoti raketą nuo sūraus vandens įsiskverbimo, sukūrimas. Tačiau šiandien lengviau rasti adatą šieno kupetoje nei "Skif" jūroje.

Didelis slaptas ir nepakartojamas kovos išgyvenamumas pasiekiamas įrengiant paleidimo konteinerį dideliame gylyje, kurio negali pasiekti potencialaus priešo torpedos, gebančios efektyviai susilpninti net branduolinį smūgį jūros paviršiuje. Specialus povandeninis laivas pristato "Skif" raketą į savo dislokavimo vietą. Neįmanoma stebėti įrengimo vietos esamomis ir būsimomis žvalgybos priemonėmis.

Kovinės situacijos metu konteineris, gavęs signalą, prapučia balastą (kaip povandeninis laivas), plūduriuoja į iš anksto nustatytą gylį, o raketa pagal savo programą startuoja link taikinio. Jei "Sineva" nuotolis yra didesnis nei 8000 km, galima manyti, kad labiau pažengęs "Skif" skris toliau.

Atkreipkite dėmesį, kad kovinis budėjimas Rusijos vidaus vandenyse nepažeidžia "Jūros dugno sutarties" (1970 metai), draudžiančios branduolinius ginklus dislokuoti jūros dugne už 12 mylių zonos, esančios greta pakrantės. Pavyzdžiui, Arkties šelfe ir Ramiojo vandenyno pakrančių vandenyse yra daugybė patogių giliavandenių taškų, kuriuose galima įrengti iš dugno paleidžiamas balistines raketas — kiek įmanoma arčiau taikinių potencialaus priešo teritorijoje.

Ir tai nėra "Rusijos grėsmė", o rimtas veiksnys, ribojantis agresyvius Vakarų siekius, pretenzijų į Šiaurės jūros kelią ir Rusijos Arkties, Tolimųjų Rytų ir Kurilų salų gamtos turtus.

"Skif" ekonominiai pranašumai yra akivaizdūs. Branduolinius povandeninius laivus, gabenančius raketas, gaminti ir eksploatuoti yra labai brangu, bei ir įgulos apmokymai yra brangūs. Iš dugno paleidžiama raketa gali išgyventi bet kokį povandeninį laivą pagal tarnybos laiką be papildomų išlaidų ir tuo pačiu išsaugoti savo pradinį kovos potencialą, galimybę paleisti ir tiksliai pataikyti į taikinius. Tai yra Rusijos atsakas į naujas kolektyvinių Vakarų paskelbtas ginklavimosi varžybas jūroje.

Yra žinoma, kad pirmasis "Skif" bandymas įvyko 2008 metais, gamyklos bandymai Baltojoje jūroje prasidėjo 2013 metų vasarą, o 2017 metais Federacijos tarybos Gynybos ir saugumo komiteto vadovas Viktoras Bondarevas teigė, kad balistinė raketa jau Rusijos "ginkluotųjų pajėgų arsenale". Todėl naujoji raketa jau buvo išbandyta laiku ir verta mūsų dėmesio.

Iliuzijų aukos

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas birželio 2 dieną patvirtino valstybės politikos branduolinio atgrasymo srityje pagrindus. Remiantis dokumentu, potencialus priešininkas turėtų žinoti apie keršto už agresiją neišvengiamumą. Vis dėlto Rusija mano, kad branduoliniai ginklai yra tik atgrasymo priemonė.

Leiskite man jums priminti, kad aštuntajame dešimtmetyje JAV atsisakė idėjos dislokuoti raketas dugne ir pradėjo dislokuoti vidutinio nuotolio raketas Europoje. JAV branduolinės strategijos dokumentuose pasirodė agresyvi doktrina, kaip pasiekti pergalę ribotame branduoliniame kare dėl padidėjusio skrydžio laiko ir į priekį grįstos sistemos Vakarų Europoje.

Pagal Vašingtono planus daugiau kaip 570 raketų "Pershing-2", turėjo pristatyti 80 kilovatų talpos branduolinius blokus prie taikinių TSRS iki 1800 km atstumu (iki Maskvos — per 8 minutes).

Tai yra, šiandien istorija kartojasi kitokiame technologiniame lygyje, o "Forward Based" sistema mūsų akyse dreifuoja iš Vokietijos į Lenkiją. JAV veiksmai strateginių ginklų srityje yra skirti įgyvendinti "visuotinio streiko", naudojant branduolinius ginklus, koncepciją.

JAV ir NATO aktyvistai bando panaudoti karinius įrankius, norėdami "suvaldyti" Rusijos ekonominę plėtrą ir tarptautinės įtakos augimą, kuris gerokai pralenkė kolektyvinius Vakarus kuriant ir gaminant viršgarsines raketas, branduolinius povandeninius laivus, 5-osios kartos naikintuvus, "Poseidon" klasės povandeninius dronus ir kitą aukštųjų technologijų ginkluotę, garantuojančią pralaimėjimą bet kuriam agresoriui. Susidaro paradoksali situacija, kai kariniai patarėjai bijo patarti išprotėjusiems Amerikos politikams, nes mato skirtumą tarp doktrinos ir realybės.

Beveik du dešimtmečius Pentagonas ir jo sąjungininkai vykdė brangias karines operacijas Afganistane siekdami nugalėti silpnai ginkluotą teroristinę organizaciją Talibaną*. Vėliau JAV sudarė taikos susitarimą su priešu, gėdindamos Amerikos armiją, ir išeina, palikdamos esamą silpną valstybę — Afganistano Islamo Respubliką — likimo valiai. Deja, Vašingtonas nepadarė teisingų išvadų ir entuziastingai ėmė "gelbėti Europą" nuo neegzistuojančios Rusijos grėsmės. Tačiau "Skif" ir kiti Rusijos Federacijos saugumo garantai nemiega.

* teroristinė organizacija, uždrausta Rusijos Federacijoje ir daugelyje kitų šalių.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
ginkluotė, Rusija
Svetlana Tichanovskaja

Lietuva priglaudė Tichanovskają ir veržiasi vadovauti frontui prieš Lukašenką 

(atnaujinta 14:47 2020.08.11)
Pagrindinė Aleksandro Lukašenkos konkurentė Baltarusijos prezidento rinkimuose Svetlana Tiсhanovskaja yra Lietuvoje. Ji išvyko į kaimyninę šalį po to, kai opozicijos ir valdžios atstovų pasipriešinimas Minske ir kituose miestuose perėjo į karštąjį etapą

Svetlanos Tichanovskajos pasirodymas Lietuvoje niekuo nenustebino. Būtent Lietuvos sostinėje Baltarusijos opozicionieriai tradiciškai rado prieglobstį nuo pirmųjų protestų 2010 metų gruodžio mėnesį. Nuo to laiko Lietuvos valdžia save laiko pagrindine Baltarusijos demokratijos gynėja.

"Vertybių prasme Vilnius yra tradiciškai artimiausia vieta, nes joje yra buvę Baltarusijos opozicijos ir nepatenkintų režimu istorijos. Antras svarbus faktorius yra geografija. Vilnius yra netoli Minsko. Jei kas nors pasikeis, galite labai greitai ten sugrįžti", — Lietuvos žiniasklaida citavo politologą Lauryną Jonavičių.

Pirmoji žinia, kad Tichanovskaya yra Vilniuje, nuskambėjo iš Lietuvos užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus lūpų.

"Svetlana Tichanovskaya saugi, ji yra Lietuvoje", — savo Twitter paskyroje parašė Linkevičius.

Matyt, pagrindinę Baltarusijos opozicijos atstovę į Lietuvos sostinę pristatė taip pat Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Išvežė slaptai diplomatiniais kanalais? Klausimas vis dar atviras. Iš pradžių buvo svarstoma, ar Tikchanovskajai bus taikomas dviejų savaičių karantinas, tačiau dabar jau aišku, kas bus.

Pagrindinė užduotis — vadovauti pasauliniam kryžiaus žygiui "prieš Lukašenką" ir taip patraukti pasaulio bendruomenės, ES ir JAV vadovybės dėmesį. Ir tuo pat metu "nušauti antrą kiškį" — įtikinti besiskundžiančias Baltijos kaimynes Latviją ir Estiją boikotuoti elektros energijos pirkimą iš Baltarusijos atominės elektrinės.

Taigi pirmieji raginimai dėl "civilizuoto pasaulio" sankcijų prieš Baltarusijos valdžią pasklido iš Vilniaus.

"Dinamika yra tokia, kad mes tikrai turėtume visu rimtumu kalbėti apie sankcijas Baltarusijai, nes tai, kas vyksta dabar, nė iš tolo neprimena tų represijų, kurias režimas vykdė visus pastaruosius metus", – Lietuvos žiniasklaidai sakė prezidentas Gitanas Nausėda.

Liublino trikampis nori tapti kvadratu

Kaimyninės Lenkijos ministras pirmininkas Mateušas Moravieckis jau ėmėsi iniciatyvos surengti Europos Sąjungos nepaprastąjį aukščiausiojo lygio susitikimą, skirtą situacijai Baltarusijoje.

"Lenkija yra atsakinga už savo artimiausius kaimynus. Todėl ministras pirmininkas Mateušas Moravieckis laiške Europos Vadovų Tarybos vadovui Šarliui Mišeliui ir Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen paragino surengti neeilinį ES viršūnių susitikimą, susijusį su įvykiais Baltarusijoje <...>. Turime solidariai paremti baltarusius jų siekiuose. Taigi – Lenkijos vyriausybės vadovo iniciatyva Europos Vadovų Tarybai spręsti šį klausimą", –teigiama Lenkijos kabineto spaudos tarnybos pranešime.

Prisiminkime, kad neseniai, liepos 28 dieną, Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrai paskelbė apie "Liublino trikampio" sukūrimą. Naujojo trijų šalių bendradarbiavimo formato pagrindas yra arši  rusofobija. Taip pat – naujos Žečpospolitos sukūrimas, kuris, kaip ir prieš 400 metų, turėtų tapti konfrontacijos tarp Vakarų ir Maskvos priešakiniu punktu.

Kaip žinote, XVI a. Žečpospolita taip pat apėmė dabartinės Baltarusijos žemes. Taigi visiškai logiška, kad Minskui implantuojant tikrai europietišką demokratiją, "Baltarusijos buferis" tarp Maskvos ir Vakarų taip pat išnyks.

Na, o toliau vystosi loginė grandis. "Asociacija su ES", Baltarusijos ekonomikos žlugimas, TVF kreditavimas ir Baltarusijos Respublikos narystė NATO. O tada, sekdama Liublino trikampio – Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos – pavyzdžiu,Baltarusija prašo, kad JAV atsiųstų kareivius, šarvuočius ir raketų sistemas, kad apsaugotų dabar "Baltarusijos demokratiją".

Tichanovskaja – "Prezidentė a la Guaido"?

Kad dar labiau išsiskirti iš savo bendraminčių "Liublino trikampyje", Lietuvos politikams suteikiama užuomina. Mums skubiai reikia sušaukti neeilinį Seimo susirinkimą ir dalyvaujant prezidentui ... paskelbti Svetlaną Tichanovskają "išrinkta Baltarusijos Respublikos prezidente". Na, sekant JAV pavyzdžiu, kurios savo laiku paskelbė "Venesuelos prezidentu" buvusį Lotynų Amerikos valstybės nacionalinės asamblėjos pirmininką Chuaną Gvaidą.

O Tikchanovskajos inauguracija, matyt, turėtų būti vykdoma pagal senas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tradicijas, kaipbuvo karūnuotas didysis kunigaikštis Mindaugas, kurį Baltarusijos "zmagarai" taip pat gerbia kaip savo valdovą senovės laikais ir vadina Mindavgu.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Linas Linkevičius, Svetlana Tichanovskaja
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Koronaviruso testas

PSO: yra vilties kovojant su COVID-19  

(atnaujinta 20:18 2020.08.11)
Organizacijos vadovas paragino visus pasaulio lyderius veikti ir piliečius laikytis naujų ribojančių priemonių

VILNIUS, rugpjūčio 11 — Sputnik. Nepaisant to, kad pasaulyje yra apie 20 milijonų koronavirusinės infekcijos atvejų, o mirčių skaičius artėja prie 750 tūkst., kovojant su COVID-19 pandemija, yra vilties užuomazgų. Tai pareiškė Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) generalinis direktorius Tedros Adhanom Ghebreyesus, praneša RIA Novosti.

"Šiuo metu daugelis jūsų sielvartauja. Tai yra sunkus momentas pasauliui. Tačiau noriu paaiškinti: yra žali vilties daigai. Nesvarbu, kur yra šalis, regionas, miestas ar miestelis, niekada nevėlu sustabdytiCOVID-19 protrūkį", — cituoja jo žodžius PSO spaudos tarnyba.

Jis paragino parodyti pavyzdį kovojant su koronavirusine infekcija iš tokių šalių kaip Naujoji Zelandija, Ruanda ir keletas salų valstybių Karibų ir Ramiajame vandenyne, kurioms pavyko sustabdyti viruso plitimą ankstyvoje stadijoje.

"Naujoji Zelandija — pasaulinis pavyzdys, kaip kovoti su koronavirusu", — pabrėžė jis.

PSO vadovas paragino visus pasaulio lyderius veikti ir piliečius laikytis naujų ribojančių priemonių.

"Mano pranešimas yra visiškai aiškus: naikinti, naikinti ir dar kartą naikinti virusą", — padarė išvadą Gebreyesusas.

Anksčiau PSO vadovas teigė, kad šiuo metu nėra idealaus vaisto nuo koronaviruso ir, ko gero, jis niekada nepasirodys.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 19,7 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 728 tūkst. žmonių.

Tegai:
koronavirusas, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO)
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Mokslininkas papasakojo apie žmones, kuriems koronavirusas nedaro poveikio
Papasakota apie aviacijos sektoriaus atsigavimo perspektyvas