Lietuvos karys, archyvinė nuotrauka

Visų pirma Sirija? Ar verta Lietuvai atkartoti "patį blogiausią" JAV sprendimą

160
(atnaujinta 14:22 2019.10.17)
Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentui Donaldui Trampui pirmiausia rūpi Amerika. Lietuvai visų pirma — Sirija. Dar anksčiau buvo Afganistanas, Irakas. Ir, be abejo, Ukraina.

Ar Lietuva turėtų JAV prašymu siųsti karius į Siriją? Tiesa, prašymas buvo senokai. O visai neseniai, vos prieš kelias dienas, JAV prezidentas Donaldas Trampas pareiškė, kad amerikiečių karių neturėtų būti Artimuosiuose Rytuose ir Amerika neturėtų dalyvauti kariniuose konfliktuose tame regione.

"Susirėmimai tarp įvairių grupių ten vyksta šimtus metų. Jungtinėms Valstijoms niekada nederėjo siųsti savo kontingento į Artimuosius Rytus", — parašė prezidentas "Twitter'yje".

"Išvedžiau 50 karių [iš Sirijos šiaurės]. Turkija turi prisiimti atsakomybę už sučiuptus IV [džihadistų judėjimo "Islamo valstybė"] kovotojus, kuriuos priimti atgal atsisakė Europa. Begaliniai ir kvaili karai mums baigiasi!" — pridūrė Trampas.

Jis pareiškė, kad JAV kariuomenės dalyvavimas operacijose Artimuosiuose Rytuose buvo "pats blogiausias sprendimas".

"Atėjimas į Artimuosius Rytus yra pats blogiausias sprendimas, priimtas mūsų šalies istorijoje! Įsitraukėme į karą dėl neteisingos ir dabar paneigtos prielaidos apie masinio naikinimo ginklus", — parašė prezidentas, turėdamas galvoje 2003 m. įvykusį JAV kariuomenės įsiveržimą į Iraką.

"Jų ten nebuvo! Dabar lėtai ir atsargiai grąžiname mūsų puikius karius ir kariuomenę namo. Mūsų dėmesys sukoncentruotas į platesnį paveikslą! JAV yra didingesnė nei kada nors anksčiau!" — rašė prezidentas.

Praėjusio sekmadienio vakarą Trampui paskelbus apie savo sprendimą išvesti iš Sirijos šiaurės regiono amerikiečių pajėgas, užsidegė žalia šviesa Turkijos puolimui prieš kurdus, kurie daug metų drauge su amerikiečiais kovojo su "Islamo valstybe"*.

Sirijos Kurdų liaudies apsaugos dalinius (YPG) Ankara laiko uždraustos Kurdistano darbininkų partijos (PKK), nuo 1984-ųjų tęsiančios kruviną sukilimą Turkijos pietryčiuose, teroristine atšaka.

Kurdų ir turkų konfliktas trunka daug dešimtmečių, o įtampa tvyro ne tik Turkijoje, bet ir Sirijoje bei Irake, kur kurdai susikūrė de facto autonominius regionus. Šį kartą Turkija pareiškė: "Esame pasiryžę užtikrinti mūsų šalies egzistavimą ir saugumą išguidami iš šio regiono teroristus."

Taigi Turkijai visų pirma — Turkija. Amerikai visų pirma — Amerika. O Lietuvai?

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis Seimo valdybai pristatė galimą karių siuntimą į Siriją. Apie šį susitikimą iš anksto skelbta nebuvo, jis surengtas specialiame saugumo reikalavimus atitinkančiame kabinete.

Tiek ministras, tiek Seimo nariai atsisakė komentuoti, kokios misijos aptartos, bet trys apie susitikimą informuoti šaltiniai žiniasklaidai patvirtino, kad kalbėta ir apie galimą Lietuvos karių siuntimą į Siriją. Daugiausia diskusijų kelia tai, kiek karių reikėtų siųsti į Siriją, kad skaičius atitiktų tarptautinę teisę, nesant vietos valdžios sutikimo.

Prezidentas Gitanas Nausėda dar rugsėjo mėnesį sakė, kad teisiniai aspektai turi būti įvertinti priimant sprendimą.

"Tai pernelyg ankstyvas klausimas, turime įvertinti visus aspektus, įvertinti tarptautinės teisės situaciją ir tik tada priimti pasvertą sprendimą", — rugsėjo 6 dieną sakė prezidentas.

Misijos šalininkai sako, kad Lietuva turi parodyti solidarumą su Jungtinėmis Valstijomis, nes nuo santykių su JAV priklauso Lietuvos nacionalinis saugumas.

Seimas kasmet tvirtina mandatą Lietuvos karių dalyvavimui tarptautinėse operacijose. Kaip skelbia Krašto apsaugos ministerija, šiuo metu Lietuva siunčia karius dalyvauti 11-oje NATO, Europos Sąjungos, Jungtinių Tautų ir kitose sąjungininkų suburtų koalicijų vykdomose tarptautinėse operacijose Europoje, Afrikoje, Azijoje ir Indijos vandenyne. Tarp jų — ir karinė mokymo operacija Ukrainoje, ES mokymo misija Malyje, Centrinės Afrikos Respublikoje, NATO operacijos Irake, Afganistane, ES operacija Indijos vandenyne, ir kt.

"Pozityviai ir atidžiai žvelgiame į JAV kvietimą siųsti Lietuvos karius į Siriją", — sako užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

"Galutiniai sprendimai nėra priimti, tačiau mes labai atidžiai ir pozityviai žiūrime į kvietimus iš mūsų strateginių partnerių, ypač iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Turbūt visiems aišku, kokią reikšmę turi Jungtinės Valstijos mūsų regiono saugumui, Lietuvos saugumui. Todėl mes labai atidžiai žiūrime į šiuos siūlymus... Tad dar labiau gilinsimės į situaciją, aiškinsimės detales", — "Žinių radijui" sakė užsienio reikalų ministras, pridurdamas, kad vykusioje Valstybės gynimo taryboje Lietuvos karių siuntimo į Siriją klausimas buvo aptartas.

Linkevičiaus teigimu, galimybė, kad Lietuvos kariai vyktų į misiją konflikto draskomoje Sirijoje, yra reali. Taip kalbėjo ministras prieš mėnesį.

"Remdami sąjungininkus užsitikriname savo saugumą", — įsitikinęs Laurynas Kasčiūnas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys.

Ar užsienio ir nacionalinio saugumo politikos formuotojai Lietuvoje skaito laikraščius, žiūri televiziją? Ministrai, jų patarėjai, įvairūs konsultantai, ekspertai ir politologai gyvena realybėje?

Laurynas Kasčiūnas vis dėlto pripažįsta, kad Lietuvos visuomenė karių siuntimo į tarptautines misijas temą vertina įvairiai. Bet nepaisant visuomenės nuomonės, ponui Kasčiūnui tai yra paprastas dalykas.

"Manau, daugelis žmonių supranta, kad jei ateis X valanda mums, tada turbūt ir JAV, ir kitose NATO šalyse irgi atsiras žmonių, kurie taip pat gali kelti klausimą, ar reikia siųsti amerikiečių, vokiečių, prancūzų karius ginti Lietuvos", — samprotauja Kasčiūnas.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas pabrėžia, kad remdami savo sąjungininkus kartu užsitikriname Lietuvos saugumą. "Jei, neduok dieve, mums atsitiktų bėda, turėsime moralinę teisę prašyti jų paramos", — įsitikinęs ponas Kasčiūnas.

Įdomu, ar ponai Linkevičius, Karoblis, Kasčiūnas ir kiti Lietuvos užsienio politikos "kūrėjai" yra pono Trampo draugai jo socialiniame tinkle "Twitter", ar bent jo sekėjai socialiniame tinkle "Facebook"? Prezidentas Donaldas Trampas tiesiai šviesiai pareiškė: "Atėjimas į Artimuosius Rytus yra pats blogiausias sprendimas, priimtas mūsų šalies istorijoje!".

Ar mes Lietuvoje pasimokysim iš Amerikos istorijos? Ar mes Lietuvoje pasimokysim iš Lietuvos istorijos? Ar kada nors išmoksim?

* Rusijoje uždrausta teroristų organizacija.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

160
Tegai:
saugumas, Lietuva, JAV, Sirija
Dar šia tema
Trampas ieško Turkijos ir kurdų sąlyčio taškų, pranešė Valstybės departamentas
Trampas pripažino "baisiausią JAV klaidą"
Trampas įvedė sankcijas Turkijai dėl operacijos Sirijos šiaurėje
Amerikos TV kanalas pateikė pratybas JAV kaip Turkijos armijos puolimą Sirijoje
JAV koalicijos kariai susprogdino savo sandėlį Sirijoje
LGBT vėliava, archyvinė nuotrauka

LGBT aktyvistai gali sutrukdyti Lenkijos draugystei su Baltijos šalimis

(atnaujinta 15:11 2020.07.08)
Pasaulinis "LGBT paramos" mėnuo, vadovaujamas JAV ir Didžiosios Britanijos, Rytų Europoje dar nesulaukė didelio palaikymo. Tos pačios lyties meilės aktyvistai reikalauja, kad Baltijos šalių prezidentai aiškiai išreikštų savo poziciją dėl gėjų ir lesbiečių

Homofobiškiausios šalies ES Rytų stovykloje — Lenkijos — vadovas Andrzejus Duda jau viešai pasisakė už vienos lyties santuokos draudimą. Tačiau jo kolegos iš Baltijos šalyse šiek tiek pasimetę.

Kitą sekmadienį Lenkijoje vyks antrasis prezidento rinkimų turas. Ir niekas negali būti tikras, kad Andrzejus Duda liks prezidentu kitai kadencijai. Europos atžvilgiu jis yra skandalingas veikėjas.Maža to, kad jam vadovaujant, Lenkija pradėjo agresyviai diktuoti sąlygas visai Europos Sąjungai ir pretenduoti į lyderystę, tai Lenkijos prezidentas dar sau leido nekorektiškai kalbėti apie seksualines mažumas. Žodžiu, pirmojo prezidento rinkimų turo išvakarėse jis dar kartą pasakė "ne" tos pačios lyties asmenų santuokai ir paskelbė krikščioniškųjų šeimos vertybių viršenybę Lenkijoje.

Užtat artimiausių Lenkijos politinių draugų-partnerių stovykloje, Baltijos šalių požiūris į LGBT bendruomenę nėra toks aiškus. Vos prieš kelias dienas Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid su šypsena ir nuolankumu leido seksualinių mažumų atstovams prie jos suknelės prisegti vaivorykštės spalvos ženklelį.

Latvijoje prezidentas dar kol kas negavo panašaus ženklelio. Tačiau verta prisiminti, kad Latvijos užsienio reikalų ministerijai antrą kadenciją vadovauja atviras gėjus Edgaras Rinkevičius.

Lietuvos prezidentą Gitaną Nausėdą vis dar kankina neaiškios mintis. Praėjusią savaitę Lietuvos LGBT bendruomenės aktyvistai jau ėmėsi įspėjamojo veiksmo — surengė piketą prie Przidentūros. Jie paragino Nausėdą "atsakyti už žodžius", pasakytus prieš metus rinkimų karštinės metu. Tada pavyzdingas šeimos vyras Nausėda pažadėjo, kad jei bus išrinktas prezidentu, jis prisisegs vaivorykštės spalvos ženklelį kaip solidarumo su LGBT bendruomene simbolį. Piketas praėjo, o iš Prezidento rūmų iki šiol nė žodžio.

Ko gi laukia Gitanas Nausėda? Galbūt Lenkijos prezidento rinkimų antrojo turo rezultatų? Iš tiesų, šiandien Europoje Lietuva neturi artimesnės draugės nei Lenkija. Ir nuo to, kas artimiausiais metais vadovaus Lenkijai, priklauso ne tik Vilniaus pozicija tarptautiniais klausimais, bet ir jo požiūris į LGBT bendruomenę. O dar geriau būtų jau žinoti ir JAV rudens rinkių laimėtoją. Kas jei gėjų neapkenčiantį Trampą nugalės liberaldemokratas Džo Baidenas.

Verta priminti, kad homofobiškiausių ES šalių reitinge Lietuva kartu su Lenkija yra sąrašo viršuje. Lietuvos Seimas tos pačios lyties asmenų santuokos pripažinimą jau keletą kartų atmetė. Galbūt todėl praėjusiais metais JAV valstybės departamentas atsiuntė atvirą gėjų Robertą Gilchristą vadovauti ambasadai Vilniuje. Taip sakant, švietimo ir įspėjimo tikslais. Taigi Gilchristas ir jo bendruomenė laukia, ką pasakys Gitanas Nausėda. Ar LGBT žmonės bus laukiami Prezidento rūmuose? Ar prezidentas leis prie jo kostiumo prisegti vaivorykštės ženklelį? Ar dalyvaus pirmoji Lietuvos ponia?

Taip, ir pačiam Gitanui Nausėdai, ir jo patarėjams teks padaryti sunkų pasirinkimą. Ir nutylėti šiuo klausimu nepavyks. Ypač rudens parlamento rinkimų išvakarėse. Galų gale net netiesioginis tam tikros politinės partijos palaikymas prezidentu gali turėti įtakos balsavimo rezultatams. O statymai yra labai aukšti. Ar liks valdžioje dabartinės koalicijos partijos, vadovaujamos "valstiečių" Ramūno Karbauskio, ar į sugrįš konservatoriai-liberalai? Kiekvienas gautas mandatas bus vertas aukso. O LGBT bendruomenės balsai gali būti lemiami.

Sprendžiant iš naujausių viešosios nuomonės apklausų rezultatų, LGBT idėjas masėms propaguojantys Lietuvos konservatoriai ir liberalai turi gerą šansą atgauti valdžią. Taigi spalio 11 dieną rinkėjams teks balsuoti ne tik už partijos programines gaires, bet ir už šeimos vertybes.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
LGBT, Lenkija, Lietuva
Dar šia tema
Lietuva — mažumų skriaudėja ar LGBT propagandos taikinys?
Lietuvoje ne visiems priimtinas "LGBT paramos mėnuo"
Agresyvi vaivorykštė
MiG-29 ir Su-30, archyvinė nuotrauka

Kodėl Indija pasirengusi išleisti 2 mlrd dolerių Rusijos naikintuvams MiG-29 ir Su-30

(atnaujinta 15:43 2020.07.08)
Rusija ir toliau didina "Suchoi" ir "Mikojan" naikintuvų, pagarsėjusių savo dideliu koviniu efektyvumu ir patikimumu, eksportą visame pasaulyje

Indijos oro pajėgos tradiciškai teikė pirmenybę rusiškiems ginklams, todėl šis pasirinkimas brangiai kainuoja.

Indijos gynybos ministerijos Viešųjų pirkimų taryba pritarė siūlymui įsigyti 12 Rusijos daugiafunkcių naikintuvų Su-30MKI (Indijai skirta modifikacija) ir 21 naikintuvą MiG-29 kartu su 59 Indijos oro pajėgų MiG-29 orlaivių modernizavimu. Manoma, kad naujoji "Suchoi" partija kainuoja 1,42 milijardo dolerių, MiG kainuoja 984 milijonus dolerių, iš viso daugiau nei du milijardai. Orlaiviai gali būti pristatyti Indijos partneriams jau šiais metais.

Nepaisant griežto Vakarų pasipriešinimo, Rusija taikiai užkariavo maždaug trečdalį pasaulinės ginklų rinkos. Šiandien į "Rosoboroneksport" portfelį įtraukta užsakymų už 55 milijardus dolerių (antra vieta pasaulyje po Jungtinių Valstijų). Be to, per pastaruosius kelerius metus išlaikomas 53–56 milijardų dolerių "koridorius". Apie 45 % Rusijos ginklų eksporto sudaro aviacija. Naikintuvai Su-30 ir MiG-29, kurie daugeliu atžvilgių teisėtai laikomi geriausiais planetoje, eksploatuojami dešimtyse šalių, turi didelę paklausą NVS, ir padeda Rusijai pasiekti įtikinamą sėkmę tarptautinėje aukštųjų technologijų ginklų rinkoje.

Rusijos partnerių pasirinkimas nėra atsitiktinis. Daugiafunkcis, labai manevringas 4++ kartos naikintuvas Su-30 yra sukurtas dominuoti ore, sunaikinti oro taikinius dieną ir naktį, esant paprastoms ir sunkioms oro sąlygoms, naudojant aktyvius ir pasyvius trukdžius. Lėktuvas sugeba gabenti aštuonias tonas kovinio krovinio (raketų ir bombų) iki 2125 km/h greičiu ir efektyviai pridengti savo kariuomenę (objektus) nuo oro smūgių, atlaikyti masinius įvairių priešo pajėgų išpuolius (įskaitant sparnuotąsias raketas).

Įrodytas aukštas Rusijos oro erdvės pajėgų operacijos Sirijoje efektyvumas. Apskaičiuota, kad jau eksportuotų ir dar sudaryta sutarčių šimtams Su-30MKI įsigyti.

Ketvirtosios kartos fronto linijos naikintuvas MiG-29 turi galingus raketinius ginklus, o maksimaliu 2,25 Macho greičiu gali aplenkti bet kurį Šiaurės Atlanto aljanso naikintuvą. Jo pranašumas pasitvirtino karinėse operacijose Persijos įlankoje, Etiopijoje, Eritrėjoje, Jugoslavijoje, Sudane, Sirijoje ir yra pripažintas Vakaruose. MiG-29 tarnauja 25 valstybių oro pajėgose.

NVS platybėse

Rusija eksportuoja ginklus į penkiasdešimt pasaulio šalių, įskaitant septynias Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalis. Ir čia puolamosios aviacijos pristatymai užima svarbią vietą. Pavyzdžiui, Baltarusijos Respublikoje keturi naujausi Su-30SM liepos 1 dieną pradėjo kovinį budėjimą šalies oro gynybos pareigose. Respublikos oro pajėgos padarys didelį šuolį, kai Baltarusija priims visus 12 sutartyje numatytų naikintuvų Su-30SM. Tačiau net ir keturios 4++ kartos transporto priemonės labai daug reiškia šalies gynybai.

Anksčiau Armėnija priėmė keturis iš 12 Rusijoje įsigytų daugiafunkcių naikintuvų Su-30SM. Respublikos oro pajėgos taip pat naudoja naikintuvus MiG-29. Jerevanas planuoja toliau stiprinti oro pajėgų kovinį potencialą Rusijos pagamintais smogiamaisiais orlaiviais.

Kazachstanas priima naujus Rusijos pagamintus karinius lėktuvus, įskaitant 12 naikintuvų Su-30SM. Iš viso Respublikos gynybos ministerija planuoja įsigyti 36 lėktuvus Su-30SM.

Uzbekistanas, pasinaudojęs Rusijos valstybės eksporto paskola, ketina įsigyti naikintuvų Su-30SM partiją ir tokiu būdu sustiprinti savo oro pajėgas. Be to, Rusija padeda modernizuoti apie 30 Uzbekistano oro pajėgų naikintuvų MiG-29.

Azerbaidžano oro pajėgų specialistai žvalgosi į "Suchoi" ir "Mikojan" lėktuvus, todėl sunku pasirinkti tarp naikintuvų Su-35 ir MiG-35. Respublikos oro pajėgos yra ginkluotos naikintuvais MiG-29.

Artimiausių sąjungininkų ir partnerių susidomėjimas yra logiškas. Galingi ir labai manevringi Rusijos gamybos smogiamieji orlaiviai pasaulyje laikomi dizaino šedevru. Rusija turi patikimos aukštųjų technologijų ginklų tiekėjos reputaciją. Bet grįžkime prie Indijos sutarčių.

Pavyzdinis bendradarbiavimas

Rusijos ir Indijos sąveika plėtojama remiantis 2011–2020 metų Karinio ir techninio bendradarbiavimo programa, o Indijos "Rosoboroneksport" užsakymų portfelis viršija 4 milijardus dolerių. Indija yra tarp trijų didžiausių partnerių (be Kinijos ir Egipto). Rusijos indėlis į Indijos ginklų importą sudaro daugiau kaip 70 % visos apimties, net ir turint omenyje Naujojo Delio viešųjų pirkimų diversifikavimą, o dar yra ir brangios sutartys dėl anksčiau pristatytos Rusijos aviacijos įrangos modernizavimo.

Pirmoji 16 naikintuvų MiG-29K / KUB tiekimo Indijos karinėms jūrų pajėgoms sutartis įvykdyta 2011 metais. Po dvejų metų prasidėjo antrosios sutarties dėl dar 29 panašių mašinų tiekimo vykdymas. Šiandien Rusijos orlaivių korporacija MiG tiekia technologinius rinkinius 62 Indijos MiG-29 (MiG-29UPG modifikacijos) modernizavimui pagal 2008 metų kontraktą, kurio vertė yra apie 900 milijonų JAV dolerių.

2000 metais Indija ir Rusijos Federacija pasirašė 3,5 milijardo JAV dolerių vertės sutartį dėl 140 naikintuvų Su-30MKI gamybos Indijos įmonėje HAL ("Hindustan Aeronautics Limited") licencijos pardavimo. Vėliau šalys susitarė gaminti 222 lėktuvus, o šiandien Indijos oro pajėgos turi apie 270 naikintuvų Su-30MKI.

Nuolat plėtojamas Indijos ir Rusijos karinis-techninis bendradarbiavimas tapo pavyzdžiu daugeliui pasaulio šalių. Sėkmė lydi bendrą ginklų sistemų kūrimą ir plėtrą, technologijų mainus, aviacijos ir kosmoso projektus. Net sankcijos, kuriomis JAV grasina Indijai už MiG-29 naikintuvų partijos įsigijimą (vietoj amerikiečių siūlomų F-16), negali sutrukdyti. Anksčiau sankcijos buvo taikomos naikintuvams Su-35 ir priešlėktuvinėms raketų sistemoms S-400. Pastebėsime, kad ši "universali" spaudimo valstybėms, kurios teikia pirmenybę rusiškiems ginklams, priemonė šiandien neveikia net Turkijos, NATO narės, atžvilgiu.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
"Su-30SM", MiG-29, ginkluotė, Rusija
Dar šia tema
JAV pakėlė naikintuvus, kad palydėtų Tu-95MS Ramiajame vandenyne
Išgąsdino JAV: Rusijos Tu-95 skrido netoli Amerikos sienos
Nufilmuotas Rusijos Tu-142 skrydis virš Arkties
Kaip Rusija reagavo į NATO pratybas "Ramstein Alloy" Latvijoje