Белорусская АЭС, архивное фото

Lietuviai, pasirūpinkite žvakėmis. Greit elektros nebus

407
(atnaujinta 16:27 2019.10.18)
Lietuvos valdžia visais lygiais toliau kelia isteriją dėl Baltarusijoje statomos atominės elektrinės

Prezidentas Gitanas Nausėda paragino žvalgybos agentūras ir energetikos inžinierius ištirti ryšius tarp elektros tiekėjų ir planuojamo elektros energijos pirkimo iš Astravo AE.

Netrukus populiariausiomis prekėmis Lietuvos prekybos centruose taps parafino ir vaško žvakės. Kažkas gali pasakyti: nekalbėk nesąmonių! Šiandien visiškai pakanka autonominių "ilgai veikiančių" šviesos šaltinių (žibintuvėlių).

Žvakės naudojamos tik religinėms apeigoms atlikti. Bet žibintuvėliams reikia akumuliatorių arba bent jau minimalaus įkrovimo. O žvakės šimtmečiais patikrintas šviesos šaltinis. Energijos tiekimo nutraukimo sąlygomis, į kurias Lietuvą veda valdžia, jos visuomet pravers. Priešingai nei akumuliatoriai, kurie ilgai saugomi išsikrauna, žvakė — prekė šimtmečiams. Kaip druska ir degtukai.

Suprantu, kad perdedu. Tačiau energetika šiandien yra pagrindinis kovos už Lietuvos nepriklausomybę laukas. Pabrėžtina, kad iš trijų Baltijos šalių būtent Lietuva elektros eksporto trūkumą padengia importu. Daugiausia iš Rusijos (per Latviją ir Baltarusiją). Estija ir Latvija patenkina savo poreikius savo jėgomis. Tačiau Lietuvoje nuosavos šiluminės elektrinės ir Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė pagamina šiek tiek daugiau nei pusę sunaudojamos elektros energijos.

Taigi kas, jei ne Lietuva, turėtų domėtis pigios elektros energijos atsiradimu regioninėje rinkoje? Ir bent jau kainos šioje rinkoje nepadidės, kai kitų metų pradžioje bus pradėta eksploatuoti Baltarusijos AE.

Stinga logikos

Logiškai mąstant, Vilnius turėtų džiaugtis, kad vietoje uždarytos Ignalinos AE regione atsiras nauja atominė elektrinė, kuri tieks pigią elektrą visam regionui. Bet Lietuvai, matyt, šiek tiek stinga logikos.

"Lietuvos aplinkai ir visuomenės sveikatai pavojingu būdu pagamintos elektros energijos importas kelia grėsmę mūsų nacionaliniam saugumui. Todėl būtina jau dabar imtis papildomų priemonių, kurios ribotų tokios elektros energijos patekimo į Lietuvos teritoriją galimybes", — sakė prezidentas Gitanas Nausėda.

Panašios kalbos iš aukščiausios Lietuvos vadovybės lūpų skamba vos ne kasdien. Konservatoriai šiuo atžvilgiu yra ypač uolūs. Jų pastangomis 2017 metais Astravo AE įstatymu buvo pripažinta pavojinga ir keliančia grėsmę nacionaliniam saugumui, aplinkai ir Lietuvos gyventojų sveikatai. Tas pats įstatymas taip pat draudžia "pirkti elektrą iš nesaugių elektrinių", tokia pripažinta ir Astravo AE.

Tačiau įdomu, kaip, remiantis Lietuvos logika, oficialus Vilnius turėtų reaguoti į tai, kad pernai viename iš AE reaktorių Valonijoje (Belgija) buvo rastas įtrūkimas? Ar elektra, teikiama Europai iš šios atominės elektrinės, laikoma saugia, ar ne?

2025 metais Lietuva kartu su Latvija ir Estija ketina atsijungti nuo BRELL energijos žiedo ir prisijungti prie Europos energetikos sistemos. Tai reiškia, kad energija iš pavojingos Belgijos atominės elektrinės reaktorių gali patekti į Lietuvos tinklą per laidus ir kabelius. Tai bus Lietuvos įstatymų pažeidimas! Ar Lietuvos konservatoriai protestuos ir pareikalaus uždaryti pavojingą jėgainę Belgijoje?

Daryk kaip aš!

Šiuo atžvilgiu prezidento patarėjai siūlo minėto įstatymo pataisas, kad būtų išvengta tokių dviprasmybių. Neva reikia "nedelsiant panaikinti leidimus importuoti elektrą į Lietuvą iš trečiųjų šalių, kur atominė elektrinė nuo pat savo veiklos pradžios yra pripažinta nesaugia". Taigi, ar elektra iš naujų Astravo AE reaktorių bus pavojingesnė nei gaunama iš įtrūkusio Belgijos atominės elektrinės reaktoriaus? Jei vadovaujatės Lietuvos ekspertų logika, tai tiesa.

Be to, lietuviai nori primesti šią specifinę logiką visoms ES valstybėms. Artimiausi kaimynai — latviai — jau sureagavo. Jie pareiškė, kad... ateityje ketina pirkti elektrą iš Astravo. Ir jei Lietuva savo vidaus įstatymais trukdys stabiliam regioninės energijos rinkos veikimui, tuomet jos laukia vien žvakės ir krosnys. Juk, jei minėtas įstatymas bus sugriežtintas, tai įmonių, importuojančių elektrą į Lietuvą, skaičius sumažės iki nulio.

Ir kaip tuomet bus užpildytas energijos poreikio deficitas? Remiantis Lietuvos logika — žvakėmis ir malkomis.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

407
Tegai:
elektra, Lietuva, Astravo AE
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos (379)
Dar šia tema
Lietuva pateikė nacionalinių pratybų avarijos Astravo AE atveju rezultatus
Lietuvos prezidentas sukritikavo Grybauskaitės politiką Baltarusijos atžvilgiu
Opozicijai nepavyko "prastumti" nuostatos dėl Astravo AE elektros nepirkimo ES
JAV valstybės departamento pastatas, archyvinė nuotrauka

Kaip JAV atskleidė Rusijos "propagandos ir dezinformacijos ekosistemos" paslaptis

(atnaujinta 13:56 2020.08.09)
Amerikiečiai atskleidė Rusijos taktiką vykdyti pasaulinę dezinformacijos kampaniją. Iš tiesų atskleidimas yra Valstybės departamento bandymas dezinformuoti Amerikos gyventojus ir tuo pačiu išpešti iš vyriausybės daugiau pinigų

Staigmena staigmenoje

Neseniai Visuotinio įsitraukimo centras prie JAV valstybės departamento paskelbė pranešimą "Rusijos propagandos ir dezinformacijos ekosistemos pagrindai" Šio darbo autoriai laikė savo tikslu "atskleisti Rusijos taktiką, kad mūsų partneriai, sąjungininkų vyriausybės, pilietinės visuomenės organizacijos, mokslininkai, spauda ir viso pasaulio visuomenė galėtų atlikti tolimesnę analizę ir sustiprinti kolektyvinį atsaką į dezinformaciją ir propagandą".

Iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo solidu — 75 puslapiai teksto, 313 nuorodų, grafikos ir lentelės. Aš sąžiningai sugaišau laiką, kad perskaityčiau šį tyrimą.

Ir jis iš tiesų turintis proveržį. Pavyzdžiui, pasakojama, kad Rusijos valdžia bando pasitelkti žiniasklaidą, kad pareikštų savo požiūrį (!) — žinoma, tai genialus Kremliaus išradimas, kitos šalys turėtų pasimokyti iš to.

Dar vienas "atradimas" yra tas, kad Rusijos valstybinės žiniasklaidos skelbiama informacija (pavyzdžiui, tos pačios  "Zvezda") pasigaunama daugybės kitų leidinių ir toliau platinama tinkle. Autoriai, matyt, dar tik pradeda atrasti interneto ir dabartinės informacijos perdavimo terpės ypatybes (per kurias būtina ne reflektuoti ir tikrinti jos patikimumą, bet greitai perpasidalinti naujienomis ir įgyti peržiūrų).

Ataskaitoje pateikti svarbiausių Rusijos žiniasklaidos ir jų savininkų aprašymai taip pat turi kolosalią vertę bet kuriam analitikui — galų gale, dėl tam tikrų priežasčių paaiškėja, kad provalstybiniams kanalams, leidiniams ir interneto svetainėms vadovauja žmonės, besivadovaujantys provalstybine ideologija. Tik pamanyk!

Be to, nustebau sužinojęs, kad angliškuose "Rusijos propagandos ekosistemos" elementuose skelbiami užsienio autoriai, kurie dalijasi Rusijos pažiūrą apie Vakarų užsienio politikos strategijos trūkumus. Tai tiesiog nuostabu!

Na ir, pagaliau, pagrindinę vertę tyrėjams suteikia centrinė visos ataskaitos idėja: bet koks Maskvos požiūris į pasaulio problemas, bet kokia šio požiūrio publikacija yra nėra žodžio laisvės pasireiškimas, o klastingas Rusijos propagandos ir melo pavyzdys, apniaukiantys dievobaimingų vakariečių sąmonę.

Galima, žinoma, būtų pasakyti, kad vien ši mintis nuvertina mokslinę pranešimo vertę — vis dėlto ji tiesiog neturi šios vertės.

Iš esmės šie 75 puslapiai — minčių srautas ir banalumų išvardijimas. Kurių tikslas yra ne atskleisti, o iš esmės sustiprinti valstybės sekretoriaus Maiko Pompėjaus prašymą dvigubai padidinti Visuotinio įsitraukimo centro finansavimą. Kaip tik kovai su Rusijos ir kitų šalių dezinformacija.

Piniguose laimė

Nenuostabu, kad Rusijos politikų ir ekspertų reakcija į šią ataskaitą buvo kažkas tarp pasityčiojimo ir paniekos. Joje  pateikti argumentai nebuvo vertinami rimtai, pavadino eiline rusofobine rašliava. Tačiau tuo tarpu pripažinta, kad ataskaitos autoriai turėjo gana pagrįstą pagrindą ją publikuoti.

"Nauja antirusiškų sapaliojimų porcija, pateikta valstybinio departamento rusofobų pranešime, aiškiai demonstruoja panišką amerikietiškų politikų baimę prieš alternatyvų požiūrį į tai, kas vyksta šalies viduje ir pasaulyje", — sako, pavyzdžiui, Rusijos Valstybės Dūmos užsienio reikalų komiteto narys Sergejus Železniakas. RT ir Sputnik turi mažiau pinigų nei didžiausios Vakarų žiniasklaidos — tačiau jos turi tą patį alternatyvų požiūrį.

Kai kuriems vis dar gali atrodyti, kad Vakaruose egzistuoja žodžio laisvė, tačiau taip nėra. Dėl daugelių klausimų (pirmiausia ideologinio pobūdžio) Amerikos žiniasklaida primena sovietinius laikraščius — jie transliuoja vieningą, politiškai korektišką požiūrį.

Ir šis požiūris - į juodaodžių ir kairiųjų rengiamus pogromus JAV, apie Amerikos istorinio paveldo sunaikinimo teisingumą, apie nekaltumo prezumpcijos panieką (prisimink daugybės garsių žmonių persekiojimus dėl kaltinimų priekabiavimu), taip pat apie Rusijos demonizavimą — pradeda blaškyti Vakarų skaitytojus. Jie ieško alternatyvaus požiūrio — ir randa jį rusiškoje anglų kalbos žiniasklaidoje.

Ir tai jau yra rimta problema JAV, nes pasaulinės informacinės sferos kontrolė yra Amerikos dominavimo pagrindas. Štai kodėl, kaip pažymėta Rusijos užsienio reikalų ministerijoje, "Vašingtonas kritikuoja bet kokius informacijos šaltinius, skleidžiančius jiems alternatyvius požiūrius, bando užtildyti bet kokį balsą, prieštaraujantį Amerikos požiūriams ir nuostatoms". Ir kai kritika nepadeda, įvedamos sankcijas ir (kaip Kinijos "TikTok" atveju) bandoma jas perimti per reiderių technologijas.

Toks persekiojimas iš tikrųjų silpnina JAV geopolitinę galią. Pavyzdžiui, apie Rusijos naudojimą Kinijos nulaikyme, taip pat sprendžiant kitas globalias problemas. Vis daugiau Amerikos ekspertų ragina Vašingtoną laikytis pragmatiškesnio požiūrio į dialogą su Maskva. To pavyzdys — atviras 103 garsių Amerikos ekspertų, įskaitant buvusius diplomatus ir politikus, laiškas, paskelbtas "Politiko".

"Tačiau tokiais už vandenyno oponentų dokumentais, kaip Visuotinio įsitraukimo centro ataskaita, galima pasiekti tik vieną tikslą — įkalti galutinį pleištą Rusijos ir Amerikos dialoge globaliais klausimais ir atmesti galimybę per ateinančius metus įveikti mūsų šalių nepasitikėjimo krize", — sako Železniakas.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
dezinformacija, propaganda, Rusija, JAV
Programišiaus kaukė, archyvinė nuotrauka

Miražai ir blefas: Lietuvoje labai didžiuojamasi neveiksmingu kibernetiniu saugumu

(atnaujinta 10:06 2020.08.09)
Pagal 2019 metų paskelbtą Globalų kibernetinio saugumo indeksą (Global Cybersecurity Index, GCI) Lietuva užima 4-ąją vietą, nusileidusi tik Jungtinei Karalystei, Jungtinėms Amerikos Valstijoms ir Prancūzijai

Ir patenka į daugiausiai dėmesio kibernetinio saugumo sričiai pasaulyje skiriančių valstybių grupę.

Lietuvoje tuo labai didžiuojamasi. Pasauliui giriamasi. Šį laimėjimą nuolat primena Nacionalinis kibernetinio saugumo centras prie Krašto apsaugos ministerijos (NKSC). Beveik kaip savo nuopelną.

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras  — pagrindinė Lietuvos kibernetinio saugumo institucija, atsakinga už vieningą kibernetinių incidentų valdymą, kibernetinio saugumo reikalavimų įgyvendinimo stebėseną ir kontrolę, ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros kibernetinį saugumą ir informacinių išteklių akreditaciją. Teoriškai.

NKSC nuostatuose yra numatyti ir pagrindiniai institucijos veiklos tikslai. T.y. įgyvendinti nacionalinę kibernetinio saugumo politiką; atlikti Saugumo priežiūros tarnybos funkcijas; atlikti Nacionalinės komunikacijų apsaugos tarnybos funkcijas. Ir dar vykdyti informacijos sklaidos, tyrimų ir analizės kibernetinio saugumo klausimais veiklą.

"Informacijos tyrimus" NKSC vykdo su Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamentu. Arba dar tiksliau su Strateginės komunikacijos ir viešųjų ryšių departamento pagalba in corpore. In corpore skaičiuoja Lietuvai nedraugiškos informacinės veiklos atvejus. Žinoma, planuoja ir koordinuoja visuomenės informavimą bei vykdo viešųjų ryšių projektus žurnalistams. Apie savo institucijų gerus darbus. Ir apie tariamų priešų blogus.

Dar yra Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatymas. Yra Nacionalinė kibernetinio saugumo strategija ir Nacionalinis kibernetinių incidentų valdymo planas LR vyriausybės patvirtintas...

Pasak NKSC ekspertų, procesus Lietuvoje kibernetinio saugumo srityje lemia ES priimti teisės aktai ir rekomendacijos, sparčiai besivystančios informacinės ir ryšių technologijos. O taip pat įtempta geopolitinė situacija.

Kas kelia geopolitinę įtampą ir grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui klausti nereikia. Atsakymus kasmet pateikia Antrojo operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos (AOTD) ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (VSD) grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimuose. Pasak AOTD ir VSD blogis ateina iš Rusijos Federecijos, Baltarusijos Respublikos,  nuo 2019 metų ir iš Kinijos Liaudies Respublikos.

Gąsdintis ir gąsdinti grėsmėmis nacionaliniam saugumui Lietuvoje yra madinga. Geras tonas. Net peržengiant institucijų kompetencijos ribas.

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras prie Krašto apsaugos ministerijos pagal savo kompetencijas turėtų rūpintis ir Registrų centru (RC). Tačiau kol perkūnas netrenks, tol valstietis nesižegnoja. Trenkė ne tik perkūnas, bet ir gan smarkiai palijo. Ir iš rikiuotės daugiau nei savaitei išvedė RC serverius.

Kiekviena rimtesnė serverinė yra strateginis objektas, už devynių užraktų, trigubų sienų, su specialiu temperatūriniu ir klimatiniu režimu. Ir dar serveriai dubliuojami, kad kilus problemai, akimirksniu pradėtų veikti kitas.

Ir štai už 30 kilometrų nuo "nedraugiškos" valstybės Baltarusijos, Europos Sąjungos  valstybės, pagal Globalų kibernetinio saugumo indeksą  užimančios 4-ą vietą Pasaulyje, sostinėje Vilniuje,  rūsyje, praėjus stipresnei liūčiai, užpilami serveriai. Sutrinka arba neveikia e.sveikata, elektroninis parašas, Gyventojų, Hipotekos, Areštų registrai, Nekilnojamojo turto sandorių viešoji elektroninė paslauga, paralyžiuotas notarų darbas ir dar neaišku kas. Esant tokiai situacijai gali pakakti kelių nekonvencinių hibridinių ir net nebūtinai žalių žmogeliukų iš Rusijos, tos pačios Baltarusijos, Kinijos ar Kosmoso...

Sutrikusi e. sveikatos sistemos veikla ne visus sutrikdė. Registrų centro valdoma e.sveikatos sistema ilgiausiai galėjo neveikti aštuonias valandas, BNS kompetentingai teigė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Pagal patvirtintus saugos reikalavimus. Teoriškai.

Žaibuoja ir lyja ne pagal instrukcijas

"E.sveikatos sistemos kategorija yra pirma, aukščiausia. Yra vidaus reikalų ministro patvirtinti saugos reikalavimai, (...) pagal kuriuos e.sveikatos sistema turi būti atstatyta per aštuonias valandas. Valdytojas turi nusimatyti priemones, konkrečiai — atsargines patalpas, iš kurių galėtų tęsti veiklą, nesant galimybei tęsti veiklos pagrindinėse patalpose", — kompetentingai sakė KAM Kibernetinio saugumo ir informacinių technologijų politikos grupės vadovas Jonas Skardinskas. "Kitas dalykas — pirmos kategorijos sistemos prieinamumas turi būti užtikrintas ne mažiau nei 99 procentus laiko per parą", — kompetentingai pridūrė kiber saugumietis.

Skaičiuoti nedraugiškos informacinės veiklos atvejus yra paprasčiau. Patriotiška. Ir labai tinka į bendrą Tėvynės gynimo toną. Tai galima pademonstruoti.

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras Lietuvos publiką tikina, kad Lietuvos valstybingumas, nepriklausomybė ir demokratijos principai pastaruosius keletą metų yra tapę vienais svarbiausių šaliai nedraugiškos žiniasklaidos taikinių. Ir nustatė net 2 890 Lietuvai nedraugiškų informacinės veiklos atvejų bei pabrėžė, kad ketvirtis jų — konstitucinių pagrindų apsaugos srityje.

NKSC savo nuveiktų darbų ataskaitoje remiasi  Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento duomenimis. Joje teigiama, kad 2019 metais dezinformacijos intensyvumo lygmuo Lietuvoje savo apimti bei turiniu išlaikė panašų lygį kaip ir ankstesniais metais. Ataskaitoje atkreipiamas dėmesys, kad stebimu laikotarpiu "išaugo rezonansinių daugiasluoksnių (angl. multi-layered) informacinių atakų, t. y. atakų, susidedančių iš kibernetinių ir informacinių elementų, skaičius". Kompetentingai pabrėžiama, kad šios atakos pasižymėjo "pažangesniais techniniais ir turinio apipavidalinimo sprendimais, sudėtingesniu operaciniu veikimu, šio tipo išpuoliams vykdyti buvo skiriami didesni nei įprastai informaciniai ištekliai, technologiniai ir fiziniai pajėgumai". Ir reziumė — be abejo "pagrindiniu dezinformacijos veiksniu išliko Kremliaus režimo kontroliuojamos žiniasklaidos priemonės...".

Po užsitęsusio fiasko su RC saugomais duomenimis, medikų ir pacientų dėl sutrikusios e. sveikatos sistemos atsiprašė premjeras Saulius Skvernelis. Ir priminė, jog dar 2017 metais Seimo Antikorupcijos komisija konstatavo, kad "nuo 2000 m. į e. sveikata buvo sukišta 40 mln. Eur, o turėjome... neveikiančią sistemą!". Gal čia kokios Kremliaus pinklės?

E. sveikatos sistemą perdavus RC, tikėtasi esminio proveržio, tačiau jis taip ir neįvyko.

Ar NKSC, AOTD, VSD gebėtų užkardyti prieigą prie e.sveikatos, elektroninio parašo, Gyventojų, Hipotekos, Areštų registrų, Nekilnojamojo turto sandorių, kitų viešųjų elektroninių paslaugų ne tik kokiam ateiviui iš Rusijos, Baltarusijos ar Kinijos, bet ir mūsiškiui, vietiniam niekadėjui? Klausimas nors ir retorinis, bet praktiškas.

Lietuvoje kibernetinių nusikaltimų prevencija, kontrolė ir tyrimas yra nepakankami ir neveiksmingi, konstatavo Valstybės kontrolė. Ji atliko Generalinės prokuratūros, Policijos departamento, Krašto apsaugos ir Teisingumo ministerijų veiklos šioje srityje auditą. Tikrinta šių institucijų veikla 2015—2019 metais planuojant ir įgyvendinant nusikaltimų elektroninėje erdvėje prevenciją, užtikrinant šių nusikaltimų ištyrimą bei sudarant sąlygas šios srities tyrimams tobulinti.

Prevencinę veiklą šioje srityje vykdo policija, jau minėtas Nacionalinis kibernetinio saugumo centras, Ryšių reguliavimo tarnyba, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, net Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba ir kitos institucijos. Tačiau jos savo veiklos tarpusavyje nederina, veiklos poveikio vertinimo neatlieka ir šalies mastu veikiančios planavimo bei koordinavimo sistemos nesukuria. Tokios Valstybės kontrolės išvados.

Pasak Valstybės kontrolės, policija ne tik negauna visos informacijos apie kibernetinio saugumo incidentus, kurie gali būti nusikaltimai, tačiau ir patys neskiria jų stebėsenai ir analizei žmogiškųjų išteklių. 19 iš 143 auditorių apklaustų kibernetinio saugumo subjektų nepranešė policijai apie kibernetinius incidentus. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija nagrinėjamu laikotarpiu tokios informacijos neteikė nė karto. Nacionalinis kibernetinio saugumo centras nurodė saugumo subjektams kreiptis į policiją patiems. Tarp šių dviejų institucijų duomenų apsikeitimas apie įvykius ir incidentus elektroninėje erdvėje nevyksta iki šiol.

Lietuvos kriminalinės policijos biure su kibernetiniais incidentais dirba vos vienas pareigūnas, kuris per beveik penkis metus atliko tik devynis tyrimus dėl tokių incidentų. Aktyvi stebėsena biure nėra vykdoma.

Valstybės kontrolės pažymima, kad nusikaltimų elektroninėje erdvėje profilis neapima dalies Konvencijoje dėl elektroninių nusikaltimų nurodytų veikų, tokių kaip — kompiuterinių sukčiavimų, nusikaltimų, susijusių su autorių teisių ir gretutinių teisių pažeidimais, rasistinio ir ksenofobinio pobūdžio nusikaltimų. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad policijos registruose nėra renkama ir analizuojama informacija apie šiuos nusikaltimus, jų grėsmių apimtis ir tendencijos. Nesisteminant šios informacijos gali nukentėti strateginiai sprendimai ir tinkama reakcija, teigiama audito medžiagoje.

Vietiniai kibernetiniai nusikaltėliai politinių dividendų neuždirbs. Jie ne tokie didingi objektai KAM, AOTD ir VSD viešųjų ryšių specialistams. O štai geopolitika, kibernetinis saugumas plačiąja prasme, Rusijos, Baltarusijos, Kinijos grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui, — šitai ypatingo dėmesio verta aktualija.

Registrų centro problematika, vietiniai kibernetiniai nusikaltėliai dar gali palaukti savo eilės. Kompetentingos institucijos turi reikšmingesnių darbų, — skaičiuoti "Kremliaus režimo kontroliuojamos žiniasklaidos priemonių" publikacijas. Žinoma, už Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigus. Kompetentingos Lietuvos institucijos turėtų būti dėkingos Kremliui.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
kibernetinis saugumas, Lietuva
Dar šia tema
Sugalvojo, ką galėjo. FSB operacija "Maršrutizatorius" ir kitos Lietuvos tarnybų pasakos
Kinijos URM JAV išvadino didžiausia "programišių imperija" pasaulyje
Geriau amerikietiškas. JAV paragino pasaulį atsisakyti "nepatikimo" "Huawei"
KAM pataria Lietuvos gyventojams, kaip apsisaugoti nuo įsilaužimo per Wi-Fi
Protestai Baltarusijoje, archyvinė nuotrauka

Baltarusijos vidaus reikalų ministerija kontroliuoja situaciją po protestų

(atnaujinta 08:40 2020.08.10)
Paskelbus pirmuosius prezidento rinkimų rezultatus, rinkėjai pradėjo protestuoti. Sulaikymai vyko daugelyje miestų

VILNIUS, rugpjūčio 10 — Sputnik. Po naktį vykusių protestų kai kurios Minsko gatvės vis dar uždarytos, praneša Sputnik Belarus.

Didžioji dalis protestuotojų išsiskirstė apie 03:00 val., ir padėtis aprimo.

Ryte Centrinė rinkimų komisija 09.00 val. paskelbė spaudos konferenciją, kurioje bus pristatyti prezidento rinkimų rezultatai.

 

© Sputnik .
Каким мы запомнили вечер 9 августа? Видео протестов в Минске

Protestai Baltarusijoje

Sekmadienį Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai. Paskelbus pirmuosius duomenis, pagal kuriuos užtikrintai laimi dabartinis valstybės vadovas Aleksandras Lukašenka, surinkęs 79,7 proc. balsų, kilo protestai.

Opozicijos iniciatyva, rinkėjai pradėjo rinktis rinkimų apylinkėse, kad galėtų "kontroliuoti balsų skaičiavimą", daugelyje miestų prasidėjo areštai, o teisėsaugos pareigūnai ėmė vaikyti protestuotojus.

 

Minsko centre protestuotojai iš šiukšlių dėžių statė barikadas. Policija panaudojo ašarines dujas, vandens patrankas ir svaiginančias granatas bei išstūmė protestuotojus iš miesto centro. Yra aukų, keli žmonės išvežti į ligoninę.

Breste policija paragino išsiskirstyti susirinkusius į protesto akciją miesto centre.

Gardine yra sulaikytųjų, kur daugiau nei tūkstantis žmonių susirinko į nesankcionuotą protesto mitingą. Teisėsaugininkai prieš protestuotojus taip pat naudojo ašarines dujas.

Protestai užsienyje

Maskvoje prie Baltarusijos ambasados ​​vyko spontaniškas mitingas, tačiau jis greitai baigėsi. Kaip RIA Novosti pasakė Baltarusijos ambasadoje, Rusijos Federacijoje, Maskvos rinkimų apylinkėje galėjo balsuoti kiek daugiau nei trys tūkstančiai žmonių.

Į Baltarusijos ambasados ​​filialą Sankt Peterburge susirinko kelios dešimtys žmonių. 

Kelios dešimtys Baltarusijos piliečių pradėjo mitingus už ambasados ​​Kijeve reikalaudami atidaryti balsavimo punktus. Susirinkusieji reikalavo, kad ambasadorius atvyktų pas juos ir ambasada būtų atvira balsavimui Baltarusijos prezidento rinkimuose.

Į rinkėjų sąrašus Baltarusijoje įtraukta daugiau kaip 6,84 mln. žmonių, iš jų apie 1,24 mln. gyvena Minske, 5319 - užsienyje.

Tegai:
prezidentas, rinkimai, Baltarusija
Dar šia tema
Baltarusijoje vyksta prezidento rinkimai