Siuvimo dirbtuvė, archyvinė nuotrauka

Darbinė "dedovščina" Lietuvoje kam ji naudinga?

90
(atnaujinta 16:42 2019.10.28)
Visi žinome, kad kariuomenėje būna tokia problema kaip "dedovščina". Ypač ji populiari kalbant apie Rusiją. Bet gerokai arčiau mūsų lietuviškos kasdienybės gyvuoja kita, netgi ne kariška, bet grynai civilinė "dedovščinos" forma.

Kaip tai atrodo? Įmonėn dirbti ateina naujas, neretai jaunas darbuotojas, galbūt dar nepažįstantis darbo specifikos, juo labiau atitinkamos "virtuvės" vidaus ypatumų. Ten "suktis" jau pripratę senbuviai, pasitikdami jį užuot padėję naujokui įgyti reikiamus įgūdžius bei įsilieti į kolektyvą, imasi patyčių, šiepdami jį, vos pasitaikius progai.

Taip nusistovi daug kuo kalėjimų kultūrą primenanti "gaidžių" – "vierchų" hierarchija, kurioje taip vadinamas "dūchinimas" — tai įprastas, kasdienis dalykas. "Viršuje" būna daugmaž įgudę, bent kiek geriau apmokami senbuviai, "apačioje" — nuolat tai ateinantys, tai išeinantys naujokai.

Pavyzdžių rasti nesunku. Štai, tarkime, būna tiek siuvyklų, tiek pieno perdirbimo įmonių, kur būtent tokia schema daugelį metų ir veikia. Iš esmės moterišką kolektyvą sudaro daugiausia vidutinio amžiaus senbuvės, kurios, kad ir dirbdamos ne itin pavydėtinomis sąlygomis, visgi užsidirba daugiau kaip minimumą. O greta jų, tuo tarpu, dažniausiai dirba jaunesnės, neprityrusios ir, taip sakant, ne iš gero gyvenimo už "minimalkę" į įmonę ateinančios merginos.

Nors ekonominiu požiūriu galima sakyti, kad jas visas išnaudoja įmonės savininkai, konfliktai daugiausia vyksta būtent tarp pačių dirbančiųjų, kurių "viršūnė" be perstojo spaudžia ir netgi žemina "apačią". Be abejo, tokia aplinka — ne itin motyvuojanti ten pasilikti, tačiau išeinančias naujokes paprastai keičia naujos, atvykstančios iš kaimų ir miestelių sotesnio duonos kąsnio ieškoti.

Taip, nekokia Lietuvos demografinė situacija (ypač provincijose) tokius pigios darbo jėgos šaltinius daro baigtiniais, bet pastaruoju metu šią tendenciją vis labiau kompensuoja iš Rytų (daugiausia Ukrainos, bet ne tik) į Lietuvą plūstantys imigrantai. Todėl vadinamiesiems darbdaviams didesnių problemų čia kol kas nematyti.

Arba, pavyzdžiui, labai panaši struktūra gyvuoja kai kuriose statybų įmonėse, kur "dedovščinos" aukomis tampa ir tiesiog pagalbiniai, ir oficialiai mokiniais laikomi darbininkai. Skirtumas čia nebent tas, kad statybų sektoriuje, kad ir "vokeliuose", bet visgi mokama geriau. Bent jau kvalifikuotiems ir patyrusiems statybininkams tai tikrai.

"Vierchai" ir "dūchai" — meistrai ir pameistriai

Tačiau dalyko esmė, šiaip ar taip, yra viena, daug kuo panaši į santykį tarp meistrų ir pameistrių feodalizme. Tiktai čia tiek virš vieno, tiek virš kito stovi tikrasis padėties šeimininkas — įmonės savininkas. Žodžiu, kapitalistas. Tai toks reiškinys, kokį dar "Kapitale" nagrinėdamas XIX amžiaus pramoninį kapitalizmą pastebėjo Karlas Marksas, o konkrečiai — kai kapitalas pelnosi net darbininkui išnaudojant kitą darbininką.

Рабочие-строители, архивное фото
© Sputnik / Кирилл Каллиников

Beje, tokia praktika, kaip ir daugelis kitų panašių blogybių (pavyzdžiui, piktybinis darbo saugos reikalavimų nesilaikymas ir t. t.), labiausiai paplitusi tarp smulkesniųjų įmonių, kas leidžia daryti prielaidą, kad dalykas susijęs ne tik su kapitalistiniais santykiais, bet ir nepakankamu, aukštesnio (t. y. stambių įmonių) lygio nepasiekusiu jų išsivystymu.

Bendrą, galime sakyti sociologinį problemos vaizdą, kiek tai liečia smulkių ir stambių, lietuviško ir užsieninio kapitalo įmonių veikimą Lietuvoje, esame davę ankstesniame straipsnyje darbo sąlygų klausimu. Čia, tuo tarpu, klausiame, kokia yra dabar mūsų aptariamo reiškinio reikšmė, jo socialinės pasekmės.

Kam tai naudinga?

Tai yra tiesiog velniškai geras seno lotyniško posakio "divide et impera" (liet. "skaldyk ir valdyk") pritaikymas. Juk, kaip jau minėjome, net senbuviai tokiose įmonėse tikrai ne visada gyvena "kaip inkstai taukuose", nė nekalbant apie apgailėtiną "apačių" padėtį. O tai, žinoma, formuoja vergiško klusnumo, įsiteikimo "ponui", o kartu — kone sadistinės paniekos esantiems žemiau atmosferą.

Kam tai naudinga, turėtų būti aišku. Savininkai ramiai sau lobsta, tuo tarpu tarpusavyje besiriejantys dirbantieji vietoje to, kad vienytųsi apie savo bendrus ekonominius interesus ir reikalautų geresnių darbo sąlygų (antai didesnių atlyginimų, trumpesnių darbo valandų ir pan.), tiesiog vienas kitą dusina, iš ko gema tik cinizmas ir neapykanta.

Kokia to reikšmė, be kita ko, matyti iš to, kad smulkiose įmonėse, kur paplitusi atitinkama kultūra, nebūna net elementariausių, "skysčiausių" profsąjungų.

Ką daryti?

Demoralizuojantis "dedovščinos" poveikis asmens psichikai, elgesiui bei dorovei, tuo tarpu, iš esmės toks pat, ir nesvarbu, vyksta tai kariuomenėje, darbe, ar netgi mokykloje. Kiekvienu atveju tai ne kas kita, kaip visiškai iškreipta, nuo sadizmo (besireiškiančio prievarta "žemesniems") ir mazochizmo (besireiškiančio nuolankumu "ponams") neatsiejamas socialinės kontrolės mechanizmas. Liaudiškai tariant, "dūchinimo" schema.

Įvairiomis formomis su šiuo reiškiniu susiduria tikrai nemaža dalis mūsų visuomenės. Vieni, patekę į "apačią", taikosi, antri, kažkiek "iškilę", patys tampa skriaudikais. Treti, tuo tarpu, nuo tokios aplinkos bėga, tikėdamiesi (deja, ne visada sėkmingai) susirasti kur geresnę vietelę. O kovoja, arba kovoti bando vos vienas kitas. Ir tai silpnai, ir tai neilgam — nes greitai "uždūsta", slegiamas mūsų lietuviškos tikrovės.

Galbūt todėl Lietuvoje taip niūru, taip klesti melas ir susvetimėjimas? Galbūt dėl to dalis mūsų jaunimo net žudosi? Aišku, tai tikrai ne vienintelis faktorius — jų yra gerokai daugiau. Ir visgi jis reikšmingas, nes visuomenė, geruoju ar bloguoju, bet nuo jo nepabėgs.

Todėl problemą belieka spręsti, o vienintelis kelias tai pasiekti — per pačių dirbančiųjų sąmoningumą, jų vienijimąsi apie bendrus interesus, vietoje skaldymosi, kuris, kaip matome, ir įtvirtina kartais kone vergišką jų socialinę padėtį. Kitas klausimas — kada ir kaip tam pribręs mūsų visuomenė. Deja, bet kol kas šis klausimas lieka atviras.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

90
Tegai:
darbas, Lietuva
Dar šia tema
Naujas šantažo būdas: kaip bankai nori savo mokesčius užkrauti ant lietuvių pečių
Vieniems skurstant, kiti lobsta: kaip auga lietuviška miesčionija
Lietuviai, pasirūpinkite žvakėmis. Greit elektros nebus
NATO pratybos BALTOPS 2019, archyvinė nuotrauka

Nykštukiniai manevrai "Defender Europe" Lenkijoje ir "BALTOPS" Baltijos jūroje prieš ką?

(atnaujinta 14:26 2020.06.06)
COVID-19 pandemija žymiai sumažino JAV ir NATO karinę veiklą Rytų Europoje, tačiau jos nesustabdė. Lenkijoje ir Baltijos regione prasidėjo Pentagono ir Aljanso pratybų ciklas, kuriame aiškiai išreikšta antirusiška orientacija

Karinės pratybos "Defender-Europe 20 Plus", kuriose dalyvauja 4000 amerikiečių ir 2 000 lenkų karių, prasidėjo birželio 4 dieną Lenkijoje, pratybų aikštelėje Dravske-Pomeranijoje. Tai "nykštukinė" "Defender-Europe 20" manevrų ir susijusių pratybų "Allied Spirit", "Dynamic Front", "Joint Warfight Assessment", "Sabre Strike", "Swift Response", modifikuotų dėl koronaviruso pandemijos versija. Iš pradžių plataus masto renginius buvo planuojama surengti gegužę, juose dalyvautų apie 40 tūkstančių JAV karių.

Dešimt kartų sumažėjęs amerikiečių dalyvių skaičius ir su tuo susijęs pratybų pradinės prasmės praradimas (didelio masto parama sąjungininkams) yra akivaizdus. Jei 118 tūkstančių Lenkijos armijos kareivių negali apginti savo šalies nuo hipotetinės agresijos, tada 4 tūkst. Amerikiečių nepadarys orų. Jau nekalbant apie tai, kad neįmanoma apsaugoti visos Europos sukomplektuojant vieną nepilną JAV armijos brigadą. Nepaisant besitęsiančios pandemijos, Pentagonas nusprendė parodyti, kad "yra dar parako parakinėje", o Europos ateitis priklauso tik nuo Vašingtono, net jei ne visos Europos sąjungininkės tam pritaria.

Antrame ešelone prasideda Šiaurės Atlanto aljanso pratybos BALTOPS-2020, kurios vyks Baltijos jūros poligonuose birželio 7-16 dienomis. Paskelbtas manevrų tikslas yra sustiprinti bendrą reagavimo pajėgumą ir parodyti pasiryžimą "apsaugoti Baltijos jūrą" (kuriai niekas negrasina). Akivaizdu, kad provokuojančių karinių pratybų sausumoje ir jūroje organizatoriams ir dalyviams tolimos grėsmės yra svarbesnės nei koronaviruso pavojus ar tikras Europos saugumas. Ką jie planuoja daryti?

Defender-Europe 20 Plus

Lenkijos gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas birželio 4 dieną sakė: "Epidemija pakeitė mūsų planus, bet svarbiausia, kad sugebėjome greitai prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkybių".

Į pratybas įtraukti 100 tankų, 230 kitų karinių transporto priemonių, artilerija ir aviacija — iš viso apie 2000 karinės technikos vienetų. Be to, per 15 dienų (nuo birželio 4 iki 19 dienos) Amerikos ir Lenkijos šarvuotosios ir aviacijos padaliniai atidirbs kelis karinės operacijos etapus, kurių pagrindinis elementas bus vandens kliūties forsavimas. Logiška manyti — iš vakarų į rytus, iš vaidenasi grėsmės (Baltarusija ar Rusija). 2019 metų lapkričio mėnesį amerikiečių leidinys "Warrior Maven" pranešė: per didžiausias pratybas Europoje JAV kariuomenės pajėgos užgrobs placdarmą šalia "šalies agresorės".

Leiskite jums priminti, kad "Defender Europa 2020" manevrai turėjo tapti didžiausiu  per 25 metus kariuomenės perkelimu iš JAV į Europą. Buvo suplanuoti 37 tūkstančių amerikiečių karių ir kelių tūkstančių sąjungininkų iš Europos (18 šalių) veiksmai per keliolika karinių operacijų. Po kovo mėnesio smogusios COVID-19 pandemijos liko maždaug dešimt procentų planų ir karinės galios.

Neakivaizdų 6000 žmonių pajėgų JAV ir Lenkijos brigados, vykdančios pratybas "Defender-Europe 20 Plus", efektyvumą apsunkina neseniai įvykdyta Amerikos armijos šarvuotojo bataliono (500 karių ir 100 šarvuočių) evakuacija iš Lietuvos tiesiai į JAV, o ne į manevrų prie Dravsko-Pomorsko rajoną. Būtų visiškai logiška perskirstyti kariuomenę mokymams už kelių šimtų kilometrų, nes iš pradžių amerikiečiai "užsimojo" į Europos maršrutais, kurių ilgis buvo apie 4000 km, taip pat ketino sukurti tarpines bazes visoje regioninėje operacijų erdvėje (kaip Afganistane ar Irake).

Pentagono ir NATO žaidimai Europoje atrodo gana nepatogiai, tačiau birželio pradžioje Rusijos kariuomenės Generalinis štabas pastebėjo jų antirusišką kryptingumą. Ir aš tikiu, kad vienintelis tikrasis "Defender-Europe 20 Plus" pratybų rezultatas gali būti nauji taikiniai Rusijos generalinio štabo žemėlapyje. Ar tikrai to siekia taiki ir gana klestinti Europa?

BALTOPS 2020

Baltijos jūroje 17 NATO šalių ir dviejų partnerių šalių pajėgos ir priemonės dešimt dienų (nuo birželio 7 iki 16 dienos) vykdys jungtinių pratybų "BALTOPS-2020" užduotis. Planuojama panaudoti 29 karinius jūrų pajėgų vienetus, 29 lėktuvus ir 3000 kariškių. Dalyvaujančios šalys: Kanada, Danija, Estija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Graikija, Italija, Latvija, Lietuva, Nyderlandai, Norvegija, Lenkija, Portugalija, Ispanija, Švedija, Turkija, Didžioji Britanija ir JAV. Anksčiau JAV ginkluotų pajėgų vadovybė Europoje paaiškino manevrų tikslus: padidinti sąveikos lygį, sustiprinti bendrą potencialą ir "parodyti tarptautinį ryžtą užtikrinti stabilumą regione". Tiesa, dėl pandemijos, pratybos vyks tik jūrų poligonuose, todėl apimtas ne visas Baltijos regionas.

Manevrai apima oro gynybos, priešlaivinės ir priešmininės gynybos, taip pat karinio jūrų laivyno blokados užduočių praktiką. Viskas atrodo kaip visada (BALTOPS rengiamos kasmet nuo 1972 metų), tačiau užkliūva keliantis nerimą paskutinis punktas. Regioninio saugumo požiūriu jūrų blokada yra įdomiausia pratyba, kuri Baltijos šalims (įskaitant Lenkiją, Latviją, Lietuvą, Estiją) akivaizdžiai nežada nieko gero.

Jūros blokada nėra kažkoks žodinis "sulaikymas" ar vizualus atsidavimo JAV interesams veiksmas, tai tiesioginės agresijos aktas, karo forma, kurią reglamentuoja tarptautiniai dokumentai, siekdami pakenkti priešo ekonomikai. Paskelbdamos jūrų blokadą, kariaujančios šalys siekia nutraukti priešo valstybės jūrinius ryšius ir tai daro įtaką visų regiono šalių interesams.

Jei įsivaizduosite hipotetinę (žinoma, antirusišką) blokadą Baltijos šalyse, pirmiausia be išimties nukentės Baltijos šalys. Ir ne tik ekonomiškai. Su dešimčia jūrų skalaujama Rusija, toks "sąveikos scenarijus" nesuveiks visų pirma dėl pakankamos karinės galios, paremtos skaidrios branduolinės doktrinos. Leiskite jums priminti, kad viena iš prielaidų panaudoti branduolinius ginklus prieš priešą Rusija laiko poveikį kritiškai svarbiems valstybei ar kariniams objektams.

Atsižvelgiant į didelį JAV ir NATO karinį aktyvumą Baltijos regione, į galimą pratybų, tokių kaip "BALTOPS 2020" ir "Defender-Europe 20 Plus" manevrų pavojų, Rusija nuosekliai stiprina savo būrių grupuotę Vakarų strategine kryptimi — Vakarų karinės apygardos gvardijos tankų armiją sustiprinta atskira motorizuota šautuvų brigada. Be to, apygarda ruošiasi gynybinėms Baltijos laivyno ir 6-osios kombinuotosios armijos pratyboms. Minskas ir Maskva planuoja pratybas "Vakarai 2021", kurios bus rengiamos Baltarusijos Respublikos teritorijoje.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Baltijos šalys, Baltijos jūra, pratybos, NATO, JAV
Dar šia tema
Amerika Kaliningrado sritį pavadino "durklu Europos širdyje"
Ekspertas: JAV bet kokiu atveju apkaltins Rusiją įtampos kėlimu
Lenkijoje prasidėjo kariuomenės pratybos "Anakonda"
Lietuvos kariuomenėje mažėja apribojimų tarnybai ir pratyboms
Lietuvos Seimas, archyvinė nuotrauka

Kiek nuostabių atradimų mums ruošia Seimo komisijos išvados dėl 2009-ųjų krizės

(atnaujinta 12:31 2020.06.06)
Parlamentarai padarė išvadą, kad finansinę krizę išprovokavo Lietuvoje veikiantys užsienio kapitalo bankai, o centrinis bankas juos nepakankamai kontroliavo

Seimas patvirtino preliminarias specialiosios komisijos, kuri dvejus metus tyrė 2009–2010 metų finansinę krizę, išvadas. Tuomet valdantieji konservatoriai ir liberalai ne tik sumažino pensijas, bet ir ėmė komercinių bankų paskolas, kurių palūkanų normos smarkiai viršijo Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pasiūlytas palūkanas. Ir tai jau galima aiškinti kaip finansinį nusikaltimą, dėl kurio nuskurdo visi Lietuvos gyventojai.

Šios specialiosios Seimo komisijos išvadų Lietuvoje buvo laukiama dvejus metus. Dabar opozicijoje esantys konservatoriai ir liberalai labai priešinosi komisijos sudarymui. Juk šiuo metu valdančiosios "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos" (LVŽS) nariai kaip tik ir norėjo išsiaiškinti dėl nešvarių Andriaus Kubiliaus vyriausybės veiksmų, kurie sukėlė skandalingą "naktinę reformą" ir dėl kurių pinigus prarado labiausiai pažeidžiami gyventojai — pensininkai.

Ir štai trumpos dvejų metų tyrimo išvados.

"2009–2010 metų krizę Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse sukėlę čia veikę užsienio kapitalo bankai, o Lietuvos bankas neužtikrino tinkamos jų priežiūros. Dokumente pažymima, kad 2008 metų biudžetas buvo priimtas pažeidžiant fiskalinę drausmę. Be to, anot Seimo komiteto, Vyriausybė turėjo galimybių skolintis iš tarptautinių institucijų pigiau, negu tai buvo padaryta 2009–2012 metais, tačiau jomis nepasinaudojo", — rašoma komisijos išvadose.

O atmintyje iškart iškyla tuometinės konservatorių lyderio Andriaus Kubiliaus vadovaujamos vyriausybės "naktinė reforma". Vieną naktį valdančioji liberalų konservatorių koalicija priėmė įstatymų paketą, kuris sumažino viešojo sektoriaus atlyginimus, pensijas ir socialines išmokas. Buvo įvesta daugiau nei 60 mokesčių pakeitimų, o PVM padidintas nuo 19 iki 21 procento.

Be viso to, buvo nuspręsta imti didžiules paskolas iš tarptautinių komercinių bankų, tuo tarpu TVF siūlė palankesnėmis sąlygomis. Dėl tokių "išradingų" veiksmų Lietuvos ekonomika smuko 15 procentų ir atsigavo tik per kelerius metus.

Net profsąjungų vadovai nesugebėjo suvaržyti žmonių pasipiktinimo dėl to "reformos". O 2009 metų sausio 16 dieną mitingas prie Seimo pastato, kuriame dalyvavo septyni tūkstančiai žmonių, peraugo į riaušes. Policijai teko panaudoti lazdas ir ašarines dujas, kad išsklaidytų minią.

Per riaušes sužeisti 38 asmenys, tarp jų — keturi policijos pareigūnai. Vienas iš mitingo dalyvių kreipėsi į medikus su šautine žaizda galvoje. Ryškiausias dalykas yra tai, kad tada buvo bandyta patraukti baudžiamojon atsakomybėn aukas už dalyvavimą mitinge. Tą dieną buvo sulaikytas 151 riaušininkas, 32 iš jų dvi dienas praleido areštinėje. Likusieji po parodymų buvo paleisti.

Tai buvo masiškiausi neramumai Lietuvos sostinėje naujausiais nepriklausomybės metais. Bet ir tai vyriausybės nesustabdė. Buvo priimti drakoniški įstatymai, o iki keizės buvusias pensijas jau teko grąžinti kitai — socialdemokratų — vyriausybei.

O dabar šiek tiek informacijos apmąstymui.

Viena iš "naktinės reformos" autorių buvo finansų ministrė konservatorių vyriausybėje Ingrida Šimonytė. Praėjusiais metais ji vos netapo Lietuvos prezidente. Rudenį vykstančiuose parlamento rinkimuose ji gali tapti "Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų" sąrašo pirmu numeriu. O jei rinkimus laimės konservatoriai, ji gali tikėtis premjero ar Seimo pirmininko posto.

Pagrindinis "reformatorius" — buvęs ministras pirmininkas Andrius Kubilius — šiandien sėdi jaukioje Europos Parlamento kėdėje. Jis gauna padorų atlyginimą ir kalba iš aukštos tribūnos visos Lietuvos žmonių vardu.

O pagrindinėje Lietuvos prezidento kėdėje sėdi buvęs profesionalus bankininkas Gitanas Nausėda. Skandalingos "naktinės reformos" metu jis buvo vieno didžiausių Lietuvos komercinių bankų SEB banko prezidento patarėjas ir vyriausiasis ekonomistas. Tais metais Lietuvos žiniasklaida nuolat cituodavo Nausėdą kaip žinomiausią ekonomistą Lietuvoje. Ir turbūt į jo nuomonę atsižvelgė ir "naktinės reformos" autoriai. Ar Kubiliaus vyriausybė ėmėsi paskolų iš SEB banko? Įdomus klausimas, į kurį netiesioginį atsakymą galima rasti specialiosios Seimo komisijos išvadose.

Komisijos nariai jau pasiūlė prokurorams "įvertinant stambiųjų komercinių bankų vaidmenį sukeliant krizės reiškinius Lietuvoje, taip pat jų veiksmus naudojant tarpbankinių palūkanų indeksą VILIBOR".

Priminsime, kad šiandien Lietuvoje dominuojančią padėtį bankų sektoriuje užima Skandinavijos bankai. Siekdami sumažinti jų poveikį Lietuvos ekonomikai ir vidaus politikai, specialiosios komisijos nariai jau pasiūlė vyriausybei glaudžiai dirbti kuriant valstybinį Lietuvos komercinį banką.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Lietuvos bankas, krizė, Seimas
Dar šia tema
Kirkilas: socialdemokratai buvo pakliuvę į konservatorių pinkles
Socialdemokratai ruošiasi koalicijai su "valstiečiais"?
Konservatoriai pareiškė, kad dabartinė valdžia pakenks Lietuvai labiau nei jie
Politologas: Lietuvos opozicija sukurs rinkimų kampaniją koronakrizės tema
Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

Lietuvos visuomenė kreipėsi į prezidentą dėl Astravo AE

(atnaujinta 19:41 2020.06.06)
Visuomenės atstovai priminė valstybės vadovui apie apsaugos ES lygiu nuo grėsmių reikalavimą, kurį jis pats suformulavo

VILNIUS, birželio 6 - Sputnik. Lietuvos visuomenės atstovai atviru laišku kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą ir prašė imtis lyderystės prieš artėjantį ES Rytų partnetystės viršūnių susitikimą ir pirmojo Astravo AE reaktoriaus paleidimą. Apie tai savo puslapyje Facebook papasakojo konservatorius Žygimantas Pavilionis.

Laišką pasirašė Nepriklausomybės akto Signatarai, partijų lyderiai, Seimo vicepirmininkai, beveik šešios dešimtys įvairias partijas atstovaujančių Seimo narių, keturios dešimtys profesorių ir mokslo daktarų, universitetų rektoriai, kiti mokslo, kultūros, švietimo, visuomenės lyderiai, rašytojai, žurnalistai, tinklaraštininkai, verslininkai, merai ir savivaldos atstovai.

Atviro laiško autoriai ragina prezidentą pasiekti, kad visuose būsimuose ES susitarimuose ir sprendimuose dėl Baltarusijos, taip pat ir vyksiančiuose 2020 m. birželio mėn., ne tik Latvija ir Estija, bet ir visa Europos Sąjunga palaikytų Lietuvos principinę poziciją dėl elektros energijos iš Astravo atominės elektrinės nepatekimo į Europos Sąjungos valstybių narių rinkas.

"Laiško autoriai priminė, kad šį reikalavimą suformulavo pats prezidentas savo 2019 m. rugsėjo 30 d. pareiškime "siekti ES lygiu apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, taip pat ir užtikrinant, kad nebūtų perkama jose pagaminta elektros energija. Tai reiškia, kad visuose būsimuose ES susitarimuose su Baltarusija turi atsispindėti Lietuvos pozicija dėl Astravo AE", - rašo Pavilionis.

Trečiadienį Vyriausybė nenusprendė dėl Baltijos šalių bendro susitarimo prekiaujant elektra su Baltarusija ir kitomis trečiosiomis šalimis. Kaip pažymėjo Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, Baltijos šalių susitarimas dėl atsisakymo pirkti elektrą iš Astravo AE — "balansavimas tarp geopolitikos ir kainų". 

Astravo AE statyba

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam jėgainės blokui.

Anksčiau Baltarusijos energetikos viceministras Michailas Michadiukas teigė, kad fizinį pirmojo atominės elektrinės bloko paleidimą planuojama pradėti šių metų liepą.

Lietuva aktyviai priešinasi projektui, BelAE vadindama "grėsme" nacionaliniam saugumui. Be to, Vilnius pasisako prieš energijos eksportą iš jėgainės ir visuotinai ragina kaimynines valstybes nepirkti elektros iš stoties.

Daugelis ekspertų pažymėjo, kad aštrus Vilniaus pasipriešinimas BelAE klausimui iš esmės kyla ne dėl techninės ar aplinkosaugos problemos, o dėl "nuoskaudos" už Ignalinos AE praradimą ir iš baimės prarasti savo jau ir taip silpnas pozicijas energetikos rinkoje.

Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Ekspertas: Minskas iš Lietuvos atėmė visus kozirius Astravo AE klausimu
Ekspertas: pagaliau Linkevičius sąžiningai įvardijo kovos su Astravo AE priežastį