Bataliono Azov kariai

Ukrainos teroras atkeliavo į Amerikos žemę

124
(atnaujinta 17:14 2019.10.29)
Amerikos Kongresui prireikė beveik šešerių metų, kad suprastų tikruosius Ukrainos dešiniųjų radikalų padalinio "Azov" tikslus ir uždavinius

Netikėtai daugeliui 40 Kongreso atstovų pasirašė peticiją JAV Valstybės departamentui su reikalavimu įtraukti šį batalioną (dokumente jis vadinamas batalionu) į oficialų užsienio teroristinių organizacijų sąrašą, rašo RIA Novosti medžiagoje Vladimiras Kornilovas.

Šis kreipimasis šokiravo Ukrainą ir daugelį oficialių asmenų. O Ukrainos socialinių tinklų vartotojai jau spėjo dėl visko apkaltinti Maskvą — pasirodo, JAV Kongrese įsitaisė "40 Rusijos agentų".

Kas gi atsitiko? Kas lėmė tokį neįtikėtiną amerikiečių politikų, kurie tiek metų nepastebėjo "Azovo" karo nusikaltimų Donbase, sprendimą?

Reikalas tas, kad Ukrainos "Antiteroristinės operacijos (ATO) didvyrių" ir jų šalininkų aktyvumas pasklido Amerikos žemėje.

Į tai tiesiogiai nurodo Kongreso pranešimas, kurį sudarė jaunas politikas Maksas Rouzas. Ten atvirai sakoma, kad jiems kelia nerimą tai, kad "Azov" ir į jį panašios struktūros Ukrainoje verbuoja ir rengia Amerikos dešiniųjų radikalus, kurie jau naudoja savo kovos įgūdžius pačiose JAV.

Dabar JAV aktyviai svarstomi du procesai, susiję su amerikiečių, kurie yra Ukrainos ATO dalyviai, ar jų šalininkų nusikaltimais. Garsiausias yra sutuoktinių poros nužudymas Floridoje 2018 metų balandį. Kaltinami du JAV piliečiai, kurie 2016-2017 metais dalyvavo kautynėse Donbase "Dešiniojo sektoriaus"* pusėje. Tiesioginis žudikas buvo greitai suimtas, o jo bendrininkui pavyko pabėgti atgal į Ukrainą, kur dabar svarstomas jo ekstradicijos į JAV klausimas.

Be to, Ukrainos žiniasklaidoje kilo triukšminga kovotojo palaikymo kampanija — jam, girdi, Amerikoje gali būti paskirta mirties bausmė, todėl "ATO didvyris" negali būti išduotas. Niekas ten net nesusimąsto: jei šis amerikietis yra prisidėjęs prie civilių gyventojų žudynių Floridoje, kiek tokių žmogžudysčių jis galėjo įvykdyti Donbase?

Šio kovotojo ryšių tyrimas padėjo JAV teisėsaugos pareigūnams užkirsti kelią kitiems rezonansiniams nusikaltimams JAV. Prieš mėnesį FTB suėmė Kanzase savo karį, kuris palaikė susirašinėjimą su minėtu "ATO didvyriu" ir aptarė planus nužudyti antifašistus ir politikus, susprogdinti "CNN" agentūrą ir kitus teroristinius planus. Be kita ko, jis prisipažino, kad planavo atvykti į Ukrainą ir įstoti į "Azovo" bataliono gretas. Be to, verta paminėti, kad JAV Teisingumo departamentas, komentuodamas šią bylą, "Azovą" tiesiogiai pavadino "smurtine dešiniųjų radikalų" organizacija.

Štai kodėl Amerika susijaudino. Neseniai Kongresas išklausė išsamų buvusio FTB agento Ali Sufano, kuris tyrė dešiniųjų radikalių judėjimus visame pasaulyje ir jų tarpusavio ryšius, pranešimą. Ypatingas dėmesys pranešime buvo skirtas "Azovui", kurio užsienio "ląstelės", pasak autorių, pradėjo atlikti nacionalistams visame pasaulyje tą patį vaidmenį, kokį atliko planetos džihadistams organizacija "Maktab al-Khidamat", kuri verbavo tarptautinius kovotojus organizacijai "Al Qaeda"*.

"Kaip ir džihadistų grupių atveju, daugelio šių žmonių tikslas yra grįžti į savo kilmės šalis (arba į trečiąsias šalis), kad rengtų smurtinius aktus, taip pat verbuotų naujus narius savo tikslams", — teigiama pranešime.

Tiesą sakant, ši ištrauka labiausiai sujaudino Amerikos Kongreso narius. Maksas Rouzas pripažįsta, kad jo sudarytoje peticijoje gali būti netikslumų, kai jis primena australų teroristą Brentoną Tarantą, kuris šių metų kovą surengė žudynes Naujosios Zelandijos Kraistčerčo mieste. Kongreso narys tvirtina, kad Tarantas savo "manifeste" pareiškė apie savo dalyvavimą "Azove". Iš tikrųjų žudikas tik nurodė, kad buvo Ukrainoje, bet nenurodė, kur ir su kuo būtent. Gali būti, kad jis taip pat praėjo ATO mokyklą ir bendravo su Ukrainos neonaciais. Bet kokiu atveju, Ukraina tapo bene vienintele šalimi pasaulyje, kur šis "manifestas" buvo paskelbtas brošiūros forma ir buvo reklamuojamas. Mažo to: Ukrainos dešinieji radikalai Tarantą vadino savo "įbroliu", užsimindami, kad jie turi ryšių su juo.

Bet pabrėšime: tiesioginių Australijos teroristo ryšių su "Azovu" kol kas nebuvo nustatyta. Tikriausiai todėl, kad Ukrainoje niekas net nepradėjo tirti jo kontaktus ten. Jei kitose šalyse po teroro išpuolio Kraistčerče teisėsaugos pareigūnai atliko išsamią visų Taranto veiksmų analizę, tai Kijevo valdžia tuo nebuvo ypač susirūpinusi. O tai taip pat sukelia kai kuriuos klausimus — juk yra žinoma, kas Ukrainos vyriausybės struktūrose pridengia "Azovo" veiklą ir ją viešai gina.

Kongreso nario laiške taip pat tiesiogiai nurodomas faktas, kad tarp simbolikos, kurią Tarantas naudojo teroro išpuolio metu, buvo tas pats neonacių simbolis, kuris yra oficialioje "Azovo" padalinio vėliavoje. Galbūt neverta priminti, kad šią vėliavą oficialiai patvirtino Ukrainos nacionalinė gvardija, šios simbolikos fone jau kalbėjo Ukrainos prezidentas Vladimiras Zelenskis. Šio fakto Amerikos Kongreso nariai dar nemini, reikalaudami nubausti tik "Azovą", o ne tuos, kurie jį sukūrė, finansuoja ir dengia oficialiu lygmeniu.

Tačiau jie turėtų suprasti, pagaliau, kad Vašingtono sukurti ir palaikomi teroristai (tiek islamistai, tiek naciai) būtinai anksčiau ar vėliau ateis į Amerikos žemę. Ir kad kovoti su šiais reiškiniais reikia kartu ir visur, neatsižvelgiant į tai, kokiame pasaulio taške jie atsiranda ir su kuo jie kovoja būtent šiame etape.

* Rusijoje uždrausta teroristinė (ekstremistinė) organizacija.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija

124
Tegai:
teroristinė grupuotė, teroristai, JAV, Ukraina
Dar šia tema
Neonacizmo klestėjimas Baltijos šalyse
В Вильнюсе отпраздновали День Независимости США

Pompastiškas Liepos 4-osios paradas Vilniuje. Reveransus savo tikrajam šeimininkui?

(atnaujinta 13:16 2020.07.08)
Kaip ir kasmet, šių, 2020-ųjų metų liepos 4 dieną, mūsiškio elito "grietinėlė" minėjo savo tikrųjų šeimininkų — JAV — Nepriklausomybės dieną

Tik šį kartą vien pamojavimo vėliavėlėmis ar snobiško baliaus nebepakako — Amerikos gerbėjai, lydimi JAV ir Lietuvos kariškių, iškilmingai pasivaikščiojo Gedimino prospektu.

Žodžiu, surengė paradą, kuriame, kaip praneša sisteminė žiniasklaida, buvo nešamos 244 amerikietiškos vėliavos, simbolizavusios 244 nuo JAV nepriklausomybės paskelbimo praėjusius metus. Nors nė iš tolo neprilygstąs XX amžiaus fašistų maršams nei savo skaitlingumu, nei energija, renginys buvo organizuotas tikrai neprastai. Vien kadrų pakanka tuo įsitikinti.

Kita vertus, jo pobūdis — kaip būdinga vartotojiškai visuomenei — buvo ne tik politinis, bet ir pramoginis (ir maisto, ir komercijos — viso to netrūko): minėtasis paradas tebuvo kulminacija visą savaitgalį Vilniuje trukusių oficialių renginių Jungtinių Valstijų valstybinei šventei paminėti.

Į paradą, kaip minėjome, susirinko visuomenės "viršūnių" atstovai. O konkrečiai, būtent liberalkonservatoriško valdančiojo elito flango veikėjai. Pažvelgus iš šalies, tai galėjo atrodyti kone kaip TS-LKD renginys — vienas iš jo veidų buvo "patriarchas" Vytautas Landsbergis, beje — tiek "Delfio", tiek "Lryto" pranešimuose įvardijamas "pirmuoju nepriklausomosios Lietuvos vadovu". Aišku, kartu buvo ir Emanuelis Zingeris, ir Vygaudas Ušackas, "Laisvės partijai" atstovaujantis miesto meras Remigijus Šimašius bei kiti panašaus plauko veikėjai.

Liepos 4-osios paradas: mankurtizacijos ir politinės kolonizacijos simbolis

Pirma įvertinkime faktą vietiniame Lietuvos kontekste. Ką gi jis reiškia? Iš tiesų, kažko kokybiškai naujo čia neįvyko. Viskas taip pat: rusofobija ir antitarybiškumą iki valstybinio lygmens iškėlęs režimas atlikinėja vasališkus reveransus savo tikrajam šeimininkui Vašingtone.

Akį rėžia nebent tai, kad šįsyk suorganizuotas pompastiškas paradas, o ne šiaip eilinis renginys, kaip būdavo anksčiau.

Įdomu yra ir tai, jog šitai įvyko likus vos dviem dienoms iki liepos 6-osios, vadinamosios Valstybės dienos (numanomos Mindaugo karūnavimo datos, kurią dabarties rūmų istorikai, nežiūrint nei šio įvykio, nei paties Mindaugo nevienareikšmiškumo Lietuvos ir lietuvių tautos istorijoje, nevykusiai pateikia jį kaip mūsų krašto priklausymo Vakarams, žodžiu, Vakarų, o ne Rytų Europai ar, juo labiau, slavų pasauliui, įrodymą), vienos pagrindinių švenčių mūsiškių oficiozinių "patriotų" kalendoriuje.

Trisdešimt metų vis šaukiama apie Lietuvos "nepriklausomybę", apeinant realiją, kad absoliučios ir apskritai abstrakčios nepriklausomybės (kaip ir bet ko kito) paprasčiausiai nebūna. Nepriklausomybė yra, bet tiktai nuo Tarybų Sąjungos ir, neminint gamtinių dujų importo klausimo, nuo Rusijos. Tačiau dabarties Lietuva yra visiškai — tiek ekonomiškai, tiek politiškai, tiek kultūriškai, idėjiškai — priklausoma nuo Vakarų: JAV, NATO ir ES.

Savaitgalį įvykęs paradas — tai puikus šio priklausomumo simbolis. Į paradą, kuriame eita su svetimos valstybės (Jungtinių Valstijų) vėliavomis, investuota veikiausiai ne mažiau — o gal net ir daugiau — išteklių, kaip į liepos 6-osios, žodžiu, Valstybės dienos (kad ir kokia istoriškai pagrįsta ar nepagrįsta ji būtų), paminėjimą. Tai iš tiesų siunčia žinią. Kokią?..

Ogi labai paprastą: kad Lietuva, nepaisant elito postringavimų apie "nepriklausomybę", politiškai yra tarsi Jungtinių Valstijų satelitas, savotiška kolonija, o tiksliau — Rytų Europos antirusiškojo koridoriaus, kaip savotiškos buferinės zonos, dalis. Tuo tarpu tokių ir panašių paradų dalyviai — kiek juos apskritai galima laikyti lietuviais ar Lietuvos piliečiais — tėra paprasčiausi mankurtai. Ar eiliniai, ar "elitiniai" — tai jau antraeilis dalykas.

"Amerikietiškosios svajonės" saulėlydis

Šiaip ar taip, tokiu paradu išreikštas Lietuvos, o tiksliau — jos valdančiųjų sluoksnių lojalumas Amerikai. Be abejo, ir orientacija į vadinamąją "amerikietiškąją svajonę", tą žemiškąjį materialinio komforto ir nevaržomo vartojimo "rojų", kurį kone visą XX amžių į miesčionių idėjinę įtaką patekusioms masėms kaip masalą siūlė Vakarų pasaulio valdantysis elitas.

Šią "svajonę" galima ir, tiesą sakant, reikia kritikuoti. Ir socialiniu, ir etiniu, ir ekologiniu, ir visais kitais požiūriais. Aišku, tai — dalykas, išeinantis už kuklių šio nedidelio straipsnio ribų. Bet pažymėti reikia tai, kad toji "amerikietiškoji svajonė", kokia ji bebūtų, baigia išsisemti. XXI amžiaus pradžia — pradedant Bušo paskelbtu "karu terorizmui", 2008-ųjų pasaulinio kapitalizmo krize ir baigiant iš esmės psichodeliniu Donaldo Trampo administracijos valdymu — rodo, kad liepto galas nebetoli.

Dabar vykstančių geoekonominių, geopolitinių procesų logika byloja, kad, esamoms sąlygoms nepasikeitus, Kinijos pergalė prieš Jungtines Valstijas yra neišvengiama. Be abejo, kaip matyti iš 2020-ųjų metų įvykių, ypač iš koja kojon su vadinamąja COVID-19 pandemija paaštrėjusios Vakarų antikiniškos laikysenos, JAV viešpataujančių pozicijų gražiuoju veikiausiai neišsižadės; priešingai — JAV valdantieji sluoksniai labai realiai gali siekti pasaulinės konfigūracijos performatavimo.

Kokios to galimos pasekmės — klausimas atviras. Bet viena yra aišku: valdantieji Lietuvos sluoksniai kaip ėjo, taip toliau eis pasirinktu amerikanofilijos ir rusofobijos kursu. Šiuo požiūriu Lietuvos fronte nieko naujo. Tik vienas ir tas pats įsiteikinėjimas šeimininkui už Atlanto. Aišku, kol jis savo vietininkams mokės Judo sidabrinius, netrūks ir atitinkamų reveransų. O kiek jų fone adekvatu kalbėti apie "Lietuvos nepriklausomybę" — tepamąsto pats skaitytojas.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
paradas, Vilnius, JAV Nepriklausomybės diena
Dar šia tema
Lietuvos kariuomenė užtikrino JAV laivo eskortą
Amerika Vilniuje: koks buvo "amerikietiškas savaitgalis" Lietuvos sostinėje
Ekspertas: Lietuva gali įklimpti į skolas dėl sraigtasparnių iš JAV pirkimo
Vilnius paminėjo JAV Nepriklausomybės dieną, archyvinė nuotrauka

Kodėl Lietuvoje JAV Nepriklausomybės diena virto "Liepos šeštosios įžanga"

(atnaujinta 14:58 2020.07.07)
Jungtinių Amerikos Valstijų Nepriklausomybės diena, dar gerai žinoma pavadinimu "Liepos ketvirtoji", pažymima kaip įžanga į "Liepos šeštąją"

Liepos 6 diena — Valstybės diena. Ši diena — Lietuvos valstybinė šventė, kuri yra švenčiama liepos 6 dieną minint pirmojo ir vienintelio Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnaciją. Diena oficialiai yra švenčiama nuo 1991 metų.

1990 metų spalio 25 dieną Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas įstatymu "Dėl švenčių dienų" liepos 6-ąją — Mindaugo karūnavimo dieną — paskelbė Valstybės švente. Mindaugo karūnavimo dieną švęsti liepos 6-ąją pasiūlė istorikas prof. Edvardas Gudavičius 1989-aisiais, atsitiktinai pasirinkęs vieną iš 1253 metų liepos sekmadienių, kadangi buvo manoma, kad karūnavimai galėjo vykti tik sekmadieniais.

Kasmet liepos 6 dieną, 21:00 val., viso pasaulio lietuviai raginami vieningai sugiedoti "Tautišką giesmę". Ši tradicija gyvuoja nuo 2009-ųjų, kai himnas buvo giedamas minint Lietuvos vardo tūkstantmetį.

Švęsti "Liepos ketvirtąją", JAV Nepriklausomybės dieną, neįpareigoja jokie Lietuvos Respublikos teisės aktai. Bet švenčiama. Pompastiškai ir demonstratyviai. Ir būtinai eksponuojant savo asmeniniuose Facebook profiliuose.

Šiemet pagrindiniu "Liepos ketvirtosios" Vilniuje akcentu tapo paradas, kuriame žygiavo 244 kariai ir savanoriai, nešantys 244 JAV vėliavas kartu su JAV įmonių ir organizacijų atstovais. Paradas JAV vėliavos spalvomis nuspalvino Gedimino prospektą nuo Seimo iki Katedros aikštės. Paradą lydėjo Lietuvos kariuomenės orkestras. Jo metu net pasiektas naujas šalies rekordas — didžiausia vienos užsienio šalies vėliavų eisena. Šį rekordą užfiksavo agentūra "Factum".

Katedros aikštėje parado dalyviai kartu giedojo Lietuvos ir JAV himnus bei stebėjo iškilmingą abiejų šalių vėliavų pagerbimo ceremoniją. Sveikinamuosius žodžius tarė JAV ambasadorius Lietuvoje Robert'as S. Gilchrist'as ir faktinis Lietuvos valstybės vadovas Vytautas Landsbergis.

"Liepos 4-osios" paradą stebėjo buvęs Lietuvos ambasadorius JAV, buvęs Europos Sąjungos atstovybės Rusijos Federacijoje vadovas Vygaudas Ušackas. Apie tai ponas diplomatas paskelbė savo Facebook laiko juostoje.

Štai kaip mes švenčiame JAV Nepriklausomybės dieną Vilniuje 1
Screenshot
Štai kaip mes švenčiame JAV Nepriklausomybės dieną Vilniuje

Jungtinių Amerikos Valstijų paradą prie Lietuvos Seimo įamžino savo Facebook'o laiko juostoje ir Seimo narys konservatorius Edmundas Pupinis.

Prie Lietuvos Seimo Jungtinių Amerikos Valstijų paradas 2
Screenshot
Jungtinių Amerikos Valstijų paradas prie Lietuvos Seimo

"Liepos 4-osios" švente džiaugėsi Seimo narys konservatorius Mantas Adomėnas.
Ponas Mantas Adomėnas: "Šįryt išėjau — "Kaip gražu", — pagalvojau, — "kad Vilnius iškelia vėliavas mūsų sąjungininkų amerikiečių Nepriklausomybės dienos proga".

Tik po poros minučių ponas Adomėnas susivokė.

Ponas Adomėnas: "Tik po poros minučių suvokiau: dėl ilgojo savaitgalio kiemsargiai iš anksto kelia vėliavas, kad nereikėtų pirmadieniui grįžti nuo paežerės ar pajūrio. Nepaisant to — pasveikinti visada tinkama proga: su Nepriklausomybės diena, bičiuliai amerikiečiai!".
"Ir su artėjančia Valstybės diena, tautiečiai!", — Adomėnas prisiminė ir "Liepos 6-ąją".

M. Adomėnas su Nepriklausomybės diena, bičiuliai amerikiečiai! 3
Screenshot
Adomėnas: su Nepriklausomybės diena, bičiuliai amerikiečiai!

Konservatorius Laurynas Kasčiūnas taip pat neužmiršta istorijos. Ponas Kasčiūnas siūlo Holivudui padedant ją ekranizuoti.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į kultūros ministrą Mindaugą Kvietkauską, siūlydamas įvertinti galimybę iki 2030 m., kai bus minimos 600-osios Vytauto Didžiojo mirties metinės, sukurti tarptautinei auditorijai skirtą istorinį meninį filmą "Vytautas Didysis" (angl. "Vytautas the Great"). Idėjos autorius — inžinierius, TS-LKD partijos narys Vytautas Petrušonis.

Pasak V. Petrušonio, po dešimties metų svarbiausias ir pagrindinis 600-ųjų metinių paminėjimo projektas turėtų būti būtent tarptautinei auditorijai skirtas filmas apie Vytautą Didįjį, sukurtas Holivudo kino studijose, siekiant aukšto meninio lygio, kokybės ir profesionalumo.

Filmą apie Vytautą Didįjį kurs Holivudas 4
Screenshot
Filmą apie Vytautą Didįjį kurs Holivudas

Dieve, palaimink Jungtines Amerikos Valstijas ir... Holivudą! Kuo arčiau rinkimai, tuo daugiau genialių idėjų.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
JAV Nepriklausomybės diena, Valstybės diena
Dar šia tema
JAV Nepriklausomybės dienos proga Vilniuje surengtos amerikietiško futbolo rungtynės
Valstybės dienos proga Šventojoje poilsiautojai sugiedojo "Tautišką giesmę"
Vilniaus oro uostas

Prancūzijoje gyvenanti lietuvė Vilniaus oro uoste pateikė dalinai suklastotą pasą

(atnaujinta 13:25 2020.07.08)
Keleivė buvo sulaikyta ir uždaryta į areštinę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu

VILNIUS, liepos 8 — Sputnik. Vilniaus oro uoste pasieniečiai sulaikė iš Paryžiaus atskridusią Prancūzijoje gyvenančią lietuvę, kuri dokumentų kontrolės metu pateikė, įtariama, savo dalinai suklastotą lietuvišką pasą, rašo Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).

Antradienį VSAT pareigūnai tikrino reisu iš Paryžiaus atskridusių keleivių dokumentus. Tarp jų buvo ir 30-metė Lietuvos pilietė, kuri nuolatinę gyvenamąją vietą deklaravo Prancūzijoje. Ji pateikė savo vardu išduotą lietuvišką pasą.

Pasieniečiai nustatė, kad moters dokumentas, įtariama, yra dalinai suklastotas.

Keleivė buvo sulaikyta ir uždaryta į areštinę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu. Už tai gresia areštas arba laisvės atėmimas iki 4 metų. 

Tegai:
Prancūzija, lietuvė, Vilniaus oro uostas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT)
Dar šia tema
Iš Vilniaus oro uosto pasprukęs Interpolo ieškomas rusas sulaikytas Latvijoje
Pasieniečiai sulaikė ir kontrabandą, ir jos gabentoją
Pasieniečiai išgelbėjo geležinkelio pervažoje užstrigusį automobilį ir jo vairuotoją